Civilinė byla Nr. e2A-261-413/2026

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02485-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.11.6.3; 3.3.1.19.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai E. R. ir K. R. teismui 2025 m. vasario 5 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašė:

1.1.                      Pakeisti ieškovo ir atsakovės UAB „Gepaga“ 2023 m. gegužės 18 d. sudarytos Mainų sutarties 3.2. punktą ir jį išdėstant taip: „3.2. Šalys mainomą turtą vertina sekančiai: Šaliai 1 UAB „Gepaga“ priklausantį Daiktą l - penkiais tūkstančiais aštuoniasdešimt dviem eurais šešiasdešimt penkiais centais (5 082,65 Eur), Šaliai 2 E. R. priklausantį Daiktą 2 ir Daiktą 3 - septyniais šimtais devyniasdešimt trimis eurais (793 Eur)“.

1.2.                      Pakeisti ieškovo ir atsakovės 2023 m. gegužės 18 d. sudarytos Mainų sutarties 3.3. punktą ir jį išdėstyti taip: „3.3. Vertės skirtumas tarp Šalių mainomo Turto yra keturi tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai šešiasdešimt penki eurai (4 289,65 Eur). Šalis 2 E. R. sumokėjo Šaliai 1 UAB „Gepaga“ penkių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt septynių eurų (5 357 Eur) kompensaciją bankiniu pavedimu dar prieš šios sutarties sudarymą. Šalis l UAB „Gepaga“ grąžina Šaliai 2 E. R. vieną tūkstantį šešiasdešimt septynis eurus trisdešimt penkis centus (1 067,35 Eur) “ į E. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB.

1.3.                      Pakeisti ieškovo ir atsakovės 2023 m. gegužės 23 d. sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. punktą, jį išdėstant taip: „3.1. Bendra Daiktų kaina yra 118 884,29 (vienas šimtas aštuoniolika tūkstančių aštuoni šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai dvidešimt devyni centai), toliau - Kaina".

1.4.                      Pakeisti ieškovo ir atsakovės 2023 m. gegužės 23 d. sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. punktą, jį išdėstant taip: 4.1. „Turtas iš viso parduotas (vieną šimtą aštuoniolika tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus dvidešimt devynis centus (118 884,29 Eur), iš kurių: 4.1.1. Penkiasdešimt tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus (50 365 Eur) Pardavėjo atstovas patvirtino, kad Šalių susitarimu gavo iš Pirkėjo bankiniais pavedimais dar prieš šios sutarties sudarymą. 4.1.2. Likusieji devyniasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt penki eurai (93 485 Eur) bus pervesti į Pardavėjo UAB „Gepaga “ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, naudojant „Swedbank“, AB (toliau - bankas) Pirkėjams suteikiamą kreditą, skirtą anksčiau nurodyto Turto pirkimui, kai Pirkėjai E. R. ir K. R. įregistruos nuosavybės teises į nusipirktą Turtą Valstybės įmonės Registrų centre, įkeis Banko naudai perkamą Turtą bei bus įvykdytos visos kitos Banko nustatytos sąlygos (pagrindas: 2023-03-30 „Swedbank“, AB kredito sutartis Nr. 23-018413-FA su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais). 4.1.3. Šalis 1 UAB „Gepaga“ grąžina Šaliai 2 E. R. dvidešimt keturis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus septyniasdešimt vieną centą (24 965,71 Eur) “ į E. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB“.

1.5.                      Priteisti ieškovui iš atsakovės 26 033,06 Eur, pervedant juos į E. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      2023 m. vasario 21 d. ieškovas E. R. (toliau – pirkėjas) ir atsakovė UAB „Gepaga“ (toliau – pardavėjas) sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria šalys susitarė, jog pardavėjas įsipareigoja parduoti, o pirkėjas įsipareigoja nupirkti pardavėjui nuosavybės teise priklausančias Administracines patalpas su 4,17 kv. m bendro naudojimo patalpomis, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5/100 dalis Negyvenamosios patalpos – Garažo (dvi automobilių stovėjimo vietos, plane pažymėtos Nr. 18 ir Nr. 31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Turtas, patalpos), sudarydamos Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Pagrindinė sutartis). Preliminarioje sutartyje, kurią šalys pasirašė 2023 m. kovo 9 d., nurodyta, kad Turto pardavimo kaina yra 123 966,94 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), kuris sudaro 26 033,06 Eur, bendra Turto pardavimo kaina yra 150 000 Eur.

2.2.                      2023 m. gegužės 18 d. šalys sudarė mainų sutartį (toliau – Mainų sutartis), kurios pagrindu pardavėjas perdavė pirkėjui 1/40 dalį Negyvenamosios patalpos - Garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o pirkėjas perdavė pardavėjui 1/200 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/200 dalį Pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Mainų sutartimi buvo nustatytas 5 357 Eur šalių mainomo turto vertės skirtumas, kurį šalių susitarimu Pirkėjas sumokėjo Pardavėjui dar iki mainų sutarties sudarymo. Šiuo atveju pirkėjas sumokėjo pardavėjui 9,73 Eur per daug, nes mainų sutartimi nustatytas šalių mainomo turto vertės skirtumas be PVM yra 4 427,27 Eur (5 357 Eur - 929,73 Eur (PVM) = 4 427,27 Eur).

2.3.                      2023 m. gegužės 23 d. šalys sudarė Pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo sutartį. Pagal minėtą sutartį pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui 143 850 Eur. Šiuo atveju pirkėjas sumokėjo pardavėjui 24 965,7 Eur per daug, nes mokėtina už turtą suma turėjo būti apskaičiuota be PVM, t. y. 118 884,30 Eur (143 850,00 Eur – 24 965,7 Eur (PVM) = 118 884,30 Eur).

2.4.                      2023 m. birželio 2 d. šalys sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas pardavė pirkėjui E. R. 1/200 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/200 dalį Pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pirkėjas sumokėjo pardavėjui 793 Eur. Šiuo atveju ieškovas sumokėjo atsakovei 137,63 Eur daugiau, nes mokėtina suma turėjo būti 655,37 Eur (793,00 Eur - 137,53 Eur (PVM) = 655,37 Eur).

2.5.                      Nors Preliminarioje sutartyje šalys sulygo, jog nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra 123 966,94 Eur plius PVM, kuris sudaro 26 033,06 Eur, o bendra pardavimo kaina (su PVM) yra 150 000 Eur, ieškovas sumokėjo atsakovei iš viso 150 000 Eur, t. y. permokėjo 26 033,06 Eur (137,63 Eur +24 965,70 Eur + 929,73 Eur). Ieškovas (pirkėjas) E. R. yra individualią veiklą (advokato veiklą) vykdantis asmuo ir PVM mokėtojas. Visų turto pardavimo sandorių vertė nurodyta su priskaičiuotu PVM, tačiau pateikus PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai, paaiškėjo, kad patalpos parduotos be PVM. Šiuo atveju notaras negalėjo Pirkėjui išaiškinti dėl atliktos permokos, kadangi permoka išaiškėjo tik po sandorio sudarymo. Ieškovai nurodė, kad savo reikalavimus kildina vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2, 1.63, 6.154 straipsniais, 6.38 straipsnio 1 dalimi ir 6.165 straipsnio 1 dalimi.

3.       Atsakovė UAB „Gepaga“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2023 m. vasario 21 d. pasirašydamos Preliminariąja sutartį, kurioje parduodamo Turto kaina nurodyta 150 000 Eur (sutarties 2.1. p.), šalys susitarė, kad Pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis privalo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 15 d. (sutarties 1.2. p.). Šalys 2023 m. gegužės 18 d. sudarė mainų sutartį. Mainų sutartimi šalys susitarė, kad dėl tarp šalių mainomo turto vertės skirtumų, ieškovas atsakovei sumoka 5 357 Eur kompensaciją (Mainų sutarties 3.3. p.). Mainų sutartyje PVM mokestis neišskirtas, nurodyta tik galutinė mainomo turto vertė. Atsakovė, ieškovas ir ieškovo sutuoktinė K. R. 2023 m. gegužės 23 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (Pagrindinė sutartis), kuria susitarė, kad parduodamo turto kaina yra 143 850 Eur (Patalpų pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. p.). Patalpų pirkimo-pardavimo sutartyje PVM mokestis taip pat neišskirtas, nurodyta tik galutinė parduodamo turto kaina. Sudarius Mainų sutartį ir Pagrindinę sutartį patalpų pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė galutinai perleido ieškovams patalpas ir garažą. Šalys 2023 m. birželio 2 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartis) dėl turto, kurį ieškovas perleido atsakovei Mainų sutarties pagrindu. Gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi šalys susitarė, kad parduodamo turto kaina yra 793 Eur (Gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. p.). Gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartyje PVM mokestis taip pat neišskirtas, nurodyta tik galutinė parduodamo turto kaina.

4.       Sudarius Mainų sutartį, Pagrindinę sutartį ir Gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė galutinai perleido ieškovams patalpas ir garažą, o ieškovai sumokėjo atsakovei 150 000 Eur sumą. Atsakovės nuomone, net ir tuo atveju, jeigu notarinėje patalpų pirkimo-pardavimo sutartyje ir būtų išskirtas PVM, šio PVM ieškovas negalėtų įtraukti į PVM apskaitą dėl šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, nes šią sutartį sudarė ir ieškovo sutuoktinė K. R., kuri nėra PVM mokėtoja. Be to, ieškovas, veikdamas kaip bonus pater familias, turėjo išsiaiškinti ar šis sandoris galės būti įtraukiamas į PVM apskaitą ir tik įvertinęs šias aplinkybes priimti sprendimą sudaryti sandorį ar ne. Be to, ieškovas neįgyvendino CK 6.223 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į atsakovę dėl sutarčių nuostatų pakeitimo ir neįrodė, kad egzistuoja CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. Ieškovas taip pat nenurodė, kokiu kitu sutartyse ar įstatymuose numatytu pagrindu siekia pakeisti sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis po 3 015 Eur bylinėjimosi išlaidų; o valstybei – po 13,50 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

6.       Teismas nustatė, kad šalys sudarė keturias sutartis:

6.1.                      2023 m. vasario 21 d. ieškovas E. R. (Pirkėjas) ir atsakovė UAB „Gepaga“ (Pardavėjas) sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (Preliminarioji sutartis), kurios Objektas pagal Preliminariosios sutarties 1 punktą tas, kad 1.1. Pagal šios sutarties sąlygas Pardavėjas įsipareigoja parduoti, o Pirkėjas įsipareigoja nupirkti Pardavėjui nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas su bendro naudojimo patalpomis 4,17 m2, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 5/100 dalimi negyvenamosios patalpos - garažu (2 automobilių stovėjimo vietomis, plane pažymėtos Nr. 18 ir Nr. 31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (toliau – Nekilnojamasis turtas), sudarydami nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis) (Preliminariosios sutarties 1.1. punktas) (t. 1, b. l. 7-9).

6.2.                      2023 m. gegužės 18 d. šalys sudarė notariškai patvirtintą Mainų sutartį, kurios II Skyriuje nurodytas Sutarties Dalykas: 2.1. Šalis UAB „GEPAGA“ perdavė kitai Šaliai E. R. asmeninėn nuosavybėn 1/40 dalį Negyvenamosios patalpos - Garažų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas - Daiktas1, mainais į Šaliai E. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/200 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 1801/0046:123, esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas - Daiktas2 bei 1/200 dalį Pastato - Gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas Daiktas3. 2.2. Šalis E. R. perduoda Šaliai UAB "GEPAGA“ nuosavybėn 1/200 dalį Daikto2, bei 1/200 dalį Daikto3, mainais į Šaliai UAB „GEPAGA“ nuosavybės teise priklausančią 1/40 dalį Daikto 1, parkingo plane pažymėtą indeksu „18“ (t. 1, b. l. 10-24).

6.3.                      Šalys 2023 m. gegužės 23 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį, kurios II Skyriuje nurodytas Sutarties Dalykas: 2.1. Pardavėjas UAB "GEPAGA" parduoda nuosavybės teise priklausantį turtą, nurodytą šios sutarties 2.1.1.-2.1.2. punktuose, o Pirkėjai E. R. ir K. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka: 2.1.1. 1/40 dalį Negyvenamosios patalpos - Garažų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą – Daiktas l. 2.1.2. Negyvenamąją patalpą - Administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą – Daiktas 2 (t. 1, b. l. 25-39).

6.4.                      Šalys 2023 m. birželio 2 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį, kurios II Skyriuje nurodytas Sutarties Dalykas: 2.1. Pardavėjas UAB "GEPAGA" parduoda nuosavybės teise priklausantį turtą, nurodytą šios sutarties 2.1.1.-2.1.2. punktuose, o Pirkėjas E. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka: 2.1.1. 1/200 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą - Daiktasl. 2.1.2. 1/200 dalį Pastato - Gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą-Daiktas2 (t. 1, b. l. 40-54).

7.       Teismas nurodė, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per 30 dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Pažymėjo, kad nors CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą ieškovas įvykdė jau teismui priėmus ieškinį, esant atsakovės nesutikimui, teismas padarė išvadą, kad visgi tokiu būdu buvo siekta sutarties šalims derybų keliu susitarti, tačiau nepavykus, ginčas gali būti nagrinėjamas teisme. Vien formalus ieškinio palikimas nenagrinėtu, kai yra akivaizdu, jog šalims susitarti nepavyksta, prieštarautų protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 7 straipsnis).

Dėl Preliminariosios sutarties vykdymo sąlygų pakeitimo konkliudentiniais veiksmais.

8.       Teismas nurodė, kad šalys skirtingai aiškina savo ketinimus dėl Preliminarios sutarties vykdymo. Vertindamas šalių susirašinėjimą ir atsakovės 2023 m. gegužės 12 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, teismas padarė išvadą, kad iki 2023 m. gegužės 15 d. (Preliminariosios sutarties 1.2.p.) šalys objektyviai negalėjo pas notarą pasirašyti Pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties dėl egzistuojančių kliūčių – kitų turto bendraturčių sutikimo parduoti 5/100 dalis negyvenamosios patalpos-garažų (Preliminariosios sutarties 1.1. p.) neturėjimo, kaip to reikalauja CK 4.79 straipsnio dalis, dėl šalys ėmėsi organizacinių veiksmų sudaryti Mainų sutartį. Įgyvendinant minėtus atsakovės Visuotinio akcininkų susirinkimo 2023 m. gegužės 12 d. (penktadienis) sprendimus, pasibaigus Preliminariojoje sutartyje numatytam 2023 m. gegužės 15 d. terminui, 2023 m. gegužės 18 d. notarine tvarka pasirašyta Mainų sutartis ir 2025 m. gegužės 23 d. pasirašyta Pirkimo-pardavimo sutartis, nereiškia, kad šalys Preliminarios sutarties nevykdė.

9.       Teismas darė išvadą, kad šalių veiksmai rodo, jog šalys bendra suderinta valia atsisakė Preliminariosios sutarties 4.3. p. numatytos išlygos, kad tik raštišku šalių susitarimu gali būti pratęstas 2.2. p. numatytas terminas ir konkliudentiniais veiksmais Preliminariosios sutarties terminą pratęsė vadovaudamosi CK 6.165 straipsnio 3 dalies nuostata, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Teismas sutiko su atsakove, kad Preliminarioje sutartyje nebuvo sutarta dėl Mainų sutarties, tačiau šiuo konkrečiu atveju Mainų sutartimi šalys nesiekė sukurti teisinių pasekmių, o siekė išvengti CK 4.79 straipsnyje numatytos pareigos užtikrinti bendraturčių pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe.

10.       Teismo vertinimu, šalys vienodai suprato Preliminariosios sutarties tikrąjį turinį, abiejų šalių tikrąją valią ir tikslą  - atsakovei perleisti ieškovo nuosavybėn visą Nekilnojamąjį turtą nedalomai (Preliminariosios sutarties 2.1. p.) administracines patalpas su bendro naudojimo patalpomis, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 5/100 dalimi negyvenamosios patalpos - garažu (2 automobilių stovėjimo vietomis, plane pažymėtos Nr. 18 ir Nr. 31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal bendrą ir suderintą šalių valią šią sutartį modifikavo.

Dėl ieškinio reikalavimo mažinti kainą.

11.       Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Preliminariąja sutartimi aptartos Pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties (kaip tai numatyta 1.1. p.) vienos iš esminių sąlygų – kainos, numatytos Preliminariosios sutarties 2.1. p., apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) ir ieškovo ieškinio pagrįstumo sumažinti sumokėtą kainą PVM atskaitos dydžiu bei grąžinti permokėtą 26 033,06 Eur sumą.

12.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas ginčo turtą siekė įsigyti profesinei veiklai vykdyti, kad jis yra PVM mokėtojas, tačiau atsakovės atstovai nurodė, kad Preliminarioje sutartyje ir jos projekte kaina nurodyta, išskiriant PVM, nes šią  sutartį rengė ieškovas. Ieškovas nuosekliai tvirtino, kad be PVM atskaitos ginčo turto nebūtų pirkęs ir tai jis nurodė nekilnojamo turto brokerei R. M. turto apžiūros metu, siūlęs 130 000 Eur Kainą, tačiau R. M., nurodžius, kad turtas parduodamas su PVM, ketino šia atskaita pasinaudoti. Tačiau byloje apklausta nekilnojamojo turto pardavimo brokerė R. M. nurodė, kad skelbime kaina buvo nurodyta be PVM ir neigė ieškovui nurodžiusi, kad turtas parduodamas su PVM. Į bylą pateikta informacija apie ginčo turto skelbimą, jog iki 2023 m. kovo 9 d. kaina 160 000 Eur, PVM neišskirtas (t. 1, b. l. 175-176).

13.       2025 m. gegužės 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodyta, kad <...> duomenų apie L. V., UAB koncernas „ALGA“, UAB „GEPAGA“ ir (duomenys neskelbtini) paklausimus / pateiktus atsakymus apie E. R. už prašomą laikotarpį nuo 2023-02-01 iki 2023-06-01 Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nėra. Apklausta liudytoja L. V. nepatvirtino ieškovo nurodytų aplinkybių, kad derybų metu ji būtų sakiusi ieškovui dėl galimybės turtą parduoti su PVM. Teismui ji nurodė, kad dėl to, jog praėjo daugiau kaip 24 mėnesiai nuo administracinio pastato pastatymo (naudojimo) pradžios, šis nekilnojamas turtas PVM neapmokestinamas ir atsakovė kaip PVM mokėtoja šį turtą pardavė be PVM, tai patvirtino jos išrašytos PVM sąskaitos faktūros ieškovui, kuriose nėra išskirtas PVM.

14.       Liudytojas M. G. teisme nurodė, kad su ieškovu buvo susitarta dėl galutinės 150 000 Eur kainos, kuri ir buvo sumokėta. Į bylą ieškovas teikia 2023 m. liepos 25 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-06-30, kurioje įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM nurodyta suma 33 265 Eur ir 2023 m. rugsėjo 22 d. patikslintą šio laikotarpio PVM deklaraciją, kurioje įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM nurodyta sumažinta ieškinio reikalavimo suma ir nurodyta 7 231 Eur (t. 1, b. l. 196-197). Teismas sprendė, kad byloje apklausti liudytojai ieškovo nurodytų aplinkybių dėl PVM taikymo ginčo turtui nepatvirtino.

15.       Atsakovės UAB „GEPAGA“ Visuotinis akcininkų susirinkimas 2023 m. gegužės 12 d. 230512 priėmė du sprendimus, kuriuose nurodytoje Kainoje nėra išskirtas PVM , o nuspręsta taip: „Pritarti mainų sutarties su E. R. sudarymui, <...>Mainų sutartyje nustatant, kad E. R. sumoka Bendrovei mainomo turto vertės skirtumą, kuris yra 5 357,00 Eur“. Antruoju sprendimu nutarta „Pritarti, kad Bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas <...> būtų parduotas fiziniam asmeniui E. R. <...> už bendrą 143 850 Eur kainą (2025 m. rugsėjo 10 d. DOK-30404); Į bylą pateikta 2023 m. gegužės 18 d. PVM sąskaita faktūra Serija ALG Nr. 0286337, kurioje Pardavėjas nurodyta UAB „Gepaga“, Pirkėjas E. R., kaip fizinis asmuo, prekės pavadinimas Parkingas Nr. 18, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo suma 5 357 Eur, PVM atskaita neišskirta (t. 1, b. 190). Į bylą pateikta 2023 m. gegužės 23 d. PVM sąskaita faktūra Serija ALG Nr. 0286334, kurioje Pardavėjas nurodyta UAB „Gepaga“, Pirkėjas E. R., kaip fizinis asmuo, prekės pavadinimas Administracinės patalpos (duomenys neskelbtini) ir parkingas Nr. 31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo suma 143 850 Eur; PVM atskaita neišskirta (t. 1, b. 191). Į bylą pateikta 2023 m. birželio 2 d. PVM sąskaita faktūra Serija ALG Nr. 0286332, kurioje Pardavėjas nurodyta UAB „Gepaga“, Pirkėjas E. R., kaip fizinis asmuo, prekės pavadinimas 1/200 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/200 dalis pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo suma 793 Eur, PVM atskaita neišskirta (t. 1, b. l. 192). Kaip matyti iš 2023 m. gegužės 18 d. Mainų sutarties 3.2. p. Šalys mainomą turtą vertino neišskiriant PVM, o pagal 3.3. p. susitarė, kad vertės skirtumas tarp Šalių mainomo Turto yra penki tūkstančiai trys penkiasdešimt septyni eurai (5 357 Eur), taip pat be PVM. Šalių susitarimu, E. R. sumokėjo UAB "GEPAGA" penkių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt septynių eurų (5 357 Eur) kompensaciją bankiniu pavedimu dar prieš šios sutarties sudarymą. Šalys patvirtina, kad prievolė dėl atsiskaitymo pagal šią sutartį yra įvykdyta ir Šalys viena kitai pretenzijų dėl to neturi.

16.       Teismas nurodė, kad siekiant nustatyti, ar asmuo galės pasinaudoti PVM atskaita, reikia nustatyti, ar asmuo turi tokią teisę pagal įstatymą. Ieškovui išrašytos PVM sąskaitos faktūros kaip fiziniam asmeniui, nurodant jo asmens kodą ir neatitiko PVM įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1 –19 punktuose nurodytų rekvizitų, nes jose nėra išskirta PVM mokesčio dalis, nėra nurodytas ir pirkėjo PVM mokėtojo kodas, nors asmuo naudodamasis pirkimo (importo) PVM atskaita, privalo turėti prekių ir (arba) paslaugų įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą (ar kitą apskaitos dokumentą, kuriuo įformintas prekių įsigijimas (importas) ir arba paslaugų įsigijimas), kurioje nurodyta pirkimo (importo) PVM suma ir išdėstyti visi būtini PVM sąskaitos faktūros rekvizitai. Šiuo atveju klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pagrindas mažinti sutarties kainą PVM atskaitos dydžiu.

17.       Teismas pažymėjo, kad PVM atskaita yra taikoma ne pagal Preliminariosios sutarties 2.1. p. ar šalių pasirašytas notarines sutartis, o šiuo tikslu išrašant PVM sąskaitą faktūrą kaip tai numatyta PVMĮ. Įvertinus tai, kad PVMĮ nereglamentuojami civiliniai pirkimo–pardavimo santykių aspektai, o į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais įforminamos ūkinės operacijos. Todėl teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo ieškinį tenkinti ir ieškovui grąžinti 26 033,06 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Apeliaciniame skunde ieškovai E. R. ir K. R. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovų ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Teismas nurodo, keitėsi ir Kaina, numatyta Preliminariosios sutarties 2.1. p., teismas tokių faktų nenustatė, nes Preliminariosios sutarties 2.1. p. nurodyta „bendra pardavimo kaina yra 150 000 Eur“, kuri ir buvo sumokėta pagal ieškovo pateiktus duomenis (t. 1, b. l. 55) ir atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras (t. 1, b. l. 190-192). Šiuo atveju teismas nustatė, kad preliminarioji sutartis buvo pakeista konkliudentiniais veiksmais, keičiant įvykdymo terminus ir veiksmus (formą), tačiau jokiu būdu ne kainą. Bendra turto kaina, kaip ir buvo nustatyta Preliminarioje sutartyje, susidarė iš dviejų dedamųjų, tai yra iš nekilnojamojo turto kainos ir PVM.

18.2.                      Neginčytinai

18.3.                      Atkreipia dėmesį, kad brokerė R. M. nurodė, jog neatsimenanti apeliantui nurodžiusi, kad turtas parduodamas su PVM. Todėl kyla pagrįstas klausimas, iš kur apeliantas galėjo žinoti, kad perkamas šis nekilnojamasis turtas yra apmokestintas PVM. Negana to, Preliminarią sutartį peržiūrėjo 4 atsakovės atsakingi asmenys, netgi padarė atitinkamus pakeitimus (dėl ko ginčo nėra) ir niekas iš atsakovo atsakingų asmenų nenurodė, kad nekilnojamasis turtas neapmokestintas PVM, neeliminavo PVM, priešingai – peržiūrėję sutartį, jos sąlygas su pataisymais patvirtino. Tai rodo, kad preliminarioji sutartis buvo būtent atsakovo atstovų koreguojama.

18.4.                      Atkreipia dėmesį, kad sąskaitos yra pavadintos „PVM sąskaita faktūra Serija ALG Nr. <...>“, kas rodo, kad atsakovė yra PVM mokėtoja ir teikia būtent PVM sąskaitas faktūras, o tai, kad nebuvo išskirta PVM yra išskirtinai atsakovo veiksmas, kadangi apeliantai už atsakovą niekada neišrašinėjo PVM sąskaitų faktūrų. Be to, E. R., kaip fizinis asmuo ir yra PVM mokėtojas, tai yra vieša informacija ir to įrodinėti nereikia.

18.5.                      Tai, kad 2023 m. gegužės 23 d. Pirkimo pardavimo sutarties 3 p. bendra Daiktų kaina yra 143 850 Eur, o pagal 3.2. p. šalys patvirtina, kad Sutarties 3.1. punkte nurodyta Kaina yra šalių suderinta, šalims priimtina, galutinė ir nekeičiama, PVM neišskirtas, nereiškia, kad PVM eliminuotas, juolab, kad trečiasis asmuo nurodė, kad tokio pobūdžio sutartyje PVM neišskiriamas.

18.6.                      Kaip minėta apeliantas kaip fizinis asmuo yra PVM mokėtojas ir dėl to ginčo nėra, todėl ir buvo nurodyti jo rekvizitai, o tai, kad kitų rekvizitų nenurodė atsakovas, šiuo atveju atsakomybė apeliantui negali tekti. Šiuo atveju darytina išvada, kad atsakovė sąmoningai tokių rekvizitų neįrašė, taip siekdama suklaidinti apeliantą. Tai, kad atsakovė išrašė PVM sąskaitas faktūras neišskirdama PVM nereiškia, kad ji įrodė, kokiu pagrindu turtą pardavė be PVM, nes be minėtų sąskaitų kitų įrodymų nėra.

18.7.                      Bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė nepagrįstai, kadangi atsakovės pateiktose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad tai mokestis už teisines paslaugas, papildomos išlaidos ir pan., tačiau nei vienoje sąskaitoje nėra detalizuota, kokios konkrečiai teisinės paslaugos ir kokioje institucijoje buvo suteiktos. Taip pat nei vienoje sąskaitoje nenurodyta, kokiam konkrečiai pavestam darbui suteiktos teisinės paslaugos, nenurodytas bylos numeris, kad būtų galima identifikuoti, jog šios paslaugos suteiktos būtent šioje byloje. Teismas nepagrįstai nurodytas išlaidas paskaičiavo su PVM, kai tuo tarpu atsakovė, būdama PVM mokėtoju, PVM įsitraukė į PVM atskaitą. Tai reiškia, kad ji  PVM susigrąžino ir dėl to išlaidų nepatyrė. Teismų praktikoje aiškiai pasakyta, kad PVM į bylinėjimosi išlaidas PVM mokėtojui negali būti įtraukta ir priteista. Šiuo atveju priteista advokatų išlaidų suma yra 6 030,00 Eur su PVM, be  PVM yra 4 983,47 Eur, kas sudaro 1 043,53 Eur skirtumą. Tokiu būdu atsakovė į PVM atskaitą įtraukė ir susigrąžino 1 043,53 Eur. Priteisus iš apeliantų bendrą 6 030,00 Eur sumą ir pridėjus atsakovės susigrąžintą 1 043,53 PVM, atsakovas iš viso gautų 7 073,53 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

19.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Gepaga“ prašo jį atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

19.1.                      Ieškovų suformuotas ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi tarp šalių nėra ginčo, jog šalys buvo susitarusios dėl 150 000 Eur nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kainos. Tai, kas pateko į šią kainą neturi teisinės reikšmės vertinant ieškovo suformuoto ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Tiek atsakovas, tiek ieškovai vieningai patvirtino, kad šalys susitarė dėl galutinės 150 000 Eur kainos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendimu pagrįstai konstatavo, kad šalys dėl kainos viena kitai pretenzijų nereiškė. Šalims nereiškiant viena kitai pretenzijų dėl galutinės turto pirkimo–pardavimo kainos, sutarčių nuostatos negali būti keičiamos, nepriklausomai nuo to, iš ko šios kainos susideda (įtraukus mokestines prievoles ar ne).

19.2.                      Teismas, nors ir priėmė teisingą sprendimą, neteisingai vertino, jog šalys buvo pakeitusios Preliminariąją sutartį konkliudentiniais veiksmais. Notarinės sutartys lyginant su Preliminariąją sutartimi skyrėsi objektais, subjektais, kainomis ir kt. sąlygomis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad notarinės sutartys buvo sudarytos vadovaujantis Preliminariąja sutartimi. Šalys buvo susitarusios, jog Preliminariosios sutarties terminas gali būti pratęsiamas tik raštu. Šalys nebuvo sudariusios susitarimo pratęsti Preliminariosios sutarties terminą. Atsižvelgiant į tai, Preliminariosios sutarties terminas nebuvo pratęstas ir sudarant notarines sutartis jau buvo pasibaigęs. Taigi, Mainų ir Patalpų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos pasibaigus Preliminariosios sutarties terminui, todėl atsakovas neprivalėjo sudaryti pagrindinės sutarties Preliminariojoje sutartyje nurodytomis sąlygomis. Preliminariosios sutarties, Mainų ir Patalpų pirkimo-pardavimo sutarčių skyrėsi šalys, objektai, kainos.

19.3.                      Ieškovas neturėjo pagrindo spręsti, kad turtas parduodamas su PVM, kadangi visi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovui turėjo būti žinoma, kad turtas buvo parduodamas be PVM. Į atsakovo PVM sąskaitas faktūras, išrašytas ieškovui už nekilnojamojo turto pardavimą apmokėti PVM nėra įtrauktas. Dokumento pavadinimas „PVM sąskaita faktūra“ nepatvirtina, kad pardavimas yra vykdomas su įtrauktu PVM mokesčiu. Akcininkų sprendimuose nenurodyta, kad į mainomo ir parduodamo nekilnojamojo turto kainą būtų įtrauktas PVM. Ieškovo iškviesta liudyti nekilnojamojo turto brokerė R. M. nurodė, kad skelbime kaina buvo nurodyta be PVM ir neigė ieškovui nurodžiusi, kad turtas parduodamas su PVM. L. V. paaiškino, kad „turtas parduotas be PVM, nes praėjo daugiau kaip 24 mėnesiai nuo administracinio pastato naudojimo pradžios, todėl toks nekilnojamas turtas PVM neapmokestinamas ir PVM sąskaitose faktūrose nebuvo išskirtas.

19.4.                      Ieškovo poziciją, kad šalys buvo susitarusios, jog į parduodamo turto kainą yra įtrauktas PVM neva pagrindžia vienintelis įrodymas - Preliminarioji sutartis. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Preliminariąją sutartį rengė ieškovas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas nusprendė ir įtraukė į Preliminariąją sutartį nuostatą, kad turtas bus parduodamas su PVM. Ieškovo iškviestas liudytojas M. G. teismo posėdyje nurodė, kad Preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovui buvo svarbi tik galutinė pardavimo kaina. Atsižvelgiant į tai, vienintelis ieškovas Preliminariosios sutarties sudarymo metu buvo sugalvojęs, kad į turto pardavimo kainą yra įtrauktas PVM. Visi byloje esantys įrodymai, kurie atsirado po Preliminariosios sutarties sudarymo patvirtina, kad ieškovams aiškiai ir nedviprasmiškai buvo atskleista, jog turtas parduodamas be PVM.

19.5.                      Ieškovas nebūtų galėjęs įtraukti turto įsigijimo PVM į PVM atskaitą net jeigu turtas ir būtų parduotas su PVM, kadangi turtas buvo įsigytas kartu su sutuoktine K. R., kuri nėra PVM mokėtoja. Negana to, ieškovas neįrodė egzistuojant visoms sąlygoms, kurias įgyvendinus turtas būtų galimas įtraukti į PVM atskaitą.

19.6.                      Pažymi ir tai, kad ieškovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog buvo įgyvendintos visos sąlygos šiam turtui įtraukti į PVM atskaitą. Visų pirma, tokį turtą siekiant įtraukti į PVM atskaitą, jis privalo būti deklaruojamas FR0457 formoje. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad turtas buvo deklaruotas šioje formoje. Atsižvelgiant į tai, ieškovas negalėtų įtraukti šio turto į PVM atskaitą ir todėl, kad jis neįgyvendino teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

19.7.                      Teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Pirma, jokie teisės aktai nenumato kaip turėtų būti detalizuojamos PVM sąskaitos faktūros, siekiant bylos šaliai gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies. Nors PVM sąskaitos faktūros ir nebuvo detalizuotos, atsakovas bylinėjimosi išlaidas detalizavo 2025 m. sausio 21 d., 2025 m. balandžio 22 d. ir 2025 m. rugsėjo 11 d. prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas neturi pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų PVM dydžiu. Antra, atsakovas už teisines paslaugas atsiskaitė sumokėdamas už teisines paslaugas su PVM advokatų profesinei bendrijai „NOOR legal“. Savo ruožtu advokatų profesinė bendrija „NOOR legal“ gautą PVM sumokėjo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, siekiant teismui tinkamai atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidos priteistinos kartu su PVM, kurį atsakovas yra sumokėjęs ir kuris jokiu būdu negali būti grąžinamas ar sudengiamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas.

21.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, o bylos pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

22.       Atsižvelgdama į teismo sprendimo turinį ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais ir faktinėmis bylos aplinkybės, kurios buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių išsamiai pasisakyta teismo sprendime.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas E. R. (pirkėjas) ir atsakovė UAB „Gepaga“ (pardavėjas) 2023 m. vasario 21 d. sudarė Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas įsipareigojo nupirkti atsakovei nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas su 4,17 kv. m dydžio bendro naudojimo patalpomis, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpos), ir su 5/100 dalimis negyvenamosios patalpos – garažu (2 automobilių stovėjimo vietomis, plane pažymėtos Nr. 18 ir Nr. 31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (garažas) (kartu paėmus – nekilnojamasis turtas), ir ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 15 d. sudaryti Pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Pagrindinė sutartis) (sutarties 1.1, 1.2 punktai). Be to, šalys susitarė, kad nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra 123 966,94 Eur plius PVM, kuris sudaro 26 033,06 Eur, bendra pardavimo kaina yra 150 000 Eur. Pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyjamas gali būti tik visas Nekilnojamasis turtas nedalomai, t. y. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kartu, o šiame punkte kainos nurodomos atskirai tik dėl patogumo (sutarties 2.1 punktas). Sutarties 5.2 punkte jos šalys nustatė, kad  Pirkėjui nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą pereis tik sudarius galutinę notarinės formos sutartį ir sumokėjus pilną Nekilnojamojo turto kainą. (t. 1, b. l. 7-9). Sutarties 5.5 punkte šalys nustatė, kad visi šios sutarties pakeitimai turės privalomą galią, jeigu jie bus padaryti raštu ir bus pasirašyti abiejų šalių.

24.       Ieškovas ir atsakovė 2023 m. gegužės 18 d. sudarė mainų sutartį, kuria atsakovė perleido ieškovui 1/40 dalį garažo, susidedančio iš vienos automobilių stovėjimo vietos, o ieškovas perleido atsakovei 1/200 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/200 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Mainų sutartis). Mainų sutartimi Šalys susitarė, kad dėl tarp šalių mainomo turto vertės skirtumų, ieškovas atsakovei sumoka 5 357 EUR kompensaciją (Mainų sutarties 3.3. p.). PVM mokestis sutartyje neišskirtas (1 tomas, b. l. 10-22).

25.       Bylos šalys (atsakovė ir abu ieškovai) 2023 m. gegužės 23 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė pardavė, o ieškovai įsigijo patalpas ir 1/40 dalį garažo, (vieną  automobilių stovėjimo vietą), (toliau – Pagrindinė sutartis) Šia sutartimi šalys susitarė, kad parduodamo turto kaina yra 143 850 Eur (sutarties 3.1. p.), sutartyje PVM mokestis neišskirtas ir neaptartas (1 tomas, b. l. 25-37).

26.       Ieškovas ir atsakovė 2023 m. birželio 2 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovas įsigijo 1/200 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini),  ir 1/200 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (turtas, kurį ieškovas perleido atsakovei Mainų sutarties pagrindu). Minėta sutartimi jos šalys susitarė, kad parduodamo turto kaina 793 Eur (sutarties 4.1. p.), PVM mokestis sutartyje neišskirtas ir neaptartas (1 tomas, b. l. 40-51).

Dėl preliminariosios sutarties galiojimo sąlygų ir sutarčių pakeitimo 

27.       Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad perkamo/parduodamo turto kaina susidėjo iš dviejų dedamųjų: turto kainos su PVM, kas sudaro 150 000 Eur, ir turto kainos be PVM, kas sudaro 123 966,94 Eur. Būtent paminėtu piniginių sumų skirtumu, t. y. 26 033,06 Eur, ieškovai prašė modifikuoti (sumažinti) ieškinyje nurodytų sandorių kainas, teigdami, kad ieškovas, kaip PVM mokėtojas, negali pasinaudoti PVM atskaita, sudarančia 26 033,06 Eur (PVM 21 proc.), dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

28.       Kaip minėta, ieškovas E. R. (pirkėjas) ir atsakovė UAB „Gepaga“ (pardavėjas) 2023 m. vasario 21 d. sudarė Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas įsipareigojo nupirkti atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas ir garažą (2 automobilių stovėjimo vietas) ir ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 15 d. sudaryti Pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (Preliminariosios sutarties 1.1, 1.2 punktai). Šalys taip pat susitarė, kad visi šios sutarties pakeitimai turės privalomą galią, jeigu jie bus padaryti raštu ir bus pasirašyti abiejų šalių (nutarties 23 punktas) .

29.       Pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį, preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti; jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Terminu yra laikomas apibrėžtas laikotarpis, kuriam suėjus ar pasibaigus įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrą civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Terminas gali būti apibrėžiamas ne tik kalendorine data ar nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis, bet ir įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti (CK 1.117 straipsnis).

30.       CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nurodyta bendroji teisės norma, įtvirtinanti teisinius padarinius, kylančius pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui. Sprendžiant dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo padarinių, kasacinis teismas yra nurodęs, kad prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą ir jokios papildomos šalių valios išraiškos įstatymas nereikalauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010). Tai reiškia, kad pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo laikotarpiui, prievolės, kylančios iš Preliminariosios sutarties, pasibaigia.

31.       Iš aptartų Preliminariosios sutarties nuostatų matyti, kad Pagrindinės sutarties sudarymo laikotarpis buvo apibrėžtas laike, tai yra pagrindinė sutartis galėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 15 d. Šis terminas šalių galėjo būti pratęstas tik raštu (sutarties 5.5 punktas), tačiau nei viena, nei kita nebuvo padaryta. Nors šalys vėliau sudarė Pagrindinę sutartį, tačiau sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad ši sutartis buvo sudaryta jau pasibaigus Preliminarioje sutartyje nustatytam Pagrindinės sutarties sudarymo terminui ir visiškai kitomis aplinkybėmis, kurios, teisėjų kolegijos nuomone, turi esminę reikšmę sprendžiant ieškovų materialinių reikalavimų pagrįstumo klausimą.

32.       Visų pirma, priešingai nei buvo numatyta Preliminariojoje sutartyje, Pagrindinę sutartį, kaip nekilnojamo turto pirkėjai, sudarė ne tik ieškovas, bet ir jo sutuoktinė ieškovė K. R., kuri nėra PVM mokėtoja ir kurią nesaistė Preliminariosios sutarties nuostatos. Antra, priešingai nei buvo numatyta Preliminariojoje sutartyje, atsakovė dalį nekilnojamo turto (1/40 dalį arba 2,5/100 garažo dalis) pardavė ieškovams, o likusią 1/40 dalį garažo ieškovas įgijo pagal Mainų sutartį. Trečia, Preliminaria sutartimi jos šalys susitarė dėl 150 000 Eur nekilnojamojo turto kainos, tačiau pagal Pagrindinę sutartį ieškovai sumokėjo atsakovei 143 850 Eur. Už likusią 1/40 garažo dalį ieškovas atsiskaitė, išmainydamas jam nuosavybės teise valdomą kitą turtą ir sumokėdamas kompensaciją dėl mainomo turto verčių skirtumo.    

33.       Taigi, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2023 m. gegužės 23 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis (Pagrindinės sutartis) buvo sudaryta kitomis sąlygomis nei buvo numatyta Preliminarioje sutartyje, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai neturėjo jokios įtakos galutinės turto kainos nustatymui ir jos sumokėjimui dėl žemiau nurodomų argumentų.

34.       Pirma, kaip jau buvo minėta, pagrindinė turto kaina buvo nustatyta Preliminariąja sutartimi ir sudarė 150 000 Eur. Pirkėjui nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą galėjo pereiti tik sudarius galutinę notarinės formos sutartį ir sumokėjus pilną nekilnojamojo turto kainą (Preliminariosios sutarties 2.1, 5.2 punktai). Nagrinėjamu atveju, pagal visus sandorius, kurių kainą nori pakeisti ieškovai, pirkėjams (ieškovams) turtas buvo perleistas (parduotas) neviršijus 150 000 Eur ir pagal notariškai patvirtintą sutartį. Antra, iš atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad nekilnojamasis turtas ieškovams buvo parduotas be PVM (1 tomas, b. l. 190-192), todėl sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad ieškovas, kaip profesionalus teisininkas (advokatas) negalėjo šios aplinkybės nepastebėti. Ieškovas buvo supažindintas su atsakovės akcininkų 2023 m. gegužės 12 d. sprendimais, kuriais nutarta išmainyti ir parduoti nekilnojamąjį turtą, kurio kaina nurodyta be PVM (2 tomas, b. l. 8, 11). Trečia, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 32 straipsnio 3 dalies, 57 straipsnio, 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, atsakovė turėjo teisę parduoti turtą be PVM, tačiau ieškovas neįgijo teisės į PVM atskaitą, kadangi turtą įgijo su sutuoktine, kuri nėra PVM mokėtoja ir pagal dokumentus, kuriuose PVM nebuvo išskirtas. Tikėtina, kad būtent po to, kai ši informacija paaiškėjo ieškovui, ir kuomet VMI jis turėjo patikslinti PVM deklaraciją (1 tomas, b. l. 196-167), ieškovai kreipėsi į teismą prašydami sumažinti sandorių kainą PVM dydžiu. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad PVMĮ yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Pagal minėto įstatymo normas, už mokesčių administravimą atsakinga valstybės institucija yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Mokesčių administratorius, be kitų, atlieka ir kontrolės, ar mokesčiai teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti, funkciją. PVM apskaičiavimą, sumokėjimą bei jo atskaitą taip pat kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Todėl teisėjų kolegija plačiau dėl PVMĮ nuostatų taikymo ir aiškinimo nepasisako. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad sutartis gali būti modifikuojama (pakeičiama), vadovaujantis CK 6.223 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad aptariama norma sistemiškai turi būti taikoma su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatančiais CK straipsniais (pvz., 6.204, 6.228 straipsniais ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2013; 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-701/2016; 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-916/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovai nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė jų teisių pažeidimas ir/ar atsakovės neteisėti veiksmai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei vienos iš CK 6.223  straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų sandorių pakeitimui. Dar daugiau, šiuo atveju turto pardavėjas (atsakovė) perleido ginčo turtą ieškovams, o ieškovai pilnai su atsakove yra atsiskaitę. Taigi sandoriai, kurių atitinkamas sąlygas ieškovai nori modifikuoti, yra pasibaigę, todėl taikyti ieškovų pasirinktą teisių gynimo būdą ir pakeisti sutarčių sąlygas nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

35.       Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliaciniame skunde turi būti aiškiai nurodytos bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo pagrindas). Tai reiškia, kad apeliantas privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo nuomone, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias teisės normas jis pažeidžia. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ypatumas yra tas, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

36.       Nagrinėjamu atveju ieškovų apeliaciniame skunde yra iš esmės atkartojamos pirmosios instancijos teisme įrodinėjimo pagrindu ir dalyku buvusios aplinkybės, dėl kurių išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Apeliantai nenurodė, kokias teisės normas pažeidė ir kokias faktines bylos aplinkybes netinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas padarė teisės taikymo klaidas, sudarančias pagrindą sprendimui panaikinti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo

37.       Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovės pateiktose sąskaitose faktūrose nėra detalizuota, kokios konkrečiai teisinės paslaugos, kokioje institucijoje buvo patirtos. Be to, atstovavimo išlaidas teismas paskaičiavo su PVM, kai tuo tarpu atsakovė, būdama PVM mokėtoju, PVM įsitraukė į PVM atskaitą. Tai reiškia, kad PVM ji susigrąžino ir dėl to išlaidų nepatyrė.

38.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato kaip turėtų būti detalizuojamos PVM sąskaitos faktūros. Nors PVM sąskaitos faktūros nebuvo detalizuotos, atsakovė bylinėjimosi išlaidas detalizavo 2025 m. sausio 21 d., 2025 m. balandžio 22 d. ir 2025m. rugsėjo 11 d. prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas taip pat neturėjo pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų PVM dydžiu, kadangi atsakovė jas patyrė sumokėdama PVM į valstybės biudžetą.

39.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir pagrįstomis pripažino 6 030,00 Eur dydžio išlaidas.  

40.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

41.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui 2025 m. sausio 21 d. pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK-2749) prašė iš ieškovų priteisti 5 579,05 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė iš atsiliepimo į ieškinį parengimą – 2 765,79 Eur (įskaitant PVM); tripliko parengimą – 2 132,63 Eur (įskaitant PVM); pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. sausio 22 d. teismo posėdyje – 680,63 Eur (įskaitant PVM). Kartu pridėtos trys PVM sąskaitos faktūros: 2024 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NOOR-2412-0053, mokėjimo paskirtis – už teisines paslaugas ir papildomos išlaidos, mokėtina suma – 2 765,79 Eur; 2024 m. gruodžio 27 d. PV sąskaita faktūra Nr. NOOR-2412-0290, mokėjimo paskirtis – už teisines paslaugas, mokėtina suma – 2 132,63 Eur; 2025 m. sausio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NOOR-02501-0288, mokėjimo paskirtis – už teisines paslaugas, mokėtina suma – 680,63 Eur. 2024 m. gruodžio 3 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė advokatų profesinei bendrijai NOOR LEGAL pervedė 2 765,79 Eur; 2024 m. gruodžio 30 d. – 2 132,63 Eur ir 2025 m. sausio 21 d. – 680,63 Eur.

42.       Atsakovė 2025 m. balandžio 22 d. pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-13989) prašė iš ieškovų papildomai priteisti 1 043,63 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už patikslinto ieškinio analizę ir atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą – 243,63 Eur (įskaitant PVM); pasirengimą, vykimą ir atstovavimą 2025 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje – 800 Eur (įskaitant PVM). Kartu pridėta 2025 m. balandžio 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NOOR-2504-0048, mokėjimo paskirtis – už teisines paslaugas, suma – 1 043,63 Eur. 2025 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė advokatų profesinei bendrijai NOOR LEGAL pervedė 1 043,63 Eur.

43.       Atsakovė 2025 m. rugsėjo 11 d. pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-30414) prašė iš ieškovų papildomai priteisti 2 743,68 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už atstovų pasirengimą, vykimą ir atstovavimą 2025 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje – 1 843,68 Eur (įskaitant PVM); baigiamosios kalbos parengimą – 900 Eur (įskaitant PVM). Šiame prašyme iš viso atsakovė iš ieškovų prašė priteisti 9 366,36 Eur. Kartu pridėta 2025 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NOOR-2509-0219, mokėjimo paskirtis – už teisines paslaugas, papildomos išlaidos, suma – 2 743,68 Eur. 2025 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė advokatų profesinei bendrijai NOOR LEGAL pervedė 2 743,68 Eur.

44.       Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atliktais mokėjimais buvo dengiamos būtent šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme patirtos atsakovės bylinėjimosi išlaidos, nes visos pinigų sumos bei datos sutampa su pateiktuose prašymuose nurodytomis sumomis, išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad teisės aktai nenumato, jog PVM sąskaitoje faktūroje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo būtų detalizuotos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos detaliai buvo nurodytos atsakovės prašymuose, patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai teismui taip pat pateikti, todėl apeliantų argumentai, kad PVM sąskaitose faktūrose nėra detalizuotos bylinėjimosi išlaidos, atmestini kaip nepagrįsti.  

45.       Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas su PVM, teisėjų kolegija vadovaujasi žemiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais.

46.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

47.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

48.       Taigi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimui, be bendrųjų CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, taikomas dydžio ribojimas, nustatytas CPK 98 straipsnio 2 dalyje, – atlyginamos išlaidos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Atlygintinų išlaidų už advokato pagalbą mažinimo (dalies išlaidų nepriteisimo) priklausomai nuo išlaidų struktūros ir sudedamųjų dalių (paslaugų teikimo sąnaudos, pelnas, mokesčiai ir pan.) įstatymai nenustato.

49.       Mokesčių įstatymai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Apmokestinimą PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, nustato PVMĮ (žr. šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalį). Šis įstatymas, be kitų šio mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklių, nustato ir PVM atskaitos sąlygas (57–64 straipsniai).

50.       Pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 28 dalį PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal šio Įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma. PVM atskaita nėra besąlyginė, siekiantis pasinaudoti šia teise asmuo turi atitikti įstatyme nustatytas sąlygas.

51.       Siekiant nustatyti, ar asmuo galės pasinaudoti PVM atskaita, reikia nustatyti, ar asmuo turi tokią teisę pagal įstatymą: ar jis yra PVM mokėtojas (paminėtina, kad pagal PVMĮ 57 straipsnį teisę į PVM atskaitą turi ne visi PVM mokėtojai, o tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais ją turi ir PVM mokėtojais neįregistruoti asmenys, be to, asmenys, turintys teisę į PVM atskaitą, gali šia teise nesinaudoti); ar įsigytos PVM apmokestintos prekės ir paslaugos panaudotos tokiai veiklai, kai leidžiama PVM atskaita (PVMĮ 58 straipsnis); ar asmuo laikėsi PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą reikalavimų, nustatytų PVMĮ 64 straipsnyje (tinkamai įforminta PVM sąskaita faktūra, įtraukimas į PVM deklaraciją ir kt.). Paminėtina ir tai, kad PVMĮ nustato PVM atskaitos tikslinimo institutą, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (PVMĮ 65–70 straipsniai).

52.       Lietuvos Respublikoje už mokesčių administravimą atsakinga valstybės institucija yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Mokesčių administratorius, be kitų, atlieka ir kontrolės, ar mokesčiai teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti, funkciją. PVM apskaičiavimą, sumokėjimą bei jo atskaitą taip pat kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus įstatyme nustatytą atvejį, kai tokią kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos muitinė) (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 1 dalies 7 punktas, PVMĮ 120 straipsnis).

53.       Teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018).

54.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus dėl PVM (ne) taikymo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

55.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).

56.       Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties modifikavimo klausimus nagrinėjamos bylos kontekste ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

57.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovų apeliacinį skundą atmesti, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).

58.       Nustatyta, kad atsakovės UAB „GEPAGA“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos siekia 2 541,00 Eur, kurios susidarė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

59.       Minėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio, nes už 2025 m. lapkričio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus dydis yra 3 103,10 Eur (2 387,00 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.). Todėl atsakovei iš kiekvieno ieškovo priteistina po 1 270,50 Eur (2 541,00 Eur / 2) (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GEPAGA“ (juridinio asmens kodas 110666382) iš ieškovų E. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno p 1 270,50 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt eurų 50 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                         Gintautas Koriaginas

                                                                                     Algimantas Kukalis

Agnė