Civilinė byla Nr. e2A-845-524/2021
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00200-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.11.6
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sepo novus“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idmava ir partneriai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sepo novus“ dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sepo novus“ priešieškinį dėl įmokų paskirstymo pripažinimo negaliojančiu.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Idmava ir partneriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Sepo novus“ 34 886,94 Eur skolos, 1 255,92 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2016 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį tarp šalių ieškovė pardavė pastatą – įstaigą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – siurblinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius tinklus – technologinį vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – dengtą autocisternų išpylimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – dengtą naftos siurblinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – dengtą geležinkelio cisternų pripylimo estakadą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), geležinkelį – geležinkelio kelią (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklus – valymo įrengimus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo sumokėti 700 000 Eur už nusipirktą turtą dalimis iki 2016 m. lapkričio 15 d., tačiau sutartinius įsipareigojimus vykdė ne pagal sutartyje susitartą tvarką ir terminus ir, suėjus už turtą sumokėjimo terminui, liko skolinga 200 000 Eur. Siekiant išspręsti šalių nesutarimus ir atsakovei siekiant padengti skolą jai palankiu įmokų mokėjimo grafiku, 2017 m. gruodžio 7 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. S2-36, pagal kurį šalys nustatė įsiskolinimo padengimo tvarką. Atsakovė įsipareigojo kas mėnesį iki mėnesio 25 dienos nuo 2017 m. gruodžio 1 d. išmokėti ieškovei ne mažiau kaip 5 000 Eur, neįskaitant PVM. Atsakovė paskutinę įmoką atliko 2019 m. lapkričio 27 d. ir ieškinio padavimo dieną daugiau nei 6 mėnesius neatlieka jokių pagal susitarimą nustatytų įmokų mokėjimo ieškovei. Taigi atsakovė ne iki galo įvykdė susitarimu prisiimtus įsipareigojimus ir ieškinio padavimo dieną yra skolinga ieškovei 34 886,94 Eur.
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes skola už turtą visiškai sumokėta 2019 m. lapkričio 27 d., ieškovė netesybų nereikalavo, paskutinę 100 000 Eur įmoką ieškovė priėmė kaip skolą, įmokų mokėjimo dokumentuose nurodyta paskirtis – skolos apmokėjimas, todėl ieškovė neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo įmokas paskirstyti vienašališkai savo nuožiūra.
3. Priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti ieškovės 2019 m. lapkričio 27 d. atliktą įmokų paskirstymą, kuriuo ieškovė 34 886,94 Eur iš atsakovės sumokėtų įmokų pagal 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimą paskyrė delspinigiams, neteisėtu, ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė iki sutartyje nurodyto termino visos kainos už įgytą turtą nesumokėjo, 2017 m. pabaigoje buvo likusi 200 000 Eur skola ieškovei. Ieškovei sutikus, kad atsakovė išmokėtų skolą dalimis, 2017 m. gruodžio 7 d. šalys sudarė susitarimą, kuriuo atsakovė įsipareigojo kas mėnesį, pradedant 2017 m. gruodžio mėnesiu, iki mėnesio 25 dienos išmokėti ieškovei arba kitam kreditoriui UAB „Sunprojektai“ ne mažiau kaip 5 000 Eurų, neįskaitant PVM. Atsakovė įsipareigojo nuo 2017 m. kovo 15 d. mokėti ieškovei delspinigius nuo neatsiskaitytos sumos, kaip nurodyta Sutarties 5.1.10 punkte, kuriame numatyta, kad pirkėjui nesumokėjus visos daiktų kainos, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas per pardavėjo nustatytą papildomą protingą terminą sumokėtų laiku nesumokėtą daiktų kainą, taip pat 0,02 procentų delspinigių nuo laiku nesumokėtos daiktų kainos už kiekvieną uždelstą sumokėti pinigus dieną. Nors šalys susitarė, kad atsakovė mokės ieškovei delspinigius, ieškovė jų iš atsakovės nereikalavo, todėl atsakovė jų nemokėjo, o mokėjo tik skolą už įsigytą turtą. Per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 200 000 Eur skolą ir tokiu būdu visiškai atsiskaitė už turtą. Apie tai, kad 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimo pagrindu sumokėta įmoka bus panaudota delspinigiams, o ne skolai dengti, ieškovė niekada atsakovės neinformavo. Priešingai, visas įmokas, kurias atsakovė, atlikdama bankinius pavedimus, buvo įvardijusi kaip skolos apmokėjimą, ieškovė priėmė.
4. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė nereikalavo mokėti delspinigių už netinkamai vykdomus sutartinius pagrindinės sutarties įsipareigojimus. Šalių sudarytas susitarimas ir buvo ieškovės reikalavimo per papildomą protingą terminą sumokėti nesumokėtą daiktų kainą, taip pat sumokėti 0,02 proc. delspinigius, išraiška. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad, neva, buvo sudarytas susitarimas dėl įmokų paskirstymo tvarkos, pagal kurį ieškovė sutiko, kad atsakovės įmokos bus naudojamos skolai, o ne delspinigiams dengti. Nesutiktina su atsakove, kad ji apskritai buvo pateikusi pasiūlymą dėl įmokų paskirstymo tvarkos pakeitimo. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog ieškovė ir atsakovė konkliudentiniais veiksmais buvo sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo tvarkos, kuriuo neva ieškovė sutiko, kad atsakovė padengtų tik skolą, o ne delspinigius, dėl to laikytina, kad ieškovės atlikti visi atsakovės įmokų paskirstymai yra teisėti ir galiojantys. Ieškovė paskirstydama atsakovės įmokas elgėsi sąžiningai. 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimu atsakovė pripažino savo prievolę mokėti ieškovei delspinigius ir nuo šio susitarimo sudarymo momento senaties terminas reikalavimams dėl delspinigių nutrūko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės 34 886,94 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2020 m. balandžio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei, ieškinio reikalavimo dalį dėl 1 255,92 Eur netesybų priteisimo paliko nenagrinėtą, priešieškinį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 767 Eur žyminio mokesčio ir 1 740 Eur atstovavimo išlaidų ieškovei bei 18 Eur valstybei. Iš ieškovės priteisė 60 Eur atstovavimo išlaidų atsakovei.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė visiškai įvykdė 2016 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, perdavė sutarties objektą atsakovei, tačiau atsakovė neįvykdė sutarties sąlygos dėl apmokėjimo už nusipirktus daiktus pagal sutarties 3.2 punktą ir iki 2016 m. lapkričio 15 d. nesumokėjo šalių susitartos parduoto turto kainos. Pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punkte šalys susitarė ir dėl netesybų, kuriame numatyta, kad pirkėjui nesumokėjus visos daiktų kainos, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas per pardavėjo nustatytą papildomą protingą terminą sumokėtų laiku nesumokėtą daiktų kainą, taip pat 0,02 procentų delspinigių nuo laiku nesumokėtos daiktų kainos už kiekvieną uždelstą sumokėti pinigus dieną. Iš 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimo turinio aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad šalys susitarė dėl netesybų nurodydamos, kad jos skaičiuojamos nuo 2017 m. kovo 15 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą skaičiavimo tvarką ir dydį. Tokį susitarimą ir atsakovės įsipareigojimą teismas vertino kaip ieškovės teisę reikalauti netesybų, kurią atsakovė pripažįsta ir patvirtina pasirašydama 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimą. Be to, apie netesybų skaičiavimą ieškovė atsakovę informavo 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. spalio 31 d. raštais, elektroniniais laiškais, kurių gavimas atsakovės patvirtintas. Kaip liudytojas teisme apklaustas atsakovės akcininkas ir asmuo, tiesiogiai dalyvavęs sudarant 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimą, pripažino, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimą šalys buvo susitarusios dėl netesybų, tačiau tik už 180 kalendorinių dienų, tačiau teismas tokį liudytojo susitarimo aiškinimą vertino kaip atsakovės siekį pakeisti šalių susitarimą dėl netesybų skaičiavimo nuo 2017 m. kovo 15 d. ir išvengti netesybų sumokėjimo. Pagal visumą šalių elgesio vykdant pirkimo–pardavimo sutartį ir sudarant 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimą darytina išvada, kad netesybų skaičiavimo pareigą atsakovė prisiėmė aiškiai suprasdama, kad netesybos skaičiuojamos nuo 2017 m. kovo 15 d. ir ieškovė turi teisę jas skaičiuoti ir jų reikalauti, kai atsakovė netesybų sumokėjimo pareigos nevykdo gera valia. Dėl šių aplinkybių atsakovei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigus susitarimo dėl netesybų ir jų skaičiavimo, teismas nusprendė, kad ieškovė turėjo teisę reikalauti netesybų ir šią teisę realizavo nepažeisdama pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punkte numatytų ir 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimo sąlygų.
7. Teismas nustatė, kad šalys įmokų paskirstymo eiliškumo nebuvo susitarusios, todėl atsakovės ieškovei mokamos įmokos ieškovės galėjo būti skirstomos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.54 straipsnio 1–4 dalyse numatytas nuostatas. Pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punkte šalys buvo susitarusios dėl netesybų mokėjimo, atsakovei neįvykdžius sutarties sąlygos sutartyje numatytais terminais ir dalimis sumokėti už nusipirktus daiktus. 2017 m. gruodžio 7 d. susitarime šalys susitarė apie susidariusio įsiskolinimo pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjimo tvarką, susitarė ir dėl netesybų. Atsakovė įsipareigojo kas mėnesį iki mėnesio 25 dienos nuo 2017 m. gruodžio 1 d. išmokėti ieškovei ne mažiau kaip 5 000 Eur, tačiau šalys nesusitarė dėl šios įmokos paskirstymo eiliškumo, o pagal susitarimo kontekstą dėl netesybų skaičiavimo nuo 2017 m. kovo 15 d. yra pagrindas išvadai, kad ieškovė turi teisę 5 000 Eur mokamas įmokas paskirstyti pagal CK 6.54 straipsnyje numatytą eiliškumą. Iš ieškovės pateiktos įmokų mokėjimo suvestinės nustatyta, kad ir pagal 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimą atsakovė įmokas mokėjo nesilaikydama susitarimo sąlygų, todėl, įvertinęs ieškovės sudarytą netesybų skaičiavimą, teismas nusprendė, kad netesybos apskaičiuotos teisingai ir pagrįstai. Be to, atsakovė netesybų skaičiavimo neginčija ir nesutinka tik dėl netesybų skaičiavimo nuo 2017 m. kovo 15 d., kartu sutikdama su netesybų skaičiavimu už laiku neįvykdytą prievolę už 180 kalendorinių dienų. Aplinkybė, kad atsakovė mokėdama įmokas į mokėjimo paskirtį įrašė ir nurodė „skolos apmokėjimas“, nereiškia, kad ieškovė negali taikyti CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyto įmokų užskaitymo eiliškumo. CK 6.54 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, nei numatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tačiau atsakovė įmokų paskirstymo nenurodė, o ieškovė turi tik teisę atsisakyti priimti įmoką jei skolininkas, šiuo atveju atsakovė, nurodytų kitokį mokamų įmokų eiliškumą. Be to, nurodymas ir įrašas į pinigų mokėjimo paskirtį „skolos apmokėjimas“ gali būti suprantamas ne tik kaip pagrindinės skolos mokėjimas, bet ir netesybų mokėjimas. Kaip jau minėta, šalys susitarė netesybas mokėti už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 15 d., o mokėjimai po 5 000 Eur pradėti mokėti tik nuo 2017 m. gruodžio 1 d., vadinasi, ir netesybų skolą pradėjus mokėjimus pagal 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimą, jau buvo susidariusi. Aplinkybė, kad ieškovė užskaičiusi iš atsakovės mokamų įmokų nebuvo įtraukusi į savo finansinės atskaitomybės dokumentus kaip gautas netesybas, ir tą padarė vėliau, nei ieškovė skaičiavo ir užskaitė netesybas, nepaneigia netesybų skaičiavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Šioje byloje nėra ginčo dėl ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų teisingumo ir ieškovės įmonės turto, pajamų apskaitos teisėtumo, todėl atsikirtimo į ieškinį aplinkybę, kad ieškovė laiku neįtraukė į apskaitą gautų pajamų netesybų forma, teismas vertino kaip nepakankamą paneigti ieškinio pagrįstumą. Teismas konstatavo, kad, pagal ieškovės skaičiavimus, atsakovės mokėtų įmokų už turtą paskirstymą ir užskaitymą atsakovė ieškovei yra skolinga už įsigytą turtą pagal pirkimo–pardavimo sutartį, todėl 34 886,94 Eur skola priteistina šiuo teismo sprendimu. Dėl to priešieškinio reikalavimas dėl įmokų paskirstymo pripažinimo negaliojančiu atmestinas.
8. Teismas nusprendė, kad pagal šalių statusą, sandorio rūšį, iš kurio kilo ginčas, ir kitas anksčiau paminėtas ginčo aplinkybes yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytas palūkanas, kurias sudaro 6 proc. metinių palūkanų nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo. Įvertinus ieškovės sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimus pagal ieškinį sumą nustatyta, kad yra pagrindas šią reikalavimo dalį palikti nagrinėtą, nes pagal ieškovės sumokėtą žyminio mokesčio sumą pateikiant ieškinį po teismo įsakymo nustatyta, kad ieškovė už šią reikalavimo dalį nėra sumokėjusi žyminio mokesčio. Šalims atstovavimo išlaidos atlygintinos ieškovei priteistinų atstovavimo išlaidų dydį mažinant 4 proc., kurie sudaro palikto nenagrinėto reikalavimo dalį visos ieškinio sumos atžvilgiu. Atitinkamai atsakovei priteistina dalis atstovavimo išlaidų, kurią sudaro 4 proc. atstovavimo išlaidų sumos už paliktą nenagrinėtą reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo. Be to, ieškovė už reikalavimą dėl 34 886,94 Eur skolos priteisimo sumokėjo mažiau nei nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 7 dalyje, todėl trūkstama žyminio mokesčio dalis valstybei priteistina iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovė UAB „Sepo novus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį dėl 34 886,94 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2020 m. balandžio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo iš atsakovės UAB „Sepo novus“ ieškovei UAB „Idmava ir partneriai“, ir atsakovės UAB „Sepo novus“ priešieškinio atmetimo, priimti naują sprendimą: atmesti ieškovės UAB „Idmava ir partneriai“ ieškinį ir patenkinti atsakovės UAB „Sepo novus“ priešieškinį, patenkinus apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovės atsakovės visas šios turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš bylos medžiagos matyti, kad per visą laiką nuo 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimo sudarymo iki paskutinės skolos įmokos už turtą sumokėjimo 2019 m. lapkričio 27 d. ieškovė nė karto nepareikalavo iš atsakovės delspinigių pagal susitarimą mokėjimo. Ieškovė ne tik nereikalavo delspinigių mokėjimo, bet ir priėmė visas atsakovės susitarimo pagrindu sumokėtas įmokas skolai už turtą dengti ir jomis mažino skolą. Atsakovė atliko ieškovei net 20 įmokų po 5 000 Eur ir vieną 100 000 Eur įmoką, nurodydama, kad moka arba pagal PVM sąskaitą faktūrą IDP Nr.16-055, o ji buvo išrašyta už turtą (ne delspinigiams), arba tiesiog, kad moka skolą už turtą. Ieškovė visas šias įmokas priėmė, teise atsisakyti jas priimti pagal CK 6.54 straipsnio 5 dalį nepasinaudojo, apie tai, kad būtų paskirsčiusi gautas įmokas kitaip, nei nurodyta atsakovės mokėjimo pavedimuose, nenurodė. Tik 2019 m. lapkričio mėnesį, gavus paskutinę 100 000 Eur įmoką, visos anksčiau sumokėtos įmokos buvo atgaline data perskirstytos. Tai įrodo ieškovės 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaita.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog susitarimo priešpaskutiniame punkte įtvirtinta, kad atsakovė įsipareigoja nuo 2017 m kovo 15 d. mokėti ieškovei delspinigius taip, kaip nurodyta sutarties 5.1.10 punkte. Sutarties 5.1.10 punkte nurodyta, kad pardavėjas (ieškovė) turi teisę reikalauti, kad pirkėjas (atsakovė) per pardavėjo nustatytą protingą terminą sumokėtų laiku nesumokėtą daiktų kainą, taip pat 0,02 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos daiktų kainos už kiekvieną uždelstą sumokėti pinigus dieną. Tai, kad šalys susitarime įtvirtintą atsakovės prievolę mokėti delspinigius nuo 2017 m. kovo 15 d. susiejo su sutarties 5.1.10 punkte įtvirtinta ieškovės teise jų reikalauti, reiškia, kad delspinigiai bus skaičiuojami ir mokami, jei ieškovė jų pareikalaus. Susitarimo, kad delspinigiai bus mokami automatiškai be jokio ieškovės teisės jų reikalauti realizavimo, nebuvo. Susitarimo tekstą rengė ieškovė, todėl šalims skirtingai aiškinant tą pačią susitarimo sąlygą, ji turėjo būti aiškinama ne ieškovės, o atsakovės kaip susitarimo sąlygas priėmusios šalies naudai. Abu teismo įvardyti ieškovo reikalavimai mokėti delspinigius buvo išsiųsti atsakovei dar derybų dėl susitarimo sudarymo metu. Tuo tarpu bylai reikšmingas laikotarpis yra po susitarimo sudarymo. Ta aplinkybė, kad terminas, nuo kurio šalys susitarė skaičiuoti netesybas, yra ankstesnis už tokio susitarimo sudarymą, neturi jokios teisinės reikšmės. Šiuo atveju ginčo dėl to, kad ieškovė turėjo teisę reikalauti delspinigių mokėjimo nuo 2017 m. kovo 15 d., nebuvo. Ginčas buvo dėl to, ar ieškovė jų pareikalavo ir, ar nesant pareikalavimo, atsakovės prievolė mokėti delspinigius atsirado. Atsakovė vėluodavo mokėti ieškovei už turtą ir anksčiau, dar sutarties vykdymo pradžioje, tačiau ieškovė delspinigių nereikalavo. Net jei būtų daroma prielaida, kad šalių valia buvo laikyti susitarimą delspinigių mokėjimo reikalavimu ir kad atsakovei atsirado prievolė automatiškai juos mokėti, tai, kad atsakovė jų nemokėjo ir ieškovė nereiškė atsakovei dėl to jokių pretenzijų, netgi priėmė visas atsakovės sumokėtas skolos įmokas, nepakeisdama jų paskirties, ir dengė jomis skolą, suponuotų išvadą, kad šalių valia susitarimo vykdymo metu pasikeitė.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis, kaip pas ieškovę buvo įtraukiamos į apskaitą visos pagal susitarimą iš atsakovės gautos įmokos, ir nustačius, kad jomis buvo dengiama skola, o ne delspinigiai, turėjo būti konstatuota, kad vėlesnis jų perskirstymas, pirma dengiant delspinigius, buvo neteisėtas ir nesąžiningas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo ir atsakovės iniciatyva 2021 m. balandžio 21 d. byloje apklausto liudytojo parodymus, kuriais paliudijo, kad ieškovės direktorius nurodė, jog būtent toks yra skolos likutis 2019 m. lapkričio mėnesį ir kad jam šitų pinigų reikia skubiai, jis nebegali laukti, kol visa skola bus išmokėta dalimis po 5 000 Eur, o apie jokius delspinigius tuokart neužsiminė. Ieškovės direktorius šios liudytojo nurodytos aplinkybės nepaneigė. Ieškovė dėl atsakovės nurodytų įmokų paskirčių aplinkybių neįrodinėjo ir tarp šalių net nebuvo ginčo, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo nuspręsti dėl to, kaip turi ar gali būti suprantamos atsakovės įmokų paskirtys. Teismas šioje byloje netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesivadovavo aukštesnių teismų išaiškinimais dėl to, kokios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, todėl nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių ir bylą išsprendė neteisingai. Be to, atsakovės vertinimu, procesiniai veiksmai tokie kaip atsakovės kviesto liudytojo apklausa vyko neetiškai, taip pat teismas ribojo ir atsakovės atstovės replikos teisę po baigiamųjų kalbų, tokiu būdu pažeisdamas asmenų lygybės teismui principą.
13. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde netinkamai aiškina sutarties nuostatas dėl pareigos mokėti delspinigius tik esant papildomam rašytiniam reikalavimui. Nei sutartis, nei teisės aktai tokio papildomo reikalavimo nenumato. Net jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad tokio reikalavimo reikėjo, tai jis buvo aiškiai išreikštas mažiausiai du kartus: 2017 m. kovo 28 d. ieškovės rašte atsakovei ir 2017 m. gruodžio 7 d. susitarime. 2017 m. gruodžio 7 d. sudarytu susitarimu atsakovė sutiko ir įsipareigojo mokėti netesybas, pripažindama, kad turi pareigą mokėti netesybas už laiku neįvykdytą sutartį. Šiame susitarime šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl netesybų skaičiavimo, nurodydamos, kad jos skaičiuojamos nuo 2017 m. kovo 15 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą skaičiavimo tvarką ir dydį. 2017 m. gruodžio 7 d. šalių susitarimą teismas teisingai įvertino ir kvalifikavo kaip ieškovės reikalavimo teisės į netesybas realizavimą. Atsakovė vadovaudamasi CK 6.54 straipsnio nuostatomis privalėjo suvokti, jog mokėjimo pavedimais ji pirmiausia apmoka ne pagrindinę skolą, o būtent dėl šios skolos susidariusius delspinigius. Šalių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienašališkai negali būti keičiama. Atsakovės mokėjimo pavedimuose nurodytas (aiškinant jį lingvistiškai) nelaikytinas pasiūlymu ieškovei susitarti dėl įmokų paskirstymo tvarkos. Pažymėtina, kad atsakovė, žinodama, jog, tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, vėluojant apmokėti pagal sutartį, turi pareigą sumokėti ne tik susidariusį įsiskolinimą, bet ir netesybas, mokėjimo nurodymuose konkrečiai nenurodė, kad mokamos lėšos skiriamos pagrindinei skolai mokėti. Nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė mokėjimo nurodymais apmoka būtent pagrindinę skolą siūlydama priimti kitokį įmokų paskirstymo eiliškumą nei nustatyta įstatymo. Sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nėra nei aiškiai išreikšto atsakovės pasiūlymo (ofertos), nei ieškovės sutikimo (akcepto) pakeisti įmokų paskirstymo tvarką, nustatytą įstatymo.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog atsakovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, vėluojant atsiskaityti pagal sutartį už nusipirktus daiktus, atsirado jai pareiga sumokėti ne tik susidariusį įsiskolinimą, bet ir ieškovės apskaičiuotas netesybas. 2017 m. gruodžio 7 d. susitarime šalys susitarė dėl susidariusio įsiskolinimo pagal pirkimo– pardavimo sutartį sumokėjimo tvarkos, taip pat susitarė ir dėl netesybų. Byloje nustatyta, kad šalys įmokų paskirstymo eiliškumo nebuvo susitarusios, todėl atsakovės ieškovei mokamos įmokos ieškovės galėjo būti skirstomos pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 punktus numatytas nuostatas. Mokėjimo pavedimuose nurodytas tekstas nelaikytinas pasiūlymu ieškovei dėl įmokų paskirstymo eiliškumo pakeitimo, nes nėra detalizuotas pervedamų lėšų paskirstymas. Ieškovė pagrįstai įskaitydama atsakovo įmokas, taikė CK nustatytą tvarką. Šiuo atveju (tai pripažino ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu), nebuvo ne tik aiškiai išreikšto pasiūlymo iš atsakovės pusės (ofertos), bet apskritai jokios ofertos nebuvo. Lygiai kaip nebuvo ir akcepto iš ieškovės pusės. Tai reiškia, nebuvo ir susitarimo kaip nors kitaip skirstyti mokėjimus, nei numatyta CK 6.54 straipsnyje. Skolininkė niekaip nesirūpino ir raštu aiškiai nepranešė ieškovei, kad ji siekia pakeisti įstatyme numatytą įmokų paskirstymo eilę, todėl šios pareigos aktyviai reaguoti negali perkelti kreditoriui.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog net jei teismas pripažintų, kad gautos įmokos į delspinigius įskaitytos tik 2019 m. lapkričio 27 d., nėra jokio pagrindo tokio įskaitymo pripažinti neteisėtu, nesąžiningu ar atliktu pasibaigus ieškinio senaties terminui. Nors šiuo atveju ieškovė reikalauja ne delspinigių, o skolos sumokėjimo, tačiau, kaip galima suprasti iš atsakovės argumentų, delspinigių senaties termino egzistavimo faktas, jos nuomone, svarbus nusprendžiant, ar ieškovė, atlikdama gautų įmokų įskaitymą į delspinigius, elgėsi sąžiningai, jei teismo keliu jau nebūtų galėjusi prisiteisti jų iš atsakovės. 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimu atsakovė pripažino savo prievolę mokėti ieškovei delspinigius ir nuo šio susitarimo sudarymo momento senaties terminas reikalavimams dėl delspinigių nutrūko (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Net jei būtų galima laikyti, kad delspinigius ieškovė įskaitė tik 2019 m. lapkričio 27 d., tą dieną jų reikalavimo terminas nebuvo suėjęs, nes po to, kai 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimu atsakovė pripažino savo prievolę, terminas buvo nutrūkęs ir iš naujo galėjo būti pradėtas skaičiuoti tik nuo 2019 m. gruodžio 16 d. ir būtų pasibaigęs tik 2020 m. birželio 16 d., o delspinigių įskaitymai, kaip žinia, buvo atlikti gerokai iki šios datos, t. y. 2019 m. lapkričio 27 d. Ieškovė sąžiningai pagal CK 6.54 straipsnio nustatytą tvarką visą susitarimo vykdymo laikotarpį tinkamai vykdė atsakovės atliekamų įmokų paskirstymą ir būtent atsakovė, iš pradžių pripažinusi, kad turi sumokėti delspinigius ieškovei už netinkamai vykdomą pagrindinę sutartį, galiausiai nusprendė pabandyti išvengti teisinių pasekmių dėl netinkamai vykdomų sutartinių prievolių ir sugalvojo teigti, kad, neva, buvo sudarytas susitarimas konkliudentiniais veiksmais tarp ieškovės ir atsakovės, kurio pagrindu ieškovė sutiko, kad atsakovė sumokės tik pagrindinę skolą. Tai, kad atsakovės netenkina priimtas teismo sprendimas, tai, kad teismas atsakovės teiginius laikė nepagrįstais, nereiškia, kad teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą. Esant tokioms aplinkybėms, teigti, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nėra jokio racionalaus pagrindo.
Teismas
konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimas, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės UAB „Idmava ir partneriai“ ieškinys atsakovei UAB „Sepo novus“ dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo – teismas priteisė iš atsakovės 34 886,94 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2020 m. balandžio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei, ieškinio reikalavimo dalį dėl 1 255,92 Eur netesybų priteisimo paliko nenagrinėtą. Teismas atsakovės UAB „Sepo novus“ priešieškinį dėl įmokų paskirstymo pripažinimo negaliojančiu atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 767 Eur žyminio mokesčio ir 1740 Eur atstovavimo išlaidų ieškovei bei 18 Eur valstybei. Iš ieškovės priteisė 60 Eur atstovavimo išlaidų atsakovei.
20. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės delspinigių nuo skolos už įsigytą turtą pagal 2016 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimą ir pagrįstai paskirstė paskutinę 2019 m. lapkričio 27 d. gautą 100 000 Eur įmoką ir teisėtai iš šios įmokos paskyrė 34 886, 94 Eur delspinigiams sumokėti. Apeliantė nurodo, kad skirstant gautas lėšas ieškovė jas nepagrįstai įskaitė delspinigiams dengti, todėl jos priešieškinis turi būti patenkintas, be to, nurodo motyvus dėl teisėjos šališkumo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl atsakovės įmokų paskirstymo tvarkos, atsakovei skaičiuojamų delspinigių pagrindo bei priešieškinio reikalavimų, proceso pirmosios instancijos teisme.
Faktinės bylos aplinkybės
21. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nustatyta, kad pagal 2016 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį tarp šios bylos šalių, ieškovė atsakovei pardavė pastatą – įstaigą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – siurblinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius tinklus – technologinį vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – dengtą autocisternų išpylimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – dengtą naftos siurblinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – dengtą geležinkelio cisternų pripylimo estakadą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), geležinkelį – geležinkelio kelią (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklus – valymo įrengimus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo sumokėti 700 000 Eur už nusipirktą turtą dalimis iki 2016 m. lapkričio 15 d. Ieškovė iki galo įvykdė 2016 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, perdavė sutarties objektą atsakovei, tačiau atsakovė neįvykdė sutarties sąlygos dėl apmokėjimo už nusipirktus daiktus pagal sutarties 3.2 punktą ir iki 2016 m. lapkričio 15 d. nesumokėjo šalių susitartos parduoto turto kainos.
22. Atsakovė liko skolinga ieškovei 200 000 Eur pagal paminėtą sutartį. Šią aplinkybę pripažįsta abi sutarties ir šios bylos šalys, ginčo dėl šių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių nėra. Pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punkte šalys susitarė ir dėl netesybų, jame numatyta, kad, pirkėjui nesumokėjus visos daiktų kainos, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas per pardavėjo nustatytą papildomą protingą terminą sumokėtų laiku nesumokėtą daiktų kainą, taip pat 0,02 procentų delspinigių nuo laiku nesumokėtos daiktų kainos už kiekvieną uždelstą sumokėti pinigus dieną.
23. Šalys, siekdamos išspręsti sutarties sąlygų dėl apmokėjimo už įsigytą turtą klausimus, 2017 m. gruodžio 7 d. sudarė susitarimą Nr. S2-36, pagal kurį nustatė įsiskolinimo už įsigytą turtą sumokėjimo tvarką ir terminus. Atsakovė įsipareigojo kas mėnesį iki mėnesio 25 dienos nuo 2017 m. gruodžio 1 d. išmokėti ieškovui ne mažiau kaip 5 000 Eur, neįskaitant PVM.
24. Paskutinę įmoką atsakovė ieškovės prašymu atliko 2019 m. lapkričio 27 d. Pagal 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimą Nr. S2-36 šalys taip pat susitarė, kad atsakovė įsipareigoja nuo 2017 m. kovo 15 d. mokėti ieškovei delspinigius nuo neatsiskaitytos sumos, kaip nurodyta sutarties 5.1.10 punkte. Šalys nesusitarė dėl šio įmokų paskirstymo eiliškumo.
25. Ieškovė 2019 m. lapkričio 29 d. parengė tarpusavio suderinimo aktą, su kuriuo atsakovė nesutiko. Jame nurodyta, kaip ieškovė paskirstė atsakovės pagal 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimą Nr. S2-36 mokėtas įmokas. Akte nurodyta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo 2017 m. kovo 15 d., todėl 2019 m. lapkričio 29 d. skolos už turtą sumą sudaro 34 886,9 Eur.
26. Iš 2017 m. spalio 31 d. ieškovės pranešimo atsakovei, kurio gavimą atsakovė yra patvirtinusi, nustatyta, kad ieškovė informavo atsakovę apie delspinigių skaičiavimą. Iš elektroninio susirašinėjimo tarp šalių medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2017 m. kovo 28 d. informavo atsakovę apie delspinigių skaičiavimą nuo 2017 m. kovo 15 d. pagal pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punktą (pateikti įrodymai 2021 m. balandžio 21–22 d. per EPP ).
Dėl atsakovo įmokų paskirstymo tvarkos
27. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl įmokų paskirstymo tvarkos, todėl turėtų būti taikoma CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta tvarka, nustatanti įmokų paskirstymo principus.
28. Nurodytas straipsnis įtvirtina, kad, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse. Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-460/2010).
29. Šioje byloje atsakovė apeliacinio skundo motyvais neįrodė, kad ieškovė būtų pažeidusi CK 6.54 straipsnio nuostatas.
30. Šalių pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punkte šalys buvo susitarusios dėl netesybų mokėjimo, atsakovei neįvykdžius sutarties sąlygos sutartyje numatytais terminais ir dalimis sumokėti už nusipirktus daiktus.
31. Be to, 2017-12-07 susitarime šalys susitarė apie susidariusio įsiskolinimo pagal pirkimo– pardavimo sutartį sumokėjimo ir dėl netesybų. Atsakovė įsipareigojo kas mėnesį iki mėnesio 25 dienos nuo 2017 m. gruodžio 1 d. išmokėti ieškovei ne mažiau kaip 5 000 Eur. Šalys nesusitarė dėl šios įmokos paskirstymo eiliškumo, tačiau susitarime susitarė, kad atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei netesybas nuo 2017-03-15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė turi teisę gautas įmokas paskirstyti pagal CK 6.54 str. numatytą eiliškumą.
32. Paminėti šalių rašytiniai susitarimai įrodo, jog atsakovei pažeidus atsiskaitymo terminus ir sąlygas ieškovė turi teisę reikalauti nesumokėtos kainos dalies bei 0,02 procentų delspinigių nuo nesumokėtos kainos dalies. Atsakovei tokia atsiskaitymo tvarka buvo žinoma, todėl ji, atlikdama pavėluotus mokėjimus, turėjo žinoti, kad jos sumokėtos sumos bus įskaitomos pagal įstatyme nustatytą eiliškumą. Be to, šalys papildomai 2017-12-07 susitarė apie susidariusio įsiskolinimo pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjimo tvarką ir dėl netesybų, kurias atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei nuo 2017-03-15, todėl byloje įrodyta, jog atsakovė apie delspinigių skaičiavimą buvo informuota.
33. Šiuo aspektu būtina atsižvelgti į kasacinio teismo formuojamą CK 6.54 straipsnio, reglamentuojančio įmokų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo praktiką. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.54 straipsnio 5 dalį, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 24 punktą). Sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, 34 punktas).
34. Šioje byloje įrodyta, jog atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti konkretaus dydžio delspinigius nuo konkretaus laikotarpio, dėl šių delspinigių mokėjimo ieškovė ne kartą buvo informavusi atsakovę 2017 m. kovo 28 d. rašte, 2017 m. spalio 31 d. rašte, kuriuose ieškovė nurodė, jog už atsakovės laiku nesumokėtas įmokas atsakovei yra skaičiuojami delspinigiai pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Šie įrodymai pateikti 2021 m. balandžio 21–22 d. per EPP sistemą elektroninėje byloje.
35. Atsakovė nepagrįstai savo išvadą dėl delspinigių skaičiavimo tik nuo pareikalavimo momento grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teiginiu, kad pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, ir tai lemia, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, bet pardavėjui pareikalavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004). Pažymėtina, kad detalizuodamas šį išaiškinimą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pardavėjo veiksmai, pvz., nurodymas PVM sąskaitoje faktūroje, kad, neapmokėjus per nurodytą terminą, bus skaičiuojami delspinigiai, laikytinas reikalavimu skolininkui mokėti delspinigius.
36. Nagrinėjamu atveju šalys paminėtoje pirkimo–pardavimo sutartyje numatė, kad pirkėjui laikui nemokant už nekilnojamąjį turtą, pirkėjas pardavėjui pareikalavus moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti pinigus dieną, todėl šiuo atveju atsakovė žinojo apie delspinigių skaičiavimą.
37. CK 6.54 straipsnio aiškinimo ir taikymo srityje kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, taikant nurodytos teisės normos reglamentuojamą įmokų paskirstymo tvarką (taip pat ir šalių susitarimu nustatytą kitokią įmokų paskirstymo tvarką), būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių santykius vykdant prievolę pagal prekių (paslaugų) tiekimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003). Sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia ši tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, šalių valia nepasikeitė. Sutartinių santykių dalyvių valios išraiška turi būti nustatoma aiškinant šalių sudarytą sutartį, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje bei suformuotomis kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Viena iš sutarčių aiškinimo taisyklių yra ta, kad, aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
38. Šioje byloje nustatyta, jog atsakovė pavėluotas įmokas mokėjo pagal 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimą, kuriuo buvo pakartotinai po pirkimo–pardavimo sutarties įsipareigojusi mokėti ir delspinigius nuo 2017 m. kovo 15 dienos, byloje nustatyta, kad atsakovė įmokas mokėjo pavedimais per banko sąskaitą, nurodydama pavedimo paskirtį „skolos sumokėjimas“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino, jog atsakovė kaip skolą turėjo suprasti ir ginčo delspinigius, nes byloje įrodyta, jog buvo įsipareigojusi juos mokėti. Be to, bylos dokumentai, nurodyti šios nutarties 34 punkte, įrodo, jog dar dviem raštais atsakovė buvo įspėta dėl delspinigių skaičiavimo bei paminėtas 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimas įrodo, jog ieškovė raštu iš atsakovės pareikalavo delspinigių mokėjimo nuo 2017 m. kovo 15 d., t. y. taip, kaip buvo susitarta pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punkte. Iš 2017 m. spalio 31 d. ieškovės pranešimo atsakovei, kurio gavimą atsakovė yra patvirtinusi, nustatyta, kad ieškovė informavo atsakovę apie delspinigių skaičiavimą.
39. Paminėti šalių rašytiniai susitarimai įrodo, jog, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje, darytina išvada, jog ieškovė tinkamai, t. y. rašytine forma, informavo atsakovę dėl jos pareigos mokėti delspinigius. 2017 m. gruodžio 7 d. susitarime buvo užfiksuotas atsakovės skolos dydis – 200 000 Eur, kuri turi būti mokama kas mėnesį nuo 2017 metų gruodžio 1d. ne mažiau kaip po 5 000 eurų. Be to, buvo užfiksuota ir delspinigių mokėjimo data – nuo 2017 m. kovo 15 dienos nuo neatsiskaitytos sumos. Ieškovės pateiktas 2019 m. lapkričio 29 d. tarpusavio skolos suderinimo aktas buvo išsiųstas atsakovei, atsakovė jo nepasirašė, tačiau analizuojant šio akto turinį darytina išvada, kad ieškovė nepažeidė šalių sutarties 5.1.10 punkto.
Dėl atsakovei skaičiuojamų delspinigių pagrindo bei priešieškinio reikalavimų
40. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį procesiniame sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Ši norma taip pat reiškia, jog dalyvaujantys byloje asmenys, disponuodami procesinėmis teisėmis, pareikštais ieškiniais, priešieškiniais apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, kurių teismas savo iniciatyva negali peržengti, išskyrus atvejus, kai tokią teismo teisę tiesiogiai numato įstatymas. Teismo vertinimu, šioje byloje nėra nustatytas viešasis interesas. Priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti ieškovės 2019 m. lapkričio 27 d. atliktą įmokų paskirstymą, kuriuo ieškovė 34 886,94 Eur iš atsakovės sumokėtų įmokų pagal 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimą paskyrė delspinigiams, neteisėtu. Atsakovė pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles turėjo pareigą įrodyti, jog ieškovė neturėjo pagrindo skaičiuoti atsakovei delspinigių (CPK 12, 178 str.).
41. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
42. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.
43. Šioje byloje atsakovė ginčijo tik įmokų paskirstymą, kuriuo ieškovė 34 886,94 Eur iš atsakovės sumokėtų įmokų pagal 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimą paskyrė delspinigiams, tačiau dėl pačių susitarimų, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punkto, kuriame numatyta, kad, pirkėjui nesumokėjus visos daiktų kainos, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas per pardavėjo nustatytą papildomą protingą terminą sumokėtų laiku nesumokėtą daiktų kainą, taip pat 0,02 procentų delspinigių nuo laiku nesumokėtos daiktų kainos už kiekvieną uždelstą sumokėti pinigus dieną, bei 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimo atsakovė neginčijo.
44. Byloje nustatyta, jog atsakovės vadovas 2017 m. gruodžio 7 d. pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo nuo 2017 m. kovo 15 d. mokėti ieškovei delspinigius nuo neatsiskaitytos sumos, kaip nurodyta pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punkte.
45. Iš atsakovės procesinių dokumentų darytina išvada, jog atsakovė nesutinka su ginčo suma kaip delspinigiais, nesutinka su ieškovės 2019 m. lapkričio 29 d. pasirašytu tarpusavio suderinimo aktu, tačiau, įvertinus šio akto skaičiavimus, darytina išvada, jog jis atitinka 2017 m. gruodžio 7 d. atsakovės pasirašytą susitarimą. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė, pasirašydama šį susitarimą, buvo suklaidinta dėl delspinigių dydžio, nes byloje nėra iškeltas ginčas dėl šio susitarimo.
46. Atsakovė, 2017 m. gruodžio 7 d. pasirašydama susitarimą, įsipareigojo mokėti atsakovei delspinigius nuo 2017 m. kovo 15 d., t. y. už 267 dienas, bei fiksuojama delspinigių suma 2017 m. gruodžio 7 d. buvo 10 680 Eur. Atsakovė šią prievolę prisiėmė ir ginčo dėl jos byloje nėra.
47. 2019 m. lapkričio 29 d. tarpusavio suderinimo akte nurodoma, kad pagrindinė skola yra 200 000 Eur, delspinigių dienos norma pagal šalių pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punktą yra 40 Eur, delspinigiai skaičiuojami nuo 2017 m. kovo 15 d., todėl pradelstų dienų skaičius iki 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimo pagrįstai nurodomas 267 dienos ir fiksuojama delspinigių skola – 10 680 Eur. Šis aktas įrodo, jog delspinigiai skaičiuojami mažėjančia tvarka iki visiško atsakovės prievolės įvykdymo, ginčas dėl delspinigių dydžio, jų mažinimo byloje nėra iškeltas, todėl padaryti išvadą, kad buvo pažeistos atsakovės teisės, nėra teisinio pagrindo.
48. Atsakovės nurodomu apeliacinio skundo motyvu, jog ieškovė savo buhalterinėje apskaitoje tik 2019 metų pabaigoje parodė 34 887 Eur sumą kaip kitas pajamas, naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo, nes šis motyvas nepašalina atsakovės pareigos mokėti delspinigius pagal rašytinius susitarimus. Be to, įvertintina tai, jog atsakovei 200 000 Eur mokėjimas buvo išdėstytas beveik 2 metų laikotarpiui, todėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo metu ieškovės pelno nuostolių ataskaitoje ginčo sumos nurodymas nepanaikina atsakovės pareigos sumokėti delspinigius.
49. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, nes nurodomoje byloje buvo pasisakyta dėl kitų faktinių aplinkybių nei šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010 pasisakė dėl nustatytų įmokų paskirstymo tvarkos pakeitimo šalių elgesiu, nes išnagrinėtoje byloje šalių sutarties 3.5 punkte buvo sulygta įmokas pirmiausia skirti delspinigiams, po to – pagrindinei skolai apmokėti. Šioje byloje tokio susitarimo šalys nebuvo sudariusios.
50. CK 6.54 straipsnis nustato gautų įmokų paskirstymo taisykles tais atvejais, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. Byloje įrodyta, kad atsakovės visa skola pagal šalių rašytinius susitarimus buvo nustatyta su delspinigiais, kuriuos atsakovė įsipareigojo mokėti nuo 2017 m. kovo 15 d. pagal pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punkte nurodytas sutarties sąlygas. Šių susitarimų atsakovė neginčijo, todėl tenkinti priešieškinį ir konstatuoti, kad ieškovė neturėjo pagrindo paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 str., byloje nėra pagrindo.
Dėl teisėjos šališkumo
51. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad byla išnagrinėta šališko teismo, nes atsakovės kviesto liudytojo apklausa vyko neetiškai, taip pat teismas ribojo ir atsakovės atstovės replikos teisę po baigiamųjų kalbų, tokiu būdu pažeisdamas asmenų lygybės teismui principą.
52. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 ir 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą.
53. Asmuo, konstatuodamas, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, šią aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).
54. Nors pagal CPK 68 straipsnio 2 dalies nuostatą teisėjui reiškiamas nušalinimas turi būti motyvuotas, apeliaciniame skunde išreikštos tik abejonės teisėjos nešališkumu, paremtos proceso vedimo pirmosios instancijos teisme apeliaciniame skunde nurodomais pažeidimais dėl liudytojo V. D. (V. D.) apklausos bei atsakovės atstovės replikos teisės ribojimo.
55. Šioje byloje nekonstatuota įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus įvertino remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismo surinktomis ir ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliantės atstovė dalyvavo žodinio proceso tvarka bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teikė paaiškinimus (jos teisė būti išklausytam įgyvendinta), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomas teisėjos neetiškas elgesys apklausiant liudytoją nesudaro pagrindo kitaip vertinti šio liudytojo parodymų ir, remiantis liudytojo V. D. parodymais, padaryti priešingą išvadą ir patenkinti atsakovės priešieškinį. Iš teismo posėdžio, vykusio 2021 m. balandžio 21 d., garso įrašo nustatyta, kad posėdyje dalyvavo vertėja Y. Z., pakviesta versti šiam liudytojui iš lietuvių k. į rusų k., todėl neparemtas apeliacinio skundo motyvas, jog rašytinio įrodymo tekstas jam galėjo būti neišverstas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdyje buvo aiškinamasi dėl 2017 m. gruodžio 7 d. susitarime prisiimtų atsakovės įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismo užduoti pasikartojantys klausimai dėl susitarime nurodytos delspinigių mokėjimo datos nesutrukdė šiam liudytojui paaiškinti susitarimo teksto (garso įrašo 40.10 min.). Garso įrašo 46. 41 min. įrodo, jog teisėja pertraukė liudytoją, tačiau po to suteikė jam galimybę išsamiai paaiškinti aplinkybes dėl delspinigių ir pagrindinės skolos mokėjimo aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, jog šis liudytojas pateikė išsamų paaiškinimą dėl 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimo, tačiau šis susitarimas nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl vien jo parodymai yra nepakankamas įrodymas priešieškiniui patenkinti.
56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-248/2018 yra nurodęs, kad teisminės gynybos prieinamumo principas reiškia ne tik teisę kreiptis į teismą, bet ir kitus aspektus: teisę į sąžiningą teismą, operatyvų procesą, teisę būti išklausytam ir pan. Šalių lygiateisiškumo principas lemia, kad tiek besikreipianti į teismą šalis, tiek ir nuo tokio kreipimosi besiginanti šalis turi vienodas procesines teises (CPK 17 straipsnis). Taigi visos šalys privalo turėti galimybę išsakyti savo poziciją ir argumentus, teismas privalo išklausyti kiekvieną šalį.
57. Teisė būti išklausytam garantuojama įstatymais, suteikiant šalims teisę žodžiu išdėstyti savo poziciją teismo posėdyje (CPK 15, 153, 186, 235, 249, 253–254 straipsniai), draudžiant riboti kalbų turinį, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 255 straipsnis), suteikiant teisę teikti procesinius dokumentus ir procesines galimybes reaguoti į kitos šalies procesinius dokumentus (CPK 142, 318, 351 straipsniai), išsiaiškinti kitos šalies poziciją ir pateikti atsikirtimus į ją.
58. Šioje byloje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje šalių atstovai sakė baigiamąsias kalbas ir pasinaudojo replikos teise. Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad atsakovės atstovei sakant repliką teismas pastebėjo, jog ji sako antrą baigiamąją kalbą, tačiau leido jai baigti repliką, t. y. atsakovės atstovės teisė būti išklausytai nebuvo pažeista. Teisėjos pastaba nesutrukdė atsakovės atstovei reaguoti į procese dalyvaujančio ieškovės atstovo pasisakymą (CPK 254 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismo išvada
59. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).
61. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo spręstina dėl apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė įrodymus, jog už advokato pagalbą sumokėjo 687,28 Eur, ši suma neviršija paminėtų rekomendacijų, todėl priteistina iš atsakovės.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti UAB „Idmava ir partneriai“ 687,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, iš UAB ,,Sepo novus“.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Irma Čuchraj
Aušra Maškevičienė
Erika Misiūnienė