Civilinė byla Nr. e2A-1971-603/2023
2.6.1.5; 2.6.18.2; 2.8.2.2; 2.8.2.8; 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Doleta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Doleta“ ieškinį atsakovui A. R. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo ir ginčo nagrinėjimo iš esmės, išvadą duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus Doleta“ pateikė ieškinį, prašydama: 1) ginčą išspręsti iš esmės ir atsakovo reikalavimus atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (10 539,40 Eur) bei kompensuoti advokato teisinės pagalbos išlaidas (1 616,84 Eur) atmesti; 2) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 10G-367 „Dėl A. R. prašymo“; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. ieškovė pagal atsakovo individualų užsakymą įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti atsakovui skandinaviško ir europietiško tipo langus. Sutartis buvo sudaryta atsakovui 2021 m rugpjūčio 10 d. elektroniniu laišku galutinai patvirtinant jam pateiktą ieškovės 2021 m. rugpjūčio 10 d. pasiūlymą Nr. SS-508D (toliau – Pasiūlymas). Atsakovas užsakė iš viso 15 vienetų individualių dydžių langų, kurių kaina 23 472,72 Eur su PVM ir montavimo darbus, kurių kaina 2 372,71 Eur su PVM. Mokėjimas iš atsakovo gautas, tačiau jų montavimo procese atsakovas nurodė, kad langai sumontuoti nekokybiškai, be to 10 langų atveriamų į išorę turėjo būti be statramsčių;
1.2. atsakovas neleido užbaigti langų montavimo, o kadangi atsakovui buvo pristatyti tokie langai, kokius atsakovas užsakė, ieškovė nesutiko pakeisti/pergaminti 10 langų atveriamų į išorę ir kurie būtų be statramsčių. Atsakovui buvo pasiūlytas langų pergaminimas jo sąskaita, tačiau atsakovas su tuo nesutiko, todėl inicijavo aptartų 10 langų užsakymą ir permontavimą pas kitą tiekėją;
1.3. kadangi ieškovė nesutiko atlyginti atsakovo patirtų 10 539,40 Eur išlaidų, atsakovas kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Pastarajai priėmus atsakovui palankų sprendimą, ieškovė kreipėsi į teismą;
1.4. ginčas kilo ne dėl langų kokybės, tačiau dėl to, ar ieškovė pateikė tokios sudėties langus, kuriuos užsakė atsakovas. Atsakovas ginčijamus 10 langų vienetų užsakė su statramsčiais, tokie jam ir pateikti bei sumontuoti, todėl atsakovo reikalavimas atlyginti 10 539,40 Eur išlaidų dėl langų pakeitimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas su brėžiniais ir jų paaiškinimais, prieš tai viskas išaiškinta ir žodžiu, todėl atsakovas nepagrįstai laiko, kad ieškovė pateikė kitokios formos langus. Atsakovui pateiktuose brėžiniuose aiškiai matyti, kurie langai yra su statramsčiais, o kurie be, todėl ieškovė tinkamai įvykdė informavimo vartotojui pareigas. Tarp šalių net nebuvo svarstoma, kad į išorę atveriami langai galėtų būti be statramsčio. Atsakovas taip pat užsakė kelis į vidų atveriamus langus be statramsčių, o tai buvo individualiai aptarta;
1.5. atsakovas negali reikalauti 1210 Eur už montavimo ir sureguliavimo darbus, kadangi tą būtų padariusi ieškovė;
1.6. ginčas kilęs iš pirkimo pardavimo sutarties, todėl atitinkamos teisės normos taikytinos jį sprendžiant;
1.7. atsakovo sprendimas savavališkai pakeisti jam nepatinkančius langus naujais ir po to reikalauti iš ieškovės atlyginti tokių langų įsigijimo, pristatymo ir montavimo išlaidas yra neproporcingas ir neadekvatus esamos situacijos mastui. Todėl atsakovo reikalavimas ieškovei atlyginti 10 539,40 Eur yra nepagrįstas ir atmestinas. Atitinkamai netenkintinas ir reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
2. Atsakovas A. R. su ieškovės reikalavimais nesutiko, reiškė tokius reikalavimus: 1) nutraukti bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nutarimo panaikinimo; 2) priteisti iš ieškovės 10 539,40 Eur trūkumų šalinimo išlaidų; 3) priteisti iš ieškovės ikiteismine tvarka sprendžiant ginčą atsakovo patirtas 1616,84 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisti iš ieškovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš ieškovės teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
2.1. ieškiniu reiškiamas reikalavimas – panaikinti VVTAT Nutarimą – negali būti nagrinėjamas teisme. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Tuo tarpu teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą pasikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, Tarnybos nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia;
2.2. byloje ginčo nėra dėl sutarties su ieškove dėl langų pagaminimo ir jų sumontavimo sudarymo, dėl to, kad atsakovas yra pilnai atsiskaitęs su ieškove, sumokėdamas ieškovei 25 845,43 Eur. Tačiau atsakovas užsakė visus langus be statramsčių, kai tuo tarpu ieškovė 10 langų pagamino su statramsčiais ir atsisakė juos pakeisti savo lėšomis. Dėl nurodyto atsakovas realizavo savo teisių gynimo būdą, langus (10 vienetų) pakeitė savo lėšomis ir prašo atlyginti 10 langų vienetų įsigijimo, atvežimo ir pakeitimo išlaidas, bei patirtas atstovavimo išlaidas, t. y. 9160 Eur už 10 vienetų langų, 169,4 Eur už langų atvežimą, 1210 Eur už ieškovo įmontuotų 10 vienetų langų išmontavimą ir naujų langų sumontavimą;
2.3. ginčas yra kilęs iš vartojimo rangos santykių, atitinkamai taikytinos teisės normos ir teismų praktika. Ieškovė būdama verslininke, atsakovui, kuris yra vartotojas, nebuvo pakankamai nuosekli, nesuteikė pakankamai informacijos dėl užsakomų langų, todėl turi atsakyti ir atlyginti atsakovo patirtas išlaidas;
3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2023 m. vasario 15 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-367 „Dėl A. R. prašymo“ ir nusprendė pripažinti pagrįstu vartotojo reikalavimą UAB „Vilniaus Doleta“ atžvilgiu atlyginti langų ir jų montavimo darbų trūkumų šalinimo išlaidas (10539,40 Eur) bei kompensuoti advokato teisinės pagalbos išlaidas (1616,84 Eur). Išvadoje teismui pažymėjo, kad argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas Tarnybos sprendimas, yra išdėstyti 2023 m. vasario 15 d. priimtame nutarime Nr. 10G-367, kuris kartu su ieškiniu pateiktas teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo:
4.1. tenkino ieškovės UAB „Vilniaus Doleta“ prašymą dėl ieškinio atsisakymo dalyje dėl reikalavimo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 10G-367 „Dėl A. R. prašymo“ panaikinimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė;
4.2. ieškovės UAB „Vilniaus Doleta“ ieškinio ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkino;
4.3. atsakovo A. R. priešinius reikalavimus ir prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino ir sprendė priteisti A. R. iš ieškovės UAB „Vilniaus Doleta“ 10 539,40 Eur langų atveriamų į išorę trūkumų šalinimo išlaidas, 5 procentų dydžio metinės procesines palūkanas už priteistą 10 539,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1616,84 Eur ikiteismine tvarka sprendžiant ginčą patirtų bylinėjimosi išlaidas ir 4265,25 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant teisme.
5. Teismas šalių 2021 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą pasiūlymą/užsakymą – pagaminti, atvežti ir sumontuoti 15 langų vienetų ir susijusius žodinius susitarimus kvalifikavo vartojimo rangos sutartimi. Nurodė, kad atsakovas ieškovės pasiūlymu užsakė iš ieškovės 15 langų pagaminimo, atvežimo ir sumontavimo paslaugas/darbus ieškovės rizika. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad atsakovas yra vartotojas, o ieškovė verslininkas ir kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Nurodė, kad ieškovė įsipareigojo viską atlikti savo rizika, jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis, t. y. organizuoti atitinkamų išmatavimų langų gamybą, juos atvežti ir sumontuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Atkreipė dėmesį, kad analogiškai langų gamybos, atvežimo ir montavimo sutartys laikomos vartojimo rangos sutartimis ir kitose bylose.
6. Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog šiuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.645 straipsnio 4 dalies nuostata, reglamentuojanti, kad tuo atveju, jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedidelė, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo – pardavimo sutartimi. Laikė, kad iš šalių suderinto 2021 m. rugpjūčio 10 d. pasiūlymo/užsakymo negalima daryti išvados, jog atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedidelis, t. y. nors langų montavimo kaina buvo 2375,13 Eur, o langų pagaminimo kaina 23 470,3 Eur, tačiau neteisinga vien formaliai žiūrėti tik į langų ir darbų kainas ir taip kvalifikuoti tarp šalių sudarytą sutartį. Teismo vertinimu, langai butui yra dalis buto statybos/rekonstrukcijos/renovacijos proceso, todėl jų montavimas laikytinas statybos, statybos/rekonstrukcijos/renovacijos dalimi, t. y. statybos darbais (Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalis). Statybos įstatymo nuostatų prasme (pvz., Statybos įstatymo 2 straipsnio 79, 86 dalys, 14 straipsnio 2 dalis), statybos darbai atliekami arba ūkio būdu, arba statybos rangos būdu arba mišriu būdu, t. y. statybos darbai negali būti atliekami vien pagal pirkimo– pardavimo sutartį, nes reikalinga ne tik prekių, bet ir atliktų darbų garantija ir pan. Todėl atitinkamai laikė, kad ginčo šalių aptariami statybos darbai buvo atliekami statybos rangos būdu, t. y. ieškovei organizuojant langų pagaminimą, pristatymą ir montavimą, suteikiant garantiją tiek langams, tiek jų montavimo darbams.
7. Kadangi tarp šalių sudaryta vartojimo rangos sutartis, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju taikytinos vartojimo bei vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos bei praktika.
8. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės objektyviai tiksliai nustatyti ar į išorę atveriamus langus (skandinaviško stiliaus) ieškovė pasiūlė ir ar atsakovas užsakė minėtus langus su ar be statramsčių, todėl taikant aplinkybių buvimo tikėtinumo taisyklę, vartotojo nelygiavertiškumo ir vartotojui taikomų papildomų teisių apsaugos garantijų principus laikė, kad atsakovas yra teisus, t. y. atsakovas užsakė į išorę atveriamus langus be statramsčių, o ieškovė tinkamai neįgyvendino savo pareigos informuoti vartotoją. Pažymėjo, kad skirtingai aiškinant susitarimą dėl langų, iš žodinių suinteresuotų šalių ir jų liudytojų paaiškinimų nėra objektyvios galimybės nuspręsti, kuri iš šalių yra teisi. Tačiau taikant aplinkybių tikėtinumo taisyklę, atsižvelgiant į tai, kad į vidų atidaromi langai buvo užsakyti be statramsčių, kad atsakovas laikytinas silpnesniuoju teisinio santykio dalyviu, laikė, jog svariau yra tikėti atsakovo ir jo liudytojo paaiškinimais, kad jie turėjo lūkestį visiems langams be statramsčių ir šį lūkestį išsakė ieškovo atstovei. Teismo vertinimu, ieškovė, kaip nustatyta iš ieškovo ir jo liudytojų parodymų, paprastai langus atveriamus į išorę gamina tik su statramsčiais, todėl tinkamai neišsiaiškinusi visų aplinkybių ir vartotojo norų, tinkamai nesupratusi atsakovo lūkesčių, tiesiog pasiūlė atsakovui įprastai siūlomus langus (atidaromus į išorę), kurie turėjo statramsčius. Teismo vertinimu, atsakovas iš jam pateiktų langų brėžinių objektyviai negalėjo suprasti, kad langai bus su statramsčiais, kadangi tokio rašytinio komentaro niekur nebuvo, o vidutiniam vartotojui reikalingi brėžinių paaiškinimai. Atitinkamai laikė, kad ieškovė neįgyvendino savo pareigos tinkamai ir išsamiai informuoti vartotoją ir turi pareigą atlyginti atsakovo patirtus nuostolius.
9. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė tinkamai įgyvendinusi jai CK 6.2286 ir 6.674 straipsniuose nustatytas pareigas informuoti vartotoją (jos pateikta informacija apie siūlomus langus neatitiko atsakovo pateikto užsakymo turinio). Teismo vertinimu, ieškovė siūlė atsakovui langus atveriamus į išorę su statramsčiais, nors atsakovas užsakė be statramsčių, nepateikdama tinkamos apimties informacijos, iš kurios atsakovas, taikant vidutinio vartotojo standartą (pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus vartotojas) būtų galėjęs suprasti, kad į išorę atveriami langai bus su statramsčiais. Tuo tarpu teismas laikė, kad atsakovas įrodė, jog ieškovė nepateikė jam būtinos ir teisingos informacijos, kad jis suklydimo įtakoje patvirtino ieškovės pasiūlymą ir tik langus sumontavus pastebėjo, kad jie yra ne tokie kokius užsakė. Pažymėjo, kad atsakovas elgėsi pakankamai rūpestingai informuodamas ieškovę apie pastebėtus trūkumus, nes tai padarė per keletą dienų.
10. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas turėjo teisę sustabdyti ieškovės atliekamus darbus, turėjo teisę be ieškovės sutikimo pakeisti jam nepriimtinus langus ir turi teisę į dėl pakeistų langų patirtų išlaidų atlyginimą iš ieškovės. Nurodė, kad ieškovė pateikė atsakovui langus atveriamus į išorę ne tokios konstrukcijos, kurią atsakovas užsakė, taip nesilaikydama tarp šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties sąlygų, nesuteikė tinkamos ir teisingos informacijos atsakovui, taip pažeisdama CK 6.2286 ir 6.674 jai nustatytas pareigas informuoti atsakovą, todėl atitinkamai turėjo pareigą savo ištekliais pašalinti pateiktus ne tokios konstrukcijos langus, tačiau atsisakė tai padaryti savo sąskaita ir siūlė aptartus trūkumus pašalinti atsakovo lėšomis, t. y. už 7869,57 Eur arba už 9562,07 Eur, priklausomai nuo pasirinkto varčių ir stiklo paketų perdarymo variantą. Aptartus į išorę atveriamų langų trūkumus laikė esminiais. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo teisę vadovaudamasis CK 6.678 straipsnio 2 dalimi reikalauti neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, o šioms teisėms įgyvendinti vienintelis racionalus ir pateisinamas atsakovo veikimas buvo neleisti ieškovei pilnai atlikti langų atveriamų į išorę montavimo darbų. Tuo tarpu gavęs ieškovės atsakymą su siūlymu trūkumus šalinti atsakovo sąskaita, atsakovas pagrįstai galėjo (naudodamasis vartotojui suteiktomis gan plačiomis teisėmis) imtis priemonių pašalinti ieškovės padarytą trūkumą ir prašyti trūkumų pašalinimo išlaidų. Teismo vertinimu tai, kad byloje nėra duomenų, jog šalys būtų nutraukę 2021 m. rugpjūčio 10 d. sudaryto pasiūlymo/užsakymo pagrindu sudarytą žodinę vartojimo rangos sutartį, neribojo atsakovo teisės imtis trūkumų šalinimo ir prašyti trūkumų šalinimo išlaidų.
11. Vertindamas atsakovo pasirinktų reikalavimų proporcingumą ieškovės padarytam pažeidimui, teismas pažymėjo, jog atsakovo atliktų langų trūkumų šalinimo darbų vertė – 10 539,40 Eur yra iš esmės artima ieškovės siūlytų trūkumų šalinimo vertei, t. y. 7869,57 Eur arba už 9 562,07 Eur. Todėl atsakovo pasirinktą teisių gynimo būdą laikė proporcingu ir nepažeidžiančiu ieškovės interesų. Kadangi atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškove ir už visų langų gaminimą, atvežimą ir montavimą buvo avansu sumokėjęs 25 845,43 Eur, atsakovo reikalavimas atlyginti 10 539,40 Eur išlaidas dėl langų su trūkumais pakeitimo nėra neproporcingas. Svarbia aplinkybe laikė ir tai, kad atsakovas realiai pakeitė langus: L1.1, L1.2, L2, L.3, L5.2 (2 vnt.), L8, L9, L10, L11, kurių vertė (su PVM) be montavimo darbų pagal ieškovės pasiūlymo duomenis buvo 12061,99 Eur ir grąžindamas ieškovei 12 061,99 Eur vertės langus prašo ieškovės atlyginti patirtų 1522,59 Eur (12061,99 - 10 539,40) išlaidų mažiau nei atsakovas sumokėjo ieškovei vien už langus be jų pristatymo ir montavimo. Laikė, kad atsakovo pasirinktu proporcingu savo teisių gynimo būdu nėra nepagrįstai ribojama ar pakenkiama ieškovės interesams.
12. Pripažindamas, jog atsakovas turi teisę į langų (L1.1, L1.2, L2, L.3, L 5.2. (2 vnt.), L8, L9, L10, L11) pakeitimo išlaidų atlyginimą, teismas nurodė, kad ieškovei kyla ne tik pareiga įvykdyti atsakovo reikalavimą, susijusį su pinigų sumokėjimu, bet ieškovė, be kita ko, įgyja ir teisę susigrąžinti atsakovui parduotus gaminius, susigrąžinimo veiksmus (išvežimą ir kt.) iš esmės turi atlikti savo sąskaita (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).
13. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas laikė, jog atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant ikiteisminėje ginčų stadijoje. Nustatė, kad iš ieškovo nuspręsta priteisti atsakovui ikiteismine tvarka sprendžiant ginčą atsakovo patirtas 1616,84 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios patirtos už pareiškimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai parengimą atsakovą atstovaujant advokatų kontorai GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai advokatai. Sprendė, kad atsakovo ikiteismine tvarka sprendžiant ginčą patirtos 1616,84 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos, todėl jas priteisė iš ieškovės. Spręsdamas dėl teisme patirtų atsakovo bylinėjimosi išlaidų teismas laikė, kad jos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nurodytų maksimalių įkainių, todėl atsakovui iš ieškovo priteisė 4265,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliantė (ieškovė) UAB „Vilniaus Doleta“ pateiktu apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo reikalavimus atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (10539,40 Eur) ir kompensuoti advokato teisinės pagalbos išlaidas atmesti; priteisti iš atsakovo patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
14.1. teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį, o ne kaip statybos rangos sutartį. Be to, iš skundžiamo sprendimo motyvų ir išvadų neaišku, kokie visgi civiliniai teisiniai santykiai susiklostė, kadangi teismas juos vienu atveju kvalifikavo kaip statybos rangos, o kitu atveju vartojimo rangos santykius;
14.2. priešingai nei teigia teismas ieškovė įrodė, kad su atsakovu sudaryta langų pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieškovė pagal atsakovo individualų užsakymą įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti skandinaviško ir europietiško tipo langus. Vienas iš kriterijų atribojant pirkimo – pardavimo sutartis nuo rangos įtvirtintas CK 6.645 straipsnio 4 dalyje, numatant, kad tuo atveju, jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovė įrodė ir pagrindė, kad pati langų negamina, atlieka užsakymą pagal su klientu suderintus brėžinius, kurį perduoda trečiajam asmeniui UAB „Doleta“ gamybai, ir po to gaminius parduoda klientui. Atsakovo užsakytų 15 langų kaina 23 472,72 Eur su PVM, kai tuo tarpu montavimo darbų kaina 1 960,92 Eur be PVM (2 372,71 Eur su PVM), kas akivaizdžiai pagrindžia, jog montavimo darbų kaina sudarė tik 10% visų langų kainos ir vertintina kaip nedidelė vertė. Pagrindinis tinkamas kriterijus įvertinti daikto vertę yra kaina, todėl nesutiktina su teismo argumentu, kad kaina laikytina formaliu kriterijumi. Taigi teismas nepagrįstai ir nepakankamų motyvų pagrindu padarė akivaizdžiai priešingą išvadą, dėl ko neteisingai kvalifikavo teisinius šalių santykius;
14.3. šalys nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu nebuvo nurodžiusios, kad šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip statybos rangos sutartis. Todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas savo veiksmais ne tik pažeidė šalių rungimosi principą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, bet ir nesudarė sąlygų ieškovei tinkamai atsikirsti bei pateikti papildomų įrodymų;
14.4. teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus dėl susitarimo turinio ir informavimo pareigos tinkamo įgyvendinimo. Pareiga įrodyti užsakymo turinį tenka atsakovui, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad užsakė langus be statramsčių, o savo poziciją grindė tik savo subjektyviais samprotavimais, siekdamas, jog byla būtų nagrinėjama išimtinai per menamo vidutinio vartotojo standartą absoliučiai nevertinant atsakovo elgesio sutartinių santykių metu;
14.5. tai, kad langai realybėje yra su statramsčiais, o atsakovas teigia tokių neužsakinėjęs ir kad jam nėra aiškūs brėžiniai, savaime nereiškia, jog langai neatitinka sutarties. Atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų apie tai, koks ieškovei pateiktas užsakymas, t. y. kad prašė pagaminti skandinaviškus langus būtent be statramsčių ir dar tą užsakymą išreiškė labai aiškiai, kaip pats teigia. Susitarimą dėl į išorę atsidarančių langų su statramsčiais pagaminimo patvirtina eilė įrodymų:
14.5.1. atsakovo užsakymo įvairovė (10 į išorę atsidarantys langai, 3 į vidų atsidarantys langai ir stumdomi langai) patvirtinta, jog atsakovui nebuvo svarbu ir jis nesiekė, kad jo bute būtų vienodi langai;
14.5.2. be statramsčių buvo pagaminti europietiški langai, kas verčia abejoti ieškovės savavališku veikimu, kadangi priešingu atveju būtų pagaminti be statramsčių bet kurie langai;
14.5.3. atsakovas buvo patalpose ir matė atvežtus langus, tačiau nieko nesakė ir leido juos montuoti, o įdėjus langus atsakovas reiškė pretenzijas dėl montavimo kokybės, bet ne dėl susitarimą neatitinkančių langų, kas pagrindžia aplinkybę, jog atsakovas apsigalvojo;
14.5.4. Užsakymas su atsakovu buvo derinamas ir formuojamas raštu ilgą laiką, eilę kartų koreguojamas, tačiau atsakovas niekada ir niekur nebuvo nurodęs, kad skandinaviško stiliaus langai reikalingi be statramsčių. Liudytoja S. S. paliudijo, kad detaliai išsiaiškinęs langų skirtumus, atsakovas susitikimo metu nurodė ieškovei, kiek langų reikės pagaminti ir kokio tipo: kad skandinaviško tipo langus gaminti įprastus - su statramsčiais, o europietiško tipo langus - be statramsčių, kas ir buvo padaryta;
14.5.5. atsakovas yra absoliučiai nesąžiningas save laikydamas vidutiniu vartotoju ir siekia sumenkinti savo supratimą. Byloje pateikti atsakovo ir ieškovo atstovės S. S. laiškai objektyviai patvirtina, kad atsakovas buvo itin įsigilinęs į brėžinius, dėl ko užsakymas koreguotas ne vieną kartą. Brėžiniai atsakovui buvo siunčiami laiškais, todėl jis turėjo galimybę juos prisiartinti ir analizuoti, be to, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad reguliariai bendravo su ieškovo atstove ir brėžinius suprato. Taigi darytina išvada, jog atsakovas gilinosi į brėžinius ir juos suprato visa apimtimi, įskaitant ir aiškiai nurodytus statramsčius;
14.5.6. atsakovas nėra atsitiktinis pirkėjas, žinių ir patirties esamoje situacijoje galėjęs stokoti asmuo. Kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos, atsakovo kvalifikacija, patirtis ir užimamos pareigos nesudaro pagrindo laikyti atsakovo vidutiniu vartotoju, o siekdamas save priskirti prie vidutinio, daug neišmanančio, gyvenimiškos, darbinės ir derybinės patirties neturinčio vartotojo, akivaizdžiai elgiasi nesąžiningai. Teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė;
14.5.7. teismas sprendimo 7.2.2. dalyje pabrėžė, jog vertino byloje esančius langų brėžinius, todėl darytina išvada, jog teismui brėžinys buvo aiškus. Nepagrįstai sumenkintas atsakovas, nurodant, jog vidutinis vartotojas niekaip negalėtų brėžinių suprasti, nes jam reikalingi brėžinių paaiškinimai. Atsakovas ne tik galėjo, bet ir aiškiai suprato brėžinius, suprato, kad brėžiniai jam buvo aiškūs, o teismo nurodyta aplinkybė dėl rašytinio komentaro nebuvimo yra perteklinė;
14.5.8. kad atsakovas užsakė langus su statramsčiais, patvirtina ne tik atsakovo užsakymo pagrindu parengti brėžiniai, tačiau ir teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja S. S.. Ji taip pat aiškiai, konkrečiai nurodė, kad atsakovui buvo detaliai išaiškinta, kuo skyrėsi skandinaviški ir europietiški langai, patvirtino susitarimą, kad jei bus langai skandinaviški, bus su statramsčiais. Atsakovas užsakė skandinaviškus langus, todėl jie buvo numatyti brėžinyje pagal susitarimą su statramsčiais. Atsakovo pageidavimas buvo pilnai išpildytas, kadangi palangė yra laisva, statramstis tikrai netrukdo pasidėti daiktus;
14.6. teismas įrodymų vertinimą atliko netinkamai, todėl padarė neteisingas išvadas. Susitarimo turinys yra aiškus, o ieškovė atsakovui pateikė išsamią ir aiškią informaciją, savo pareigą tinkamai informuoti pirkėją įvykdė atsakingai ir pakankamai. Iš teismui pateiktų įrodymų galima objektyviai ir pakankamai tiksliai nustatyti, kad į išorę atveriamus langus (skandinaviško stiliaus) ieškovas pasiūlė, o atsakovas užsakė minėtus langus su statramsčiais. Tuo tarpu teismas netinkamai įvertino atsakovo elgesį, bylos faktines aplinkybes, todėl tikėtinumo taisyklę taikė išimtinai atsakovo, kaip silpnesnės santykių pusės, naudai. Atsižvelgdamas tik į atsakovo deklaruojamą lūkestį turėti kitokius, nei užsakė, langus, teismas sumenkino objektyvų įrodymą - brėžinius, visiškai nevertino aplinkybės, kad ieškovas yra verslininkas ir jokia logika yra nepaaiškinama aplinkybė, kuo yra naudinga gaminti langus su statramsčiais, už pakankamai didelę pinigų sumą, kai gali pagaminti ir be jų, arba užsakyti tai, ko klientas nenori;
14.7. teismo nurodytos išvados yra paneigtos, todėl atsakovas savo teisės į trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą neįrodė. Atsakovas užsisakė naujus langus ir pakeitė ne todėl, kad jie neatitiko užsakymo, o todėl, kad persigalvojo po jų įdėjimo. Skundžiamas sprendimas stokoja motyvacijos, nėra aiškus ir suprantamas, bylos nagrinėjimo metu nėra išsamiai bei visapusiškai įvertinti byloje esantys įrodymai, atskleista bylos esmė.
15. Atsakovas A. R. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
15.1. priešingai nei nurodo apeliantė, teismo sprendimas yra nuoseklus, išsamiai motyvuotas, o sprendimo motyvuojamai daliai skirtas didelis dėmesys: motyvuojamosios sprendimo dalies apimtis didelė, motyvai dėstomi nuosekliai, aiškiai, įsigilinus bei išanalizavus visas esmines susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes. Skundžiamo sprendimo turinys leidžia daryti aiškią išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais atmestas ieškinys, sprendimo turinys yra aiškus, sprendimo dalys struktūruotos, išvados padarytos remiantis teisės aktais ir teismų praktika. Vien subjektyvus apeliantės įsitikinimas, kad sprendimo motyvai nėra pakankamai išsamūs, nesudaro pagrindo laikyti, jog priimant skundžiamą sprendimą pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios teismo pareigą motyvuoti procesinį sprendimą;
15.2. apeliantė nepagrįstai įrodinėja, jog tarp šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Esminė sudarytos sutarties sąlygos (pagal individualius matmenis pagaminti ir sumontuoti langus) atitinka tarp šalių susiklosčiusios vartojimo rangos sutarties (CK 6.672 straipsnio 2 dalis) esmę. Tokią išvadą pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas, analizuodamas tarp šalių susiklosčiusių faktinių aplinkybių esmę, teisinį reguliavimą, pagrįstai ir nuosekliai išskirdamas atskiras vertintinų argumentų grupes. Teismas pagrįstai laikėsi ir pozicijos, jog nėra galimas formalus kainos vertinimas, sprendžiant dėl galimybės taikyti CK 6.645 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, nurodydamas, jog svarbu įvertinti pačių santykių esmę;
15.3. teismo sprendime teisingai akcentuota, jog vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, o verslininkas turi pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Atsakovo užsakymo neatitinkant 10 langų, pirmiausiai analizuotinas apeliantei tenkančios pareigos suteikti informaciją apie prekę/paslaugą turinys, o statramsčio (ne) buvimas yra esminė prekės savybė, kuri privalo būti itin aiškiai aptarta sutarties sudarymo metu. Teisinis reglamentavimas informavimo ir įrodinėjimo pareigų paskirstymo aspektais yra aiškus, o teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jį išsamiai aptarė, įvertino ir nuo jo nenukrypo, pagrįstai spręsdamas, jog atsakovas iš pateiktų brėžinių objektyviai negalėjo suprasti, kad skandinaviško tipo langai bus su statramsčiais. Taigi teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįgyvendino pareigos tinkamai ir išsamiai informuoti atsakovą, dėl ko tenka pareiga atlyginti atsakovo patirtus nuostolius;
15.4. apeliantės subjektyvus noras perkelti vartotojui pareigą įrodyti konkretaus susitarimo turinį nepaneigia galiojančio teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos. Apeliantės argumentas, jog atsakovas yra nenuoseklus ir nesąžiningas vertintinas kaip pasirinkta gynybinė taktika. Tuo tarpu atsakovo elgesys buvo sąžiningas ir adekvatus nuo bendravimo su apeliante pradžios: atsakovas visuomet norėjo ir siekė bute sumontuoti skandinaviško tipo langus be statramsčių, tokius langus, tvirtindamas užsakymą, atsakovas ir turėjo omeny, apelianto kviesta liudyti darbuotoja patvirtino, jog darbo vietoje neturi realių langų pavyzdžių su skirtingomis langų pozicijomis, iš kurių vidutinis vartotojas galėtų aiškiai suprasti, kokius langus galima užsakyti ir sumontuoti, ieškovės darbuotoja taip pat patvirtino, kad kliento raštu užpildyti klausimyno / anketos / užsakymo lapo neprašo. Ieškovė aiškiai turėjo nurodyti sutartyje, jog skandinaviško tipo langai turės stacionarius ir vertikalius statramsčius, tačiau ieškovė nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kad tokia informacija atsakovui būtų suteikta. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ir pristačius langus į butą negalėjo iš anksto suprasti ir suvokti, kad langai turės statramsčius, kadangi vidutinis vartotojas neturi objektyvios galimybės suvokti iki kol neatveria langų, jog per vidurį sumontuoti statramsčiai, todėl ieškovė nepagrįstai laikosi pozicijos, kad atsakovas persigalvojo dėl langų. Dėl apeliantės padarytų klaidų atsakovas buvo priverstas ieškoti kvalifikuotų specialistų tam, kad būtų ištaisyti darbų trūkumai ir klaidos, patyrė finansines išlaidas;
15.5. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog vertinant, ar verslininkas pateikė informaciją aiškiai ir suprantamai, turi būti sprendžiama pagal vidutinio vartotojo standartą, kuris siejamas su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti, kad draudžiama remtis ir nagrinėti individualias vartotojo savybes / gebėjimus. Verslininkui tenka pareiga pagrįsti, jog suteikė būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją pagal vidutinio vartotojo standartą. Todėl teismas teisingai situaciją brėžinių (ne)aiškumo kontekste vertino per vidutinio vartotojo prizmę, o tuo tarpu apeliantė nepagrįstai ginčydama sprendimą pažymėjo atsakovo užimamas pareigas, kvalifikaciją ir patirtis. Apeliantės argumentai, apibūdinantys atsakovą, laikytini neturinčiais teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje;
15.6. apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog atsakovas neturi teisės reikalauti atlyginti jo patirtas trūkumų šalinimo išlaidas paremta subjektyvaus pobūdžio pasvarstymais;
15.7. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 3630 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Apeliantė už rengtą apeliacinį skundą atstovei sumokėjo taip pat 3630 Eur, todėl akivaizdu, jog apeliantė laiko, kad tokio dydžio šalies patiriamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstos ir protingo dydžio. Todėl atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad atsakovas laikytinas silpnesniąja šalimi, bylinėjimosi išlaidos negali būti mažinamos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
17. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, jog ginčo šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai ir spręsta dėl vartotojo teisių gynimo, priteisiant trūkumų šalinimo išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Bylos faktinės aplinkybės
18. Nustatyta, kad ieškovė įsipareigojo atsakovui pagal jo užsakymą pagaminti 15 vienetų skandinaviško ir europietiško tipo individualių dydžių langus, kurių kaina 23 472,72 Eur su PVM ir montavimo darbus, kurių kaina 2 372,71 Eur su PVM. Atsakovas 2021 m. gegužės 25 d. pervedė ieškovui 10 902 Eur, o 2021 m. lapkričio 10 d. pervedė ieškovui dar 14 943,43 Eur.
19. Byloje ginčo nekyla, kad ieškovės atstovė S. S. ir atsakovas 2021 m. rugpjūčio 3-10 dienomis el. paštu derino ir diskutavo dėl pasiūlymo užsakomiems langams, jų kainos, montavimo konstrukcinių sprendimų, ieškovė siuntė atsakovui 2021 m. rugpjūčio 3, 6 ir 10 dienos pasiūlymus, kuriuose buvo nurodyta profilių sistema, medienos rūšis, dažymo ir gruntavimo sluoksniai, stiklo paketų storis, sandarinimo tarpinių kontūrai, saugumo klasės apkaustai, signalizacijos kontaktai, spalva, šilumos laidumo koeficientai, lango atvėrimo kryptis, rankenų tipai. Nustatyta, kad ieškovės atstovė 2021 m. rugpjūčio 5 d. el. laišku atsakovui siuntė ir langų detalius brėžinius. Ieškovo atstovė 2021 m. rugpjūčio 10 d. 13:31 val. el. paštu pateikė pataisytus brėžinius pagal atsakovo paskutines pastabas dėl užsakomų langų, taip pat pateikė kartu ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. pasiūlymą, o atsakovas 2021 m. rugpjūčio 10 d. el. paštu 14:28 val. pritarė.
20. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 11 d. ieškovė pradėjo montuoti langus. Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 16 d. pateikė pretenzijas ieškovei dėl netinkamų langų, tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl netinkamų langų. Ieškovės atstovė 2021 m. lapkričio 23 d. 14:15 val. el. laišku informavo atsakovą, jog šioje situacijoje galimi trys variantai: 1) paliekant kaip yra; 2) išsaugoma pirminė varčia ir abu stiklo paketai – kaina 4903,73 Eur be PVM; 3) perdaromos abi varčios ir užsakomi nauji paketai – kaina 6302,54 Eur be PVM, papildomai už langų demontavimą ir sumontavimą 1600 Eur be PVM. Papildomai ieškovės atstovė 2021 m. lapkričio 29 d. 13:12 val. el. paštu atsakovui rašė, kad <...> perdarome, kad būtų be statramsčio <...>, klausė kada galima susitikti aptarti detales. Atsakovas 2021 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į ieškovę dėl langų su statramsčiais trūkumų šalinimo.
21. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog atsakovas 10 langų permontavimui pasitelkė kitus paslaugų teikėjus: 2022 m. gegužės 9 d. UAB „Vudesta“ išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 004158, 9160 Eur sumai už 10 langų vienetų, 2022 m. gegužės 20 d. UAB „Rhenus Logistics“ išrašė sąskaitą faktūrą 169,4 Eur sumai, už krovinio gabenimo paslaugas, o 2022 m. gegužės 13 d. UAB „Edminsta“ išrašė sąskaitą už medinių langų montavimą 1210 Eur sumai. Išrašytos sąskaitos atsakovo apmokėtos.
22. Atsakovas 2022 m. spalio 4 d. pateikė ieškovei reikalavimą dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, prašė atlyginti 10 539,4 Eur dėl pakeistų 10 langų, jų transportavimo ir montavimo, taip pat nurodė, kur saugomi ieškovo langai, prašė juos atsiimti.
23. Atsakovas kreipėsi į Tarnybą dėl langų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, kuri 2023 m. vasario 15 d. priimtu nutarimu Nr. 10G-367 „Dėl A. R. prašymo“ nusprendė pripažinti pagrįstu vartotojo reikalavimą UAB „Vilniaus Doleta“ atžvilgiu atlyginti langų ir jų montavimo darbų trūkumų šalinimo išlaidas (10539,40 Eur) bei kompensuoti advokato teisinės pagalbos išlaidas (1616,84 Eur).
24. Ieškovė su tokiu Tarnybos nutarimu nesutiko, teikė ieškinį teisme, prašydama atsakovo reikalavimus atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (10 539,40 Eur) bei kompensuoti advokato teisinės pagalbos išlaidas (1 616,84 Eur) atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 19 d. sprendimu ieškovės reikalavimų netenkino, pripažindamas, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, jog pagal aplinkybių buvimo tikėtinumo taisyklę, vartotojo nelygiavertiškumo ir vartotojui taikomų papildomų teisių apsaugos garantijų principą atsakovas užsakė į išorę atveriamus langus be statramsčių, o ieškovė tinkamai neįgyvendino savo pareigos informuoti vartotoją, todėl, įvertinęs šalių veiksmus, sprendė, kad ieškovė turi atlyginti ieškovui trūkumų šalinimo išlaidas. Apeliantė tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams nepritaria.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo
25. Apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas stokoja motyvacijos, neatsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, sprendimas paremtas daugiau teismo vidiniu įsitikinimu, o išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir įrodymams.
26. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo aspektas ir yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Principinės šio teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos yra tokios, kad teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Higgins and Others v. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; Van der Hurk v. Netherlands, no. 1603/90, judgmentof 19 April 1994; Helle v. Finland, no. 157/1996/776/97, judgment of 19 December 1997).
27. Kasacinis teismas praktikoje yra nurodęs, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti sprendimą reiškia, kad teismas privalo išanalizuoti visus procesiniuose dokumentuose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2006; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; kt.). Argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar teismo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neišeidamas už bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).
28. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atliko byloje pateiktų ir surinktų įrodymų vertinimo analizę, įvertino šalių paaiškinimus, liudytojos parodymus, tyrė ir vertino pateiktus įrodymus visų byloje esančių įrodymų kontekste. Nors sprendimo struktūra nėra įprasta, tačiau jame išskirti esminiai aspektai, pasisakyta dėl teisinių santykių kvalifikavimo, išdėstytos teismo išvados dėl ieškovės ieškinio atmetimo, įvardinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, aptartos faktinės aplinkybės, išskiriant, kurios iš jų turi teisinės reikšmės, nurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas. Taigi, priešingai nei įrodinėja apeliantė, iš skundžiamo teismo sprendimo turinio aišku, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas netenkino ieškinio, sprendimas paremtas teisės normų vertinimu ir teismų praktikoje suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis. Tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, nėra pagrindo laikyti, jog pažeistos tiek procesinės teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimui keliamus reikalavimus, tiek nukrypta nuo teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų šiuo aspektu. Taigi apeliantės kritika skundžiamo sprendimo turiniui yra nepagrįsta, o dėl kitų apeliantės argumentų, kuriais kvestionuojamas sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, pasisakytina žemiau nurodytais argumentais.
Dėl susiklosčiusių teisinių santykių
29. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas šalių 2021 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą pasiūlymą / užsakymą – pagaminti, atvežti ir sumontuoti 15 langų vienetų ir susijusius žodinius susitarimus kvalifikavo vartojimo rangos sutartimi ir taikė vartojimo bei vartojimo rangą reglamentuojančias teisės normas.
30. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, visų pirma įrodinėja, kad teismas nepagrįstai susiklosčiusius santykius laikė vartojimo rangos sutartimi. Mano, kad šiuo atveju, įvertinus tai, kad pati langų negamina, atlieka užsakymą pagal su klientu suderintus brėžinius ir jį perduoda trečiajam asmeniui UAB „Doleta“ gamybai, kad atliekamų darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip pirkimo - pardavimo sutartis. Tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo kvalifikuoti tarp šalių sudarytą sutartį pirkimo pardavimo sutartimi.
31. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (1 dalis); vartojimo rangos sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (2 dalis). Tarp šalių nebuvo ginčo, jog susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluotų esminių požymių, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo, nepasisako.
32. Nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę santykiai laikytini vartojimo rangos sutartimi. Kaip pagrįstai nurodė teismas, atsakovas (vartotojas) užsakė, o verslininkas (ieškovė) įsipareigojo atlikti darbus savo rizika, jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis. Taigi susitarimas pagaminti langus pagal individualius matmenis ir juos sumontuoti yra esminės sutarties sąlygos, pagrindžiančios teisinių santykių kvalifikavimą kaip vartojimo rangos santykius (CK 6.672 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad su klientu suderintus brėžinius perduoda trečiojo asmens gamybai, teisinės reikšmės santykių kvalifikavimui neturi, kadangi būtent ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovo užsakymą pagal jo individualius poreikius.
33. Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais spręsta netaikyti CK 6.645 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, pagal kurią tuo atveju, jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedidelė, rangos sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo - pardavimo sutartimi. Nors iš tiesų, langų montavimo kaina bendrame kainos kontekste sudarė 2375,13 Eur, o visa likusi 23470,30 Eur kaina buvo už langų pagaminimą, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju vien kainos kriterijus būtų formalaus pobūdžio. Pritartina teismo argumentui, jog langų montavimas laikytinas statybos darbais. Be to, ieškovė atliko pagamintų langų montavimo darbus, o ne tik perdavė juos atsakovui; atsakovas neprisiėmė langų atvežimo ir sumontavimo rizikos, o tikėjosi gauti visą paslaugos kompleksą – ne tik langų pagaminimą, bet ir jų atvežimą bei sumontavimą. Dėl nurodyto teiktų paslaugų kompleksiškumo nepritartina apeliantei, jog šiuo atveju kvalifikuojant sutartinius santykius turėtų esminiu kriterijumi būti darbų ir pagamintų langų kainų santykis. Taigi tarp šalių susiklostę santykiai pagrįstai laikytini vartojimo rangos sutartimi, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusių santykių esmę bei materialinės teisės normas, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius. Dėl nurodyto atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog nėra aišku, kokie susiklostė tarp šalių civiliniai teisiniai santykiai.
34. Kadangi teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo civilinių sutartinių santykių vertinimui, sutinka ir su teismo nurodytomis taikytinomis teisės normomis bei teismų praktika, aptarta skundžiamo sprendimo 7.2 punkte.
Dėl susitarimo turinio, verslininkui tenkančios pareigos informuoti vartotoją ir individualių vartotojo savybių
35. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė įrodinėja, kad teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus dėl susitarimo turinio ir informavimo pareigos tinkamo įvertinimo.
36. Vartotojo teisė į informaciją yra vienas esminių aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo garantų. Tinkamas vartotojo informavimas ne tik įgalina vartotoją priimti informuotą sprendimą – apgalvoti savo sprendimą dėl atitinkamų prekių ir paslaugų įsigijimo, palyginti rinkoje esančias prekes ir paslaugas bei jų kainą, bet ir sukuria sąlygas rinkai veikti efektyviai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 20 punktas).
37. Bendruosius reikalavimus atskleistinos informacijos turiniui nustato CK XVIIII skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos. CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Iš esmės analogišką reikalavimą nustato ir CK 6.2287 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti informacijos vartotojui suteikimą nuotolinių ir ne prekybos patalpose sudaromų sutarčių atveju – prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui aptariamoje normoje nurodytą informaciją, be kita ko, informaciją apie pagrindines prekės ar paslaugos savybes (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą) (CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Teisinis reguliavimas nepateikia reikalavimo pateikti informaciją „aiškiai ir suprantamai“ apibrėžimo ar gairių, kaip šis reikalavimas turėtų būti vertinamas. Remiantis kasacinio teismo praktika, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, ir neklaidinti vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 24 punktas).
39. Klausimą, ar informacija sutartinių vartojimo teisinių santykių atveju buvo pateikta aiškiai ir suprantamai, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio vartotojo, t. y. taikydamas vidutinio vartotojo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 27 punktas). Vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (žr. ESTT 2000 m. sausio 13 d. sprendimo byloje Estee Lauder, C-220/98, 27 punktą; 2001 m. spalio 25 d. sprendimo byloje Toshiba Europe, C-112/99, 52 punktą; 2002 m. spalio 24 d. sprendimo byloje Linhart, C-99/01, 31 punktą; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimo byloje Pippig Augenoptik, C-44/01, 55 punktą; 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo sujungtose bylose Wind Tre ir Vodafone Italia, C-54/17 ir C-55/17, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; kt.). Vidutiniam vartotojui būdingą reakciją kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti bylą nagrinėjantis teismas. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, turi nustatyti ir įvertinti, ar suteiktos informacijos pakako tam, kad vidutinis vartotojas, t. y. pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, galėtų įvertinti, ar konkreti prekė atitinka jo individualius poreikius, ir suprasti, kaip tinkamai ir saugiai naudotis preke (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 32 punktas).
40. Byloje kilęs ginčas dėl to, kad 10 langų, kuriuos pagal atsakovo individualų užsakymą pagamino ir sumontavo ieškovė, dėl esančių statramsčių neatitiko atsakovo užsakymo. Kaip matyti, šalys skirtingai įrodinėja aplinkybes, ar dalį langų buvo susitarta pagaminti su statramsčiais (skandinaviško tipo), o kitą dalį be statramsčių, ieškovės atstovei ir liudytojai teigiant, jog būtent taip ir buvo susitarta, o atsakovui ir jo sutuoktinei teigiant, jog visi užsakyti pagaminti ir sumontuoti langai turėjo būti be statramsčių. Taigi kylant ginčui dėl pagamintų ir sumontuotų skandinaviško tipo langų su statramsčiu, esminė aplinkybė byloje ir yra tai, dėl kokių prekės savybių šalys, aptardamos individualaus užsakymo detales, susitarė.
41. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog taikant aplinkybių tikėtinumo taisyklę, tai, jog į vidų atidaromi langai buvo užsakyti be statramsčių, o atsakovas yra silpnesnis teisinių santykių dalyvis, labiau tikėtinas argumentas, jog atsakovas turėjo lūkestį langams be statramsčių ir šį lūkestį išsakė ieškovei (sprendimo 7.2.1 punktas).
42. Remdamasis byloje esančia medžiaga (ieškovės atstovės ir atsakovo tarpusavio susirašinėjimu, brėžiniais) apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentui, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, dėl kokių konkrečiai langų (su statramsčiais ar be jų) buvo iš tiesų susitarta. Šios teismo išvados nepaneigia apeliantės išskirtos faktinės aplinkybės, kurios, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismo buvo neįvertintos. Visų pirma, langų tipų įvairovė nepagrindžia aplinkybės, jog iš tiesų galėjo būti susitarta, jog atsakovas siekė, kad skandinaviško tipo langai būtų pagaminti su statramsčiais. Atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog butas yra senamiestyje, buvo svarbu vizualinis aspektas. Taigi tikėtina atsakovo nurodoma aplinkybė, jog atsakovas turėjo dėl vizualinio aspekto lūkestį tam, jog ir skandinaviško tipo langai būtų pagaminti be statramsčių. Antra, apeliantės teiginiai, jog užsakymas su atsakovu buvo formuojamas raštu ilgą laiką ir eilę kartų koreguojamas, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovas buvo išreiškęs norą dėl ginčo langų su statramsčiais. Iš byloje pateiktų susirašinėjimų tokia aplinkybė nenustatyta, ir kaip atkreipė atsakovas dėmesį atsiliepime, užsakymų lapas nebuvo formuojamas. Ieškovo atstovės paaiškinimai, jog atsakovas detaliai išsiaiškino langų skirtumus, susitikimo metu nurodė ieškovei, kiek langų ir kokio tipo reikės pagaminti, o kalbos apie tai, jog atsakovas pageidauja visų langų be statramsčių absoliučiai nebuvo, visų įrodymų kontekste vertintini kritiškai, kadangi, viena vertus, derinant užsakymą raštu, išskyrus apeliantės minimus brėžinius, tai nebuvo pažymėta ar išskirta. Kita vertus, liudytoja yra ieškovo atstovė (darbuotoja), priėmusi atsakovo užsakymą, todėl nėra pagrindo visų įrodymų kontekste (nesant ir kitų tą patvirtinančių aplinkybių) remtis vien ieškovės darbuotojos liudijimu. Taigi priešingai nei teigia apeliantė, nurodomos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog iš tiesų buvo susitarta dėl ginčo langų su statramsčiais.
43. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantei, jog atsakovui pateikti brėžiniai yra aiškūs ir jie turėjo būti suprantami atsakovui. Visų pirma pirmosios instancijos teismas nurodė, kad brėžiniai yra aiškūs detaliai žinant bylos aplinkybes. Taigi tai, jog apeliantės teigimu, brėžiniai buvo teismui aiškūs, savaime nelaikytina aplinkybe, jog ir atsakovui derinimo metu jie buvo aiškūs ir suprantami. Teismas, siekdamas atskleisti bylos esmę, aiškinosi bylos aplinkybes, šalys akcentavo brėžinius, jais remiantis grindė savo priešingas pozicijas. Taigi iš tiesų, žinant, jog pateiktuose brėžiniuose nurodyti skirtingi langai (su statramsčiais ir be), žinant jų skirtingą atvaizdavimą brėžiniuose, brėžiniai lengviau suprantami bei atkreipiamas dėmesys į galimus skirtumus. Antra, nepaisant ieškovės atstovės ir atsakovo tarpusavio susirašinėjimo, nei brėžiniuose, nei susirašinėjime nėra pažymėta ar aiškiai išskirta, kurie iš brėžiniuose atvaizduotų langų yra su statramsčiais, o kurie be. Kaip matyti iš brėžinių ir kaip aptarė pirmosios instancijos teismas (to neginčijo ir apeliantė), brėžiniuose nurodyti langų matmenys ir punktyrinėmis linijomis pažymėtas langų atvėrimo plotis, tačiau jokių paaiškinimų dėl galimo statramsčio (ne)buvimo nėra. Trečia, net ir tai, kad apeliantės teigimu, atsakovas gilinosi į varčias, langų atidarymo mechanizmus, taip pat nelaikytina aplinkybe, patvirtinančia apeliantės teiginius, jog atsakovas iš brėžinių suprato, kad langų brėžiniai skiriasi statramsčiais. Kaip jau buvo ne kartą minėta, brėžiniuose tai nėra aiškiai išskirta ar kažkokiu kitu būdu pažymėta, jog atsakovas, matydamas brėžinius, galėtų aiškiai suprasti, kad langų brėžiniai skiriasi statramsčiais. Taigi apibendrinant pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas dar užsakymo derinimo eigoje iš brėžinių negalėjo objektyviai suprasti, kad ginčo langai bus su statramsčiais.
44. Kaip matyti, apeliantė įrodinėja, kad atsakovas pagal savo individualias savybes (kvalifikaciją, patirtį, užimamas pareigas) nėra priskirtinas vidutiniam vartotojui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių santykius vertino per vidutinio vartotojo prizmę. Apeliacinės instancijos teismas ir šiems apeliantės argumentams neturi teisinio pagrindo pritarti.
45. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje vidutinio vartotojo standartas siejamas su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti. Vidutinio vartotojo standarto aiškinimas kaip asmens, kuris turi pats pasirūpinti informacija ir aktyviai jos ieškoti, reikštų informacijos paieškos pareigos visišką ar jos didesnės dalies perkėlimą vartotojui, o tai iš esmės paneigtų vieną svarbiausių ir pagrindinių vartotojo teisių – teisę į informaciją ir ją įgyvendinančią verslininko pareigą suteikti (atskleisti) informaciją vartotojui, šios teisės ir ją įgyvendinančios verslininkui nustatytos pareigos tikslą – atkurti nelygiavertę vartotojo padėtį, susidariusią vartojimo santykiuose, be kita ko, dėl to, kad vartotojas turi mažiau informacijos ir mažiau patyrimo, taip pat ir pačią vartotojų teisės esmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010; 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-659/2013; 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021 34 punktą).
46. Taigi, pagal nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą argumentai, susiję su vartotojo individualiomis savybėmis ar vartotojo asmeniu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą, kilusį iš vartojimo teisinių santykių. Nepaisant vartotojo (šiuo atveju atsakovo) individualių savybių, verslininkas vartojimo teisiniuose santykiuose nėra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti, kad informacija vartotojui buvo suteikta ir ji buvo suteikta aiškiai ir suprantamai. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo situaciją remiantis vidutinio vartotojo standartu, nenukrypo nuo teismų praktikos.
47. Kaip jau buvo minėta, verslininkui tenka pareiga įrodyti, jog aiški ir neklaidinanti informacija buvo suteikta vartotojui (CK 6.2286 straipsnio 4 dalis). Taigi vertinant argumentus dėl įrodinėjimo naštos nagrinėjamu atveju paskirstymo, nesutiktina su apeliante, jog atsakovas turi pareigą įrodyti gavęs ne tokius langus, kokie buvo užsakyti. Pažymėtina, kad tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką ieškovei kaip verslininkei teko pareiga įrodyti, jog atsakovui buvo suteikta aiški informacija apie tai, kokie bus langai (su statramsčiais ar be jų). Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė neįrodė tinkamai įgyvendinusi jai suteiktą pareigą informuoti atsakovą (6.2286 straipsnis, 6.674 straipsnis), o tuo tarpu atsakovas pagrindė, jog negavo teisingos informacijos, dėl ko buvo sumontuoti jo lūkesčių neatitinkantys ginčo langai (skandinaviško tipo su statramsčiais). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas teisingai, nenukrypdamas nuo teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos, paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, o apeliantė teikto apeliacinio skundo argumentais nepaneigė, jog šiuo aspektu priimtas nepagrįstas sprendimas.
Dėl teisė į trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą
48. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas turėjo teisę sustabdyti ieškovės atliekamus darbus, be ieškovės sutikimo pakeisti jam nepriimtinus langus ir turi teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo. Nurodo, kad paneigus neteisingas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl informacijos atsakovui nesuteikimo, laikytina, jog atsakovas neįrodė savo teisės į trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą.
49. Verslininkui pažeidus informacijos atskleidimo pareigą, kyla tam tikros teisinės pasekmės, viena iš jų – verslininko civilinė atsakomybė, taigi vartotojas įgyja teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (CK 6.2286 straipsnio 5 dalis). Kilus ginčui dėl verslininko pareigos suteikti informaciją vartotojui tinkamo vykdymo, pareiga įrodyti patirtus neigiamus padarinius, nuostolių faktą, priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka vartotojui, o pareiga įrodyti, kad informacija buvo suteikta ir ji buvo suteikta aiškiai ir suprantamai, – verslininkui. Verslininkui neįrodžius, kad informacija vartotojui buvo suteikta arba kad ji suteikta tinkamai, yra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 38 punktas).
50. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutiko su apylinkės teismo išvadomis, jog ieškovė pažeidė savo pareigą suteikti atsakovui būtiną ir teisingą informaciją ir dėl to ieškovės pagaminti ir sumontuoti ginčo langai neatitiko atsakovo lūkesčių, o apeliantė ir teikdama apeliacinį skundą nepaneigė šių išvadų, laikytina, jog atsakovas turi teisę į trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą.
51. CK 6.680 straipsnyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis, t. y. užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Vadinasi, užsakovas pasirinktinai turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis); 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, jei tinkamos kokybės daiktas yra esminė sutarties sąlyga.
52. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
53. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovė ir atsakovas 2021 m. lapkričio mėnesį vedė derybas dėl trūkumų šalinimo galimybės, Ieškovės atstovė 2021 m. lapkričio 23 d. 14:15 val. el. laišku nurodė galimus tris variantus: 1) paliekant kaip yra; 2) išsaugoma pirminė varčia ir abu stiklo paketai – kaina 4903,73 Eur be PVM; 3) perdaromos abi varčios ir užsakomi nauji paketai – kaina 6302,54 Eur be PVM, papildomai už langų demontavimą ir sumontavimą 1600 Eur be PVM. Nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovas, atstovaujamas advokatų, kreipėsi į ieškovę dėl langų su statramsčiais trūkumų šalinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė atsisakė šalinti trūkumus savo sąskaita, o atsakovas trūkumams šalinti pasirinko trečiuosius asmenis, pateikė pirmosios instancijos teisme įrodymus, pagrindžiančius 10539,40 Eur patirtas išlaidas: 1) UAB „Vudesta“ 2022 m. gegužės 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. 004158, 9160 Eur sumai už 10 langų vienetų; 2) UAB „Rhenus Logistics“ 2022 m. gegužės 20 d. sąskaitą faktūrą 169,4 Eur sumai už krovinio gabenimo paslaugas; 3) UAB „Edminsta“ 2022 m. gegužės 13 d. sąskaitą už medinių langų montavimą 1210 Eur sumai.
54. Pirmosios instancijos teismas atsakovo pasirinktą savo teisių gynimo būdą vertino proporcinga ir nepažeidžiančia ieškovės interesų priemone, įvertinęs atsakovo išlaidas ir ieškovės pasiūlytą trūkumų šalinimo darbų vertę bei tai, kad atsakovas grąžina ieškovei 12061,99 Eur vertės langus (2022 m. spalio 4 d. reikalavime nurodyta, jog langai perduoti saugoti RHENUS SVORIS, UAB, sandėlyje, nurodytas adresas ir kontaktinis telefonas). Apeliantė šiuo aspektu detalesnių argumentų nepateikia, remiasi tik tuo, jog pirmosios instancijos teismas apskritai neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Kadangi apeliantės argumentai dėl sprendimo (ne) pagrįstumo įvertinti aukščiau, o detalesnių argumentų dėl atsakovo pasirinkto jo teisių gynimo būdo ieškovė nepateikia, teisėjų kolegija išsamiau šiuo aspektu nepasisako, pritardama apylinkės teismui, jog šiuo nagrinėjamu atveju atsakovo pasirinkta teisių gynimo priemonė yra proporcinga ir racionali, atitinkanti materialinės teisės normose įtvirtintas galimybes.
Dėl civilinės bylos baigties
55. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris priimtas teisingai įvertinus tarp šalių susiklosčiusius tarpusavio santykius, nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių ir teisingai, įvertinus šalių tarpusavio santykius, paskirsčius įrodinėjimo naštą. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
57. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, nesikeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, t. y. teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovas.
58. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 92 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) nustatytais rekomenduojamais maksimaliais darbo užmokesčio dydžiais (toliau - Rekomendacijos).
59. Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (2.1–2.10 punktai).
60. Rekomendacijų 7 ir 8 punktuose yra nustatyta tvarka, kaip apskaičiuojami rekomenduojamo priteisti užmokesčio koeficientai ir apskaičiavimo pagrindas bei įtvirtinti maksimalūs užmokesčio dydžiai už konkrečias teikiamas teisines paslaugas.
61. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad už suteiktas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme patyrė 3630 Eur išlaidas. Pateikė 2023 m. liepos 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, Specifikaciją ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Taigi atsakovas pagrindė, jog už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 3630 Eur bylinėjimosi išlaidų.
62. Tačiau atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme viršija Rekomendacijose įtvirtintą maksimalų rekomenduojamą priteisti atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kadangi maksimalus priteistinas dydis yra 2547,87 Eur (Rekomendacijų 8.11 punktas – 1,3 koef., 2023 m. I ketv. 1959,90 Eur bruto). Nors Rekomendacijose nurodomi maksimalūs priteistini dydžiai yra rekomenduojamo pobūdžio, o teismas bylinėjimosi išlaidų dydį vertina atsižvelgdamas ne tik į rekomenduojamus priteisti dydžius, bet ir į tokius kriterijus kaip bylos sudėtingumas, galimas darbo ir laiko sąnaudas, specialių žinių reikalingumą ir pan. (Rekomendacijų 2 punktas), tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nemano, jog turėtų būti nukrypta nuo maksimalaus rekomenduojamo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio.
63. Nors civilinėje byloje kilusiam ginčui buvo reikalingas teismų praktikos įvertinimas, atsakovo atstovės rengtas atsiliepimas yra išsamus ir motyvuotas, pateikti argumentai remiantis kasacinio teismo praktika, tačiau pažymėtina, kad civilinis ginčas nėra naujas teismų praktikos prasme, o kasacinio teismo suformuotos taisyklės neabejotinai yra žinomos profesionaliam atstovui, juolab kad, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais tiek ir teismų praktika buvo remtasi ir pirmosios instancijos teisme. Atsakovui buvo teikiamos tęstinio pobūdžio teisinės paslaugos (ikiteisminiame ginče, pirmosios instancijos teisme), todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio vertintinas ir teisinių paslaugų kompleksiškumas. Tai, jog apeliantė prašė už apeliacinio skundo parengimą priteisti analogiško dydžio bylinėjimosi išlaidas, nesudaro pagrindo vertinti, jog ir atsakovui turėtų būti priteisiamos analogiško dydžio bylinėjimosi išlaidos, kadangi: 1) sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nėra numatyta, jog vienu iš kriterijų yra priešingos šalies bylinėjimosi išlaidos; 2) už apeliacinio skundo parengimą Rekomendacijose įtvirtintas didesnio dydžio koeficientas (1,7 koef.); 3) nėra objektyvių priežasčių spręsti, jog apeliacinio skundo patenkinimo atveju negalėtų būti sumažintas ir apeliantei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis. Nėra teisiškai reikšminga ir aplinkybė, jog šiuo atveju atsakovas yra vartotojas. Pažymėtina, kad ši aplinkybė reikšminga taikant materialinės teisės normas, kai tuo tarpu procesinės teisė normos į tokį kriterijų vertinant bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą nenumato galimybės atsižvelgti. Taigi nėra pagrindo pritarti atsakovo argumentui, jog teisinės pagalbos išlaidos negali būti mažinamos.
64. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos sudėtingumą, galimas darbo ir laiko sąnaudas, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį ir turinį bei jam parengti reikalingą įvertinti faktinių aplinkybių apimtį bei teisinį reglamentavimą, sprendžiamų teisinių ir faktinių klausimų sudėtingumą, sprendžia sumažinti advokato teisinės pagalbos išlaidas iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, t. y. iki 2547,87 Eur. Tokio dydžio išlaidų atlyginimas atitinka ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
n u t a r i a :
netenkinti ieškovės apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. R. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Doleta“ (juridinio asmens kodas 305204198) 2547,87 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt septynis Eur 87 ct) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Loreta Bujokaitė
Jūra Marija Strumskienė