Civilinė byla Nr. e2A-686-280/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01293-2016-9

              Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

              11.9.10.8;1.3.6.3.3; 3.3.1.14; 3.3.1.21.

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

n u T a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Laimutės Sankauskaitės,

teisėjų Birutės Valiulienės, Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. apeliacinį skundą dėl 2017 m. gegužės 16 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-57-504/2017 pagal ieškovės R. T. ieškinį  atsakovei J. S. individualiai įmonei dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstines pravaikštas ir neturtinės žalos priteisimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovė R. T. ieškiniu prašė panaikinti atsakovės J. S. IĮ 2016-09-16 įsakymą Nr. 46 atleisti ieškovę R. T. iš darbo ir pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu; pripažinti, kad R. T. darbo sutartis su atsakovu J. S. IĮ nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, pagal LR DK 300 str. 4 d.; prašė priteisti iš atsakovės J. S. IĮ ieškovei R. T. keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kas sudarytų 1776 Eur (neatskaičius mokesčių); priteisti iš atsakovės J. S. IĮ ieškovei R. T. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos 2016 m. rugsėjo 16 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, skaičiuojant po 27,76 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną; priteisti iš atsakovės J. S. IĮ ieškovei R. T. neišmokėtą 2016 m. rugpjūčio mėn. darbo užmokestį kas sudarytų 292,32 Eur (neatskaičius mokesčių); priteisti iš atsakovės J. S. IĮ ieškovei R. T. 2000 Eur dydžio neturtinę žalą; nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės R. T. naudai iš atsakovės J. S. IĮ priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos.
2. Nurodė, kad darbdavys jai 2016-09-16 įsakymu Nr. 46 paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Drausminė nuobauda paskirta už šiurkštų darbo taisyklių pažeidimą, nes atlikus parduotuvės inventorizaciją buvo nustatytas didelis prekių trūkumas. Ieškovė teigė, kad nusižengimo nepadarė, todėl nuobauda skirta nepagrįstai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės J. S. individualios įmonės R. T., 292,32 Eur  neišmokėto atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių 2009-06-10 buvo sudaryta  darbo sutartis, kuria R. T. buvo priimta dirbti  pardavėja. 2009-12-06 darbo sutartis papildyta – R. T. perkelta į vadybininkės pareigas. 2015-08-17 įsakymu R. T. pervesta dirbti į pardavėjos pareigas. Ieškovė dirbo parduotuvėje, esančioje  Pandėlyje, Rokiškio g. 3, kurią buvo planuojama 2016 m. uždaryti.
5. 2016-09-14 įsakymu Nr. 42 “Dėl inventorizacijos pravedimo“, rugsėjo mėnesį 14 d. nutarta atlikti prekių inventorizaciją parduotuvėje, kurioje dirbo ieškovė. Revizijos metu rasta prekių už 5392,54 Eur, pinigų kasoje – 6,62 Eur. Viso prekių ir pinigų 5399,16 Eur. Pagal buhalterinius duomenis 2016-09-14 apskaitytas likutis 25982,07 Eur. Revizijos metu susidaręs trūkumas 20582,91 Eur.
6. 2016-09-16 atsakovės įsakymu Nr. 46 už darbo pareigų pažeidimą darbuotojai R. paskirta T. drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, šiurkščiai pažeidus darbo taisykles. Ieškovės darbo sutartis nutraukta 2016-09-16 pagal DK 136 str.3 str. 2 d.
7. Nors atsakovė ir nesutiko su padarytu pažeidimu ir teigė, kad darbdavys taip nori ją atleisti iš darbo, nemokėdamas kompensacijos, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs  rašytinius įrodymus, byloje nustatytas aplinkybes, t.y. kad ieškovė dirbo atsakovės įmonėje pardavėja, jai buvo patikėtas turtas – prekės ir pinigai, o revizijos metu nustatytas  prekių trūkumas yra virš 20000 Eur, konstatavo, kad darbdavys turėjo aiškų pagrindą manyti, esant jo įmonės turto pasisavinimui ar išvaistymui, t.y. turėjo pagrindą netekti pasitikėjimo darbuotoja ir pripažinti R. T. padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Sprendė, kad ieškovei drausminės nuobaudos rūšis – atleidimas iš darbo, pritaikyta laikantis DK 238 str. reikalavimų ir adekvati padaryto pažeidimo sunkumui. 
8. Teismas pripažino faktą, kad atliekant reviziją, ieškovė nebuvo parduotuvėje iki revizijos padarymo pabaigos, tuo buvo nesilaikyta Inventorizacijos taisyklių 26 p. reikalavimų, tačiau šis pažeidimas, atsižvelgiant į parduotuvėje nustatytą prekių trūkumo mastą virš 20000 Eur,  negali būti pagrindu pripažinti drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo taikymo- neteisėtu.
9. Ieškovei neišmokėjus darbo užmokesčio už 2016 m. rugpjūčio mėnesį 271,90 Eur, nurodytą sumą teismas priteisė iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliantė R. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2017-05-16 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio atmetimo ir priimti naują sprendimą: panaikinti atsakovės 2016-09-16 įsakymą Nr. 46 atleisti ieškovę R. T. iš darbo ir pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu; pripažinti, kad R. T. darbo sutartis su atsakovu J. S. IĮ nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, pagal LR DK 300 str. 4 d.; priteisti iš atsakovės J. S. IĮ ieškovei R. T. keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką kas sudarytų 1776 Eur (neatskaičius mokesčių);priteisti iš atsakovės J. S. IĮ ieškovei R. T. vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos 2016 m. rugsėjo 16 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo skaičiuojant po 27,76 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną; priteisti iš atsakovės J. S. IĮ ieškovei R. T. 2000 Eur dydžio neturinę žalą; priteisti iš atsakovės J. S. IĮ ieškovei R. T. bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės J. S. IĮ ieškovei R. T. vidutinį darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką t.y. nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. balandžio 27 d.; Jos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apeliantės ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės 2016 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 46 atleisti R. T. iš darbo ir pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir visų iš to sekančių reikalavimų.
11. Teismas, pripažindamas, kad ieškovė pagrįstai atleista iš darbo pagal DK 238 straipsnį, pažeidė CPK 185 straipsnio normos reikalavimus, nenurodydamas, kokiais konkrečiais veiksmais, kurie turi nusikaltimo požymių, vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo požymių, ieškovė padarė materialinius nuostolius, nustatytus inventorizacijų metu. Teismas abstrakčiai nurodė pasitikėjimo netekimą o ne tyčinius ieškovės veiksmus.  Teismas nekonstatavo, kad ieškovė pasisavino ar iššvaistė atsakovės turtą, todėl nėra vienos iš būtinų drausminės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų arba neveikimo.
12. Teismas nevertino ne tik ieškovės teiginių, kad ji nesutiko su inventorizacijos rezultatais, nes inventorizacijoje nedalyvavo bei nėra tikra dėl buhalterinio likučio teisingumo, bet ir liudytojos J. K., dalyvavusios inventorizacijoje, parodymų, kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad paieškojus dar buvo galima rasti prekių už kokį tūkstantį eurų. Teismas nieko nepasisakė dėl inventorizacijos rezultatams didelę reikšmę turinčio fakto, kad inventorizacija buvo atlikta 2016 m. rugsėjo 14 d., o buhalterinis likutis lyginamas su 2016 m. rugpjūčio 1 d. likučiu.
13. 2016-09-16 įsakyme Nr. 46 antroje pastraipoje atsakovės nurodyta, kad pagal 2016 m. rugsėjo l4 d. dokumentus nustatytas 20582,91 Eur trūkumas. Tuo tarpu 2016 m. rugsėjo 14 d. nurodyme pasiaiškinti nurodyta, kad prekių likutis, remiantis apskaitos duomenimis 2016 m. Rugpjūčio 1-ai dienai yra 25723,51 Eur. Tuo buvo pažeistas Inventorizacijos taisyklių 58 p., kuriame numatyta, kad remiantis inventorizavimo aprašais, faktiniai inventorizavimo objektų likučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę inventorizacijos pradžios dieną. Toks inventorizacijos taisyklių pažeidimas galimai turėjo reikšmę inventorizacijos tikrajam rezultatui.
14. Teismas padarė išvadą, kad pagal buhalterinius duomenis 2016 m. rugsėjo 14 d. likutis 25982,07 Eur, tai rodo teismo šališkumą ir neįsigilinimą į bylos faktines aplinkybes, kas galimai įtakojo neteisėtą teismo sprendimo priėmimą. Byloje nėra dokumentų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad buhalterinis likutis yra toks, kokį nurodo atsakovė. Buhalterinio likučio realumo teismas netikrino.
15. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad parduotuvėje dirbo J. K., R. T. ir R. B.. Keičiantis pardavėjoms, išeinant atostogų, prekių revizijos nebuvo atliekamos, pardavėjos viena kita pasitikėdavo. Tačiau teismas nevertino liudytojos R. B. liudijimo metu pasakytos faktinės aplinkybės, kad parduotuvėje dar kartais dirbdavo J. K. dukra. Tai reiškia, kad parduotuvėje be ieškovės dar dirbo trys žmonės, o kuris iš šių žmonių atsakingas už susidariusį trūkumą nėra nustatyta.
16. Teismo sprendime nenustatyta, kurios pardavėjos darbo metu susidarė nustatytas trūkumas, todėl priežastinis ryšys tarp ieškovės neveikimo ir atsakovei atsiradusios žalos nėra įrodytas.
17. Byloje taip pat neįrodyta ieškovės kaltė, kuri yra būtina drausminės atsakomybės sąlyga. 2016-09-16 įsakyme Nr. 46 nurodyta, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo taisykles. Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė nenurodė, kokias darbo taisykles ieškovė pažeidė.
18. Atsakovė J. S. individuali įmonė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Atsakovė jau atsiliepime nurodė, jog sutinka su tuo, kad su ieškove nėra pilnai atsiskaityta už 2016 m. rugpjūčio mėnesį, kadangi dėl dingusių prekių atsakovės įmonei yra labai sudėtinga finansinė padėtis ir įmonė buvo nepajėgi iškart pilnai atsiskaityti su ieškove. Su ieškove žodžiu buvo sutarta atsiskaityti gavus iš skolininkų pinigus.  Šiuo metu atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi visiškai, todėl taikyti atsakovės atžvilgiu papildomas sankcijas nėra pagrindo.
20. Ieškovė ieškinyje taikyti DK 141 str.  3 d. nuostatos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju neprašė, nors nuo pat proceso pradžios buvo atstovaujama profesionalios teisininkės – advokato padėjėjos.  Ieškovės atstovė minimą nuostatą paprašė taikyti tik savo baigiamojoje kalboje, tuo  iš esmės bandydama apriboti atsakovės teisę tinkamai pasiruošti ir gintis nuo šio reikalavimo. Toks reikalavimo pareiškimas tik baigiamosios kalbos metu kartu laikytinas ir piktnaudžiavimu teise, kadangi tokį reikalavimą pareiškus ieškinyje, atsakovė būtų turėjusi ne tik galimybę  tinkamai pasiruošti ir gintis nuo šio reikalavimo, tačiau ir imtis visų priemonių kuo greičiau įgyvendinti ieškovės reikalavimą sumokėti nevisiškai išmokėtą jai darbo užmokestį.
21. Atsižvelgiant į tai matyti, jog teismas visiškai pagrįstai netaikė CPK 417 str. nuostatos ir nepriteisė ieškovei vidutinio darbo užmokesčio pagal Darbo kodekso 141 str. 3 d.
22. 2016 m. rugsėjo 14 d. atsakovės J. S. parduotuvėje buvo atliekama prekių inventorizacija ir rastas prekių trūkumas. Pažymėtina, jog šis prekių trūkumas buvo ypatingai didelis, t.y. net 20582,91 Eur sumoje ir net 4 kartus viršijo prekių likučio vertę (5399,16 Eur).
23. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovės parduotuvėje, esančioje Rokiškio g. 3, Pandėlyje, dirbo pardavėjos J. K. ir R. T., o esant reikalui, pavaduojančia pardavėja dirbo R. B., todėl teismas visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojų R. B. ir J. K. parodymais.
24. Liudytoja J. K. patvirtino, kad parduotuvėje pastebėdavusi prekių trūkumą, o po pamainos trūkdavo pinigų. Darant inventorizaciją ji dalyvavo, inventorizacijos rezultatus žino. Ji pati pinigus visada įnešdavo į kasą. Šiai liudytojai taip pat buvo pritaikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, todėl ji neturėjo jokio pagrindo duoti neteisingus ir atsakovės naudai palankius parodymus, todėl jos parodymais turėtų būti remiamasi kaip nešališkais. Nurodyti  apeliantės veiksmai turi vagystės ar turto pasisavinimo požymių.
25. Rokiškio rajono apylinkės teismas pažymėjo, ko neneigia ir pati apeliantė, jog  ieškovė tiek pasiaiškinime, tiek teismo posėdyje nurodė, kad jai buvo žinoma ir anksčiau, kad faktinis prekių likutis nesutapdavo su buhalteriniu likučiu, tačiau apeliantės teigimu, buhalterės nurodymu prekių likučius “sutvarkydavo pagal jos likutį”, bet apie tai įmonės savininko neinformavo. Teismas teisingai pažymėjo, kad toks ieškovės, kaip atsakingo darbuotojo, dirbančio su jai patikėtu turtu, elgesys laikytinas neatsakingu, sąlygojančiu netinkamą prekių apskaitą. Atsakovės nuomone, šis apeliantės pripažintas elgesys taip pat  leidžia daryti išvadą, jog jai paskirta nuobauda yra adekvati ir teisinga.               

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Apeliacinis skundas netenkinamas, Rokiškio rajono apylinkės 2017 m. gegužės 16 d. teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).
27. Apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
28. Apeliantė pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo  atliekamas dėl turto pasisavinimo pagal J. S. pareiškimą, kopiją, nes nutarime nurodytos aplinkybės yra svarbios nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nutarimą apeliantė gavo po apeliacinio skundo pateikimo. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas pateiktus įrodymus priima ir vertina,  nes ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės turi reikšmės vertinant šalių veiksmus bei kitų bylai svarbių aplinkybių nustatymui.
29. Nagrinėjamoje byloje kilo buvusios darbuotojos ir darbdavio ginčas dėl atleidimo iš darbo pagrindų nustatymo, atleidimo iš darbo teisėtumo, tinkamo atsiskaitymo atleidžiant darbuotoją iš darbo ir žalos atlyginimo. Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ginčo nėra.
30. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog ieškovės R. T. atleidimo iš darbo pagrindine priežastimi buvo atlikta parduotuvės inventorizacija, kurios metu paaiškėjo didelis prekių trūkumas – 20582,91 Eur.
31. Apeliantės nuomone, ji nepagrįstai buvo atleista iš darbo, nes nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, kurie turi nusikaltimo požymių, vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar išvaistymo požymių ieškovė padarė materialinių nuostolių, nustatytų inventorizacijos metu, nenustatyta jos kaltė.
32. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 136 str. 3 d. 2 p., 4 d., 237 str. 1 d. 3 p.). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Taigi darbuotojo drausminei, skirtingai nei materialinei, atsakomybei kilti reikia nustatyti darbuotojo neteisėtus veiksmus, atitinkančius darbo drausmės pažeidimo sampratą, tačiau nebūtina nustatyti darbdavio patirtos žalos ir jos atsiradimo priežastinio ryšio su darbuotojo neteisėtais veiksmais. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, už kurį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, samprata pateikta DK 235 straipsnio 1 dalyje: tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 str. 1 d.).
33. Jeigu darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tai teismas vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar darbuotojo neteisėti veiksmai atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-424/2011).
34. Nagrinėjamos bylos atveju darbo sutartis su ieškove nutraukta po to, kai parduotuvėje, kurioje dirbo ieškovė, buvo nustatytas didelis prekių trūkumas, tačiau nebuvo tiksliai nustatyta, kuriuo laikotarpiu jos dingo ir kas jas pasisavino. Tačiau nekyla abejonių dėl to, kad šis trūkumas susidarė dirbant ieškovei nuo 2009 m. Atsakovė atleido iš darbo už darbo drausmės pažeidimus abi parduotuvėje dirbusias pardavėjas. Ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo pradėtas atsakovės iniciatyva, trūkumo susidarymo konkrečių aplinkybių taip pat nepavyko nustatyti, nes pagal įmonės dokumentus to padaryti neįmanoma.
35. Atsakovė iš darbo atleista pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą - už šiurkštų darbo taisyklių pažeidimą. Įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nurodyta, kad ieškovė pažeidė darbo drausmę, netinkamai vykdė savo darbines funkcijas, todėl jai skiriama drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo. Darbdavys nors ir nenurodė konkretaus DK straipsnio iš įsakymo turinio galima suprasti, kad jis vadovavosi DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu.
36. Pirmosios instancijos teismas ieškovės veiksmuose nustatė ir DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą atitinkančius požymius, t.y. veikos, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Šioje byloje nesprendžiama dėl ieškovės materialinės atsakomybės, todėl parduotuvėje nustatytas prekių trūkumas vertinamas kartu su jai pavestų darbo pareigų vykdymo tinkamumu kaip pagrindas drausminei atsakomybei taikyti.
37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama,  jog tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nėra būtina nustatyti patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, realios žalos darbdaviui dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-560/2007).
38. Byloje nustatyta, kad parduotuvėje trūkumo nustatymo metu pamainomis dirbo trys pardavėjos. Ieškovės, kaip ir kitų pardavėjų, darbas buvo tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių priėmimu, realizavimu ir išsaugojimu, t. y. darbuotoja atliko tokias darbo funkcijas, nuo kurių tinkamo atlikimo priklausė materialinių vertybių sauga. Bylos duomenimis ir liudytojų (kitų pardavėjų), bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad prekes pardavėjos persiduodavo viena kitai pagal pasitikėjimą. „Skolų“ sąsiuvinyje, pagal kurį būdavo duodamos prekės avansu, o vėliau skolininkams atidavus pinigus už prekes, skola panaikinama, bet gauti pinigai ne visada būdavo  įnešami į kasą, nes įmonės dokumentuose, sumų, kurios įrašytos „skolų“ sąsiuviniuose, neužfiksuota. J. S., įmonės savininkas, dėl savo nerūpestingumo, faktiškai buvo perleidęs parduotuvės valdymą pardavėjoms, jos pačios nustatinėjo prekių antkainius, atlikdavo inventorizacijas. Ieškovė prieš dirbant pardavėja, pas atsakovę dirbo  ir vadybininke, vadovavo ginčo parduotuvei, užsakinėjo prekes, atsiskaitinėdavo su klientais. Taigi savo funkcijas ir įmonės savininko pasitikėjimą ja suprato ir turėjo laikytis.
39. Taigi nors materialinės atsakomybės sutartys su pardavėjomis šiuo atveju nebuvo sudarytos, pardavėjų darbas, tame tarpe ir ieškovės, tiesiogiai buvo susijęs su materialinių vertybių priėmimu bei išdavimu. 2016-09-14, J. S. pamačius akivaizdų prekių trūkumą parduotuvėje ir atlikus parduotuvės prekių inventorizaciją, nustatytas apie 20000 Eur trūkumas. Nors ieškovė ginčija atliktos inventorizacijos rezultatus, nes inventorizacija buvo atlikta 2016-09-14, o buhalterinis likutis buvo lyginamas su 2016-08-01 dienos likučiu, ir taip buvo pažeistos Inventorizacijų taisyklės, tačiau šiuo atveju, nėra nagrinėjamas ieškovės materialinės atsakomybės klausimas, todėl svarbus pats nustatyto trūkumo faktas, o ne vien tik nustatytas prekių trūkumo mastas, kuris atliekant reviziją buvo akivaizdus, ko ieškovė ir neginčijo. Kaltindama kitus asmenis ji trūkumo fakto neneigė.   
40. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatyti inventorizacijos taisyklių pažeidimai negali būti pagrindu pripažinti ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo - neteisėtu. Byloje nustatytos aplinkybės suteikė pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nerūpestingai vykdė savo pareigas, nesiėmė priemonių, kiek tai leido galimybės, apsaugoti patikėtas materialines vertybes.  Nors ir negalima nustatyti, kas konkrečiai ir kiek atsakingas už susidariusius trūkumus, atsižvelgiant į tai, kad parduotuvėje dirbo tik dvi pardavėjos ir trečia dirbo laikinai, ieškovės pareigų, susijusių su materialinių vertybių saugumu, netinkamas atlikimas ir sudarė galimybę atsirasti prekių trūkumui, sukėlusiam didelius nuostolius atsakovei. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog buvo netinkamai atliekamos parduotuvėje inventorizacijos ar nenustatytos kitos turto priėmimo-perdavimo taisyklės, kurios drausmintų darbuotojas,  bet tai  nepaneigia ieškovės atsakomybės dėl nustatyto trūkumo fakto. Kita parduotuvėje dirbusi pardavėja su nustatytu prekių trūkumo faktu irgi sutiko.
41. Parduotuvėje nebuvo darbo taisyklių ir pareiginių instrukcijų, tačiau ieškovė pardavėja dirbo nuo 2009 m., prieš tai dirbo tos pačios parduotuvėje vadybininke ir faktiškai vadovavo parduotuvei, taigi turėjo suvokti savo darbo funkcijų esmę, o esant neaiškumų – stengtis juos pašalinti. Atsakovė nenurodė jokių racionalių paaiškinimų kur galėjo dingti prekės bei nepaneigė kitų liudytojų (pardavėjų) parodymų dėl nurodytų aplinkybių, kad ieškovė galimai neįmušdavo į kasą pinigų, jų trūkdavo kasoje, ar tai, kad parduotuvės skolininkui atidavus skolą už prekes, ji pinigų parduotuvės savininkui neperdavė, taigi nepaneigė atsakomybės už prekių trūkumą atsakovės parduotuvėje (CPK 178 str.).
42. Be to, ieškovė kaip darbuotoja, turi pareigą elgtis tinkamai, kaip tai numato DK 228 straipsnis t.y. pareigą dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, tausoti darbdavio turtą.
43. Kaip minėta ankščiau nustatyti, kada tiksliai atsirado trūkumai ir kuri pardavėja ir kokiais veiksmais tai padarė, neįmanoma. Ieškovė pati pripažino, kad jai buvo žinoma apie esantį prekių trūkumą, tačiau ji nesiėmė kokių nors priemonių ir nepranešė darbdaviui apie pastebėtus pažeidimus.
44. Su materialinėmis vertybėmis dirbančių asmenų pareigų specifika lemia ir jų atsakomybės ypatumus – jiems taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, jei dėl su materialinėmis vertybėmis tiesiogiai dirbančių asmenų netinkamo pareigų atlikimo darbdavys praranda materialinių vertybių, toks pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus, lėmęs darbdavio pasitikėjimo praradimą. Nagrinėjamu atveju neteisėtais veiksmais (darbo drausmės pažeidimu) pripažintinas ieškovės nepakankamai atsakingas, rūpestingas darbo sutartimi pavestų pareigų atlikimas, dėl kurio kilo padarinių – materialinių vertybių trūkumas, todėl daroma išvada, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą dėl kurio pagrįstai buvo atleista iš darbo.
45. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010).
46. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
47. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, atsakovė nepateikė apeliaciniam teismui įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas byloje nesprendžiamas (CPK 93 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

n u t a r i a :

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                         Laimantas Misiūnas

                                                                                                   Laimutė Sankauskaitė

                                                                                                           Birutė Valiulienė