Administracinė byla Nr. eI2-772-872/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01496-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.2; 41; 55.1.3

                                                                                     (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aniga“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aniga“ (toliau – ir Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: i) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2022 m. kovo 9 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Nutarimas) ir priimti naują sprendimą – nutarimu paskirtą baudą panaikinti; ii) teismui sprendžiant, kad nėra pagrindo naikinti baudos, sumažinti paskirtą baudą; iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad UAB „Aniga“, atstovaujama direktoriaus R. D., 2021 m. rugsėjo 16 d. leido vykti į komandiruotę, kuri vyko Vokietijoje, savo darbuotojams V. G., K. M. ir S. Č., tačiau Įmonė neužtikrino, jog apie darbuotojų įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta Sodros teritoriniam skyriui. Pažymi, kad pranešimas Sodros teritoriniam skyriui pateiktas 2021 m. rugsėjo 17 d. Taip pat nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis su S. Č..

Pažymi, kad neginčija fakto, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informaciją apie įdarbintus asmenis gavo 2021 m. rugsėjo 17 d. Nurodo, jog UAB „Aniga“ vadovas R. D. sudaręs darbo sutartis su darbuotojais, apie tai pranešė UAB „Aniga“ buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei, kuri ėmėsi veiksmų pateikti atitinkamus pranešimus VSDFV.  Pareiškėjos teigimu, kadangi R. D. nebuvo pranešta apie nepateiktus pranešimus apie darbuotojų įdarbinimą ar iškilusias problemas teikiant pranešimus, R. D. nežinojo, kad dėl darbuotojų įdarbinimo nėra pranešta VSDFV. Taigi, Vokietijoje išgirdus iš darbuotojų, kad jie nėra įdarbinti, Įmonės direktorius nedelsiant susisiekė su buhalterines paslaugas teikiančia įmone, kuri pranešė, kad mato, jog pranešimai nepasiekę adresato ir tai atsitiko dėl galimų sistemos sutrikimų, todėl pranešimai nedelsiant buvo pateikti dar kartą. Pabrėžia, kad teikiant pakartotinai pranešimus nebuvo atliekamas joks VDI patikrinimas, dar nebuvo kilę ginčų su darbuotojais ir buvo veikiama sąžiningai, tiesiog pateikiant teisingą informaciją. Papildomai nurodo, kad yra visapusiškas pagrindas konstatuoti, jog yra neteisinga taikyti nelegalaus darbo sąvokos šiam atvejui ir neteisinga pripažinti, kad darbuotojai dirbo nelegaliai, nes pareiškėjai nebuvo jokio tikslo siekti šių darbuotojų nelegalaus darbo.

Pareiškėjos teigimu, formalus darbuotojo parašo nebuvimas darbo sutartyje nesudaro pagrindo pripažinti, kad nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Pabrėžia, kad sutarties turinys darbuotojui S. Č. buvo žinomas, jis sutiko su darbo sutarties sąlygomis ir vyko į komandiruotę. Pati darbo sutartis yra rašytinė. Nurodo, kad S. Č. tik neturėjo techninės galimybės išsispausdinti ir atsiųsti savo pasirašytą sutarties variantą.

Pareiškėja mano, kad VDI neatsižvelgė į tai, kad pažeidimas buvo padarytas dėl netyčinio suklydimo, kad truko ypatingai trumpą laiką ir skiriant baudą tai nebuvo įvertinta. Pažymi, jog visi duomenys rodo, kad nei UAB ,,Aniga“, nei jos direktorius nesiekė tuo pagerinti įmonės finansinę padėtį ar nuslėpti mokesčius, ar pasinaudoti nelegaliai įdarbintais asmenimis. Teigia, kad pranešė VSDFV apie tikrąją darbo laiko pradžią, todėl baudos dydis parinktas nepagrįstai.

Nurodo, jog tą pačią dieną – 2022 m. kovo 9 d., VDI vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-169-2022 administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas Įmonės direktorius R. D. ir jam skirta galutinė administracinė nuobauda – 1 500 Eur. Pažymi, kad nuobauda skirta ir už tai, jog Įmonės direktorius nesilaikė Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalyje (toliau – ir DK) nustatytos darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo tvarkos, t. y. įspėjo darbuotojus V. G., K. M. ir S. Č. apie būsimą atleidimą ir atleido iš darbo tą pačią dieną – 2021 m. rugsėjo 20 d. Įmonės direktorius netinkamai tvarkė darbuotojų darbo laiko apskaitą nepažymėdamas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje minėtų darbuotojų darbo (komandiruotės) laiko. Pagal Įmonės pateiktus 2021 m. rugsėjo mėn. minėtų darbuotojų atlyginimo žiniaraščius bei atlyginimo lapelius nustatyta, kad darbuotojams nebuvo priskaičiuotas bei sumokėtas darbo užmokestis už darbo laiką bei delspinigiai. Pareiškėja teigia, kad Įmonės direktorius nubaustas tame tarpe už tų pačių asmenų, t. y. minėtų darbuotojų nelegalų darbą Įmonėje, besiremiant tomis pačiomis aplinkybėmis. Papildomai nurodo, jog VDI Įmonei paskyrė baudą, neatsižvelgdama į Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalį, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog bauda gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu ji neužtraukė atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK) ar Baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK). Mano, kad Įmonės direktorius buvo baudžiamas už tuos pačius veiksmus, t. y. jam veikiant kaip darbdaviui, o ne kaip fiziniam asmeniui.

Atsakovė VDI atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad VDI Vilniaus skyriuje atlikus UAB „Aniga“ patikrinimą nustatyta, kad V. G., K. M. ir S. Č. Įmonės direktoriaus nurodymu vyko į komandiruotę 2021 m. rugsėjo 16 d. Taigi, vadovaujantis DK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas laikomas darbo laiku.

Pažymi, jog R. D., būdamas UAB „Aniga“ direktoriumi, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, esant darbo sutarties požymiams, 2021 m. rugsėjo 16 d. leido Įmonėje dirbti, t. y. vykti darbdavio nurodymu į komandiruotę Vokietijoje minėtiems darbuotojams, neužtikrinus, kad apie darbuotojų įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta Sodros teritoriniam skyriui bei nesudarius rašytinės darbo sutarties su S. Č.. Pabrėžia, kad aplinkybė, jog su S. Č. nebuvo tinkamai pasirašyta darbo sutartis ir apie jo darbo pradžią nebuvo pranešta Sodrai, buvo pagrindas S. Č. atsisakyti faktiškai pradėti darbą. Taigi, VSDFV duomenimis pranešimas apie V. G., K. M. ir S. Č. įdarbinimą Įmonėje nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. pateiktas 2021 m. rugsėjo 17d. 10.29 val. Pažymi, kad už šį pažeidimą taikyta administracinė atsakomybė UAB „Aniga“ kaip juridiniam asmeniui.

VDI nurodo, jog kad siekiant patikrinti bylos nagrinėjimo metu R. D. pateikto paaiškinimo teiginį apie VSDFV IS galimus sutrikimus, VDI papildomai kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu pateikti informaciją apie Įmonės teiktus pranešimus dėl V. G., K. M. ir S. Č. valstybinio socialinio draudimo įmonėje pradžią, taip pat pateikti informaciją apie pranešimus, atmestus dėl klaidų ir VSDFV informacinės sistemos sutrikimo. Nurodo, kad 2022 m. vasario 25 d. VSDFV Kauno skyrius pateikė atsakymą, kad pranešimus apie V. G., K. M. ir S. Č. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2021 m. rugsėjo 16 d., UAB „Aniga“ pateikė 2021 m. rugsėjo 17 d. 10.31 val. Pažymi, kad duomenų apie galimus informacinės sistemos sutrikimus VSDFV Kauno skyrius nepateikė.

Atsakovė nurodo, jog Įmonės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek ir neatsargumo forma.

Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad informaciją apie darbuotojo priėmimą į darbą vadovas gali pasitikrinti SODRA informacinėje sistemoje. Nurodo, jog pareigos perduoti informaciją apie darbuotojų darbo santykių būklę perdavimas kitam asmeniui, teikiančiam tokio pobūdžio paslaugas, neatleidžia įmonės vadovo nuo pareigos kontroliuoti, ar paslaugos buvo suteiktos laiku ir tinkamai.

Atsakovė teigia, kad priimant sprendimą dėl juridinio asmens baudimo vadovautasi ANK ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu (toliau – ir UĮ), nebuvo pažeistas non bis in idem principas, konstitucinis proporcingumo principas, sprendimas nepažeidžia juridinio asmens atstovo teisėtų lūkesčių, teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą, gero viešo administravimo principo. Pažymi, kad pakartotinai nėra baudžiamas tas pats asmuo, t. y. nebuvo nustatytas asmens tapatumas, vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą.

VDI nurodo, jog skiriant baudą (finansinę sankciją) pareiškėjai UAB „Aniga“ atsižvelgta į atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir į tai, kad pažeidimas susijęs su trijų asmenų darbo ir socialinių teisių pažeidimu, truko trumpą (dviejų dienų) laiką, tačiau buvo nutrauktas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo R. D. valios, nes į užsienį komandiruoti darbuotojai, sužinoję, kad Įmonėje jie oficialiai neįdarbinti, atsisakė toliau dirbti Įmonės naudai. Atsakovė teigia, kad pažeidimas padarytas dėl netinkamo Įmonės darbo organizavimo. Taigi, pareiškėjai skirta bauda atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį.

Teismas

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl VDI 2022 m. kovo 9 d. Nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini)teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pagal VDI 2021 m. lapkričio 26 d. gautą tarnybinį pranešimą iš Vilniaus darbo ginčų komisijos dėl Įmonės patikrinimo inicijavimo 2021 m. lapkričio 26 d. – 2021 m. gruodžio 28 d. vyriausioji darbo inspektorė D. J. atliko Įmonės patikrinimą. Darbo ginčų komisijos pranešime nurodyta, kad Įmonės darbuotojai: V. G., K. M. ir S. Č. kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo (darbo bylos Nr. APS-105-18927, APS-105-18930, APS-105-19017). Taigi, inspektorė atlikusi tyrimą ir įvertinusi surinktus duomenis, VDI 2021 m. gruodžio 29 d. UAB „Aniga“ direktoriui R. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą VDI-ANR_P-2170-2021 ir Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 1006-0020 (toliau – ir Protokolai), kuriuose konstatavo, jog  R. D., būdamas UAB „Aniga“ direktoriumi pažeidė imperatyvias DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Nustatyta, jog Protokolai surašyti R. D. nedalyvaujant ir 2022 m. sausio 10 d. R. D. buvo pranešta (raštas SD-1-584), kad byla bus nagrinėjama 2022 m. vasario 11 d. Bylų nagrinėjimo metu nustatyta, jog R. D. kaltė įrodyta Protokolais, nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 1006-0389, Darbo ginčų komisijos sprendimais Nr. DGKS-5319, Nr. DGKS-5320, Nr. DGKS-5321, asmenų paaiškinimais ir kita bylos medžiaga. 

VDI 2022 m. kovo mėn. 9 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-169-2022 konstatuota, jog vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu ir galutinė bauda R. D. skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, t. y. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį – 1 500 Eur bauda. 

VDI 2022 m. kovo 9 d. pareiškėjo skundžiamame Nutarime Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini)konstatuota, jog už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą teisės pažeidimą Įmonei skirta 5 646 Eur bauda.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.

Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

UĮ 60 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu.

UĮ 60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.

UĮ 60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

UĮ 60 straipsnio 4 dalį, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Pagal UĮ 60 straipsnio 5 dalį, baudos už UĮ 56 straipsnio pažeidimus, gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, nurodo, kad yra visapusiškas pagrindas konstatuoti, jog yra neteisinga taikyti nelegalaus darbo sąvoką šiam atvejui ir pažymi, jog nei Įmonė, nei vadovas neveikė tyčia, nesiekė darbuotojų nelegalaus darbo. Atitinkamai nurodo, kad sprendžiant, jog susiklosčiusi situacija laikytina nelegaliu darbu, tai parenkant baudos dydį privaloma atsižvelgti į tai.

Atsakant į šiuos skundo argumentus pažymėtina, jog remiantis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Nagrinėjamu atveju Įmonė pripažino, jog VSDFV informaciją apie įdarbintus asmenis gavo tik 2021 m. rugsėjo 17 d., nors trims asmenims Įmonės direktorius leido dirbti Įmonėje nuo 2021 m. rugsėjo 16 d., t. y. vykti darbdavio nurodymu į komandiruotę. Nors skunde teigiama, jog VSDFV informacija apie įdarbintus asmenis pateikta pavėluotai dėl VSDFV Kauno skyriuje buvusių informacinės sistemos sutrikimų, tačiau šios aplinkybės bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo nustatytos.

Kaip matyti iš bylos duomenų, siekiant patikrinti bylos nagrinėjimo metu R. D. pateikto paaiškinimo teiginį apie VSDFV IS galimus sutrikimus, VDI papildomai kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu pateikti informaciją apie Įmonės teiktus pranešimus dėl V. G., K. M. ir S. Č. valstybinio socialinio draudimo įmonėje pradžią, taip pat pateikti informaciją apie pranešimus, atmestus dėl klaidų ir VSDFV informacinės sistemos sutrikimo. 2022 m. vasario 25 d. VSDFV Kauno skyrius pateikė atsakymą, kad pranešimus apie V. G., K. M. ir S. Č. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2021 m. rugsėjo 16 d., UAB „Aniga“ pateikė 2021 m. rugsėjo 17 d. 10.31 val. Duomenų apie galimus informacinės sistemos sutrikimus VSDFV Kauno skyrius nepateikė. Be to, pareiškėja pripažino, kad su vienu iš darbuotojų – S. Č. nebuvo tinkamai pasirašyta darbo sutartis. 

        Įvertinus nustatytas aplinkybes matyti, jog pagrįstai buvo konstatuotas UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas, o taip pat DK 42 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK ir UĮ, numatančias administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kilti. Teismas pažymi, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, jog neegzistavo UĮ numatytos sunkinančios aplinkybės ir lengvinančios aplinkybės, todėl nėra pagrindo baudos dydį mažinti nuo vidurkio iki minimumo ar baudos dydį didinti.

Teismo vertinimu, pažeidimas padarytas dėl netinkamo Įmonės darbo organizavimo, o pareiškėja pažeidimo fakto nepripažįsta, taigi Įmonės atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atitinkamai, skirtina bauda apskaičiuota tinkamai ir atitinkanti UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, t. y už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį po 1 882 Eur. Dėl sankcijos dydžio ir proporcingumo LVAT yra išaiškinęs, kad paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-3426/2009). LVAT savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, kad, nesant sunkinančių ar lengvinančių subjekto atsakomybę aplinkybių, sankcijos vidurkio skyrimas yra teisingas (LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-198-525/2022).

Dėl pareiškėjos skunde pateikto argumento - dėl dvigubo nubaudimo, t. y., jog Įmonės direktorius nubaustas ir už trijų darbuotojų nelegalų darbą Įmonėje, ir priimant nutarimus remiantis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, minėtose situacijose nėra baudžiamas tas pats asmuo, nes nėra nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Šioje byloje skundžiamu Nutarimu ekonominė sankcija taikyta juridiniam asmeniui, o VDI 2022 m. kovo mėn. 9 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-169-2022 administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui. UAB „Aniga“ yra juridinis asmuo, tačiau, nors administracinė nuobauda ir yra paskirta šio juridinio asmens direktoriui, negalima daryti išvados dėl to paties asmens baudimo už tą pačią veiką arba tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo tam pačiam asmeniui. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju – juridinis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad UĮ 56 straipsnio 10 dalis, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją aiškinant non bis in idem principą, aiškintina taip, kad bauda gali būti skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal ANK ar BK ne bet kokiam, o tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam svarstoma skirti baudą pagal UĮ nuostatas. Pažymėtina ir tai, jog ekonominės sankcijos, skiriamos už UĮ pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į ANK yra tiesiogiai pateikiama pačiame UĮ. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent UĮ yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl UĮ nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais skiriant minėtas ekonomines sankcijas. Taigi, nagrinėjamu atveju pakartotinai nėra baudžiamas tas pats asmuo, t. y. nebuvo nustatytas asmens tapatumas, vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Bauda pagal UĮ nuostatas skirta juridiniam asmeniui „Aniga“, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui Įmonės direktoriui. Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, jog nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Uždaroji akcinė bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad bendrovė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes.

Teismas, įvertinęs ginčijamo Nutarimo turinį, byloje pateiktus fizinių asmenų rašytinius paaiškinimus, patikrinimo metu užfiksuotus rezultatus, surašytus administracinio pažeidimo protokolus, daro išvadą, kad ginčijamas Nutarimas atitinka galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus, taip pat VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą viešojo administravimo principą – išsamumo, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir galiojančios teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra pakankamai motyvuotos, nutarime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Kaip minėta, skundžiamas Nutarimas remiasi patikrinimo vietoje užfiksuotais rezultatais, taip pat fizinių asmenų pateiktais paaiškinimais, pareiškėjos vadovo pateiktais paaiškinimais. Pareiškėja savo teiginių nepagrindė leistinais įrodymais bei byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių analize.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas dėl VDI Nutarimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aniga“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

        Fausta Vitkienė