KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Baškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas perkvalifikuoti nusikalstamas veikas ir sumažinti paskirtą bausmę.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. K. Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 ir 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
1.1. už sukčiavimą prieš E. D. (BK 182 straipsnio 1 dalis) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
1.2. už sukčiavimą prieš G. S. Ž. (BK 182 straipsnio 1 dalis) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
1.3. už sukčiavimą prieš D. P. (BK 182 straipsnio 3 dalis) – 90 (devyniasdešimt) parų arešto;
1.4. už pasikėsinimą apgaule paimti paskolą G. S. Ž. vardu iš UAB „S.“ (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 182 straipsnio 1 dalis) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
1.5. už pasikėsinimą apgaule paimti paskolą G. S. Ž. vardu iš UAB „M.“ (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 182 straipsnio 1 dalis) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
1.6. už A. B. elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtą įgijimą, laikymą ir panaudojimą (BK 214 straipsnio 1 dalis) – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
1.7. už G. S. Ž. elektroninių mokėjimo priemonių neteisėtą įgijimą, laikymą ir panaudojimą (BK 214 straipsnio 1 dalis) – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
1.8. už nurodymą bankui pervesti iš A. B. sąskaitos 174 Lt į D. K. sąskaitą (BK 215 straipsnio 1 dalis) – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
1.9. už nurodymą bankui pervesti iš A. B. sąskaitos 649 Lt į D. K. sąskaitą (BK 215 straipsnio 1 dalis) – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
1.10. už nurodymą bankui pervesti iš G. S. Ž. sąskaitos 0,01 Lt į UAB „S.“ sąskaitą (BK 215 straipsnio 1 dalis) – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
1.11. už nurodymą bankui pervesti iš G. S. Ž. sąskaitos 0,01 Lt į UAB „M.“ sąskaitą (BK 215 straipsnio 1 dalis) – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, jas apimant:
2.1. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas prieš D. P.) – su bausme pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (174 Lt pervedimas) ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
2.2. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš E. D.) – su bausme pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (649 Lt pervedimas) ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
2.3. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas apgaule paimti paskolą G. S. Ž. vardu iš UAB „S.“) – su bausme pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (0,01 Lt pervedimas UAB „S.“) ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
2.4. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas apgaule paimti paskolą G. S. Ž. vardu iš UAB „M.“) – su bausme pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (0,01 Lt pervedimas UAB „M.“) ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šios bausmės subendrintos, o taip pat paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė paskirta 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
4. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. nutartimi nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmetė.
5. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose 2020 m. sausio 27 d. buvo gautas nuteistojo M. K. pareiškimas, kuriuo jis prašė baudžiamojoje byloje Nr. 1-153-204/2011 perkvalifikuoti nusikalstamas veikas ir sumažinti paskirtą bausmę. Skunde nuteistasis nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-153-204/2011 buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skunde pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, įsigaliojusiu 2018 m. sausio 1 d., patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris šiuo metu yra 50 Eur. Padarytos turtinės žalos dydis reikšmingas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnį taikymo aspektu tuo atveju, kai nusikalstamais veiksmais apgaule užvaldomas svetimas turtas, kurio vertė yra 3 MGL (150 Eur). Tokiu atveju nusikalstami veiksmai apima ne tik BK 215 straipsnyje, bet ir BK 182 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos, numatančios baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto įgijimą apgaule, požymius, ir taikant baudžiamąją atsakomybę tokie nusikalstami veiksmai vertinami kaip šių abiejų nusikalstamų veikų sutaptis.
6. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2020 m. vasario 14 d. nutartimi nuteistojo M. K. skundą atmetė, konstatuodami, jog bazinio bausmės dydžio pasikeitimas negali būti vertinamas kaip bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamojo įstatymo pasikeitimas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti ir sumažinti jam paskirtą bausmę.
II. Skundo apeliacinės instancijos teismui ir atsiliepimo argumentai
7. Nuteistasis M. K. skundu Klaipėdos apygardos teismui prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir bausmių sušvelninimo.
7.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino BK 3 straipsnio nuostatas. Minėtas straipsnis nenumato išimčių, jog jo nuostatos galėtų būti netaikomos, pasikeitus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.
7.2. Skunde taip pat atkreiptas dėmesys, jog dėl ekonomikos augimo MGL Lietuvoje buvo pakeltas 2020 m. sausio 1 d. iki 39 Eur, o bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, atsižvelgiant į kriminogeninę padėtį, buvo padidintas iki 50 Eur 2018 m. sausio 1 d. Taigi, nuteistojo vertinimu, esant aptartai situacijai, BK 3 straipsnis turėjo būti taikomas, pasikeitus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, kadangi jis kito ne kartu su MGL, gerėjant ekonominei situacijai, o atsižvelgus į baudžiamąją teisę.
7.3. Anot nuteistojo, skundžiamoje nutartyje cituotoje teismų praktikoje aptarta situacija neanalizuojama, jo atvejis yra individualus, todėl turi būti vertinamas atskirai, nes priešingu atveju bus pažeista Konstitucija.
8. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Nuteistojo M. K. skundas netenkintas.
10. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą.
11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3621 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 3621 straipsnio 4 dalis).
12. Kaip jau nustatė pirmosios instancijos teismas, Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-153-204/2011 (proceso Nr. 1-94-1-00744-2010-3) M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 3 (trim) mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartimi M. K. apeliacinis skundas buvo atmestas. Nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. birželio 12 d. ir buvo pateiktas vykdyti.
13. Vadovaujantis 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimu, nustačiusiu, kad XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi, iš dalies pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi, buvo perkvalifikuotos M. K. Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos, tačiau galutinė bausmė liko nepakitusi.
14. Nuteistasis M. K., atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas 50 Eur dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, nori, kad būtų perkvalifikuotos jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir sumažinta jam paskirta bausmė.
15. Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.
16. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai pažymima, kad minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019 ir kt.).
17. Iš viso to, kas aptarta, matyti, jog nuteistojo M. K. atvejis nėra išskirtinis, nagrinėjamai situacijai taip pat yra taikomas kasacinio teismo išaiškinimas ir M. K. nusikalstamos veikos teisėtai ir pagrįstai buvo kvalifikuotos, vadovaujantis jų padarymo metu galiojusiu MGL dydžiu, taigi nesama pagrindo jų perkvalifikuoti dėl nuteistojo skunde išdėstytų argumentų. Jei kitiems asmenims, padariusiems tokius pačius nusikalstamus veiksmus, buvo taikoma kitokia atsakomybė (jos rūšis ir (ar) dydis), tai savaime nereiškia, kad M. K. atveju buvo pažeistas konstitucinis imperatyvas, jog prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs. Kiti asmenys nusikalstamas veikas galbūt darė kitu laiku negu nuteistasis nagrinėjamu atveju, tad ir atsakomybė jiems buvo taikoma pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.
18. Įvertinęs visa tai, kas aptarta anksčiau, ypač atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bazinio bausmės dydžio pasikeitimas negali būti vertinamas kaip bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamojo įstatymo pasikeitimas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti ir sumažinti paskirtą bausmę. Esant šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutartį.
Ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Kristina Baškienė