Civilinė byla Nr. 2S-261-267/2014
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00257-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija 122.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2‑2213‑772/2013 pagal S. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Teismas, išnagrinėjęs skundą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Pareiškėjas S. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą. Prašydamas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-826-362/2011 dėl žalos atlyginimo – po 1000 Lt kas mėnesį nuo 2013-06-14 iki Z. B. ir G. B. iškeldinimo. Nurodė, kad antstolio A. L. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos dėl Z. B. ir G. B. iškeldinimo bei nepagrįstai gaunamo praturtėjimo – po 1000 Lt kas mėnesį V. B. naudai iki Z. B. ir G. B. iškeldinimo, pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-826-362/2011. Pareiškėjas nurodė, kad 2013-06-14 jis iš ankstesnio namo savininko V. B. nupirko gyvenamąjį namą, todėl neteisėtai gaunamas Z. B. ir G. B. praturtėjimas po šios datos pagal sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-826-362/2011 tyrėtų būti išieškomas jo naudai. Buvo kreipęsis į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu visose vykdomosiose byloje pakeisti išieškotoją V. B.. Toks jo prašymas buvo tenkintas ir civilinėje byloje Nr. 2-4186-772/2013 priimta nutartis pakeisti išieškotoją.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-826-362/2011 vykdomieji raštai 2012-04-04 dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo išduoti išieškotojui V. B. ir nors pastarasis asmuo teismui buvo nurodęs, kad sudarys su naujuoju namo savininku S. K. notarinės formos reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės toks dokumentas teismui nebuvo pateiktas. Teismas nurodė, kad pareiškėjui iš ankstesnio savininko V. B. 2013-06-14 nupirkus gyvenamąjį namą, pareiškėjui perėjo atitinkamos teisės ir pareigos, tačiau dėl materialinių teisių perėmimo vykdymo procese šalys nėra susitarusios, Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-16 sprendimu buvo tik iš dalies pakeistas civilinėje byloje Nr. 2-826-362/2011 priimtas sprendimas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyta civilinė byla Nr. 2- 4186-772/2013 nėra susijusi su pateiktu prašymu, nes joje buvo nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas S. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013‑12-18 nutartį panaikinti ir išduoti jam vykdomąjį raštą dėl žalos po 1000 Lt kas mėnesį iš Z. B. ir G. B. atlyginimo nuo 2013-06-14 iki Z. B. ir G. B. iškeldinimo. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl materialinių santykių pareiškėjas su V. B. būtinai turėjo susitarti, siekdamas, kad jam nuo 2013-06-14 būtų atlyginama civilinėje byloje Nr. 2-826-362/2011 iš atsakovų priteista ir daroma žala. Nurodo, kad CPK 596 str. numatyta, jog teisės perimamos vykdymo procese ir perleidus reikalavimą bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymų numatytas atvejis yra CK 6.305 str. 1 d., kuriame numatyta, jog pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės teise. Teigia, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra sandoris, kuriuo perimamos daikto nuosavybės teisės – valdymo, naudojimo ir disponavimo daiktu. Teismo atliekamas veiksmas – išieškotojo pakeitimas vykdymo procese – yra iš esmės formalus veiksmas, teismas tik pripažįsta esant teisių perėmimo pagrindą. Dėl to, apeliantas mano, kad jis sutartimi, kaip numatyta įstatyme, perėmė valdymo, naudojimo ir disponavimo daiktu teises. Tuo pačiu jo valdymo ir naudojimosi daiktu teisės po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo tapo pažeidžiamos. Todėl jei apylinkės teismas laikė, kad pareiškėjas, kaip turto savininkas pagal pirkimo–pardavimo sutartį, perėmė V. B. teises dėl valdymo teisių pažeidimo ir gali toliau dalyvauti vykdymo procesuose dėl asmenų iškeldinimo (tai pripažino ir apygardos teismas atmesdamas V. B. atskirąjį skundą), teismas analogiškai turėjo laikyti, kad pareiškėjas, kaip turto savininkas, perėmė V. B. teises dėl žalos (kuri priteista teismo sprendimu) atlyginimo. Mano, kad yra nelogiška, jog V. B. būtų išieškoma žala po to, kai turto savininku, 2013-06-14 tapo pareiškėjas, nes žala jam nebėra daroma, skolininkai neteisėtai praturtėja pareiškėjo sąskaita.
Antstolis A. L. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą palaiko pareiškėjo atskirąjį skundą bei sutinka su jame išdėstytais argumentais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje vykdomas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-21 sprendimas (pakeistas 2013-08-16 sprendimu), kuriuo, be kita ko, buvo nuspręsta iškeldinti atsakovus Z. B. ir G. B. iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teise ieškovui V. B.; priteisti ieškovui V. B. solidariai iš atsakovų Z. B. ir G. B., nuostolius, kaip nepagrįstai gaunamą praturtėjimą, po 1000 Lt kas mėnesį nuo 2010-12-28 iki jų iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovui V. B. buvo išduoti keli vykdomieji raštai, t. y. vienas – dėl atsakovų iškeldinimo, kiti – dėl nuostolių iš atsakovų priteisimo. Pagal šiuos vykdomuosius raštus, kaip galima suprasti iš byloje esančių duomenų, iš civilinių bylų dėl antstolio veiksmų, antstolio kontoroje pagal minėtus vykdomuosius raštus užvestos skirtingos vykdomosios bylos. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. 2-4186-772/2013 nebuvo pakeistas ieškotojas visose vykdomosiose bylose, šioje byloje 2013-06-19 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pakeistas ankstesnis pareiškėjas V. B. naujuoju pareiškėju S. K. byloje dėl antstolio veiksmų, susijusiu su vykdomąja byla dėl atsakovų iškeldinimo, o ne dėl priteistų nuostolių išieškojimo. Todėl pareiškėjas, siekdamas nuostolių išsiieškojimo, teismo turi prašyti pakeisti išieškotoją vykdymo procese ir nurodyti kokiu pagrindu pareiškėjas įgijo byloje materialines teises, susijusias su nuostolių išieškojimu.
Šiuo atveju pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, pasirinko teisių gynimo būdą prašyti teismo išduoti jam vykdomąjį raštą. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui iš ankstesnio savininko V. B. 2013-06-14 nupirkus gyvenamąjį namą, pareiškėjui perėjo atitinkamos teisės ir pareigos, susijusios su nuosavybės teise, tačiau dėl materialinių teisių perėmimo sprendimo vykdymo procese šalys nėra susitarusios. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamoms ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurios yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. P. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Kaip matyti iš byloje esančios 2013-06-14 pirkimo–pardavimo sutarties, ja pareiškėjas ir V. B. sutarė dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, tačiau šioje sutartyje nuostatos, kad naujajam turto savininkui pereina ir V. B. teisė į Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-21 sprendimu priteistus nuostolius, kaip nepagrįstai gaunamą praturtėjimą, po 1000 Lt kas mėnesį nuo 2010-12-28 iki Z. B. ir G. B. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, neperėmęs materialiosios civilinės subjektinės teisės į nuostolius iš atsakovų, kaip nepagrįstai gaunamą praturtėjimą iki atsakovų iškeldinimo iš gyvenamojo namo, neperėmė ir teisės reikalauti šios teisės gynimo.
Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tinkamai motyvuota, todėl ją naikinti pareiškėjo atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danutė Burbulienė