Civilinė byla Nr. e2YT-3668-983/2018

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00443-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.4.2.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2018 m. kovo 23 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. pareiškimą, suinteresuotas asmuo byloje – VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

n u s t a t ė:

              pareiškėjas A. Z. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.

              Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo sutuoktinė G. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iki savo mirties gyveno kartu su pareiškėju - sutuoktiniu A. Z. adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinė G. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Žmonai mirus, visais laidojimo klausimais rūpinosi ir laidojimo išlaidas apmokėjo pareiškėjas, jos sutuoktinis A. Z.. Sutuoktinė G. Z. testamento nepaliko, tokiu būdu po pareiškėjo žmonos mirties turto paveldėtojais pagal įstatymą buvo: (1) sutuoktinis (pareiškėjas) A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini)              (2) sūnus I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir (3) sūnus J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) Turto paveldėtojai per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Pareiškėjas A. Z. buvo įsitikinęs, jog nekilnojamasis turtas - butas, u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) priklauso jam, nes šis nekilnojamasis turtas VĮ „Registrų centras" centrinio duomenų banke yra įregistruotas tik jo vardu. Norėdamas sudaryti testamentą, 2017 m. gruodžio mėn. pareiškėjas A. Z. kreipėsi į notarą, kuris susipažinęs su jo pateiktais dokumentais paaiškino, jog aukščiau išvardintas nekilnojamasis turtas - butas, buvo įgytas jiems su mirusia žmona būnant santuokoje ir todėl šis turtas yra laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Kadangi po savo sutuoktinės G. Z. mirties pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą ir palikimo priėmimo fakto neįteisino bei paveldėjimo teisės liudijimo negavo, todėl jis nepaveldėjo žmonos G. turto dalies. Atsižvelgiant į tai, jam iki šiol priklauso tik pusė minėto nekilnojamojo turto (buto), o kita pusė nekilnojamojo turto faktiškai tebėra jo mirusios sutuoktinės G. Z. nuosavybė. Tokiu būdu paaiškėjo, jog pareiškėjo sutuoktinei G. Z. nuosavybės teise priklauso ½ nekilnojamojo turto - buto, u/n (duomenys neskelbtini).

              Nurodė, kad pareiškėjas ne tik faktiškai kaip palikimą priėmė visą minėtą mirusios sutuoktinės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bet ir jį valdė bei rūpinosi juo kaip savu. Faktiškai priėmus palikimą po savo žmonos G. mirties, pareiškėjas tvarkė ir prižiūrėjo kaip savą sutuoktinei priklausančią turto dalį - darė buto smulkų ir einamąjį remontą, mokėjo (ir moka iki šiol) už suvartotą elektros energiją ir visus kitus komunalinius mokesčius susijusius su minėtu nekilnojamuoju turtu. Esant tokioms aplinkybėms, savo teisėtus interesus bei teises pareiškėjas gali apginti tik teisme, įrodant, kad po savo žmonos G. Z. mirties, faktiškai priėmė palikimą ir jį valdo pareiškėjas, palikėjos vyras A. Z.. Teigė, kad pareiškėjo vaikai I. Z. ir J. Z. atsisakė paveldėti po savo motinos G. Z. mirties atsiradusį turtą, o kitų asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks palikimo priėmimo fakto nustatymas, nėra.

              Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka ir esant pakankamai įrodymų neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą tiesioginiu valdymu.

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

              Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. Z. ir G. Z. buvo sutuoktiniai (b.l. 6). Byloje esantis Elektrėnų sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2009-02-18 Mirties įrašas Nr. 47 patvirtina, kad G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Iš nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjas 2008-10-08, t.y. būdamas santuokoje su sutuoktine 2008-10-01 Mainų sutarties Nr. 5053 pagrindu įgijo butą (b. l. 11), o tai reiškia, kad  pareiškėjo sutuoktinei G. Z. nuosavybės teise priklauso ½ nekilnojamojo turto - buto, u/n (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pridedamo Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro 2017-12-08 liudijimo, po G. Z. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b.l. 9), o tai rodo, kad paveldėtojai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė.

              Vadovaujantis LR CK 5.13 str., palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos eilės, arba su antros eilės įstatyminiais įpėdiniais. Įstatymas nustato, kokią dalį sutuoktinis paveldi su pirmos eilės, kokią dalį turto - su antros eilės įstatyminiais įpėdiniais. Nesant palikėjo pirmos eilės (vaikų, įvaikių) ir antros eilės (tėvų, vaikaičių) įstatyminių įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

              Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis sutuoktinės G. Z. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir dabar šį turtą valdo, t.y. toliau gyvena minėtame bute, pareiškėjas tvarko ir prižiūri kaip savo sutuoktinei priklausančią turto dalį - darė buto smulkų ir einamąjį remontą, mokėjo ir moka iki šiol už suvartotą elektros energiją ir visus kitus komunalinius mokesčius susijusius su minėtu nekilnojamuoju turtu. Šias aplinkybes įrodo į bylą pateikti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ sąskaitų apmokėjimo kvitai, UAB „Cgates“ interneto ir televizijos paslaugų apmokėjimo kvitas, AB ESO sąskaitų apmokėjimo kvitai, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ sąskaitų apmokėjimo kvitai (b. l. 14-21).   Tokiu būdu šiais veiksmais jis išreiškė valią priimti palikimą nuo palikimo atsiradimo dienos ir išreiškė sutikimą įgyti visas teises į palikimą.

Taigi, teismo vertinimu, po palikėjos G. Z. mirties jos sutuoktinis pareiškėjas A. Z. per įstatymo nustatytą terminą (CK 5.50 str. 3 d.) į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, pradėdama valdyti palikėjos G. Z. turtą kaip savo.

              Teismas konstatuoja, kad patenkinus pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nebus pažeisti kitų asmenų interesai, nes pareiškėjo ir palikėjos vaikai I. Z. ir J. Z. atsisakė paveldėti po savo motinos G. Z. mirties atsiradusį turtą pateikdami Pareiškimus dėl atsisakymo paveldėti notarui (b. l. 12-13), o kitų asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks palikimo priėmimo fakto nustatymas, nėra.

Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs kitus byloje pateiktus įrodymus bei įvertinęs tai, kad jokie kiti potencialūs įpėdiniai, įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius suinteresuotuosius asmenis, neginčijo aplinkybės, kad palikėjos sutuoktinis A. Z. pradėjo palikėjos G. Z. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties; taip pat nėra jokių kitų potencialių įpėdinių ir niekas nepareiškė prieštaravimų dėl palikėjos sutuoktinio teisės paveldėti palikėjos turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, konstatuoja, kad po palikėjos G. Z. mirties 2009-02-16, jos sutuoktinis A. Z. priėmė palikėjos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).

Kadangi pareiškėjas negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 88, 96, 177-178, 270, 444-448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą patenkinti.

                 Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. Z. po savo sutuoktinės G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja              Asta Adamonytė-Šipkauskienė