Civilinė byla Nr. e2VP-11658-322/2021

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05156-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.18; 3.5.21.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 25 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys S. G., J. G. ir antstolė V. Š..

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ prašo nustatyti, kad skolininkui S. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės J. G. turto, nurodyto antstolės V. Š. pateiktame 2021 m. rugsėjo 24 d. siūlyme. Prašyme nurodyta, kad antstolės V. Š. kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose išieškotoju yra uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, skolininkas – S. G.. Išieškotoja gavo antstolės siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Apie posėdį dalyvaujantys byloje asmenys informuoti. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas. 

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje, kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 straipsnis, CPK 667 straipsnis).

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Antstolė V. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. teismo įsakymą Nr. eL2-689-322/2017 vykdo priverstinį 737,07 Eur skolos, 250,72 Eur sutartinių palūkanų, 5 penkių procentų dydžio metinių palūkanų ir 6 Eur žyminio mokesčio išieškojimą iš skolininko S. G., išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „4finance“) naudai. Taip pat antstolė V. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. teismo įsakymą Nr. eL2-699-322/2017 vykdo priverstinį 300 Eur skolos, 63,46 Eur sutartinių palūkanų, 5 penkių procentų dydžio metinių palūkanų ir 3 Eur žyminio mokesčio išieškojimą iš skolininko S. G., išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „4finance“) naudai.

Suinteresuoti asmenys S. G. ir J. G. susituokė (duomenys neskelbtini) Vedybų sutarčių registro išrašo duomenimis, sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai).

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3-5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, jog skolininko prievolė išieškotojui yra jo asmeninė, todėl skola išieškotojai turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.

Bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Antstolė 2021 m. rugpjūčio 30 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo suinteresuoto asmens (skolininko sutuoktinės) J. G. vardu įregistruotas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka buvo pasiūlyta skolininkui S. G. per 20 dienų pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka, tačiau skolininkas tokio sutikimo nepateikė. 2021 m. rugsėjo 24 d. pasiūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pareiškėja, nepraleidusi antstolės nustatyto termino nuo pasiūlymo gavimo, 2021 m. rugsėjo 30 d. prašymu prašo nustatyti, jog skolininko S. G. sutuoktinės J. G. turtas, nurodytas antstolės pateiktame siūlyme yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir skolininkui S. G. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine J. G. nuosavybėje priklauso ½ dalis minimo turto. Tokia išieškotojos pozicija atitinka CK 3.87 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat atitinka CK 3.117 straipsnio 1 dalies nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. G. vardu įregistruotos banko sąskaitos yra bendroji jungtinė sutuoktinių S. G. ir J. G. nuosavybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 667 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

n u t a r i a:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine J. G., gimusia (duomenys neskelbtini), nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės J. G. vardu įregistruotos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja                                                                                        Laima Borkovskienė