1 S – 861 – 491 / 2014
Procesinio sprendimo kategorija : 2.12.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. spalio 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Ievos Rondomanskaitės skundą dėl 2014 m. rugsėjo 19 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduota prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui, panaikinimo,
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje V. P. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu, perdavė prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu surinkti duomenys rodo, jog V. P. ir V. L. turėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 str. 1 d.
Skundu prokurorė prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pabrėžia, jog ši nutartis priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 str. 3 d., tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyti jokie kaltinamojo akto surašymo pažeidimai (BPK 219 str.), negautas ir prokuroro prašymas perduoti bylą ikiteisminio tyrimo papildymui. Kartu prokurorė pažymi, jog tokius baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti pagrindus numato ir teismų praktika (2013-07-03 Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-796-354/2014). Kartu prokurorė atkreipia dėmesį, jog pagal BPK 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant ir į pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis, kaltinamajam V. P. inkriminuojama veika yra kvalifikuota tinkamai. Tiek kaltinamojo V. P., tiek nukentėjusiosios R. G. parodymai leidžia V. P. pagrįstai kaltinti padarius būtent BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Skunde aukštesniajam teismui taip pat pažymima, jog tuo atveju, jei nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, o taip pat jei nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui.
Prokurorės skundas tenkinamas.
Iš skundui nagrinėti pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2013-10-23 pagal R. G. pareiškimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. Atlikus ikiteisminį tyrimą 2014-04-23 buvo surašytas kaltinamasis aktas ir 2014-04-29 baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduota Pasvalio rajono apylinkės teismui. Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. P. pagal BK 178 str. 1 d. kaltinamas tuo, jog 2013-10-15 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš pas jį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), svečiavusiosios pažįstamos R. G. slapta pagrobė 60 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su 20 litų papildyta „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele – 4,5 Lt vertės bei 1200 litų, viso nukentėjusiajai R. G. padarydamas 1284,5 Lt turtinę žalą. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014-05-09 nutartimi šią bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje apklausė kaltinamąjį V. P., nukentėjusiąją R. G., liudytoją A. L., pagarsino bylos medžiagą bei išklausė baigiamųjų kalbų, t. y. iš esmės išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir nutarė ją grąžinti prokurorei ikiteisminio tyrimo papildymui. Šią nutartį apylinkės priėmė vadovaudamasis BPK 254 str. 3 d., motyvuodamas tuo, jog nukentėjusiosios parodymai leidžia spręsti, kad V. P. ir V. L. būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas). Ši nutartis ir nepagrįsta, ir neteisėta.
BPK 254 str. 3 d., be kita ko, numatyta, jog jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Reikalavimus kaltinamojo akto turiniui nustato BPK 219 str. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba iš esmės neteisingai nurodytos kitos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius ir dėl to šio dokumento turinio trūkumai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei pažeidžia kitų proceso dalyvių teises. Kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas visiškai atitinka BPK 219 str. numatytus reikalavimus. Jame nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, V. P. anketiniai duomenys, nusikalstamos veikos aprašymas, nurodant nusikalstamos veikos laiką, vietą, būdą, nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, atsakomybę numatantis BK straipsnis bei kiti reikšmingi duomenys. Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad V. P. surašytas kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų, dėl kurių šios baudžiamosios bylos nebūtų galima nagrinėti teisme. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pateiktą baudžiamąją bylą taip pat sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą, o be to nėra ir prokuroro prašymo perduoti bylą ikiteisminio tyrimo papildymui. Kartu pažymėtina ir tai, kad jokių iš pirmiau aptartų trūkumų, kuriuos būtų galima laikyti esminiais kaltinamojo akto turiniui BPK 219 str. prasme, apylinkės teismas nenurodė ir skundžiamoje nutartyje, t. y. pirmosios instancijos teismas visiškai neargumentavo, kokiu būdu jo nurodomos aplinkybės leidžia spręsti, kad egzistuoja BPK 254 str. 3 d. numatytos sąlygos perduoti bylą prokurorui.
Iš bylos matyti, kad V. P. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog kaltinime nurodytu laiku jis rado savo sekcijoje nukentėjusiosios pinigus ir juos pavogė (118, 91 – 92 b.l.). Policijos pareigūnams jis pats atidavė nukentėjusiosios mobilųjį telefoną (26 b.l.). Nukentėjusioji R. G. ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną iš jos pagrobė kaltinamasis V. P.. Ji taip pat nurodė, kad sumušta buvo po to, kai pradėjo reikšti pretenzijas dėl dingusių pinigų, tačiau ją sužalojo ne V. P., o V. L. (119 - 120, 148 b. l.). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus aplinkybę, jog byloje šiuo metu nėra jokių objektyvių duomenų spręsti, jog nukentėjusiosios turtas buvo pagrobtas apgaulės būdu, daroma išvada, kad skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentai dėl galimos V. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo nėra pagrįsti.
Be to, kaip teisingai skunde nurodo ir prokurorė, 256 str. nuostatų pagrindu kaltinime nurodytos veikos esminės faktinės aplinkybės bei jos kvalifikavimas gali būti pakeistas ir teisme – tai yra tiek prokuroras, tiek privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija būtų absoliučiai teisinga. Ji turi atspindėti prokuroro poziciją, tai yra prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika (kasacinė byla Nr. 2K-480/2012). Kita vertus, teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus ir nustatęs, kad kaltinamasis nepadarė veikos, kuria yra kaltinamas, turi priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Papildomai pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o pagal BPK 257 str. tuo atveju, jei nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, o taip pat jei nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis baudžiamąją bylą perduoti prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui priimta nesant BPK 254 str. 3 d. numatytų sąlygų, yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismas
NUTARĖ:
2014 m. rugsėjo 19 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartį, kuria baudžiamoji byla V. P. kaltinant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., perduota prokurorui, panaikinti ir šią baudžiamąją bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Valdas Meidus