(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m.  birželio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,

dalyvaujant prokurorui Gyčiui Normantui,

nuteistojo gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       T. P. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. rugsėjo 28 d., ir nenustatytoje vietoje, žinodamas, jog T. M. pagal 2014 m. gruodžio 15 d. lombardo paskolos sutartį Nr. 5855 jokių laikrodžių lombardui neįkeitė ir sutartyje eilutėje „susipažinau (kliento parašas, vardas ir pavardė)“ nepasirašė, įrašydamas UAB „L.L.“ paskolos sutartyje Nr. 5855 rankraštinius įrašus: (duomenys neskelbtini) 5855 M. T. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Laikrodis Rolex 178341Au750, Lange Sohne Cabaret, Rolex Date Just, IWC Portuguese, dešimt tūkstančių litų T. P. 2014-12-15 2015-01-15 10.000,-500,-10.500, - ir eilutėje „Įkainojo ir priėmė (parašas, vardas ir pavardė)“ savo vardu pasirašydamas, suklastojo tikrą dokumentą – lombardo paskolos sutartį Nr. 5855, kurią ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. rugsėjo 28 d. pateikė lombardo darbuotojai N. B., o ši, remdamasi šioje lombardo paskolos sutartyje nurodytais tikrovės neatitinkančiais faktais, UAB „L.L.“ lombardo knygos Nr. 4 13-o lapo antroje pusėje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2014 m. gruodžio 15 d. pagal lombardo paskolos sutartį Nr. 5855 M. T. įkeitė keturis laikrodžius, po ko jis (T. P.) 2016 m. rugsėjo 28 d. per savo gynėją pateikė ikiteisminiam tyrimui šių suklastotų dokumentų patvirtintas kopijas, o vėliau, tęsdamas savo veiksmus, jis (T. P.) 2016 m. gruodžio 2 d. pateikė ikiteisminiam tyrimui žinomai suklastotą lombardo paskolos sutarties Nr. 5855 originalą, o 2017 m. sausio 24 d. pateikė ikiteisminiam tyrimui žinomai suklastotą UAB „L.L.“ lombardo knygos Nr. 4 originalą. Tokiais savo veiksmais T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniame skunde nuteistojo T. P. gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

3.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl yra naikintinas. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio nesuprantama, kokie duomenys patvirtina konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kokius įrodymus pirmosios instancijos teismas ištyrė ir kuriais iš jų rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą.

4.       Skunde aiškinama, jog T. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad laikrodžius į lombardą pristatė jam pažįstamas kolekcininkas T. M.. Liudytojas M. M. aiškino, jog T. P. užeidavo pas jo brolį T. M., kuris buvo kolekcininkų klubo narys. Teigė, kad daug kas iš kolekcininkų prekiauja laikrodžiais, T. M. važinėdavo į Vokietiją, paskutiniu metu labai mėgo žaisti kazino, dėl šios priežasties su broliu pykosi. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad T. M. 2014 m. gruodžio mėnesį kazino lankėsi net aštuonis kartus. Liudytojas V. R. parodė, kad jis pažįsta ir T. P. ir T. M. iš (duomenys neskelbtini) kolekcininkų klubo. T. M. galėjo turėti laikrodžius, jų turėjo nuolatos. Liudytoja N. B. parodė apie kreipimąsi į lombardą ne darbo metu. Visos nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad T. M. galėjo pristatyti į lombardą brangius laikrodžius, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, dėl jų nepasisakė.

5.       Nuteistojo gynėjas nurodo, kad T. P. buvo nuteistas už intelektualų dokumento klastojimą, tačiau nuteistasis iš tikrųjų neįrašė melagingos informacijos į dokumentą. Rašysenos specialisto išvadoje nurodyta, kad negalima nustatyti, kas pasirašė kliento eilutėje. Taigi T. P. pripažintas kaltu dėl to, jog savo parašu patvirtino nenustatyto asmens parašą. Šiuo atveju kyla abejonių dėl to, ar T. P. suklastojo dokumentą, šių abejonių pašalinti nėra galimybės, todėl jos turi būti vertinamos nuteistojo naudai. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė, įvertinusi T. M. sveikatos sutrikimus, nenurodė, jog dokumentą pasirašė T. M., jokiu būdu nereiškia, kad lombardo paskolos sutartį pasirašė T. P.. V. R., M. M., paties T. P. parodymai leidžia daryti išvadą, kad T. M. galėjo įkeisti laikrodžius lombardui.

6.       Skunde tvirtinama, kad asmens kaltė, kaip ir bet koks kitas nusikaltimo sudėties požymis, privalo būti ne preziumuojama, o nustatyta ir įrodyta patikimais, abejonių nekeliančiais įrodymais. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad asmuo suvokia, jog disponuoja suklastotu ar žinomai netikru dokumentu ir nori taip veikti. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas niekaip nevertino bei nemotyvavo T. P. kaltės dėl jam inkriminuotos veikos.

7.       Apeliantas teigia, kad T. P. neturėjo tyčios panaudoti suklastoto dokumento. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog UAB „L.L.“ lombardo knygos Nr. 4 įrašus padarė N. B.. Be to, N. B. parodė, kad knygoje galima braukyti, ją taisyti, knygos vedimo tvarko nežino, sąsiuvinis yra siuvamas dėl savęs. Ji T. P. nesakė, kokias klaidas yra pataisiusi, tiesiog informavo, kad buvo suklydusi. N. B. veiksmai nebuvo vertinti kaip nusikalstami. Skundžiamame nuosprendyje nėra niekaip užsimenama, kuo grindžiama T. P. kaltė dėl lombardo knygos panaudojimo. Šiuo atveju T. P. inkriminuotas objektyvus pakaltinimas, t. y. veikimas be kaltės, nes buvo nustatyta, kad per gynėją jis pateikė N. B. pildytą sąsiuvinį, nesant bent kokių duomenų, jog jis žinojo, kad šis sąsiuvinis užpildytas netinkamai.

8.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji (t. y. padariniai nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis, nusikaltimas laikomas baigtu nuo įstatymo dispozicijoje nurodytų veikų padarymo momento), tačiau pagal kasacinės instancijos teismo praktiką sprendžiant, ar veika atitinka nusikaltimo turinį, turi būti nustatytas padarytos veikos pavojingumas. Apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas. Minima lombardo knyga skirta vidiniam naudojimui, vedama paprastame sąsiuvinyje, kuris nėra griežtos apskaitomybės dokumentas, sąsiuvinyje daromi braukymai ir taisymai, jo pildymo turiniui nėra keliami jokie formalūs reikalavimai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tokios veikos pavojingumo.

9.       Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. P. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

10.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra pažymėjęs, jog konstituciniai imperatyvai – teisingumą vykdo tik teismai, teisė negali būti nevieša bei iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Teismo pareiga nuosprendyje išdėstyti motyvus yra nustatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su nuteistojo gynėjo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės neišdėstė argumentų dėl surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų duomenų vertinimo, neatliko šių duomenų analizės, kuri leistų aiškiai suprasti, kodėl T. P. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nuosprendžio aprašomoji dalis tik iš dalies atitinka BPK 305 straipsnyje numatytus šiai nuosprendžio daliai keliamus reikalavimus. Vis tik nustatytas akivaizdus skundžiamo nuosprendžio trūkumas pats savaime nėra pagrindas šį nuosprendį naikinti ir tuo labiau priimti išteisinamąjį nuosprendį.

11.       Konstatuotina, jog nuteistojo T. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, patvirtina baudžiamojoje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, dėl kurių vertinimo, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

12.       Nuteistasis T. P. viso proceso metu neigė, jog padarė kokius nors nusikalstamus veiksmus. Jis tvirtino, kad su T. M. buvo sudaryta lombardo paskolos sutartis dėl keturių laikrodžių įkeitimo, kurią jie abu pasirašė. Šioje sutartyje užfiksuoti duomenys vėliau buvo užregistruoti ir UAB „L.L.“ lombardo knygoje. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo teiginius, kad su T. M. buvo sudaryta lombardo paskolos sutartis, kurią šis pasirašė, paneigia byloje apklaustų liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, specialistų išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys.

13.       Iš specialisto išvados Nr. 11-94 (17) matyti, kad UAB „L.L.“ lombardo paskolos sutartyje Nr. 5855 rankraštinius įrašus „(duomenys neskelbtini) 5855 M. T. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Laikrodis Rolex 17834lAu750, Lange Sohne Cabaret, Rolex Date Just, IWC Portuguese dešimt tūkstančių litų T. P. 2014 12 15 2015 01 15 10.000,- 500,- l0.500,-“ parašė ir eilutėje „Įkainoja ir priėmė (parašas, vardas ir pavardė)“ T. P. vardu pasirašė T. P. (t. 2, b. l. 42-44). Iš specialisto išvados Nr. 11-2690 (16) matyti, kad UAB „L.L.“ lombardo paskolos sutartyje Nr. 5855 eilutėje „Šis daiktas priklauso man, paskolą gavau ir su taisyklėmis susipažinau (kliento parašas, vardas ir pavardė)“, pasirašė ne T. M.. Nustatyti, ar UAB „L.L.“ lombardo paskolos sutartyje Nr. 5855 tirtoje eilutėje pasirašė T. P. ar kitas asmuo, nebuvo galima, kadangi stengtasi atkurti T. M. parašo bendrą vaizdą ir jo formas, todėl paraše išliko nedaug pasirašiusiojo asmens rašto įgūdį individualizuojančių požymių (t. 2, b. l. 34-35). Apklausiama pirmosios instancijos teisme specialistė D. S. patvirtino padarytas išvadas bei nurodė, kad lombardo paskolos sutartyje pasirašė ne T. M., kadangi sutartyje esantis parašas struktūriškai skiriasi nuo minėto asmens parašo, kitas asmuo už T. M. pasirašė imituodamas, pamėgdžiodamas jo parašą. Faktų, kurie reikšmingu metu būtų galėję turėti įtakos, T. M. parašo pokyčiams, nebuvo nustatyta, tyrimo metu buvo vertinami T. M. parašų pavyzdžiai nuo 1992 metų iki 2014 m. gruodžio 30 d. (t. 3, b. l. 51-52, t. 3, b. l. 81). Taigi aptarti duomenys akivaizdžiai paneigia T. P. teiginius, jog UAB „L.L.“ lombardo paskolos sutartyje Nr. 5855 pasirašė T. M..

14.       Iš baudžiamojoje byloje esančio UAB „L.L.“ inventorizacijos akto turinio matyti, kad 2015 m. sausio 2 d. įmonėje buvo atliktas realiai joje buvusių materialinių vertybių sutikrinimas (t. 1, b. l. 111-113). Inventorizacijos akte nebuvo nurodyti lombardo paskolos sutartimi Nr. 5855 neva T. M. pateikti keturi laikrodžiai. Liudytoja N. B. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad inventorizacija buvo daroma pagal faktą. Taip pat ši liudytoja nurodė, kad 2015 m. sausio 2 d. daiktų sutikrinime dalyvavo ir T. P. (t. 2, b. l. 166). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. B. nurodė tokias pačias aplinkybes bei paaiškino, kad ji 2015 m. sausio 2 d. inventorizaciją atliko pagal natūrą, t. y. pagal lombardo sutartis ir turimus daiktus. Surašė visus tą dieną turimus lombardui įkeistus ir negrąžintus, nekonfiskuotus daiktus bei su jais kartu esančias lombardo sutartis. Inventorizavo tik natūroje esančius daiktus (t. 1, b. l. 49-50, 52-53). T. P. pateikė tą dieną visą lombarde turimą užstatytą materialinį turtą. Jis taip pat viską sutikrino ir buvo pasirašytas inventorizacijos aktas (t. 1, b. l. 49-50). Nuteistasis T. P. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad inventorizacijos akte surašoma (fiksuojama) viskas pagal faktą (t. 3, b. l. 54). Taigi aptarti duomenys leidžia konstatuoti, jog tuo atveju, jeigu T. M. iš tikrųjų būtų sudaręs lombardo paskolos sutartį Nr. 5855 ir įkeitęs keturis laikrodžius, šie faktai būtų atsispindėję ir inventorizacijos akte. Šioje vietoje pažymėtina, kad liudytoja N. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog T. M. įkeisti laikrodžiai galėjo būti neįtraukti į inventorizacijos aktą, nes jie jau buvo konfiskuoti arba grąžinti savininkui (t. 1, b. l. 52-53). Nuteistasis T. P. viso proceso metu tvirtino, kad, T. M. negrąžinus jam suteiktos paskolos, įkeisti laikrodžiai buvo konfiskuoti ir realizuoti. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, inventorizuojant daiktus, T. M. laikrodžiai dar turėjo būti įmonėje, kadangi pagal paskolos sutartį T. M. jam suteiktą 10000 Lt paskolą su palūkanomis turėjo grąžinti iki 2015 m. sausio 15 d., o inventorizacija buvo atlikta 2015 m. sausio 2 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja N. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog įkeistų daiktų grąžinimas savininkui arba konfiskacija yra pažymimi lombardo žurnale (t. 2, b. l. 165). Nuteistasis T. P. patvirtino, kad, asmeniui atsiėmus įkeistą daiktą arba jį konfiskavus, įrašytas daiktas žurnale būna išbraukiamas (t. 3, b. l. 55). Iš baudžiamojoje byloje esančio lombardo žurnalo turinio matyti, kad jokie T. P. ar liudytojos N. B. nurodyti žymėjimai minėtame žurnale dėl T. M. neva įkeistų laikrodžių nebuvo atlikti (t. 1 b. l. 142). Be to, pats nuteistasis nurodė ir tai, kad laikrodžiai buvo konfiskuoti ir pateikti realizacijai praėjus kuriam laikui po to, kai turėjo būti grąžinta paskola. Taigi aptarti įrodymai tik dar kartą patvirtina, jog lombardo paskolos sutartyje nurodytos faktinės aplinkybės iš tikrųjų neatitinka tikrovės, T. M. keturių laikrodžių neįkeitė.

15.       Liudytoja N. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atneštų daiktų į lombardą priėmimas vykdavo pagal nustatytą tvarką. Atneštam daiktui buvo nustatoma praba, daiktas pasveriamas, išrašomas kvitas, kuriame nurodoma priimto daikto pavadinimas, vienetas, svoris, palūkanos, kredito suma (t. 1, b. l. 49-50). Pirmosios instancijos teisme ši liudytoja nurodė, kad, jei priduodami laikrodžiai nebūdavo auksiniai, jie nebuvo sveriami (t. 2, b. l. 165). Apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad UAB „L.L.“, superkant auksinius laikrodžius, būdavo nurodomas jų svoris (t. 1, b. l. 137-140). Faktą, kad laikrodis Lange Sohne Cabaret, kurį neva pateikė T. M., buvo auksinis, patvirtina Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijos pateikta informacija (t. 1, b. l. 35). Vis tik nagrinėjamu atveju lombardo paskolos sutartyje Nr. 5855 nebuvo nurodytas nei vieno laikrodžio svoris. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš 2015 m. sausio 2 d. UAB „L.L.“ inventorizacijos akto matyti, kad tikrinimo metu įmonėje buvo dvi grandinėlės ir pakabukas, kurie buvo priduoti sudarius paskolos sutartį, kurios numeris yra toks pats kaip ir su T. M. sudarytos lombardo paskolos sutarties numeris. Be to, liudytoja N. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įkeičiant klientui pateiktą daiktą, su juo buvo atsiskaitoma iš kasos grynais pinigais (t. 2, b. l. 165). Nuteistasis T. P. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad T. M. už įkeistus laikrodžius sumokėjo grynais pinigais 10000 Lt (t. 2, b. l. 99-100, t. 3, b. l. 54). Vis tik iš specialisto išvados Nr. 140-(258)-ISI-4479 matyti, kad UAB „L.L.“ lombardo paskolos sutartyje Nr. 5855 nurodyta 10000 Lt suma T. M. už laikrodžius nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. nebuvo išmokėta iš kasos aparato, kasos ar pervesta iš įmonės banko sąskaitos. Taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pagal lombardo paskolos sutartį įkeisti laikrodžiai būtų grąžinti T. M. ar konfiskuoti (t. 2, b. l. 60-73). Taigi šios aplinkybės, įvertinus jas kartu su jau aptartais duomenimis, dar kartą patvirtina, jog iš tikrųjų UAB „L.L.“ lombardo paskolos sutartyje Nr. 5855 yra užfiksuoti tikrovės neatitinkantys faktai.

16.       Faktą, kad lombardo paskolos sutartyje buvo užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, iš dalies patvirtina ir liudytojo M. M. parodymai. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis su broliu palaikė glaudų ryšį. Jo brolis buvo kolekcionierius, priklausė kolekcininkų klubui, turėjo auksinių, tarybinių laikų laikrodžių, yra rodęs ir auksinį kišeninį laikrodį. Liudytojui nebuvo žinoma, kad brolis būtų pridavęs laikrodžius į lombardą (t. 2, b. l. 167-168). Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, jog šie parodymai yra užfiksuoti teisingai (t. 2, b. l. 168). Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad jam nežinoma, jog jo brolis T. M. būtų turėjęs labai vertingų auksinių laikrodžių. Netiki, kad jo brolis būtų naudojęsis lombardo paslaugomis. Po brolio mirties apieškojo jo butą, brolis buvo pedantiškas žmogus, labai tvarkingai atskirame segtuve ir dėžutėje saugojo kvitus, banko korteles, kitus dokumentus, tačiau jokių lombardo kvitų ir sutarčių ten nebuvo. Apie tai, kad brolis T. P. būtų pardavęs kokius nors daiktus, jam nėra žinoma (t. 1, b. l. 56-57). Aptartus liudytojo parodymus vertinant kartu su N. B. teiginiais, jog, priimant įkeistus daiktus, buvo surašomi du lombardo kvitai, vienas kvitas buvo skirtas klientui, o kitas buvo laikomas prie daikto (t. 2, b. l. 165-166), manytina, jog iš tikrųjų lombardo kvitas apie įkeistus laikrodžius turėjo būti rastas ir tarp T. M. dokumentų. Be jokios abejonės, liudytojo M. M. kategoriškai nepaneigia T. P. iškeltos versijos, tačiau jie yra vertinami byloje užfiksuotų duomenų visumos kontekste ir sustiprina apeliacinės instancijos teismo vidinį įsitikinimą, kuris yra objektyvios tiesos nustatymo proceso sudedamoji dalis, darant išvadas dėl nuteistojo kaltės.

17.       Pirmosios instancijos teisme nuteistasis T. P. aiškino, kad T. M. priklausė kolekcininkų klubui, jį pažinojo apie 30 metų (t. 3, b. l. 54). Liudytoja N. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad asmuo daiktą lombarde gali priduoti tik pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Duomenys apie asmenį įrašomi iš asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (t. 1, b. l. 49-50). Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad T. P. negalėjo suklysti dėl asmens, kuris įkeitė laikrodžius, tapatybės ir suvokė, jog dokumentą pasirašė ne T. M.. Iš liudytojos N. B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog ji pagal T. P. pateiktus duomenis registravo paskolos sutartį, sudarytą su T. M., dėl keturių laikrodžių įkeitimo lombardo knygoje. T. M. ji nepažinojo, su juo nebendravo bei įkeistų laikrodžių nematė, brangius daiktus priimdavo T. P. (t. 2, b. l. 165-166). Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja taip pat nurodė, jog lombardo sutartį dėl įkeistų laikrodžių jai padavė T. P. (t. 1, b. l. 52-53). Taigi akivaizdu, jog nuteistasis suvokdamas, kad lombardo paskolos sutartyje T. M. nepasirašė, laikrodžių nepridavė, nurodydamas N. B. registruoti šią sutartį lombardo knygoje taip pat suprato, kad šioje knygoje bus fiksuojami tikrovės neatitinkantys duomenys. Tuo pačiu konstatuotina, jog nuteistasis pateikdamas paminėtus dokumentus teisėsaugos institucijų atstovams (dėl šio fakto jokių ginčų nekilo), be jokios abejonės, panaudojo suklastotus dokumentus.

18.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistojo T. P. parodymai dėl reikšmingų bylai aplinkybių nebuvo nuoseklūs, todėl jie nevertintini kaip patikimi. T. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00039-15 metu, nurodė, kad T. M. yra nuolatinis lombardo klientas, kuris UAB „L.L.“ įkeitė keturis laikrodžius Rolex Dtejust Ziffernblatt, Maurice Lacroix Masterpiece Retrogade, Audemars Piguet Royal Oak ir Concord. Minėti laikrodžiai nebuvo nauji, buvo su dėžutėmis ir sertifikatais, kitais būtinais dokumentais. Po pusės metų, T. M. neišpirkus laikrodžių, juos perdavė realizuoti V. R. per „eBay“ platformą (t. 2, b. l. 96-98). Kitos apklausos metu T. P. jau nurodė, kad UAB „L.L.“ T. M. buvo įkeitęs tik keturis laikrodžius – Rolex 178341Au750, Lange Sohne Cabaret, Rolex Date Just, IWC Portuguese, o anksčiau galimai buvo įkeitęs auksines monetas. T. P. nebegalėjo prisiminti, ar laikrodžiai buvo su dokumentais ir garantijomis (t. 2, b. l. 99-100). T. P., įteikus jam pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, parodė, kad T. M. UAB „L.L.“ įkeitė laikrodžius, kurie buvo be garantijų, sertifikatų ir dėžučių (t. 2, b. l. 104-106). Pirmosios instancijos teisme T. P. nurodė, kad, T. M. neišpirkus įkeistų laikrodžių, juos realizavo per pusę metų. Visus keturis laikrodžius atidavė V. R.. Laikrodžiai buvo parduoti (t. 3, b. l. 54). Taigi T. P. parodymai dėl T. M. priduotų laikrodžių pavadinimų, jų realizavimo laiko bei tai, su kokias dokumentais jie buvo įkeisti, nebuvo nuoseklūs. Be to, pažymėtina, kad T. P. parodymai nesutampa su V. R. nurodytomis aplinkybėmis. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. gegužės 21 d. nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00039-15, turinio matyti, kad V. R. nuosekliai aiškino, jog T. P. jam perdavė tris visiškai naujus laikrodžius, kurie buvo dėžutėse. Jis pardavė du laikrodžius, trečią grąžino T. P. (t. 3, b. l. 65-67,72). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijos pateikti duomenys patvirtina, kad V. R. laikrodį Lange Sohne Cabaret, kurį neva UAB „L.L.“ įkeitė T. M., per „eBay“ sistemą realizavo 2014 m. lapkričio 29 d., t. y., dar prieš tai, kai T. M. įkeitė lombardui keturis laikrodžius.

19.       Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl T. M. pomėgio lankytis kazino, kurias patvirtina liudytojo M. M. bei liudytojo V. R. parodymai,  duomenys pateikti iš kazino, nei pačios savaime, nei jas vertinant kartu su kitomis nustatytomis aplinkybėmis nepatvirtina T. P. versijos apie tai, kad T. M. lombardui įkeitė keturis laikrodžius. Atkreiptinas dėmesys, kad iš T. M. banko sąskaitų išrašų (t. 2, b. l. 193-200, t. 3, b. l. 1-34) matyti, kad jo išlaidos iš esmės atitiko gaunamas pajamas. Be to, pastebėtina ir tai, kad liudytojas V. R. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog po T. M. mirties buvo kalbų, ar jis paliko skolų. Vis tik šis liudytojas negalėjo nurodyti, ar T. M. liko kam nors skolingas (t. 3, b. l. 53). Liudytojas M. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl brolio skolų į jį niekas nesikreipė, kolekcininkų klube niekas nesakė, jog brolis liko kam nors skolingas (t. 2, b. l. 168). Iš liudytojo M. M. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, galima suprasti, jog, jo nuomone, T. M. turėjo finansinių problemų. Vis tik ši aplinkybė taip pat niekaip nepatvirtina fakto, kad T. M. iš tikrųjų įkeitė keturis laikrodžius lombardui, t. y., kad jis galimas finansines problemas sprendė nurodytu būdu.

20.       BK 11 straipsnio 1 dalyje bei 12 straipsnyje yra nustatyta, kad nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl dokumentų suklastojimo nusikaltimo pavojingumas iš tikrųjų yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad T. P. veiksmai vertinti kaip pavojingi ir užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę.

21.       Iš VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ rašto Nr. (1.5)43-204 matyti, kad lombardų sutarčių registrams keliami teisės aktų reikalavimai. Ūkio subjektai įvairiai vadina tiek pirminius įkeitimo dokumentus, tiek ir šių pirminių įkeitimo dokumentų apskaitos (registravimo) dokumentą, pavyzdžiui, Lombardo knyga, Lombardo žurnalas, Lombardo sutartys, Lombardo kvitų registravimo žurnalas. Nepriklausomai nuo to, kaip vadinami pirminių įkeitimo dokumentų apskaitos dokumentai, jų privalomus rekvizitus aiškiai nustatė teisės aktai <...> įkeitimo dokumentų  (pavyzdžiui, lombardo sutarčių) registracijos apskaitos) žurnalas yra privalomas veiklos dokumentas ūkio subjektui, teikiančiam lombardo paslaugas <...>, kurį ūkio subjektas privalo turėti veiklos vietoje, pildyti ir saugoti teisė aktų nustatyta tvarka. Taigi tai privalomas nustatytos formos tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių atliekų ir laužo įkeitimo dokumentų apskaitos registras, kuris taip pat gali būti naudojamas ir įmonės vidiniam naudojimui. Teisės aktai nustato pareigas ūkio subjektui pildyti nustatytos formos įkeitimo dokumentų apskaitos registrą, jį saugoti ir pateikti priežiūros institucijai tikrinimo metu (t. 1, b. l. 68-70). Tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių realizavimo, supirkimo, perdirbimo, naudojimo, sandėliavimo, apskaitos, saugojimo ir transportavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 16 punkte yra nustatyta, kad lombardas, priėmęs įkeičiamus tauriuosius metalus ir brangakmenius, jų gaminius, laužą arba atliekas, privalo išrašyti įkeitimo dokumentą (kvitą ar pan.). Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad įkeitimo dokumentai registruojami numeruojamuose nuo 1 didėjančia tvarka įkeitimo dokumentų apskaitos registruose, sunumeruotais ir susiūtais lapais, patvirtintuose ūkio subjekto, teikiančio lombardo paslaugas, vadovo parašu ir spaudu. Pagal Taisyklų 20 punktą lombarduose surašomi įkeitimo dokumentų antrieji egzemplioriai, įkeitimo dokumentų apskaitos registrai privalo būti saugomi 10 metų. Pagal taisyklių 3.2. punktą juridinių asmenų, kurie Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla, savo veiklos vietose privalo turėti ir tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių realizavimo apskaitos registrą, apimantį laikotarpį nuo paskutinės tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių inventorizacijos. Iš minėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad tiek lombardo paskolos sutartis, tiek žurnalas, kuriame yra registruojamos sutartys, yra privalomi įmonės dokumentai, jais vadovaujantis įmonėje fiksuojami įvykę reikšmingi faktai, tokie dokumentai pareikalavus turi būti pateikti už juridinio asmens kontrolę atsakingai valstybinei institucijai. Faktą, kad minėti dokumentai yra svarbūs ir reikšmingi ne tik įmonės vidinėje veikloje, patvirtina ir liudytojos N. B. parodymai, iš kurių matyti, jog VĮ „Probavimo rūmai“ labai griežtai kontroliuoja ir prižiūri lombardų veiklą ir kiekvieno netikėto patikrinimo atveju reikia pateikti inventorizacijos apyrašą, materialines vertybes ir kvitus, kuriais jie buvo įkeisti, bei lombardo knygą. Jei po patikrinimo VĮ „Probavimo rūmai“ nustato pažeidimus, gali skirti baudas ar kitas sankcijas. Ši liudytoja pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kartais į jų lombardą ateidavo policijos pareigūnai, kurie prašydavo pateikti lombardo žurnalą, kuriame buvo ieškoma jiems reikalingos informacijos (t. 2, b. l. 165). Taigi, atsižvelgus į teisinį reguliavimą bei liudytojos parodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad T. P. tyčia suklastodamas paskolos sutartį, kurios duomenys vėliau buvo perkelti į lombardo žurnalą, elgėsi pavojingai, pažeisdamas valdymo tvarką. T. P. veiksmų pavojingumą parodo ir tai, jog suklastoti dokumentai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tokiu būdu siekiant juos suklaidinti.

22.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė BPK ar BK normų pažeidimų, kurie leistų konstatuoti, jog skundžiamą nuosprendis turėtų būti naikinamas,  tokių pažeidimų nenurodė ir apeliantas nei savo apeliaciniame skunde, nei nagrinėjant šį skundą teismo posėdyje. Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nuosprendžio nėra jokio pagrindo, todėl nuteistojo T. P. gynėjo advokato apeliacinis skundas yra atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo T. P. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                    Arūnas Budrys

            Jurgita Kolyčienė

            Ugnius Trumpulis