Civilinė byla Nr. 2A-7-413/2010;

pirmosios instancijos teismo teisėjas Mindaugas Šimonis;

procesinio sprendimo kategorijos: 35.5.; 121.15.; 121.21.

 (S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

                                       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. kovo 15 d.

                                                         Kaunas

 

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintauto Koriagino, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Rūtos Palubinskaitės,  

sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,

dalyvaujant ieškovo atstovams J. P. ir advokatui Stanislovui Mikšai,

atsakovui V. Z., atsakovo atstovui advokatui Raimondui Lignugariui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1185-773/2008 pagal ieškovės Garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas“ ieškinį atsakovui V. Z. dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

ieškovė ieškiniu (b. l. 3-5) prašė priteisti iš atsakovo 706,28 Lt skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra bendrijos narys, kuris pagal bendrijos įstatų 14.3 ir 28.5 straipsnius privalo mokėti visas bendrijos įgaliotinių susirinkimo nustatytas garažo išlaikymo įmokas. Atsakovas laikotarpiu nuo 2004 iki 2006 metų nemokėjo šių įmokų ir yra skolingas ieškovei 679,32 Lt skolos už garažinio bokso išlaikymą bei 26,76 Lt delspinigių. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas tris kartus buvo įspėtas dėl mokesčių nemokėjimo, tačiau šios pareigos nevykdo.

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu (b. l. 99-101) ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo 706,08 Lt skolą ir 56 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 12,80 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu. Teismas pažymėjo, kad pagal 2005 m. sausio 25 d. įregistruotų Garažų eksploatavimo bendrija “Eismas” įstatų 28.5 punktą atsakovas privalėjo laiku mokėti visas įmokas. Kadangi atsakovas byloje neginčijo savo pareigos mokėti ieškovei mokesčius, tačiau nesutiko su jų skaičiavimo tvarka, teismas vadovavosi ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, t.y. sąskaitomis už 2004, 2005 ir 2006 metus (b. l. 32-34), pažyma dėl delspinigių apskaičiavimo (b. l. 35), ieškovės ūkinės-finansinės veiklos 2004, 2005 ir 2006 metų sąmatomis (b. l. 30-31) ir 2004, 2005 ir 2006 metų ūkinės-finansinės veiklos rezultatais (b. l.91-93). Teismas, darydamas išvadą, kad atsakovas yra skolingas ieškovei ieškinyje nurodomą sumą, vadovavosi teismų praktikoje įtvirtintu tikimybių pusiausvyros principu bei faktu, kad įmokas už 1997-2000 ir paskesnius metus iš atsakovo ieškovė išsireikalavo tik teisme (b. l. 40-42, 44). Teismas, tenkindamas ieškinį ir priteisdamas ieškovei 706,08 Lt įsiskolinimą, atsižvelgė į tai, kad ši suma už tris metus yra panašaus dydžio, kokios įmokos buvo priteistos iš atsakovo ankstesniais teismo sprendimais už ankstesnius metus.

 

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 107-109) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

1)  Ieškinys neatitinka CPK 135 str. reikalavimų, kadangi ieškinio kaina nurodyta 706,88 Lt, reikalavimas priteisti - 706,28 Lt, o ieškinyje nesumokėtų mokesčių 679,32 Lt ir delspinigių 26,76 Lt suma yra 706,08 Lt, todėl neaišku, kuri suma atitinka tikrovę. Ieškinyje taip pat nenurodyta kokiu pagrindu ir už kokį laikotarpį priskaičiuoti delspinigiai, nepateikti įrodymai;

2)  Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 29 str. 2 d. nustatyta, kad bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais ar privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių kokios yra faktinės išlaidos, kurias turėtų apmokėti atsakovas, taip pat nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų;

3)  Bendrijoje nebuvo šaukiami bendrijos narių susirinkimai, nebuvo išrinkti įgaliotiniai, o tai reiškia, kad bendrijos mokesčiai ir jų dydis niekada nebuvo patvirtinti. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui įrodinėjimo pareigą ir teigė, kad atsakovas savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsakovas, neturėdamas duomenų apie bendrijos mokesčius, ir negalėjo įrodyti kokie mokesčiai turėtų būti mokami;

4) Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, priteisdamas konkrečias pinigų sumas turėjo vadovautis ne tikėtinumo principais, o rašytinais įrodymais, patvirtinančiais išlaidų pagrįstumą.

 

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

 

Apeliacinis skundas atmetamas.

 

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008).

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų. Nagrinėjamojoje byloje pareikštu ieškiniu

 

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 706,28 Lt skolos. Ieškinyje yra suformuluotas ieškinio reikalavimas (dalykas) bei faktinis pagrindas. Ieškovas nagrinėjamojoje byloje taip pat pateikė pakankamų įrodymų (priskaičiuotų tikslinių įmokų pažymą, bendrijos įstatus, bendrijos susirinkimų protokolus ir kt.), patvirtinančių ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes. Apeliantų nurodomų piniginių sumų nesutapimus teisėjų kolegija pripažįsta rašymo apsirikimu, kurį ištaisė pirmosios instancijos teismas. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė procesinės teisės normų.

Apeliantas nurodo, jog pagal DNS bendrijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalį jis, kaip bendrijos narys, neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais ar privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, kurio nuostatos taikomos ir ginčo teisiniams santykiams,  3 straipsnio 1 dalį bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti jos narių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Pagal to paties įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą bendrija privalo saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Nors bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. Šie asmenys, o ne bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 str. 6 d.), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.; LAT 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“, bylos Nr. 3K-7-345/2007). Pagal CK 4.85 straipsnį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (jei kitaip nenumatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje) savininkų susirinkime (ar raštu), kuriame priimti sprendimai galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.).

Byloje nustatyta, kad Garažų eksploatavimo bendrija „Eismas“ įregistruota 1994 m. birželio 28 d. ir tiek  pagal šių įstatų 14.3 punktą, tiek pagal 2005 m. sausio 25 d. įregistruotų įstatų 28.5 punktą, kol šie teisės aktai nepanaikinti, neatšaukti ar nepakeisti, atsakovas privalėjo laiku mokėti visas įmokas. Iš byloje esančio išrašo iš GEB „Eismas“ 2006 m. visuotinio narių susirinkimo balsavimo raštu komisijos posėdžio protokolo Nr. 3-2 matyti, kad standartiniam garažiniam boksui buvo patvirtintas 210 Lt metinis mokestis (b.l. 29). Bendrijos 2004 m. birželio 9 d. protokolo įrašai leidžia daryti išvadą, kad 210 Lt metinis mokestis yra fiksuota pinigų suma,  nustatyta ir taikoma dar prieš šešerius metus iki minėto protokolo priėmimo (b.l. 28). Bendrijos 2004-2006 metų finansinės veiklos sąmatos ir mokesčių sąskaitos parodo nustatyto mokesčio paskaičiavimo tvarką ir pagrindimą (b.l. 30-34), kurio pagrįstumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti. Už prievolės nevykdymą arba netinkamą jos vykdymą delspinigiai numatyti 2004 ir 2006 metų bendrijos įgaliotinių ir visuotinio narių susirinkimų nutarimais, jų dydis ir skaičiavimo tvarka įstatymų reikalavimams neprieštarauja ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus   (b.l. 28-29, 35), todėl apelianto motyvai nurodytu klausimu nepagrįsti (CK 6.71 str.).

DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta imperatyvi įstatymo nuostata, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo

 

naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nepažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais,

 

n u t a r i a:

 

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                Gintautas Koriaginas

 

 

                                                                                                Galina Blaževič

 

 

Rūta Palubinskaitė