Baudžiamoji byla Nr. 1-233-971/2015

Proceso Nr. 1-01-1-37835-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

1.2.4.8.1; 1.2.5.4.; 2.10.1.

TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O   B A U D Ž I A M A S I S

Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 4 d.

Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

S. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-12-05 Telšių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straispnio 1 dalį, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 mėn., įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir iki 2014-06-30 neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) 2014-01-27 Telšių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gydytis nuo alkoholizmo, bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

S. F. 2015-07-06, apie 22 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,27 prom.), konflikto metu panaudodamas psichinę prievartą prieš savo sugyventinę E. L. (triukšmavo, elgėsi agresyviai, daužė virtuvėje esančius daiktus, koja spyrė į virtuvės spintelę, rankomis sudaužė šviestuvo gaubtą), grasino užmušti E. L., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, S. F. 2015-07-09, apie 21 val. 30 min., namų kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine E. L. metu, sugriebdamas E. L. už rankos ir ją spausdamas, sukėlė E. L. fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. F., apklaustas kaip įtariamasis, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2015-07-06, vakare, grįžo į namus girtas, todėl tiksliai nurodyti visų aplinkybių negali, tačiau galėjo grasinti ir konfliktuoti su E. L.. Tai ne pirmas kartas kai su E. konfliktuoja, kai prisigeria kyla konfliktai, bet kai būna blaivus sutaria labai gerai. Apklausiamas dėl 2015-07-09 padarytos veikos parodė, kad teismas yra paskyręs jam kardomąją priemonę gyventi skyriumi nuo sugyventinės E. L., tačiau jis toliau gyvena kartu su ja. Kiek pamena, 2015-07-07 buvo (duomenys neskelbtini) ir gėrė alkoholionius gėrimus kartu su draugais. Per miglą pamena, kad grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo E., su ja pradėjo pyktis, bet dėl ko, nepamena. Per miglą pamena, kad sudaužė E. telefoną ir virtuvės lempos gaubtą. Dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neprisimena. Dėl padarytų veikų jis prisipažįsta ir gailisi (b.l. 58-59; 68-69; 73-74).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji E. L., apklausta liudytoja parodė, kad 2015-07-06, apie 23 val. ji namuose buvo su keturiais nepilnamečiais vaikais. Į namus, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo girtas sugyventinis S.. Jis iš karto ją puolė, šaukė ant jos, bandė ranka suduoti jai į veidą, bet ji pasitraukė į kampą. Ji išėjo į lauką, kad jis nusiramintų. Į namus grįžo, nes verkė sūnus U., S. namie gėrė alų ir šaukė ant vaikų, liepė eiti jiems miegoti. Vaikai nesiprausę nuėjo miegoti. S. suinervinęs, kad ji pasakė jam nešaukti ant vaikų, kumsčiu, kelis sykius trenkė į liustrą, kuri sudužo. Šaukė, kad ją užmuš. Toliau su koja spardė virtuvės spintelę, sulaužė stalčių. Pamačiusi, kas S. nenusiramina, pasiėmė telefoną ir išėjo su vaiku į lauką paskambinti policijai. Paskambinusi, grįžo atgal, paguldė U. į lovytę. S., kol atvažiavo policija, gulėjo lovoje ir kalbėjo, kad visus užmuš. Jo grasinimų išsigando, nes ne kartą yra prieš ją smurtavęs (b.l. 20, 22-23). Duodama parodymus dėl 2015-07-09 įvykių E. L. parodė, kad jos sugyventiniui paskirta kardomieji priemonė – gyventi skyrium nuo jos, nes pastoviai prieš ją smurtauja. 2015-07-09, apie 21 val. 30 min. buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) kartu su vaikais. Durys buvo neužrakintos ir į namus grįžo girtas S. su vyno buteliu kišenėje. Ji nenorėjo jo įleisti į vidų, sakė, kad eitų lauk, besistumdant prieangyje, pavyko jį išstumti iš namų ir užrakinti duris. S. barškino į langą, prašė, kad įleistų, jis buvo paėmęs jos telefoną, kurį iš pykčio metė kieme į žemę ir sudaužė. Tuo tarpu į namus grįžo dukra D., kuriai ji atrakino duris ir įleido į vidų, tuo tarpu ir S. įėjo į kambarį. Ji jo išsigando, todėl išėjo į lauką, norėjo eiti pas kaimynę, kad galėtų iškvieti policiją. Einat pas kaimynę, ant gatvės ją pasigavo S., pradėjo stumti į kiemą, smarkiai paėmė už rankos, spaudė ranką ir stūmė į namus. Ji norėjo nuo jo pabėgti, S. jos nepaleido, laikė suspaudęs jos ranką, todėl pajuto fizinį skausmą. Besistumdant pavyko nuo jo pasitraukti ir pabėgti pas kaimynę. Išsikvietusi policiją, grįžo namo. S. namie jau nebebuvo. Civilinio ieškinio dėl telefono nereiškia, nes telefonas buvo senas ir jo vertė maža (b.l. 35-36).

Iš 2015-07-06 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad gautas E. L. pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini) sugyventinis S. F. namuose daužo bei laužo daiktus ir baldus. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2015-07-06, apie 21 val. 30 min. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), parėjęs neblaivus E. sugyventinis, kuriam nustatytas 2,27 proc. girtumas, namuose grasindamas sugyventinei, kad ją sumuš ir su ja susidoros, pradėjo daužyti virtuvės baldus, ko pasekoje sulaužė virtuvinę spintelę bei rankos kumsčiu sulaužė virtuvės šviestuvą (b.l. 14-17).

Iš 2015-07-09 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad gautas E. L. pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini) sugyventinis S. F., kuriam apribota teisė artintis prie pranešėjos, vakar paleistas iš areštinės, šiuo metu įsiveržė pas pranešėją į namus, atėmė ir sulaužė telefoną. Pranešėja pabėgo iš namų išsikviesti pagalbos. Namuose su smurtautuoju liko keturi nepilnamečiai vaikai. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2015-09-09 apie 21 val. 30 min. į namus, adresu (duomenys neskelbtini) atėjo neblaivus sugyventinis S. F., kuris stumdė E. L. bei sudaužė jos mobilaus ryšio telefoną (b.l. 28-31).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2015-07-06, 22 val. 43 min. S. F. nustatytas 2,27 promilių girtumas (b.l. 24).

Iš pareiškimų apie padarytą nusiklatamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad abiejų įvykių vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-12, 25-26).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad S. F. 2015-07-06 panaudojo psichinę prievartą prieš savo sugyventinę E. L., grasino ją užmušti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl ši jo padaryta veika kvalifikuotina pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinime buvo nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta 2015-07-06, apie 23 val., tačiau iš bylos duomenų – nukentėjusiosios E. L. pradinio paaiškinimo, užfiksuoto 2015-07-07 pareiškimo apie padarytą nusiklatamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b.l. 9-12), 2015-07-06 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 14-17) užfiksuotų paaiškinimų matyti, kad šios nusikalstamos veikos padarymo laikas yra apie 22 val. Vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, atsižvelgiant į tai, kad abejonių dėl veikos padarymo nėra, dėl akivaizdaus rašymo apsirikimo, atsiradusio vėlesniuose procesiniuose dokumentuose, kaltinime netiksliai nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas tikslintinas, nekeičiant kaltinimo esmės, nurodant, kad nusikalstama veika padaryta 2015-07-06, apie 22 val.

Teismas, remdamasis aukščiau aptartų įrodymų visuma, taip pat pripažįsta įrodyta, kad S. F., 2015-07-09 smurtaudamas šeimos nario – sugyventinės, jo keturių vaikų motinos – atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl ši veika kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

S. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl abiejų veikų yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmes teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. S. F. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau teistas (b.l. 41-51), atliko paskirtą bausmę, tačiau teistumas neišnykęs, duomenų apie jam paskirtas administracines nuobaudas byloje nėra, nedirba (b.l. 52). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų. Bausmės trukmė nustatytina atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.

Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 641 str.).

S. F. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis LR BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, LR BK 641 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

S. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam:

pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti darbą ar registraciją darbo biržoje per visą laisvės apribojimo laiką;

pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti darbą ar registraciją darbo biržoje per visą laisvės apribojimo laiką.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrintą bausmę skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti darbą ar registraciją darbo biržoje per visą laisvės apribojimo laiką. 

Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti darbą ar registraciją darbo biržoje per visą laisvės apribojimo laiką. 

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti S. F., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                                   Kristina Sušinskaitė