Civilinė byla Nr. e2A-67-390/2016

Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00133-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.9.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 7d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-277-670/2015 pagal ieškovo Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškinį atsakovui M. S., trečiasis asmuo BAB bankas „Snoras“ dėl nepagrįstai gautos draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė iš atsakovo priteisti nepagrįstai gautą 1 721,43 Eur indėlio draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2011-12-21 iki ieškinio pateikimo dienos 2015-02-06 (269,77 Eur), 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 1 991,20 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. bankas „Snoras“ ir M. S. sudarė naudojimosi mokėjimo kortele sutartį Nr. SC11021000526 dėl mokėjimo kortelės SUPERCARD Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo. 2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu bankas „Snoras“ pripažintas nemokiu bei atšaukta banko veiklos licencija. Ieškovas, atsižvelgdamas į draudžiamąjį įvykį – banko „Snoras“ veiklos licencijos atšaukimą bei gavęs iš banko „Snoras“ duomenis apie indėlininkus ir jiems priklausančius indėlius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu bei VĮ Indėlių draudimo fondo tarybos 2001 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 4 patvirtinta Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, banko „Snoras“ indėlininkams išmokėjo draudimo išmokas. 2011 m. gruodžio 21 d. 5 943,75 Lt dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta ir atsakovui. Po draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo paaiškėjo, kad atsakovui indėlių draudimo išmoka išmokėta nepagrįstai. Indėlių draudimo išmoka atsakovui buvo apskaičiuota neteisingai, nes į ją buvo įskaičiuota klaidingai įskaityta 3 110 JAV dolerių suma. Kai tapo žinoma, kad atsakovas nepagrįstai gavo indėlių draudimo išmoką, bankas „Snoras“ paragino atsakovą grąžinti ieškovui išmoką, tačiau atsakovas atsakymo į banko pretenziją nepateikė, su ieškovu nesusisiekė ir draudimo išmokos negrąžino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškovo Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškinį tenkino, iš atsakovo M. S. ieškovo Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ naudai priteisė nepagrįstai gautą 1 721,43 Eur indėlio draudimo išmoką, 269,77 Eur metinių palūkanų už priteistą sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 991,20 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo M. S. valstybės naudai priteisė 45 Eur žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad 2011-08-17 atsakovas ir bankas „Snoras“ sudarė naudojimosi mokėjimo kortele sutartį dėl mokėjimo kortelės Supercard Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo. 2011-11-17 atsakovas pasinaudojo mokėjimo kortele išoriniame MasterCard naudotojų tinkle, transakcijos suma - 3110,00 JAV dolerių. 2011-11-21 MasterCard pateikė bankui „Snoras“ elektroninį pranešimą, kad į atsakovo sąskaitą turi būti įskaityta 3 110,00 JAV dolerių (2 307,91 eurų) suma. 2011-11-23–2011-11-28 atsakovas keturis kartus išsiėmė iš bankomato pinigų (po 500 Lt). 2011-11-24 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-197 bankas „Snoras“ pripažintas nemokiu, atšaukta banko veiklos licencija. 2011-11-24 buvusius duomenis apie indėlininkus bankas „Snoras“ perdavė ieškovui. 2011-12-06 bankas „Snoras“ gavo MasterCard pranešimą apie įvykusią techninę klaidą, kurią taisant iš atsakovo sąskaitos buvo nurašyta 3 110,00 JAV dolerių suma. 2011-12-21 ieškovas, remdamasis 2011-11-24 duomenimis, atsakovui pervedė 5 943,75 Lt (1 721,43 Eur) indėlio draudimo išmoką. Apie įvykusią MasterCard techninę klaidą 2011-11-24, t. y. duomenų ieškovui perdavimo metu, nebuvo žinoma, todėl ieškovas, 2011-12-21 atsakovui pervesdamas draudimo išmoką, elgėsi teisėtai. Paaiškėjus apie MasterCard techninę klaidą, atsakovas neturėjo pagrindo gauti indėlio draudimo išmokos. Teismas laikė, kad turto įgijimo pagrindas buvo (ieškovas draudimo išmoką pervedė pagal 2011-11-24 duomenis, kurie tuo metu patvirtino, kad atsakovas turi teisę gauti indėlio draudimo išmoką, nes draudžiamojo įvykio atsiradimo metu jo sąskaitoje buvo lėšų), tačiau po turto įgijimo jis išnyko (paaiškėjus apie MasterCard techninę klaidą). Teismas konstatavo, kad atsakovas 5 943,75 Lt (1 721,43 Eur) sumą įgijo be pagrindo, todėl privalo grąžinti šią sumą ieškovui. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti palūkanas laikė pagrįstu, nes atsakovas turėjo žinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovas M. S. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:

Teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai išaiškino faktines aplinkybes. Teismas neišsiaiškino, kodėl ieškovo nurodomos piniginės sumos skirtingos, t. y. 2 319,65 Eur ir 2 307,91 Eur. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovas atliko operaciją Mokėjimo kortele 2 319,65 Eur (8 009,29 Lt) sumai, mokėjimo paskirtis USA08177400755 AMERICA OUTLET, o vėliau nors ir pakeitė ieškinio pagrindą, tačiau jau nurodė, kad 2011-11-21 bankui buvo pateiktas klaidingas elektroninis pranešimas iš MASTERCARD apie šią transakciją ir į atsakovo kortelės sąskaitą nepagrįstai buvo įskaityta 3 110,00 JAV dolerių (t. y. 2 307,91 Eur) suma, nors ši suma turėjo būti nurašyta nuo jos. Iki šios operacijos atlikimo atsakovo kortelės sąskaitos likutis buvo 0.00 Eur. Tačiau pateiktoje AB Snoras banko transakcijos turinyje nurodoma, kad atsakovo sąskaitoje esanti suma didesnė nei 3 110 USD – 3 379,87 USD, todėl akivaizdu, kad iki operacijos atlikimo sąskaitoje nebuvo 0.00 Eur. Nors ieškovas ir pakeitė ieškinio pagrindą, tačiau teismui nurodė jau kitas, prieštaringas aplinkybes. Siekiant išsiaiškinti šį neatitikimą ir gauti papildomas paaiškinimus, atsakovas prašė, kad į teismo posėdį būtų iškviestas banko atstovas. Tačiau teismo posėdžio metu banko atstovas (trečiasis asmuo) negalėjo atsakyti į klausimus, kokiu būdu atsakovas galėjo pervesti pinigus į USA08177400755 AMERICA OUTLET, nes atsakovas neturėjo galimybės naudotis internetine bankininkyste ir pats bankas nurodė, kad atsakovas negalėjo matyti atliekamų operacijų sąskaitoje (b. l. 43). Taip pat atstovas nurodė, kad nėra galimybės patikrinti kur buvo atliekama piniginė operacija, kad tai neturi jokios reikšmės. Tačiau atsiliepime nurodoma, kad visos debito operacijos buvo atliekamos Lietuvoje, todėl atsakovas be internetinės bankininkystės negalėjo daryti pavedimo. Į klausimą ar galima gauti MASTERCARD pranešimą apie klaidingą operacija taip pat buvo atsakyta, kad to negalima padaryti, nes praėjo daug laiko. Ieškovas pareiškė prieštaringą ieškinį, neteikė teismui įrodymų, kuriuos atsakovas pats negali gauti. Ieškovas tik nurodė kaip įrodytą faktą apie MASTERCARD techninę klaida, tačiau jokių duomenų apie tai nepateikė. Teismas atmetė atsakovo įrodymus apie turėtas pinigines sumas, kurias vėliau atsakovas grąžino Western Unijon perlaida, nes suma yra mažesnė. Teismas pasirėmė prielaida, kad „sunkiai  tikėtina situacija, jog automobilių prekyba besiverčiantis asmuo su  potenciale pirkėja neaptaria  tikslios  sumos,  o  tik  patikrinęs  bankomate, tariamai supranta, kad sąskaitoje atsiradusi pinigų suma tikriausia yra pervesta už automobilio pirkimą.

Teismas visiškai nepagrįstai priteisė palūkanas, nes atsakovas apie tai iki ieškinio pateikimo nežinojo. Nors ieškovas nurodė, kad siuntė pranešimus atsakovui, tačiau duomenų apie jų įteikimą nepateikė. Ieškovas net netikrino atsakovo gyvenamosios vietos adreso. Dokumentai atsakovui buvo adresuojami į Skirsnemunės kaimą, tačiau atsakovas gyvena Jurbarko mieste. Žinodamas apie tokią situaciją, atsakovas būtų bandęs išsiaiškinti situaciją iki teismo, todėl palūkanos priteistos nepagrįstai, nes jokių susitarimų šiuo pagrindu nebuvo.

Teismas privalėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad ieškinys pareikštas praėjus ketveriems metams, kai ir ieškovas nebegali gauti tam tikrų duomenų, kurie patvirtintų ieškinį. Atsakovui sunku gintis nuo tokio ieškinio, kuris neaiškus ir atsakovas negali gauti duomenų iš bankrutavusio banko. Atsakovas yra silpnesnioji pusė, todėl ieškovas turėtų pateikti neginčijamus įrodymus.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo atsakovo M. S. apeliacinį skundą atmesti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog Jurbarko rajono apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino tam tikrų bylos aplinkybių, susijusių su pinigų įskaitymu į atsakovo sąskaitą, buvusią BAB banke Snoras. Indėlių draudimo išmokos buvo skaičiuojamos 2011-11-24 duomenimis, todėl indėlių draudimo išmoka M. S. buvo apskaičiuota neteisingai, kadangi į ją buvo įskaičiuota klaidingai įskaityta 3 110,00 JAV dolerių suma. Atsižvelgiant į tai, kad nuo operacijos datos iki klaidos ištaisymo datos M. S. darė kitas transakcijas ir JAV dolerio kursas kito, klaidingai apskaičiuotos draudimo išmokos suma sudarė 1 721,43 Eur ir šią draudimo išmoką ieškovas išmokėjo atsakovui. Atsakovas niekada nekėlė klausimo dėl šios sumos dydžio. Ieškinyje ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes pagrindžia byloje esantys įrodymai: M. S. sąskaitos BAB banke Snoras išrašas 2011-08-17–2015-04-01 laikotarpiu, Kortele atliktų operacijų sąrašas Nr. E-3891239 nuo 2011-08-01 iki 2014-12-31, BAB banko Snoras 2015-04-02 pažyma Nr. C-09-01261/15, ieškovo bei trečiojo asmens paaiškinimai ir kt. Šių byloje esančių įrodymų atsakovas nenuginčijo, šiuos įrodymus paneigiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į šioje civilinėje byloje esančius įrodymus, kurie nebuvo paneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat vadovaujantis CPK nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Jurbarko rajono apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas 1 721,43 Eur (5 943,75 Lt) sumą (indėlio draudimo išmoką) įgijo be pagrindo, todėl privalo nepagrįstai gautą indėlio draudimo išmoką grąžinti ieškovui. Atsakovas bandė pateikti teismui kitokią piniginių lėšų įskaitymo į jo sąskaitą BAB banke Snoras versiją, nurodydamas, jog šie pinigai buvo gauti iš klientės, kuri per atsakovą norėjo nusipirkti automobilį. Taip pat teigė, jog šiuo tikslu susirašinėjo su potencialia pirkėja. Tačiau atsakovas nepateikė teismui jokių šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Jeigu atsakovas M. S. iš tikrųjų būtų užsiėmęs automobilių pirkimu–pardavimu ir šiuo konkrečiu atveju būtų gavęs užsakymą iš klientės nupirkti automobilį ir pinigus automobilio pirkimui, jis, be abejonės, su kliente dėl automobilio pirkimo ir pinigų gavimo būtų susitaręs raštu ar bent jau elektroninio ryšio priemonėmis. Sunku būtų patikėti, kad potenciali automobilio pirkėja iš Ukrainos taip pasitikėtų nepažįstamu asmeniu ir pervestų pinigus atsakovui, kad šis nupirktų jai automobilį, nesant dokumento (elektroninio laiško), kuris patvirtintų tokį jų susitarimą ir piniginių lėšų pervedimo pagrindą. Atsakovas susirašinėjimo laiškų kopijų teismui nepateikė. Tariamas susirašinėjimas su potencialia automobilio pirkėja dėl automobilio pirkimo ir šiuo tikslu, pasak atsakovo, gauti pinigai yra jokiais įrodymais nepagrįsta atsakovo versija ir bandymas pagrįsti per klaidą pervestą jam pinigų sumą. Nors atsakovas ir teigė užsiimantis automobilių pirkimu pardavimu, tačiau jis nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis verčiasi būtent tokia veikla. M. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nesiaiškino, kodėl ieškovo nurodomos piniginės sumos skirtingos, t. y. 2 319,65 Eur ir 2 307,91 Eur. BAB bankui Snoras 2011-11-21 MasterCard pateikė klaidingą elektroninį pranešimą apie 3 110,00 JAV dolerių, t. y. 2 307,91 Eur sumą, kuri neva turėjo būti įskaityta į atsakovo sąskaitą (nors turėjo būti nurašyta). 2011-12-06 koreguojančiu MasterCard pranešimu ši klaida buvo ištaisyta ir ta pati suma – 3 110,00 JAV dolerių, t. y. 2 319,65 Eur, buvo nurašyta nuo sąskaitos. Šios sumos skiriasi todėl, kad nuo 2011-11-21 iki 2011-12-06 pakito JAV dolerio ir euro kursas, todėl 3 110,00 JAV dolerių suma 2011-11-21 ir 2011-12-06 konvertavus ją į euras nežymiai skyrėsi. Pakitęs JAV dolerio ir euro kursas yra matyti (nurodytas) BAB banko Snoras M. S. sąskaitos išraše (2011-12-06), taip pat BAB banko Snoras 2015-04-02 pažymoje Nr. C-09-01261/15. Šios aplinkybės yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Atsakovas teismo posėdžio metu pateikė teismui Western Union dokumento kopiją, kurioje matyti, kad 2011-12-22 M. S. siunčia 5 742,50 Lt sumą Galinai S., gyvenančiai Ukrainoje, Kijeve. Atsakovo pateikta dokumento kopija nepagrindžia M. S. nurodomų aplinkybių, kad jis pinigus gavo iš šios moters (automobilio pirkimui), šio dokumento kopija duoda pagrindą teigti tik tai, kad 5 742,50 Lt sumą atsakovas siunčia dokumento kopijoje nurodytam asmeniui. Be to, šio dokumento kopijoje nurodoma pinigų suma (5 742,50 Lt) iš esmės skiriasi nuo į M. S. sąskaitą BAB banke Snoras per klaidą įskaitytos pinigų sumos (7 968,75 Lt). Teismas pagrįstai nepriėmė nurodytos atsakovo dokumento kopijos kaip įrodymo, kadangi ši dokumento kopija nepatvirtina jokių atsakovo nurodomų aplinkybių (atsikirtimų) apie 3 110,00 JAV dolerių sumos įskaitymą į jo sąskaitą banke, nėra susijusi su nagrinėjama byla. Atsakovas visiškai nepagrindžia, neargumentuoja, kokias svarbias šios bylos aplinkybes, jo dėstomus teiginius, šis įrodymas galėtų pagrįsti. M. S. apie nepagrįstai gautą indėlių draudimo išmoką sužinojo tada, kada jis atsiėmė šią indėlių draudimo išmoką iš AB SEB banko, t. y. 2011-12-21, nes BAB banko Snoras draudžiamojo įvykio metu atsakovo sąskaitoje banke buvo 0,00 Eur ir šis faktas buvo žinomas atsakovui. Tačiau atsakovas, nors ir žinojo, kad jo sąskaitoje iš tikrųjų yra 0,00 Eur pinigų suma, vis tiek 2011-12-21 pasiėmė iš AB SEB banko indėlio draudimo išmoką, be to, 2011-11-23– 2011-11-28 laikotarpiu išsiiminėjo po 500 Lt, t. y. maksimalias leistinas paros sumas. Kadangi atsakovui nuo pat pradžių buvo žinoma, kad jam indėlių draudimo išmoka visiškai nepriklauso, nuo pinigų atsiėmimo dienos, t. y. 2011-12-21, ir turi būti skaičiuojamos palūkanos už naudojimąsi Indėlių draudimo fondo lėšomis. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, ar buvo/nebuvo siųsti pranešimai, pretenzijos atsakovui, ar šios pretenzijos buvo/nebuvo įteiktos jam. Atsakovas nuo to momento, kada jam buvo išmokėta indėlių draudimo išmoka (2011-12-21) žinojo, kad nepagrįstai gavo indėlių draudimo išmoką ir nuo to momento naudojasi jam nepriklausančiais pinigais. Pranešimai buvo siųsti paties atsakovo nurodytu 2011-08-17 Naudojimosi mokėjimo kortele sutartyje Nr. SC11021000526 gyvenamosios vietos adresu. Apeliantas tokį patį savo gyvenamosios vietos adresą buvo nurodęs ir teismui teikiamoje dokumento kopijoje, kurią prašė prijungti prie bylos. Atsakovas gavo ieškovo ieškinį, todėl turėjo gauti ir kitus BAB banko Snoras siųstus raštus (pretenzijas). Šio fakto jis net neneigia, o tik apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie pretenzijų įteikimą atsakovui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

             Apelianto apeliacinis skundas argumentuojamas ne visų reikšmingų bylai aplinkybių išnagrinėjimu, bylos esmės neatskleidimu, neteisingu bylos aplinkybių nustatytu. Taip pat skunde nurodoma, kad teismas visiškai nepagrįstai priteisė iš atsakovo už be pagrindo įgytą pinigų sumą ir palūkanas.             

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal C P K 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Taigi teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu sprendžiamas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 1721,43 Eurų išmokėtą indėlio draudimo išmoką paaiškėjus, kad jam ji neteisingai buvo išmokėta, nes į išmoką klaidingai buvo įskaityta 3 110 JAV dolerių suma. Atsakovas įrodinėjo, kad neatliko jokių pavedimų ir negali būti atsakingas už be jo žinios banke vykdomas operacijas iš jo sąskaitos. Taigi, nagrinėjamos bylos esmė – faktinių bylos aplinkybių, susijusių su indėlio draudimo išmokos pagrįstu ir teisingu išmokėjimu nustatymas ir tokių aplinkybių teisinis įvertinimas remiantis CK normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ištyrė aplinkybes reikšmingas ginčui tarp šalių išspręsti, ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos įvertino, teismo sprendime išdėstė argumentus ir padarė išvadas dėl ginčo esmės, todėl nėra pagrindo konstatacijai, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė. Teismai, vertindami įrodymus, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama įrodymų vertinimo vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu taisyklėmis, išplaukiančiomis iš CPK 185 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo turinio. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktus dokumentus, kurie buvo reikšmingi tarp šalių ginčui išspręsti, o taip pat tiek ieškovo, tiek ir atsakovo duotus paaiškinimus teismo posėdyje bei jų išdėstytą poziciją procesiniuose dokumentuose.

           Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011m. rugpjūčio 17d. atsakovas ir bankas „Snoras“ sudarė naudojimosi mokėjimo kortele sutartį, dėl mokėjimo kortelės SuperCard Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo. 2011m. lapkričio 16d. Lietuvos banko valdyba nutarimu Nr. 03-186 paskelbė banko „Snoras“ veiklos apribojimą. Nustatyta, kad atsakovas 2011m. lapkričio 17d. pasinaudojo mokėjimo kortele išoriniame MasterCard naudotojų tinkle, transakcijos 3110 JAV dolerių suma. 2011m. lapkričio 21d. MasterCard pateikė bankui pranešimą, kad į atsakovo sąskaitą turi būti įskaityta 3110 JAV dolerių suma. Bylos aplinkybės rodo, kad atsakovas 2011m. lapkričio 23-28d.d. keturis kartus išsiėmė ir bankomato pinigus, po 500 Lt. 2011m. lapkričio 24d. bankui „ Snoras“ buvo atšaukta banko veiklos licencija ir vėliau ieškovui iš banko buvo perduota duomenys apie indėlininkus. 2011m. gruodžio 6d. bankas „Snoras“ gavo MasterCard pranešimą apie įvykusią techninę klaidą, kurią taisant iš atsakovo sąskaitos buvo nurašyta 3100 JAV dolerių suma. Nustatyta, kad ieškovas remdamasis tokiais dokumentais, atsakovui pervedė 5943,75 Lt indėlio draudimą, o paaiškėjus klaidai prašo iš atsakovo priteisti 1721,43 Eurų nepagrįstai gautą indėlių draudimo išmoką.

             Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo ieškinį nurodė, kad turto įgijimo pagrindas buvo ( ieškovas draudimo išmoką pervedė pagal 2011m. lapkričio 24d. duomenis, kurie tuo metu patvirtino, kad atsakovas turi teisę gauti indėlio draudimo išmoką, nes draudžiamojo įvykio atsiradimo metu jo sąskaitoje buvo lėšų), tačiau pažymėjo, kad po turto įgijimo jis išnyko ( paaiškėjus apie MasterCard techninę klaidą). Teismas įvertinęs konstatuotas aplinkybes paradė išvadą, kad atsakovas 1721,43 Eurų sumą įgijo be pagrindo ir tarp šalių susiklosčiusius civilinius santykius kvalifikavo pagal CK 6. 237 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius. Pagal CK 6. 242 straipsnį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Taikant šį straipsnį reikalinga nustatyti tokias prielaidas. Pirma, atsakovas turi būti praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas, atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita. Trečia, turi būti priežastinis ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo ryšys. Ketvirta, atsakovo praturtėjimas negali būti pateisinamas, t.y. tokiam praturtėjimui nėra teisinio pagrindo. Penkta, ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais būdais. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje visos išvardintos prielaidos yra nustatytos, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ir priteisdamas iš atsakovo ieškovo prašomą sumą teisingai taikė materialinės teisės normas. Dėl nurodyto apelianto apeliacinio skundo argumentai susiję su neteisingu faktinių aplinkybių nustatymu, o tuo pačiu ir dėl civilinių santykių kvalifikavimo pripažintini nepagrįstais ir atmestini.

            Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo palūkanas pagal CK 6. 240 straipsnio 1 dalį. CK 6. 240 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo pagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Šiame straipsnyje nurodyti atskaitymai, susiję su be teisinio pagrindo gauto turto grąžinimu ir priklauso nuo to ar, be teisinio pagrindo turtą gavęs asmuo yra sąžiningas, ar ne. Sąžiningas turtą gavęs asmuo privalo grąžinti tik gautą daiktą ar gautą sumą. Nesąžiningas, t.y. gaudamas turtą žinojęs arba turėjęs žinoti neturįs teisės jo gauti ( t.y. priimdamas turtą pažeidęs teisę), asmuo privalo už gautą sumą mokėti palūkanas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui buvo žinoma, kad jo sąskaitoje nebuvo piniginių lėšų, tačiau jis vis tiek 2011-11-23-2011-11-28d.d. laikotarpiu ir AB SEB banko pasiėmė indėlio draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovo išdėstytas aplinkybes bei atsakovo poziciją teismo posėdžio metu ir atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą sprendė, kad atsakovas turėjo žinoti apie nepagrįstą piniginių lėšų gavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada yra teisinga ir pagrįsta nustatant atsakovo nesąžiningus veiksmus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas nusiimdamas pinigines lėšas taip pat turėjo būti apdarus ir atidus ir prieš jas naudodamas turėjo įsitikinti ar naudojasi savo ir teisėtai gautomis lėšomis, tačiau to nepadarė. Įvertinant nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad aptartos palūkanos iš atsakovo teismo priteistos pagrįstai. Apelianto tiek posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde iškelti argumentai, teismo padarytų išvadų nepaneigia (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

Remiantis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu, kolegija,

n u t a r i a:

Apeliacinį skundą atmesti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai                                                         Raimondas Buzelis                                                                                                                                                              

Virginija Gudynienė

Algimantas Kukalis