Baudžiamoji byla Nr. 1-1160-966/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00648-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.10.2.7.; 1.1.7.2.5; 1.2.5.4.2.;
2.3.6.4.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 6 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė,
sekretoriaujant I. M., V. V., L. D.,
dalyvaujant prokurorams Onai Kandrotienei, Andrejui Klimaševskij,
nukentėjusiesiems I. J. bei K. K.,
kaltinamajam D. K., jo gynėjui advokatui D. K.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, be pastovios gyvenamosios vietos, nurodo gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 1994-05-04 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 228 str. l d. – 1 m. laisvės atėmimo, 50 Lt bauda, LR BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2. 1995-11-28 pagal BK 271 str. 3 d., 272 str. 2 d., 241 str. l d., 43 str. – 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;
3. 2001-09-20 pagal BK 271 str. 3 d., 35 str. – 2 m. laisvės atėmimo su 200 Lt turto konfiskavimu;
4. 2007-05-10 pagal BK 178 str. 2 d. – 9 MGL (1170 Lt) bauda;
5. 2011-02-08 pagal BK 22 str. l d., 180 str. 3 d. – 5 m. laisvės atėmimo.
6. 2013-02-14 pagal BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., BK 63 str. 1 ir 4 d. d., subendrinta bausmė - 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 4 d., dalinio sudėjimo būdu bausmės subendrintos su 2011-02-08 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012-08-23 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir D. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m. ir 2 mėn. ir 9 MGL (1170Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atlikęs, teistumui neišnykus;
7. 2013-02-15 pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., BK 63 str. 1, 4 d., subendrinta bausmė – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011-02-08 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir D. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m. ir 2 mėn.
2013-03-25 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 2013-02-14 ir 2013-02-15 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo ir 9 MGL bauda.
8. 2017-07-18 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. (2017-05-17 veika) - 30 parų arešto bausme. Paskirta bausmė BK 641 str. pagrindu sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyti, jog paskirta bausmė – 20 parų arešto (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs);
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.
Teismas,
n u s t a t ė:
D. K. 2017-02-11 iki 2017-03-01 terorizavo nukentėjusiuosius: motiną I. J., sugyventinį K. K., o būtent: 2017-02-11 apie 1 val. 36 min., 2017-02-15 apie 5 val. 46 min., 2017-02-27 apie 13 val. 48 min., 2017-03-01 apie 19 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, rankomis daužė nukentėjusiųjų buto duris adresu (duomenys neskelbtini), ir grasino juos nužudyti.
Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu kaltę prisipažino iš dalies. Parodė, kad buvo laikinai grįžęs gyventi pas motiną I. J.. Išėjo pas draugus, ten vartojo alkoholį. Grįžęs namo reikalavo įleisti, daužė buto duris, gal ir galėjo ką nors sakyti, galėjo sakyti, kad užmuš, bet tikrai užmušti neketino. Taip sakė tik dėl to, kad buvo šalta buvo laiptinėje miegoti. Motina su sugyventiniu iškvietė policiją dėl to, kad jis grasino užmušti, nukentėjusieji galėjo išsigąsti jo žodžių, kadangi jis ankščiau yra smurtavęs prieš K. K.. Prieš motiną I. J. nėra smurtavęs. Taip motinos buto duris yra keturis kartus daužęs, tiksliai datų neatsimena, visus keturis kartus buvo išvežtas policijos. Kaltinime datos teisingai nurodytos. Duris daužė, prašydamas jį įsileisti, nes neturi, kur gyventi, buvo šalta. Tačiau nepripažįsta, kad visus keturis kartus grasino, tik taip buvo sakęs K. K., kad šis taip sakytų policijai, kad jį išvežtų, kad jis turėtų kur miegoti. Visus kartus buvo neblaivus, tačiau atsimena aplinkybes.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 107-108), kuomet D. K. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, nurodė kad vasario mėnesį ne kartą brovėsi pas mamą ir jos sugyventinį į butą, nes neturi kur gyventi, žino, kad jo neįsileidžia, nes bijo; pripažįsta, kad ne kartą jiems grasino, kad jis juos nužudys, kad pakas, taip grasino nes buvo piktas, kad jo neįsileidžia. Ar realiai galėtų juos sumušti, fiziškai sužaloti, nežino, bet būdamas neblaivus jis būna agresyvus. Nustoti vartoti alkoholiniu gėrius negali, nes yra priklausomas. Supranta, kad mama ir jos sugyventinis jo bijo, nes jis grasino ir į butą bandė įsibrauti ne kartą, o prieš penkis metus yra smurtavęs prieš motiną – išlaužęs buvo duris įsibrovė į butą, sugriebė ją gulinčią lovoje už rankos, išstūmė iš lovos ir gulinčiai ant grindų du kartus spyrė į klubą, sukėlė fizinį skausmą, metė peilį ant grindų ir pataikė motinai į kojos pirštą. Yra smurtavęs ir prieš motinos sugyventinį.
Išklausęs parodymus, kaltinamasis nebuvo nuoseklus, parodė, kad neatsimena, ar ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, ar ne, gal grasino vieną ar du kartus, o gal visus keturis kartus.
Nors kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, teismas sprendžia, kad jo kaltė įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo sugyventinės I. J. sūnus. D. K. buvo atvažiavęs pagyventi pas motiną, bet išvažiuodavo pas draugus. Kai D. K. porą kartų grįžo neblaivus, I. J. pasakė, kad nebandytų trečią kartą grįžti girtas. Tačiau, kai D. K. vėl grįžo neblaivus, buvo neįleistas į butą. Nuo tada prasidėjo daužymai į duris ir grasinimai. Pirmas kartas buvo vasario mėnesį, tiksliai datos neatsimena, nes kvietė policiją ne vieną kartą. Buvo nakties metas, apie 24 ar 01 val., grįžo D. K., skambino į duris, jis priėjęs prie durų pasakė, kad eitų nuo durų ir neskambinėtų, o šis pradėjo spardyti duris, sakė, kad užmuš abudu – jį ir motiną. Jie su I. J. išsigando, nes D. K. juos buvo ankščiau sumušęs. D. K. toliau daužė duris, skambino į duris iki atvyko pareigūnai, tada D. K. jau sėdėjo laiptinėje prie lango. I. J. grasinimus taip pat girdėjo, susinervino, bijojo D. K. ir taip pat jai buvo nesmagu prieš kaimynus. Taip pa ir kitais kartais, D. K. taip pat skambindavo, daužydavo į duris bei grasindavo, o jis kviesdavo policiją. D. K. grasindavo, kad užmuš abudu, padės į vietą, palauks už kampo ir užmuš, ir prie patrulių taip sakydavo, sakydavo, kad vis tiek gaus lygtinai, todėl nebijo. Jie su I. J. jo neblaivaus bijo, mano, kad grasinimus D. K. gali įvykdyti.
Atsakydamas į kaltinamojo ir gynėjo klausimus, K. K. parodė, kad kol D. K. laikinai dvi savaites iki nagrinėjamu įvykių gyveno pas juos, prieš juos nesmurtavo. Nors pas juos buvo palikti D. K. daiktai, tačiau daiktai buvo atiduoti kai eilinį kartą, kurią dieną neatsimena, apie 5 valandą, jis buvo priverstas kviesti policiją ir prie policijos jis daiktus D. K. atidavė. Jų buto durys įvykių metu buvo šarvuotos, jis jas pasikeitė, kadangi D. K. jau ankščiau buvo senas išlaužęs.
Nukentėjusioji I. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis D. K. yra jos sūnus. Sūnus grįžo iš Klaipėdos ir paprašė leisti kelias dienas pas ją pagyventi, kol susiras darbą. Grįždavo namo girtas, todėl tiksliai datos neatsimena, vasario pradžioje ji jo neįleido. D. K. pradėjo baladoti į duris, plūsdavo visokiais žodžiais ant jos, bet daugiausiai ant jos draugo K. K., su kuriuo ji gyvena, rėkaudavo, kad užmuš. Toks D. K. elgesys truko visą mėnesį. D. K. išveždavo policija, tačiau paleistas iš areštinės jis vėl grįždavo, daužydavo duris, rėkaudavo, sakydavo, kad užmuš, kad ji neišeis į kiemą, kad pakas. Jai buvo baisu, pakriko sveikata, nes prieš kelis metus ji priėmė D. K. po kalėjimo pas save, o šis prieš ją smurtavo ir dėl to buvo nuteistas. Byloje nurodytos įvykių datos nurodytos teisingai, D. K. visus kartus buvo neblaivus. Daiktus D. K. ji atidavė, tačiau po to D. K. dar ne kartą buvo atėjęs, daužė duris ir grasino. D. K. pas juos į butą norėjo patekti, nes neturėjo kur gyventi, bet ji jo bijojo, todėl neįleido.
L. R. Z., Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės patrulis, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena nukentėjusiuosius bei kaltinamąjį, kadangi pagal pareigas vyko pagal iškvietimą. Atsimena, kad kaltinamasis eidavo pas motiną, daužydavo duris, motinos sugyventinis sakydavo, kad kaltinamasis jiems grasina, plūstasi. Kartą jis pats girdėjo, kaip kaltinamasis grasino, kaltinamasis tais kartais būdavo neblaivus.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, liudytojui tiksliai neatsimenant aplinkybių, buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 62-63), kad 2017-02-15 apie 5.48 val. jam su vyr. patrule M. K. patruliuojant Dainavos PK prižiūrimoje teritorijoje iš Kauno apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) atėjęs sugyventinės sūnus daužo buto duris, grasina. Atvykus į įvykio vietą prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), durų pamatė akivaizdžiai neblaivų vyriškį, kuris stovėjo netoli buto durų, tačiau tuo metu jų nedaužė. Vyriškis jiems paaiškino, kad nori užeiti į butą, nes ten gyvena jo motina. Tuo metu jis patruliams girdint niekam negrasino. Apie grasinimus policijos pareigūnams pranešė buto šeimininkas, kuris atidarė duris. Jis paaiškino, kad ir vėl atėjęs neblaivus sugyventinės sūnus D. K. daužo jo buto duris, reikalauja, kad jį įleistų į butą bei grasina, kad užmuš. Taip pat paaiškino, kad tokie grasinimai vyksta ne pirmą kartą. Jis nematė, kad buto durys būtų sugadintos. Jau sulaikytas bei įsodintas į tarnybinį automobilį D. K. pasakė, kad užmuš motinos sugyventinį, sakydamas „kai grįšiu aš jį vis tiek užmušiu“. Įtariamas nusikalstamos veikos padarymu D. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyrių. Dėl šio asmens triukšmavimo tuo pačiu adresu apie 2.00 val. nakties patruliai jau buvo jį sulaikę ir nuvežę į Kauno apskr. VPK OVS. Tą kartą jam buvo surašytas protokolas pagal ANK 481 str. 2 d. ir jis buvo paleistas
Išklausęs parodymus, liudytojas juos patvirtino kaip teisingus.
L. V. B., Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis, parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiuosius atsimena tik dėl to, kad kažkada vyko pagal iškvietimą, kad kaltinamasis triukšmavo, daužė į duris, tačiau smulkiau aplinkybių neatsimena.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, liudytojui tiksliai neatsimenant aplinkybių, buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 103-104), kad 2017-03-01 apie 19.10 val. jam patruliuojant Dainavos PK prižiūrimoje teritorijoje iš Kauno apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) atėjęs sugyventinės sūnus daužo buto duris, bando patekti į buto vidų. Atvykus į įvykio vietą prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), durų pamatė akivaizdžiai neblaivų vyriškį, kuris tuo metu, kai atvykome buvo ramus, tuo metu durų nedaužė. Jis pareigūnams paaiškino, kad nori užeiti į butą, nes ten gyvena jo motina. Tuo metu jis pareigūnams girdint niekam negrasino. Apie grasinimus pareigūnams pranešė I. J., kuri gyvena minėtame bute kartu su sugyventiniu. Ji jiems paaiškino, kad ir atėjęs neblaivus sūnus D. K. grasina ją papjauti peiliu, palaukęs jos kieme ją užmušti. Taip pat paaiškino, kad tokie grasinimai vyksta ne pirmą kartą. D. K. pareigūnams pasakė, kad neturi kur eiti, todėl toliau trankys duris ir kad jam „viskas vienodai šviečia“. Įtariamas nusikalstamos veikos padarymu D. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyrių.
Išklausęs parodymus, liudytojas juos patvirtino kaip teisingus.
2017-02-11 Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad I. J. pranešė, kad 2017-02-11 apie 01.30 val. atėjęs jos sūnus D. K., būdamas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, ėmė daužyti duris, garsiai šaukti, kad ją užmuš, ji išsigando, kad jo grasinimai gali būti realūs, nes ankščiau jis yra ją sumušęs (1 t., b. l. 14-15).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017-02-11 atvykus pagal I. J. iškvietimą, I. J. atrodė susijaudinusi, išsigandusi, ant buto durų matėsi spardymo žymės, nurodė, kad smurtas pasireiškė psichologiniu spaudimu ir grasinimais susidoroti su ja ir su jos vyru (1 t., b. l. 23-24).
2017-02-15 Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad I. J. pranešė, kad 2017-02-15 apie 5.45 val. atėjęs jos sūnus D. K., būdamas neblaivus, daužė jos buto duris, grasino, kad ją ir jos sugyventinį K. K. nužudys, mano, kad sūnaus grasinimai realūs, ji jo bijo, nes ankščiau yra ją sumušęs, dabar grįžęs iš įkalinimo įstaigos, nori patekti pas ją. Ji ir jos sugyventinis bijo išeiti į laiptinę ir dienos metu, nes sūnus benamis, dažnai miega laiptinėje, būna agresyvus. Duodama parodymus nurodė, kad sūnus grasino sakydamas: „tave ir Kęstą užmušiu, palauksiu prie laiptinės ir pakasiu, subadysiu ir papjausiu“. Ji ir sugyventinis K. K. bijo, nes ji yra bejėgė apsiginti, išeinant iš namų skambina kaimynams, kad jie pažiūrėtų, ar nėra sūnaus laiptinėje (1 t., b. l. 16-17).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017-02-15 atvykus pagal K. K. iškvietimą, pranešėjas atrodė susijaudinęs, nurodė, kad smurtas pasireiškė tuo, kad vėl atėjęs neblaivus sugyventinės sūnus, daužė į duris, reikalavo įsileisti, grasino, kad užmuš, smurtu įtariamas asmuo paaiškino, kad „vis tiek sudaužys motinos sugyventinį“ (1 t., b. l. 47-50).
2017-02-27 protokolu pareiškimu I. J. pranešė, kad 2017-02-27 apie 14.10 val. jos sūnus D. K., būdamas neblaivus, veržėsi pas ją į butą, grasindamas ją nužudyti. Sūnus rankomis ir kojomis daužė duris, reikalaudamas atidaryti duris, sakydamas, kad ji kviestų policiją, jei nori likti gyva. Tiek ji, tiek jos sugyventinis yra įbauginti, bijo išeiti iš buto (1 t., b. l. 18-19).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017-02-27 atvykus pagal I. J. iškvietimą, I. J. nurodė, kad neblaivus sūnus veržėsi į butą, trankydamas, lauždamas buto duris, sistemingai grasina nužudyti, smurtu įtariamas D. K. vartojo necenzūrinius žodžius, užgauliojo buto savininką, buvo agresyvus, išvedus iš buvo pareiškė, kad jei jo neuždarys – padarys bet ką (1 t., b. l. 73-74).
2017-03-01 Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad I. J. pranešė, kad 2017-03-01 apie 19.00 val. atėjęs jos sūnus D. K., būdamas neblaivus, ėmė daužyti duris, rėkavo, kad ją užmuš, pakas, tai kartojasi kas kelias dienas (1 t., b. l. 20-21).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017-03-01 atvykus pagal I. J. iškvietimą, I. J. nurodė, kad neblaivus sūnus daužydamas į buto duris jai grasino žodžiais, kad ją nužudys, papjaus peiliu, užmuš, kad jai ilgai gyventi neliko laiko, smurtu įtariamas D. K. nurodė, kad neturi kur eiti, trankys duris, kad jam viskas vienodai šviečia (1 t., b. l. 91-94).
Iš 2017-02-24, 2017-03-16, 2017-03-17 apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti kompaktiniai diskai su garso įrašais: juose užfiksuotas I. J. 2017-02-11 01.33 val. skambutis į pagalbos centrą, kuomet ji pranešė, kad jos sūnus D. K. beldžaisi, daužo duris, bet ji jo neįsileidžia, nes bijo, kadangi jis ankščiau yra smurtavęs; užfiksuotas K. K. skambutis į pagalbos centrą 2017-02-15 02.40 val., kuriuo K. K. pranešė, kad sugyventinės sūnus triukšmauja, skambina, baladoja į duris; užfiksuotas K. K. skambutis į pagalbos centrą 2017-02-15 05.42 val., kad vėl triukšmadarys grįžo, vėl turbūt policija paleido, vėl skambinėja, baisiausias triukšmas.
Iš 2017-02-11 testo alkoholiui protokolo Nr. 2262 matyti, kad 2017-02-11 2 val. 09 min. D. K. nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio – 2,33 promilių. (2 t., b. l. 6).
Iš 2017-02-15 testo alkoholiui protokolo Nr. 2262 matyti, kad 2017-02-15 6 val. 09 min. D. K. nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio – 2,10 promilių. (2 t., b. l. 5).
Iš 2017-02-27 testo alkoholiui protokolo Nr. 4689 matyti, kad 2017-02-27 15 val. 07 min. D. K. nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio – 1,48 promilių. (2 t., b. l. 4).
Iš 2017-03-01 testo alkoholiui protokolo Nr. 4708 matyti, kad 2017-03-01 19 val. 47 min. D. K. nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio – 2,83 promilių. (2 t., b. l. 3).
Veikos kvalifikavimas
Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas yra tęstinė veika, t. y. tam tikrą laiką besitęsiančios kaltininko veikos, kurių tikslas yra įbauginti žmogų ar žmones. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai pasireiškia įvairaus pobūdžio grasinimais, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai D. K. terorizavus nukentėjusiuosius pasitvirtino, t. y. įrodyta, kad jis 2017-02-11 iki 2017-03-01 terorizavo nukentėjusiuosius: motiną I. J., jos sugyventinį K. K., o būtent: 2017-02-11 apie 1 val. 36 min., 2017-02-15 apie 5 val. 46 min., 2017-02-27 apie 13 val. 48 min., 2017-03-01 apie 19 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, rankomis daužė nukentėjusiųjų buto duris adresu (duomenys neskelbtini), ir grasino juos nužudyti.
Kaltinamasis, duodamas parodymus byloje nebuvo nuoseklus, ikiteisminio tyrimo metu kaltę iš pradžių neigė, nurodė, kad tikrai nei motinai nei jos sugyventiniui negrasino, tik beldė į buto duris, triukšmavo, dar kartą apklaustas, parodė, kad brovėsi į motinos butą, nes neturi kur gyventi, ne vieną kartą jiems grasino, kad nužudys, kad pakas, supranta, kad jos motina ir K. K. jo bijo, nes jis ankščiau yra smurtavęs prieš juos. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis taip pat nebuvo nuoseklus, nurodė, kad galėjo grasinti vieną kartą, gal porą kartų, o gal visus kartus. Dėl tokio kaltinamojo parodymų nenuoseklumo nėra pagrindo jo parodymais vadovautis.
Nukentėjusieji viso bylos tyrimo metu nuosekliai teigė, kad D. K. kaltinime nurodytu metu brovėsi pas motiną į butą, daužė, baladojo duris, grasino nužudyti, pakasti, papjauti. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo, jie buvo nuoseklūs, pagrindo, dėl kurio nukentėjusieji norėtų apkalbėti kaltinamąjį, nenustatyta, ir kaltinamasis tokio pagrindo nenurodė. Nukentėjusioji apie kaltinamojo grasinimus nurodė ir savo pareiškimuose policijai. Nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės apie patirtą psichologinį smurtą, pasireiškusį grasinimais nužudyti, užfiksuotos tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Tai, kad kaltinamais 2017-02-11 grasino K. K. patvirtina ir liudytojo R. Z. parodymai, tarnybinis pranešimas tokį elgesį motina I. J. bei jos sugyventinis K. K. suprato kaip keliantį realią grėsmę jų pačių saugumui ir sveikatai, bijojo D. K., nukentėjusioji nurodė, kad dėl nuolatinio tokių D. K. veiksmų pobūdžio sutriko jos sveikata, kas rodo, kad kaltinamasis darė stiprų psichinį poveikį nukentėjusiesiems. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiųjų terorizavimas pasireiškė nevienkartiniu grasinimu juos nužudyti, papjauti, pakasti. Tai, kad nukentėjusieji turėjo pagrindo bijoti kaltinamojo grasinimų, kad grasinimai jiems atrodė realūs ir keliantys nerimą, įrodo ir ta aplinkybė, kad abu jie ankščiau jau buvo patyrę kaltinamojo smurtą: D. K. 2013-02-14 buvo nuteistas už tai, kad 2012-07-11 grasino I. J. susidoroti su ja, penkis kartus metė lenktinį peilį į grindis, pataikė jai į kojos pirštą bei 2012-09-10 nakties metu, taip pat būdamas neblaivus, koja spyrė į buto duris, jas išlaužė, įsibrovė į butą, gulint lovoje I. J. griebė už rankos, išstūmė iš lovos, jai gulint ant grindų du kartus koja spyrė į klubą ir sukėlė fizinį smurtą (2 t., b. l. 34-36). Taip pat jis 2013-02-15 buvo nuteistas už tai, kad 2012-06-02 būdamas neblaivus smurtavo K. K. atžvilgiu, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei grasino papjauti, sulaužyti, užmušti (2 t., b. l. 37-38). Šiuo atveju veikos kvalifikavimui svarbu, kad kaltinamojo tokie bauginimo veiksmai padaryti ne vieną kartą, jie sudaro tam tikrą neteisėto elgesio grandinę, padaryti siekiant sukelti nukentėjusiųjų baimę, norint, jog jie nerimautų, jaustųsi nesaugiai, paklustų D. K. valiai ir priimtų jį į butą gyventi. Bylos duomenys rodo, kad D. K. veiksmai nebuvo tarpusavyje nutolę laiko atžvilgiu, o grasinimai motinai ir jos sugyventiniui nebuvo atsitiktiniai, jis realiai siekė įbauginti nukentėjusiuosius, o nukentėjusieji neabejojo, kad D. K. taip ir gali padaryti. Taigi, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis nurodė, kad neketino užmušti nukentėjusiosios, tačiau baudžiamajai atsakomybei kilti nėra būtina sąlyga, kad kaltinamasis norėtų realiai įvykdyti išsakomus ketinimus. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kaip terorizavimas.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis 54 - 61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis D. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, turtinė žala nepadaryta, nusikaltimas baigtas, padarytas prieš artimus garbaus amžiaus šeimos narius. Kaltinamasis ankščiau teistas ne vieną kartą, taip pat teistas ir už smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, buvo nubaustas pačia griežčiausia bausme – laisvės atėmimu, tačiau teigiamų išvadų nepadarė, vėl nusikalto. Jis nuolat baudžiamas administracine tvarka (2 t., b. l. 16-19), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, registruotas Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, specialisto išvada: netikslinga skirti teismo psichinę ekspertizę (2 t., b. l. 15), nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis), kurios terminas nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Kadangi 2017-07-18 teismo baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs, todėl bausmės pagal jį bei pagal šį nuosprendį nebendrintinos, tai bus galima padaryti įsiteisėjus abiems procesiniams dokumentams, jų vykdymo procese.
Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios įsiteisėjus nuosprendžiui.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-02-11 01.50 val. iki 2017-02-12 15.45 val. (2 t., b. l. 41, 43), nuo 2017-02-15 05.55 val. iki 2017-02-16 14.15 val. (2 t., b. l. 46, 48), nuo 2017-02-27 14.30 val. iki 2017-03-01 13.50 val. (2 t., b. l. 50, 52), nuo 2017-03-01 19.30 val. iki 2017-03-03 09.43 val. (2 t., b. l. 54, 56) (iš viso aštuonias paras), šis terminas bei suėmimo terminas nuo 2017-07-12 iki bausmės vykdymo pradžios, įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis). Byloje saugoma D. K. asmens tapatybės kortelė (2 t., galinis virželis) grąžintina D. K..
Daiktiniai įrodymai: kompaktiniai diskai su skambučių pagalbos centrui įrašais (1 t., b. l. 40, 65), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje saugoti.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – aštuonias paras ir suėmimo laiką nuo 2017-07-12 iki nuosprendžio paskelbimo 2017-10-06.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2017-10-06.
Kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios įsiteisėjus nuosprendžiui, radėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti. Byloje saugomą D. K. asmens tapatybės kortelė grąžinti D. K..
Daiktinius įrodymus: kompaktinius diskus su skambučių pagalbos centrui įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje saugoti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimto nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Jurga Vasiliauskienė