Administracinė byla Nr. ATP-15-519/2017

Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00665-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.;

12.29.; 21.11.9.; 21.11.11.  (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros (toliau Institucija) skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo, kuriuo J. J. pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 85 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su 34 (trisdešimt keturių) kilpų konfiskavimu.

Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos įmokant 24 Eur (dvidešimt keturių eurų) dydžio įmokas, o paskutinę įmoką įmokant sumoje 25 Eur (dvidešimt penki eurai).

Administracinio teisės pažeidimo byla J. J. atžvilgiu dėl ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo nutraukta, pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

6 vnt. neselektyvinių spąstų, bučiukas ir žiūronai grąžinti J. J., 34 vnt. kilpų, nutarimui įsiteisėjus, nutarta sunaikinti, tai įpareigojant padaryti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūrą.

Išaiškinta institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą – Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūrai, kad dėl žalos gamtai atlyginimo, galima kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

1.Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius P. N. 2016 m. lapkričio 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (duomenys neskelbtini)  J. J., kaltinant jį tuo, kad jis, neturėdamas teisės medžioti, 2016 m. vasario 15 d., (duomenys neskelbtini)  kaimo, sumedžiojo keturis bebrus draudžiamais naudoti spąstais (neselektyviniais). Padarė žalą gamtai už 1270,20 Eur, kuri turi būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka. Nesilaikė Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 58.1 punkto reikalavimų. Atsakomybė numatyta ATPK 85 straipsnio 4 dalyje.

1.1. J. J. nubaustas už tai, kad 2016 m. kovo 28 d. laikė savo sodyboje ūkiniuose pastatuose (duomenys neskelbtini)  rajone, 34 vnt. kilpų žvėrims gaudyti. Nesilaikė Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 58.6 punkto reikalavimų. Atsakomybė numatyta ATPK 85 straipsnio 3 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros vedėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą išnagrinėti iš naujo.

2.1. Nurodo, kad J. J. administracinį teisės pažeidimą padarė 2016 m. vasario 15 d., o visos administracinei bylai reikšmingos aplinkybės paaiškėjo tik 2016 m. lapkričio 16 d. Todėl senaties terminas pagal ATPK 35 straipsnį turėtų būti 2017 m. vasario 15 d., o ne 2016 m. rugpjūčio 15 d., kaip nurodoma Pakruojo rajono apylinkės teismo priimtoje nutartyje. Atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimas padarytas pagal ATPK 85 straipsnį, jog teismas priimdamas nutartį neatsižvelgė, jog dėl šio straipsnio yra taikomas ilgesnis senaties terminas.

2.2. Nesutinka su nutarties dalimi, kuria J. J. grąžinami daiktai – 6 vnt. neselektyvinių spąstų. Teigia, kad šie įrankiai yra susiję su administracinės teisės pažeidimo padarymu. Pažymi, kad J. J. paaiškinime nurodė, jog jis neturėdamas teisės medžioti, naudojo draudžiamus naudoti įrankius.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

3. ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Skundžiamu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimu, administracinio teisės pažeidimo byla J. J. atžvilgiu dėl ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo nutraukta, pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam nuobaudos skyrimo terminui. Institucija apeliaciniu skundu šioje dalyje nutarimą prašo pakeisti. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą J. J. atžvilgiu dėl ATPK 84 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo nutraukė, pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui, nes neatsižvelgė į tai, jog ATPK 85 straipsnyje padarytam pažeidimui taikomas ilgesnis senaties terminas.

4.1. Administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014). ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. <...>Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).

4.2. Taigi, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015).

4.3. Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos; administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

4.4. J. J. inkriminuojamas ATPK 85 straipsnio 4 dalyje nustatytas pažeidimas patenka į ATPK 35 straipsnio 1 dalies veikimo sritį, todėl administracinė nuobauda už ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau esant sąlygai, kad nėra praėję daugiau kaip vieneri metai nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos.

4.5. Administracinio teisės pažeidimo protokole (1–3 b. l.) nustatyta, kad J. J. neturėdamas teisės medžioti, 2016 m. vasario 15 d., (duomenys neskelbtini)  kaimo sumedžiojo keturis bebrus draudžiamais naudoti spąstais, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas neteisingai pradėjo skaičiuoti administracinės nuobaudos paskyrimo už ATPK 85 straipsnio 4 dalyje pažeidimo padarymą senaties terminą, nes šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos, šiuo atveju, nuo patikrinimo dienos – 2016 m. kovo 28 d., o ne nuo konkrečių veiksmų (J. J. neturėdamas teisės medžioti 2016 m. vasario 15 d. sumedžiojo keturis bebrus draudžiamais naudoti spąstais) atlikimo dienos. Kaip jau buvo minėta, pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda už šio kodekso 85  straipsnyje numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Taigi, ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas nuo pažeidimo nustatymo dienos baigėsi 2016 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūra nepraleisdamas administracinės nuobaudos skyrimo termino 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimu pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą 6 mėnesiams iki 2017 m. kovo 28 d.

4.6. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos apeliaciniu skundu, kad apylinkės teismas neteisingai skaičiavo administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminą nuo 2016 m. vasario 15 d., šią dieną laikydamas pažeidimo nustatymo diena. Konstatuotų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. J. kaltinamas pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį. Todėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo dalis, kuria administracinio teisės pažeidimo byla J. J. atžvilgiu dėl ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo nutraukta, pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui naikintina ir šioje dalyje priimamas naujas nutarimas (ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

5. Iš Institucijos surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo (1–3 b. l.) matyti, kad J. J. neturėdamas teisės medžioti, 2016 m. vasario 15 d., (duomenys neskelbtini)  kaimo, sumedžiojo keturis bebrus draudžiamais naudoti spąstais (neselektyviniais). Padaryta žala gamtai už 1270,20 Eur. Protokole taip pat nurodyta, kad J. J. nesilaikė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.1. punkto reikalavimų. Atsakomybė numatyta ATPK 85 straipsnio 4 dalyje.

5.1. Pasisakant dėl J. J. kaltės padarius ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, įvertintinos ir 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatos (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas Nr. XII-1869, įsigal. 2017 m. sausio 1 d. (TAR, 2015-07-10) redakcija). Šio įstatymo 5 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, jog  administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad J. J. protokolas už administraciniu teisės pažeidimus, numatytus ATPK 85 straipsnio 3 ir 4 dalyje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

5.2. ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą. Tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Medžioklės tvarką reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, kurių, kaip yra nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole, 58.1.1. punktą pažeidė J. J.. Taisyklių 58.1.1. punkte nustatyta, kad draudžiama medžiojant naudoti medžioklės įrankius asmeniui, neturinčiam teisės medžioti. Vertinant susiklosčiusią situaciją pagal aptartas teisės aktų normas, akivaizdu, jog J. J. padarė šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą, kadangi 2016 m. vasario 15 d., neturėdamas teisės medžioti, (duomenys neskelbtini)  kaimo, sumedžiojo keturis bebrus draudžiamais naudoti spąstais (neselektyviniais) ir tokiais savo veiksmais padarė žalą gamtai už 1270 Eur (4 b. l.).

5.3. Tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek apklausiamas apylinkės teisme, J. J. pripažino, jog 2016 m. vasario 15 d. jis prie upelio sumedžiojo keturis bebrus neselektyviniais spąstais, jog jis nėra medžiotojas ir neturi teisės medžioti. Labai gailisi dėl padaryto pažeidimo. 2016 m. kovo 28 d. patikrinimo aktas, iš kurio matyti, jog apžiūros metu rasti keturių sumedžiotų bebrų kailiai, šeši vienetai neselektyvinių spąstų, prie patikrinimo akto pridėtos nuotraukos, patvirtina J. J. kaltę padarius minėtą pažeidimą. Tarnybinį pranešimą surašęs vyriausiasis patrulis I. Š. taip pat patvirtino, jog pas J. J. atliekant sodybos apžiūrą buvo rasti 4 neteisėtai sumedžiotų bebrų kailiai, draudžiami medžioklės įrankiai, iš jų – šeši vienetai spąstų. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog įrodyta, kad J. J. neturėdamas teisės medžioti, 2016 m. vasario 15 d., (duomenys neskelbtini)  kaimo, sumedžiojo keturis bebrus draudžiamais naudoti spąstais (neselektyviniais), padarė žalą gamtai už 1270 Eur, ir tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.1. punkto reikalavimus. J. J. veiksmai atitinka jam inkriminuoto teisės pažeidimo požymius, t. y. ATPK 85 straipsnio 4 dalį.

6. Skiriant J. J. nuobaudą už ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą atsižvelgiama į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 3 punkte, 8 dalyje  nurodyta: „Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra šiais atvejais – už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis <...>. Iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.“

6.1. Vertinama tai, kad ATPK (galiojusiame iki 2017 m. sausio 1 d.) 85 straipsnio 4 dalyje nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis sudaro 1302,50 Eur su pažeidimo padarymo įrankių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti konfiskavimu, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso (įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d.) 290 straipsnio 7 dalyje nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis sudaro 1300 Eur su administracinio nusižengimo padarymo įrankių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti, konfiskavimu (Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 10 dalis). Kadangi sankcijose numatytų baudų vidurkių skirtumas neviršija 10 Eur ir abiejų straipsnių sankcijose numatytas privalomas pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimas, konstatuojama, kad sankcijos yra tapačios, todėl padaryta veika neperkvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.

6.2. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų administracinių nusižengimų kiekį ir reikšmingumą. J. J. kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, prisipažino visiškai ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo kaltę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, J. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, skirtina minimali 868 eurų bauda su pažeidimo padarymo įrankių – 6 vnt. neselektyvinių spąstų, konfiskavimu. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimu J. J. pagal ATPK 85 straipsnio 3 dalį paskirta 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su 34 (trisdešimt keturių) kilpų konfiskavimu, šios nuobaudos, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrintinos griežtesne apimant švelnesnę.

6.3. Pažeidimo padarymo įrankiai – 34 (trisdešimt keturios) kilpos, 6 vnt. neselektyvinių spąstų, paimti pas J. J. (12 b. l.) ir saugomi Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūroje, nutarimui įsiteisėjus sunaikintini.

7. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad J. J. pateikė prašymą išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą pirmosios instancijos teismui, į jo materialinę padėtį, jog jis bedarbis, augina du nepilnamečius vaikus, daro išvadą, kad yra pagrindas J. J. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti. Pažymėtina, kad išdėstant baudos mokėjimą, terminas turi būti parenkamas toks, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, dalimis mokama nuobauda neturi būti simbolinė. Todėl darytina išvada, kad paskirtos 868 Eur baudos mokėjimą yra tikslinga išdėstyti  per vienerius metus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo byla J. J. atžvilgiu dėl ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo nutraukta, pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui ir šioje dalyje priimti naują nutarimą – J. J. pripažinti kaltu padarius ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir skirti jam 868 eurų baudą su pažeidimo padarymo įrankių – 6 vnt. neselektyvinių spąstų – konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas pagal ATPK 85 straipsnio 3 dalį, 85 straipsnio 4 dalį, subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir galutinę nuobaudą J. J. skirti – 868 (aštuonių šimtų aštuonių) eurų baudą su pažeidimo padarymo įrankių – 6 (šešių vienetų) neselektyvinių spąstų, 34 (trisdešimt keturių vienetų) kilpų – konfiskavimu.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvyliką) mėnesių nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos įmokant 72 (septyniasdešimt dvejų) eurų dydžio įmokas, o paskutinę įmoką įmokant sumoje 76 (septyniasdešimt šešis) eurus.

Bauda turi būti sumokėta nurodytu grafiku į valstybės pajamas, sumokant ją į pasirinktą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant bylos numerį.

Laiku nesumokėjus baudos (nesilaikant nustatyto baudos mokėjimo grafiko), pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Pažeidimo padarymo įrankius – neselektyvinius spąstus (6 vienetus), kilpas (34 vienetus), nutarimui įsiteisėjus, sunaikinti, tai įpareigojant padaryti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūrą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                    Gražvydas Poškus