Civilinė byla Nr. 3K-3-264/2012
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02234-2009-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3;
75,7; 75,8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui V. T. ir atsakovo V. T. priešieškinį ieškovei V. T. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, institucijos, teikiančios išvadą, – Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai, tretieji asmenys byloje – AB „Swedbank“, AB DnB Nord bankas, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl šalių santuokoje įgyto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto (žemės sklypų, gyvenamųjų namų) dalių nustatymo ir padalijimo būdo parinkimo.
Ieškovė V. T. ieškiniu prašė nutraukti 2001 m. liepos 14 d. su atsakovu V. T. sudarytą santuoką dėl jo kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus N. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio išlaikymui po 1200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, padalyti santuokos metu įgytą turtą.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo neištikimas, ne kartą vartojo fizinį bei moralinį smurtą. 2008 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas paliko šeimą ir išvyko gyventi į sodybą, o ieškovė su sūnumi liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. lapkričio mėnesio gyvena adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovė prašė nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo, atsižvelgiant į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus, į nepilnamečio vaiko interesus, jai tenkančias prievoles kreditoriams ir į tai, kad atsakovas kaltas dėl šeimos iširimo.
Prašė teismą jai priteisti 2/3 dalis 1 600 000 Lt vertės santuokoje įgytą turtą: 1) 600 000 Lt vertės 0,0276 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir tame žemės sklype esantį 52 proc. baigtumo pastatą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini); 2) 300 000 Lt vertės 56,43 kv. m bendro ploto patalpą – butą, (duomenys neskelbtini); 3) 700 000 Lt vertės 10,0530 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir tame žemės sklype statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), t. y. sodybą.
Atsakovui prašė priteisti likusią 1/3 dalį 779 750 Lt vertės santuokoje įgytą turtą: 1) 350 000 Lt vertės 0,1860 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir tame žemės sklype esantį pastatą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini); 2) 30 000 Lt vertės 0,4000 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); 3) 20 000 Lt vertės 0,1300 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); 4) 350 000 Lt vertės UAB „ALINAVA“ 70 proc. akcijų; 5) pardavus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo žinioje likusius 29 750 Lt.
Po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams prašė pripažinti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis: 1) prievolę AB „Swedbank“ (buvęs AB bankas „Hansabankas“) pagal 2007 m. liepos 12 d. vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio 9 d. negrąžintas kreditas – 67 757,70 Lt; 2) prievolę Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui pagal 2006 m. vasario 27 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. vasario 27 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugsėjo 17 d. negrąžintas kreditas – 333 773,76 Lt; 3) prievolę AB DnB Nord bankui pagal 2008 m. balandžio 9 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. sausio 9 d. negrąžintas kreditas – 57 780,94 euro. Pagal 2008 m. gegužės 27 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2009 m. sausio 9 d. negrąžintas kreditas – 92 678,41 euro ir 14 481 euro, iš viso: 164 940,35 euro. Pagal bankų pateiktas pažymas bendra paskolų suma – 971 037,50 Lt. Kreditinių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti bankams įkeistas visas jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas, išskyrus sodybą.
Atsakovas priešieškinyje nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo vieno kaltės, teigė, jog kalta yra tik ieškovė. Jis nurodė, kad, kurdami šeimą, turėjo tikslą turėti savo verslą ir geras gyvenimo sąlygas. Dėl verslo dažnai išvykdavo į Norvegiją, dirbdavo savaitgaliais. Santuokos metu ieškovė mokėsi, baigė Kauno medicinos kolegiją, Klaipėdos universitete – bakalauro studijas. Atsakovas uždirbdavo visus pinigus šeimoje, apmokėdavo ieškovės studijas. Sutuoktiniai kalbėjosi apie tarpusavio santykių ateitį, tačiau jų nuomonės ir požiūris į šeimą buvo visiškai skirtingi, todėl ieškovė 2008 m. rugpjūčio mėnesį, pasiėmusi dalį jų bendro turto, išsikėlė gyventi į Klaipėdą. Atsakovas sutiko sūnaus išlaikymui mokėti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės ir kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove; prašė nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, padalyti santuokoje įgytą turtą ir jam priteisti tokį turtą: 1) 350 000 Lt vertės 56,43 kv. m bendro ploto patalpą–butą, (duomenys neskelbtini); 2) 495 000 Lt rinkos vertės 10,0530 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir tame žemės sklype statinius – sodybą, (duomenys neskelbtini); 3) 900 Lt vertės 0,4000 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); 4) 21 000 Lt bendros vertės 70 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Alinava“ akcijų, kitą nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei; priteisti jam iš ieškovės 30 500 Lt kompensaciją už sumokėtą kreditą ir pajamas, gautas už būsto nuomą, ir 71 900 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovė pardavusi butą į jo sąskaitą pervedė 19 000 Lt, jais padengtos paskolos. Prievoles kreditoriams jis prašė palikti solidarias.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovei paliko T., atsakovui – T. pavardes; nustatė nepilnamečio sūnaus N. T. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. T. tvarką; pripažino solidariomis V. T. ir V. T. prievoles – skolas – kreditoriams; priteisė ieškovei V. T. asmeninės nuosavybės teise: 1) 0,0276 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir jame esantį pastatą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini); 2) patalpą–butą, (duomenys neskelbtini); priteisė V. T. asmeninės nuosavybės teise: 1) 0,1860 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir jame esantį pastatą–gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini); 2) 0,4000 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); 3) 0,1300 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); 4) 70 (septyniasdešimt) vienetų paprastųjų vardinių UAB „Alinava“, įmonės kodas 3000659352, buveinės adresas: Grinių k., Pakražančio sen., Kelmės r., akcijų; priteisė V. T. asmeninės nuosavybės teise 9/25 dalis 10,0530 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir 9/25 dalis jame esančių statinių: pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pastato – sargo namelio, (duomenys neskelbtini), pastato – rūsio, (duomenys neskelbtini), pastato – ūkio pastato, (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), kito statinio (inžinerinio) – šulinio, (duomenys neskelbtini); priteisė V. T. asmeninės nuosavybės teise 16/25 dalių 10,0530 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir 16/25 dalių jame esančių statinių: pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pastato – sargo namelio, (duomenys neskelbtini), pastato – rūsio, (duomenys neskelbtini), pastato – ūkio pastato, (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), kito statinio (inžinerinio) – šulinio, (duomenys neskelbtini); kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovė siekdama pagrįsti santuokos nutraukimą dėl atsakovo kaltės, esant jo santuokinei neištikimybei ir naudotam fiziniam bei moraliniam smurtui, turėjo šiuos faktus įrodyti. Įvertinęs šalių, jų atstovų paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas santuokinės neištikimybės nepripažįsta, kiti liudytojai, kurie yra ieškovės sesuo ir mama, tik patvirtino, kad apie atsakovo neištikimybę girdėjo iš ieškovės ar kitų žmonių, atsakovo su kita moterimi nematė, teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė atsakovo santuokinės neištikimybės. Kadangi bylos metu buvo nustatyta, kad šalys nustojo kartu gyventi 2010 m. rugpjūčio 20 d., t. y. iki 2010 m. spalio 23 d. sodyboje atsakovo panaudoto fizinio smurto prieš ieškovę, dėl kurio yra nagrinėjama privataus kaltinimo byla, teismas šios aplinkybės nelaikė priežastimi dėl kurios nutrūko šalių santuoka. Įvertinęs 2005 m. ieškovės patirtą fizinį smurtą ir tą aplinkybę, kad po šio įvykio ji su atsakovu kartu gyveno dar trejus metus, teismas sprendė, jog po to įvykio šalys susitaikė, siekė išsaugoti šeimą ir gyveno kartu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad toks atsakovo elgesys buvo esminė priežastis, lėmusi santuokos iširimą. Ieškovės nurodyti atsakovo administracinės teisės pažeidimai padaryti daugiau kaip prieš metus iki šalims faktiškai nutraukus santuoką, todėl teismas vertino, kad ieškovė tokį elgesį toleravo ir nelaiko, jog tai iš esmės lėmė santuokos nutraukimą. Atsakovas ieškovės kaltės buvimą dėl santuokos nutraukimo įrodinėjo tik savo paaiškinimais, su kuriais ieškovė nesutiko. Dėl to teismas darė išvadą, kad atsakovas ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į tai, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko 2008 m. rugpjūčio 20 d., todėl po to buvusios aplinkybės neturi esminės įtakos santuokos nutraukimui, darė išvadą, jog yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – šalių charakterių, poreikių nesutapimo, skirtingo požiūrio į šeimą, šeiminį gyvenimą.
Teismas, atsižvelgęs į vaiko poreikius, vaiko amžių, į tai, kad vaikas neturi ypatingų specialių poreikių, tėvų turtinę padėtį, jų turimus įsipareigojimus pagal kredito sutartis, nurodė, jog vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį yra būtina skirti apie 1000 Lt, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteisiamas 500 Lt išlaikymas. Atsižvelgiant į tai, jog su ieškove lieka gyventi nepilnametis vaikas, jai priteistina 37 800 Lt didesnė turto dalis negu atsakovui (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Ieškovei priteistina turto už 756 200 Lt, o atsakovui už 718 400 Lt.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeitė: priteisė ieškovei V. T. asmeninės nuosavybės teise: 1) 390 000 Lt vertės 0,0276 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir jame esantį pastatą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini); 2) 360 000 Lt vertės 0,1860 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir jame esantį pastatą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini); 3) 700 Lt vertės 0,1300 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui V. T. asmeninės nuosavybės teise: 1) 495 000 Lt vertės 10,0530 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius: pastatą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), pastatą – sargo namelį, (duomenys neskelbtini), pastatą – rūsį, (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), kitą statinį (inžinerinį) – šulinį, (duomenys neskelbtini); 2) 188 000 Lt vertės, (duomenys neskelbtini); 3) 900 Lt vertės, 0,4000 ha dydžio žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); 4) 21 000 Lt vertės 70 (septyniasdešimt) vienetų paprastųjų vardinių UAB „Alinava“ akcijų (įmonės kodas 3000659352, buveinės adresas Kelmės r., Pakražančio sen., Grinių k.); kitas teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas.
Teismas nurodė, kad, parinkdamas santuokinio turto padalijimo būdą, rėmėsi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgė į buvusių sutuoktinių pareikštus pageidavimus, padalijus turtą turėti konkretų kilnojamąjį ar nekilnojamąjį daiktą. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo 10,0530 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių padalijimu, nes, ieškovei priteisus 9/25 dalis žemės sklypo ir sodybos statinių, o atsakovui 16/25 dalis ir nenustačius naudojimosi tvarkos, buvo sudarytos prielaidos kilti būsimiems ginčams tarp buvusių sutuoktinių dėl šio turto. Įvertinusi tai, kad atsakovas sodyboje, (duomenys neskelbtini), plėtoja kaimo turizmą, vykdo verslą, susijusį su poilsiautojų apgyvendinimu, pramogų organizavimu, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad sodybos priteisimas atsakovui užkirstų kelią ateityje atsirasti šalių konfliktams dėl bendrai valdomo daikto. Pirmosios instancijos teismo turto padalijimas, kada ieškovei priteisiamas nekilnojamasis turtas Klaipėdoje, o atsakovui – tik Kelmėje, neatitinka sąžiningumo bei teisingumo principų ir nesuteikia galimybės šalims ir toliau naudotis nekilnojamuoju turtu tiek Klaipėdoje, tiek Kelmėje. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad su ieškove lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus ir kasdienei vaiko priežiūrai ji skirs didesnę pinigų sumą nei atsakovas, konstatavo, jog šiuo atveju buvo pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei priteisti didesnę turto dalį, t. y. ieškovei 750 700 Lt, o atsakovui 723 900 Lt (CPK 3.123 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė V. T. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Dėl CK 3.118 straipsnio 2 dalies ir 3.117 straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, ieškovės teigimu, netinkamai sudarė tarp sutuoktinių dalytino turto balansą, nes neatsižvelgė į sutuoktinių turimus kreditorių įsipareigojimus ir iš turimo turto vertės neatėmė sutuoktinių turimų skolų. Pagal formuojamą teismų praktiką sudarant dalytino turto balansą turi būti įvertinta ne tik sutuoktinių įsigyto turto vertė, bet ir sutuoktinių turimi skoliniai įsipareigojimai, todėl turi būti padalytas ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-243/2009). Priteisus ieškovei, su kuria lieka nepilnametis vaikas, tik įkeistas gyvenamąsias patalpas, yra pažeidžiamas vaiko teisių apsaugos principas, nes kyla reali grėsmė, kad, ieškovei neišmokėjus paskolų, išieškojimas būtų nukreiptas į šį įkeistą turtą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas palikdamas sutuoktinius solidariaisiais skolininkais prieš kreditorius ir priteisdamas ieškovei įkeistą nekilnojamąją turtą, o atsakovui laisvą nuo suvaržymų sodybą bei akcijas nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
- Dėl CK 3.119 straipsnio ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Objektyvus ir teisingas dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl itin svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo vertė atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu įvykusius turto kainų pokyčius ir kitus objektyvius veiksnius. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi byloje 2009 m. pateiktais dalytino turto vertės duomenimis. Ieškovei atlikus turto – 0,1860 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir jame esančio pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) – vertinimą, nurodyta, kad 2011 m. šio turto vertė buvo ne 360 000 Lt, bet 252 000 Lt. Taigi apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė tarp sutuoktinių dalijamo turto vertę, nepagrįstai vertino ir apsiribojo senais ir realios turto vertės neatitinkančiais rašytiniais įrodymais dėl turto būklės ir vertės sprendimo priėmimo dieną. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nagrinėdamas šeimos bylas privalo būti aktyvus, laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo aktyviai tirti byloje įrodymus ir, prieš dalydamas turtą, nustatyti tikrąją jo vertę.
- Dėl CK 3.127 straipsnio 3 dalies taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, sutuoktinių turtinę padėtį, į realiai tarp ginčo šalių susiklosčiusią turto pasidalijimo tvarką bei neįvertino kitų reikšmingų turto padalijimo klausimui aplinkybių. Sutuoktiniai dalytiną turtą jau buvo pasidaliję de fakto pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvenamąją vietą deklaravę adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal šią deklaruotą vietą vaikas lanko progimnaziją. Dėl to teigtina, kad, priteisiant šį butą atsakovui, nebuvo atsižvelgta į vaiko interesus gyventi socialinėje aplinkoje, kurioje jis yra įpratęs ir kurioje yra jo socialinių interesų centras. Ieškovei priteisiant nekilnojamąjį turtą, kuris yra įkeistas, atsiranda galimybė, kad, negalint padengti kredito, gali būti nukreiptas išieškojimas į gyvenamąjį butą, taip būtų pažeidžiami vaiko interesai, atimta vaiko teisė į gyvenamąjį būstą. Teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisių apsaugą, turi maksimaliai sumažinti tikimybę, kad, padalijus turtą tarp sutuoktinių, vaikui, liekančiam gyventi su vienu iš tėvų, nekiltų rizikos ateityje likti be būsto. Vertinimas, kad sodybos padalijimas abiem sutuoktiniams lemia būsimo konflikto buvimą, yra nepagrįstas, nes byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė trukdytų atsakovui naudotis sodyba ar joje vykdyti verslą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką gyvenamasis namas, taigi, manytina, ir sodyba, nelaikytina nedaliuoju daiktu, todėl natūra visas gali būti priteisiamas vienam sutuoktiniui tik atsižvelgiant į CK 3.123 straipsnyje nurodytus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-243/2009).
- Dėl teismo pareigos motyvuoti savo sprendimą. Priimant teismo sprendimą nepasisakyta dėl sutuoktinių turimų skolinių įsipareigojimų, atsakovui priteisto vienintelio neįkeisto turto – sodybos ir akcijų, tokio padalijimo atitikties vaiko teisių apsaugos principui bei bendriesiems teisės principams.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas V. T. prašo kasacinį skundą atmesti, palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
- Dėl CK 3.118 straipsnio 2 dalies ir 3.117 straipsnio taikymo. Dalytino turto vertė buvo nustatoma remiantis ataskaitomis, pagal kasatorės pateiktus vertinimus. Apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo perkainoti dalytino turto, nes iš esmės visą turtą dalijo natūra, pakeitimai atlikti siekiant išvengti galimų ginčų tarp šalių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad, dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis. Pagrįstai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių yra konfliktiški tarpusavio santykiai, tai įrodo kasatorės baudžiamosios bylos iškėlimas atsakovui privataus kaltinimo tvarka. Turėdamas verslo liudijimą atsakovas verčiasi ginčo sodyboje kaimo turizmo verslu. Vykstant skyrybų procesui, vykdė naujas statybas, kasatorė šiuo turtu nesirūpino. Nuo 2008 m. rugsėjo atsakovas moka visoms kredito įstaigoms ne tik už jam priteisto turto skolas, bet ir už kasatorės.
- Dėl CK 3.119 straipsnio ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Negalima sutikti su kasatorės argumentais dėl netinkamo turto įvertinimo. Pateiktiems turto vertinimo duomenims nėra byloje pateiktų priešingų įrodymų, paneigiančių atliktą įvertinimą. Šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, o nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo pareigos vien savo iniciatyva rinkti įrodymus, galinčius patvirtinti aplinkybes dėl turto vertės. Be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo ginčo dėl turto vertės. Kasaciniame skunde ginčijama tik sodybos rinkos vertė, o kita dalytino turto vertė neanalizuojama.
- Dėl teismo pareigos motyvuoti savo sprendimą. Byloje nebuvo ginčo dėl skolų ir jų dydžio, todėl, neginčijant pirmosios instancijos nustatytos šalių prievolės kreditoriams, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl skolų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl dalijamo sutuoktinių turto balanso sudarymo
Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindas. Dalijant bendrą sutuoktinių turtą teisme, laikomasi tam tikros turto padalijimo eilės tvarkos. Bendro turto padalijimo procesas susideda iš kelių etapų. Visų pirma teismas turi nustatyti, kuris turtas yra bendras sutuoktinių turtas, o kuris – asmeninė kiekvieno nuosavybė (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Atribojus bendrą ir asmeninį sutuoktinių turtą, paaiškėja dalytinas bendras sutuoktinių turtas.
Taigi, dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia sudaryti jo balansą. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje vartoja bendrąją sąvoką „turtas“. Turtas kaip civilinių teisių objektas – tai visos turtinės vertybės, į kurias asmenys (civilinės teisės subjektai) įgyja teises ir (arba) dėl kurių šiems subjektams atsiranda pareigų. Turtas gali būti tiek materialus (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai), tiek nematerialus (turtinės teisės). Balansas bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai ir t. t.), o kitoje – skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai ir pan.). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas. Iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Taigi sutuoktinių bendro turto dalių lygybė yra įstatyme įtvirtinta prezumpcija, nuo kurios gali būti nukrypstama tik CK 3.123 straipsnyje nustatytais atvejais. Šie klausimai yra gana plačiai išanalizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. B. J., bylos Nr. 3K-3-353/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; kt.).
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad šalys, gyvendamos santuokoje, įsigijo nemažai nekilnojamųjų daiktų, akcijų. Byloje taip pat nustatyta, kad jos turi solidariųjų prievolių, atsiradusių iš kelių kreditavimo sutarčių. Kasacinis skundas grindžiamas netinkamu CK 3.118 straipsnio, reglamentuojančio turto balanso sudarymą, nuostatų taikymu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija turi pagrindą su šiais kasatorės argumentais sutikti. Bylą nagrinėję teismai neįvertino visos šalių turimų finansinių įsipareigojimų apimties ir iš esamo sutuoktiniams priklausančio turto vertės neatėmė sutuoktinių turimų skolų, šios neatsispindi bendro turto padalijime. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime apsiribojo tik šalių santuokos metu įgyto turto bei jo vertės išvardijimu ir visiškai nekreipė dėmesio į tai, jog šalys kredito įstaigoms turi didelių finansinių įsipareigojimų, o jų įvykdymui užtikrinti didelė santuokos metu įgyto turto dalis yra įkeista. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kitaip išsprendė šalių įgyto nekilnojamojo turto padalijimo klausimą natūra ir ieškovės nuosavybėn priteisė iš esmės tik įkeistą turtą visiškai nespręsdamas klausimo, kaip šalys tarpusavyje vykdys savo solidariuosius įsipareigojimus kreditoriams, ir nesprendė, kokia yra realiai kiekvienai šalių atitekusio turto vertė įvertinus sutuoktinių turimas skolas.
Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju teismų sprendimais solidariosios prievolės nepadalytos, taigi buvę sutuoktiniai išlieka solidariųjų prievolių subjektai. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. N. V., byla Nr. 3K-3-30/2011). Tai reiškia, kad sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas). Jau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamos bylos atveju būtina pažymėti, kad, nesudarius turto balanso, nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės šalių turto padalijimo klausimui išspręsti: 1) bendra santuokos metu įgyto turto vertė; 2) solidariųjų prievolių (skolų) suma; 3) solidariųjų prievolių įvykdymui užtikrinti įkeisto turto vertė. Turto balanso nesudarymas lėmė tai, kad, sutuoktiniams išliekant solidariaisiais skolininkais prievolėse prieš kreditorius, kasatorei buvo paskirtas turtas, suvaržytas įkeitimu, o atsakovui – laisvas nuo suvaržymų turtas. Teismui nenustačius ir neįvertinus šių aplinkybių, kasatorė pagrįstai kelia klausimą dėl galimo nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo bei nepilnamečio šalių sūnaus teisių apsaugos principo galimą pažeidimą.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, taip pat turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiškia, kad, esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nesuvaržytas konkrečių sutuoktinių reikalavimų, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus taip, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita.
Dėl CK 3.119 straipsnio ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo
Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėję teismai turėjo būti aktyvūs dėl dalytino turto vertės nustatymo ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos nustatė iš šalių pateiktų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas padalijamo turto vertę teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006). Kasatorė apeliacinės instancijos teisme nekėlė klausimo dėl dalytino turto vertės nustatymo, pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo ginčo šiuo klausimu. Dėl to teisėjų kolegija nelaiko pagrįstais kasatorės argumentų dėl netinkamo CK 3.119 straipsnio nuostatų taikymo. Pažymėtina tai, kad pagal bendrąją taisyklę bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).
Dėl CK 3.127 straipsnio 3 dalies taikymo
Bendras sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai teismas priteisia iš šio sutuoktinio kompensaciją kitam sutuoktiniui (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis R. A. v. R. A. byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis A. B. v. A. B. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis V. R. v. R. R. byloje Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis V. R. v. R. R. byloje Nr. 3K-3-523/2008).
Nagrinėjamos bylos atveju dalytiną šalių turtą sudaro nemažai nekilnojamojo turto objektų. Esant tokiai situacijai turto padalijimas natūra yra galimas keliais būdais: tiek padalijant sutuoktiniams atskirus nekilnojamuosius daiktus, tiek dalijant šiuos daiktus natūra. Šioje byloje kasatorė pareiškė valią, kad sodyba (duomenys neskelbtini), būtų padalyta tarp šalių natūra, nes tai yra vertingas, niekaip nesuvaržytas turtas, jame galima plėtoti verslą ir gauti pajamų.
Pasisakydama dėl kasatorės argumentų, susijusių su sodybos padalijimu, teisėjų kolegija pažymi, jog nė viena iš šalių nepareiškė savo valios įvertinti šią sodybą ir joje plėtojamą veiklą kaip verslą ir jį padalyti (lygiomis dalimis ar vienam sutuoktiniui priteisiant verslą, o kitam – turtinę teisę į pelno dalį ir pan.). Kaip matyti iš šalių reikalavimų, sodyba yra dalijama kaip nekilnojamasis daiktas (žemės sklypas su jame esančiais pastatais). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog vien tik faktas, kad ginčo sodyboje galima plėtoti verslą ir gauti pajamų, nėra pakankamas išvadai, jog šį objektą būtina padalyti natūra, kai dalytiną šalių turtą sudaro ne vienas, o keli nekilnojamieji daiktai. Tokiu atveju yra būtina atsižvelgti į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir įvertinti šalių galimybes bendrai valdyti ir naudoti objektą ir kt. Tik įvertinus visas aplinkybes gali būti sprendžiama, jog toks objektas gali būti tarp sutuoktinių natūra nedalijamas, jeigu antrajam yra proporcingai ir protingai kompensuojama tiek pinigais, tiek kitu turtu.
Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesudarius turto balanso, t. y. nenustačius ir neįvertinus, koks yra realus esamo turto vertės bei skolų santykis, nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios parinkti teisingą turto padalijimo būdą.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir neįvertino reikšmingų šiai bylai aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nes kasacinis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų; šiems pažeidimams pašalinti būtina analizuoti ir vertinti įrodymus bei nustatyti turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. birželio 1 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 88,38 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Kasaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Gražina Davidonienė
Janina Stripeikienė