Civilinė byla Nr. e2-954-413/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00912-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6.; 3.2.6.1

 (S)

Kauno

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 7 d.

Kaunas

Kauno

sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,

dalyvaujant ieškovui K. A. ir jo atstovui advokato padėjėjui K. P.,

atsakovui Š. A. ir jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

atsakovui E. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovams Š. A. ir E. A. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ieškovo reikalavimų esmė

1.       Ieškovas K. A. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti jam bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį B. M. Š., mirusios 2019 m. balandžio 12d., vardu registruoto turto, t. y. į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 21 300 Eur, ir į statinius – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė registro duomenimis 83 900 Eur; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4 010 Eur; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3 240 Eur; inžinerinius statinius (kiemo statinius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 53 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad dar būdamas santuokoje su pirmąją sutuoktine, su kuria santuoka oficialiai buvo nutraukta 1982 m. gruodžio 16 d., pradėjo gyventi su B. M. Š.. Su ja (duomenys neskelbtini) susilaukė pirmojo sūnaus E. A., o (duomenys neskelbtini) – antrojo sūnaus Š. A.. Tuo metu su B. M. Š. įsigijo nedidelį, t. y. tik 25 kv. m gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl, siekdami pagerinti gyvenimo sąlygas,  šalia jo pradėjo statyti kitą gyvenamąjį namą, kurio statyba buvo baigta 2004 metais.

3.       B. M. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovas su mirusiąja, kaip faktine sutuoktine,  kartu pragyveno daugiau nei 35 metus, vedė bendrą ūkį, o jai susirgus – iki mirties kasdien slaugė ir rūpinosi ja. Nors santuoka su B. M. Š. oficialiai nebuvo įforminta, tačiau jie gyveno faktiškai santuokinį gyvenimą ir buvo sutarę, kad visas įgytas turtas bus bendra nuosavybė ir priklausys jiems lygiomis dalimis. Tuo tikslu jis su mirusiąja jungtinės veiklos pagrindu įgijo ir pasistatė ginčo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas B. M. Š. vardu.

4.       Ieškovo nuomone, kadangi jis su B. M. Š. kartu pragyveno daugiau kaip 35 metus, vedė bendrą ūkį, siekė kartu įgyti ginčo turtą, o vėliau kartu jį valdė, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, tai šis turtas, nors ir registruotas B. M. Š. vardu, turėtų būti pripažintas bendrąją daline ieškovo ir B. M. Š. nuosavybe. Sutinkamai su CK 6.971 straipsniu, partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, yra bendroji dalinė nuosavybė. Pripažinus minėtą turtą bendrąja daline nuosavybe, ieškovui pripažintina asmeninės nuosavybės teisė į 1/2 dalį ginčo turto (CK 4.73 straipsnis). Po B. M. Š. mirties Kauno miesto 18-ąjame notarų biure užvesta paveldėjo byla Nr. 76/2019. Kaip nurodoma pridedamoje Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2019-07-02 pažymoje Nr. 88/2019, palikimą pagal įstatymą priėmė sūnūs E. A. ir Š. A..

5.       Anot ieškovo, pateiktu ieškiniu jis siekia įgyvendinti savo konstitucinę teisę į nuosavybę, o ne nesąžiningai praturtėti. Ieškovo nuomone, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi senaties termino pradžia skaičiuotina nuo ieškovo ir B. M. Š. bendro gyvenimo pabaigos.

II.       Atsakovų atsikirtimų į ieškinį esmė

6.       Atsakovas Š. A. prašo ieškinį atmesti remdamasis tokiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Ieškovas neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo pretenduoti į velionės atsakovų motinos B. M. Š. nekilnojamąjį turtą, nes šis turtas buvo asmeninė B. M. Š. nuosavybė, o ieškovas jokia apimtimi neprisidėjo prie turto įsigijimo ir sukūrimo, jo išlaikymo, mokesčių mokėjimo, kasdienės priežiūros, remonto ir rekonstrukcijos. Priešingai nei teigia ieškovas, ginčo gyvenamasis namas buvo statomas ir pastatytas ne iš bendrų lėšų, o iš B. M. Š. asmeninių ir padovanotų jos motinos lėšų. Akivaizdu, jeigu namų valda, esanti Kranto 16-osios g., būtų įsigyta ir sukurta iš bendrų B. M. Š. ir ieškovo lėšų, šis turtas viešame registre būtų registruotas kaip jų dalinė nuosavybė, o ne B. M. Š. asmeninė nuosavybė. Tačiau ieškovas nei piniginėmis lėšomis, nei darbu neprisidėjo prie nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) kūrimo. Ginčo gyvenamąjį namą statė ir įrenginėjo ne ieškovas, o kiti asmenys, kuriems už darbą mokėjo atsakovų motina.

6.2. Atsakovo nuomone, B. M. Š. ir ieškovo santykių negalima lyginti su santuokiniais susituokusių asmenų santykiais, kadangi jie vedė atskirus gyvenimus, turėjo atskirus biudžetus, be to pats ieškovas prisipažįsta, kad bendraudamas su B. M. Š. dar gyveno santuokoje su kita moterimi. Tačiau jam išsiskyrus su buvusia sutuoktine, ieškovas nebuvo lojalus atsakovų motinai, kadangi turėdavo artimų ryšių su kitomis moterimis. Be to, ieškovas buvo išlaikomas B. M. Š., prie bendro ūkio nei darbu, nei pinigais neprisidėdavo, niekuomet nemokėjo gyvenamojo namo išlaikymo išlaidų. Negana to, ieškovas turėjo dar du vaikus iš pirmosios santuokos, kuriuos reikėjo išlaikyti, todėl jis neturėjo lėšų nei namo pirkimui, nei jo pastatymui. Iki motinos ligos namų ūkio darbus nudirbdavo kitas asmuo – A. P..

6.3. Atsakovas ginčo gyvenamajame name gyvena nuo vaikystės ir jau keletą metų gyvena su sugyventine S. K.. Name gyveno ieškovas K. A. bei mama, iki ją ištiko insultas (2016 m. rugsėjo mėn.). Po insulto ji buvo slaugoma slaugos namuose. Tarp šeimos narių buvo žodinis susitarimas, jog gyvenamasis namas bus dalinamas per puse tarp vaikų, t. y. tarp atsakovų. Pagal visiems žinomą susitarimą atsakovas savo ir jo sugyventinės piniginėmis lėšomis bei darbu pertvarkė ginčo gyvenamąjį namą tokiu būdu, kad name būtų du atskiri butai. Kadangi ieškovas yra atsakovo tėvas, atsakovas niekada neprieštaravo ir neprieštaraus dėl jo gyvenimo šiame name. Namo pertvarkymui atsakovas sudarė ir vartojimo kredito sutartį Nr. 03M1718051969-3W.

6.4. Be to, ieškinys turėtų būti atmestas ir tuo pagrindu, kad ieškovas praleido bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. Iš ieškovo teiginių akivaizdu, kad apie ginčo turto teisinį režimą (kaip M. B. Š. asmeninė nuosavybė) jis sužinojo 2004 metais, kai turtas buvo teisiškai registruotas kaip sugyventinės asmeninė nuosavybė. Tai reiškia, jog jis ne tik nesiėmė jokių veiksmų, kad tariamai bendras turtas būtų registruotas ir jo vardu, tačiau vėliausiai nuo šios datos jis sužinojo apie tariamą savo teisių pažeidimą. Tokiu atveju, ieškinio senaties terminas vėliausiai suėjo 2014 metais, tačiau ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs šį terminą.

6.5.Atsakovo nuomone, paties ieškovo elgesys patvirtina, jog ginčo turtas nebuvo ir nėra bendra dalinė jo ir mamos nuosavybė. Bylos įrodymai patvirtina, kad M. B. Š. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas po atsakovų motinos mirties nesikreipė nei į teismą, nei trijų mėnesių laikotarpyje, kaip kreditorius, nepareiškė jokių pretenzijų. Ieškovas turėjo visas galimybes ir teisę kreiptis į teismą dėl ginčo turto pripažinimo bendra daline nuosavybe kol motina buvo gyva, tačiau to nepadarė. Tai reiškia, kad jam buvo žinomas tikrasis turto teisinis režimas.

6.6. Ieškinys atmestinas ir todėl, kadangi šiai dienai ginčo nekilnojamasis turtas priklauso ne M. B. Š., o atsakovams. Su ieškiniu pridėtas Kauno miesto 18-ojo notarų biuro raštas patvirtina, kad į M. B. Š. turtą, likusį po jos mirties, po 1/2 dalį atsakovui Š. A. ir atsakovui E. A. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai.

7.       Atsakovas E. A. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės yra teisingos ir atitinkančios tikrovę. Tėvas ir mama niekada nebuvo išsiskyrę, jų santykiai visada buvo geri ir tik pasiligojus motinai atsakovas sužinojo, kad tėvai nebuvo oficialiai įforminę santuokos. Tėvas vienintelis slaugė motiną iki pat jos mirties, kiekvieną dieną ligoninėje ją lankė, valgydino, o mama, kalbėdama apie namą, naudodavo terminą „mūsų“, niekada nelaikė namo savo asmenine nuosavybe ir sakydavo, kad tai šeimos turtas.

III.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. A. ir atsakovų motina M. B. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), neįregistravę santuokos, iki atsakovų motinos mirties, kartu pragyveno daugiau kaip 34 metus (ginčo dėl to byloje nėra). Gyvenant kartu jiems gimė sūnūs – atsakovai E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir Š. A., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat minėtu laikotarpiu buvo įgytas (pirktas ir pastatytas) ginčo turtas, t. y. 2004 m. nupirktas žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2004 m. pastatytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1986 m. pastatytas  ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1986 m. pastatytas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1988 m. pastatyti inžineriniai statiniai (kiemo statiniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurie buvo įregistruoti mirusios M. B. Š. vardu kaip asmeninė jos nuosavybė.

9.       Po  M. B. Š. mirties jos palikimą, atitinkamai 2019 m. balandžio 26 d. ir 2019 m. gegužės 21 d. paduodami pareiškimus notarų biurui, priėmė jos sūnūs – atsakovai E. A. ir Š. A.. Atsakovui Š. A. 2019 m. spalio 7 d. išduotas į ½ dalį ginčo turto paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą.

10.       Ieškovas 2019 m. lapkričio 12 d. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti jam nuosavybės teises į ½ dalį B. M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu registruoto ginčo turto, Ieškovas savo reikalavimus grindė teisės normomis, reglamentuojančiomis jungtinę veiklą (CK 6.969 – 6.6.982 straipsniais).

11.       Atsakovas Š. A. prašė ieškinį atmesti remdamasis trimis pagrindiniais argumentais: 1) ieškovas praleido ieškinio senaties terminą; 2) pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą; 3) neįrodė ieškinio.

Dėl ieškinio senaties

12.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kas ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-130-695/2018ir joje nurodytą praktika).

14.       Tačiau, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007, ir kt.). Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; kt.).

15.       Gindamasis nuo atsakovo Š. A. argumentų taikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senatį, ieškovas nurodė, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo ginčo turto savininkės M. B. Š. mirties.

16.       Su tokiu aiškinimu sutikti negalima. Visų pirma, nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia negali būti sietina su turto palikėjos mirtimi, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (t. y. subjektyviuoju momentu). Kadangi ginčo turtas buvo įgytas (nupirktas ir pastatytas) 1986 m., 1988 m. ir 2004 m., tai vadovaujantis CK 6.978 straipsnio 1 dalies 6 punktu, ieškovo įrodinėjamos jungtinės veiklos sutarties tikslai buvo pasiekti ir jos terminas pasibaigė atitinkamai 1986 m., 1988 m. ir 2004 m. Antra, ieškovo padėtis, vertinant ją subjektyviuoju pažeistų teisių aspektu, nepasikeitė nei M. B. Š. esant gyvai, nei po jos mirties. Ieškovas kaip ir anksčiau naudojasi ginčo turtu, gyvena pirmajame gyvenamojo namo aukšte ir atsakovas Š. A. dėl to neturi jam jokių pretenzijų. Trečia, ieškovui apie savo teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą įgyvendinimą buvo žinoma nuo jo atsiradimo ir įregistravimo mirusios M. B. Š. vardu momento (1986–2004 metais). Ieškovas šios aplinkybės neginčijo ir kitokio vertinimo nepateikė, todėl kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jis galėjo atitinkamai iki 1996 m., 1998 m. ir 2014 m. , tačiau ieškinį padavė 2019 metais, t. y. praleidęs įstatymu nustatytą 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškovas šio termino atnaujinti neprašė, o atsakovas Š. A. priešingai, prašė šį terminą taikyti. Todėl aptartos aplinkybės leidžia sutikti su atsakovo argumentais, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.126 straipsnio2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl netinkamo pažeistų teisių gynimo būdo     

17.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

18.       CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. CK 5.1 straipsnyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (2 dalis). Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą.

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad po ginčo turto savininkės mirties jos palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priėmė atsakovai. Taigi, šiai dienai yra du teisėti minėto turto savininkai ir jokios pretenzijos dėl šio turto įgijimo pagrindo atsakovams nėra pareikštos.

20.       Pažymėtina, kad asmuo savo pažeistas teises gali ginti įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimosi į teismą formalizavimas reikšmingas ne tik dėl to, kad įgalina aiškiai ir tiksliai apibrėžti teisme nagrinėtino ginčo ribas bei sukuria prielaidas teisingam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui, bet ir dėl to, kad taip užtikrinamos atsakovo teisės. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą būtinųjų sąlygų yra reikalavimas ieškinyje nurodyti ieškinio dalyką – ieškovo reikalavimą, kuris per teismą yra adresuojamas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Savo ruožtu teisė keisti ieškinio dalyką yra dispozityvi ir absoliuti ieškovo teisė, kuriai kiti asmenys ar teismas negali daryti įtakos, t. y. tik ieškovas sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis).

21.       CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012; kt.).

22.       Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti nuosavybės teises į turtą, kurios teisėtai priklauso kitiems asmenims (asmenims), tačiau šių asmenų teisės į šį turtą įstatymo nustatyta tvarka nėra kvestionuojamos (ginčijamos). Ieškovas (jo atstovas) iki baigiamųjų kalbų buvo paklaustas, ar jis nesinaudos papildomais savo teisių gynimo būdais, tačiau ieškovas pasiliko prie pareikštų ieškinio reikalavimų. Tai reiškia, kad ieškovo aptartais argumentais tenkinti jo ieškinio nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

23.       Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad kiti ieškinio argumentai teisiniam bylos rezultatui reikšmės neturi, kadangi ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas šio sprendimo 12–16 ir 17–22 punktuose nurodytais pagrindais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24.       Teismui nusprendus ieškovo ieškinį atmesti, atsakovas Š. A., kuris nesutiko su ieškiniu, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25.       Bylos duomenimis, atsakovo Š. A. turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 2000 Eur, kurios susideda iš: 900 Eur apmokėjimo advokato padėjėjai M. K. (500 Eur už susipažinimą su dokumentais; 500 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą; 350 Eur už tripliko parengimą) ir 1100 Eur išlaidų advokatei Sonatai Žukauskienei (150 Eur susipažinimas su bylos dokumentais, teisinės konsultacijos, dokumentų teikimas/paėmimas per EPP sistemą; 900 Eur atstovavimo teisme išlaidos; 50 Eur įvairių prašymų, užklausimų rengimas).

26.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

27.       Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 5, 8.2, 8.3, 8.16, 8.17, 8.19, 9. punktais, teismas sprendžia, kad ieškovės atstovavimo išlaidos teisme neviršija minėtose rekomendacijose nustatytų dydžių, nes pagal rekomendacijas maksimali už atsiliepimo į ieškinį parengimą 2019 m. lapkričio mėn., įvertinus tai, kad jį parengė advokato padėjėja, priteistina suma yra 2578 Eur (1289 Eur (bruto) x 2,5 x (Rekomendacijų 8.2 p). 80 proc. / 100 proc. (Rekomendacijų 5 p.); už tripliką – 1547 Eur ((1289 Eur (bruto) x 1,5 x (Rekomendacijų 8.3 p). 80 proc. / 100 proc. (Rekomendacijų 5 p.); o už advokatės dalyvavimą teismo posėdžiuose – 967 Eur suma (bendra trukmė apie 7 val. x 1381 Eur (bruto) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.).

28.       Atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina į bylą 2020 m. birželio 4 d. pateikti rašytiniai įrodymai, todėl atsakovo Š. A. turėtos 2000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo K. A. (CPK 93 straipsnis.).

29.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 5,51 Eur, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo K. A. (CPK 96 straipsnis).

Kauno

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui Š. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) turėtų teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,51 Eur (penkis eurus 51 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                               Gintautas Koriaginas