Civilinė byla Nr. 2A-430-538/2009
Procesinio sprendimo kategorijos
44.2.4.2; 114.4; 114.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. liepos
15 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus,
Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant
atsakovui V. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. A.
ieškinį atsakovui V. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo V. S.
apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d.
sprendimo ir
n u s t a t ė:
ieškovė
kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 20 000 Lt žalos atlyginimo.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), atsakovas V. S., vairuodamas
automobilį (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 51,
53, 199 punktų reikalavimus, sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi
lygiareikšmiu keliu važiuojančiam automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini), ir su juo susidūrė. Autoįvykio metu ji buvo sužalota ir
Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-07-13 nuosprendžiu atsakovas buvo
pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281
str. 3 d., ir nuteistas. Šio autoįvykio metu jai buvo padaryti šie sužalojimai:
(duomenys neskelbtini), šie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos
sutrikdymą. Po patirtos traumos buvo gydyta Klaipėdos ligoninėje, 2005-06-15
jai buvo atlikta (duomenys neskelbtini). Dėl diagnozuotos (duomenys
neskelbtini), 2005-10-06 buvo pakartotinai operuota. 2006-07-04 jai buvo
nustatytas (duomenys neskelbtini), buvo atlikta operacija. (duomenys
neskelbtini), buvo nustatytas dar kartą ir ji buvo stacionarizuota į Kauno
medicinos universiteto klinikas. 2007-01-15 jai buvo atlikta ketvirta operacija.
Nuo 2005-10-11 iki 2006-04-30 jai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini).
Ji neteko 60 proc. darbingumo. Šiuo metu jai nustatytas neįgalumas. Dėl
padarytų sužalojimų ji patyrė ypatingai didelį skausmą, kurio be analgetikų ji
iškęsti negali, skausmas tęsiasi iki dabar, kadangi koja dar nėra sugijusi. Iki
2007 m. gruodžio mėn. vaikščioti galėjo tik su ramentais, šiuo metu vaikščioja
su lazda. Judėjimas su ramentais sukelia didelius nepatogumus buityje, mažina
bendravimo ir veiklos galimybes. Dėl autoįvykio metu atsiradusių pasekmių
patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus.
Tauragės
rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Priteisė iš V. S. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. A., 400 Lt antrinės
teisinės pagalbos išlaidų, 600 Lt žyminio mokesčio ir 20,10 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad ieškovei V.
A. nesunkiai sveikata buvo sutrikdyta nusikaltimu, kurį atsakovas V. S. padarė
dėl neatsargumo. Autoįvykio metu ieškovė patyrė (duomenys neskelbtini),
dėl padarytų sužalojimų keturis kartus buvo operuota, iš viso per keturis
kartus apie pustrečio mėnesio gydėsi ligoninėje. Teismas padarė išvadą, kad
ieškovė dėl kaulų lūžių darytų operacijų ir pooperacinio gydymo patyrė didelius
fizinius skausmus, jos sužalojimų gydymas užsitęsė gana ilgą laiką apie 3
metus, ieškovei dėl padarytų sužalojimų nustatytas neįgalumas, ji neteko 60
proc. darbingumo, vaikščioja su ramentais, gyvena iš netekto darbingumo
pensijos. Ieškovei, kuri po sužalojimo nebegalėjo dirbti ir užsidirbti, išlaiko
save ir sūnų, tokia situacija sukėlė dvasinius sukrėtimus, nepatogumus,
išgyvenimus. Dėl padaryto sužalojimo ieškovei atsirado gana sunkios pasekmės,
kadangi ieškovei 60 proc. nedarbingumas nustatytas iki 2009 m. balandžio 16 d.,
tai yra sužalojimo pasekmės tęsiasi jau daugiau kaip trejus metus. Taip pat
teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje
nedalyvavo.
Teismas
nustatė, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, oficialiai nedirba, augina
tris nepilnamečius vaikus, yra darbingas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo
turtinė padėtis nuo nuosprendžio priėmimo būtų žymiai pasikeitusi, taip pat kad
būtų atsiradusios objektyvios priežastys, dėl kurių atsakovas negalėtų uždirbti
lėšų žalai atlyginti. Įvertinęs nurodytas dėl sužalojimo atsiradusias pasekmes,
kad žala padaryta dėl neatsargumo, taip pat atsakovo turtinę padėtį ir
sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus teismas nusprendė, kad
ieškovės nurodyta 20 000 Lt neturtinė žala yra pagrįsta.
Apeliaciniu
skundu atsakovas prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d.
sprendimą pakeisti ir priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki
10 000 Lt. Nurodė, kad teismo priteistas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas
neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Po autoįvykio 2005-06-05 teismo med.
ekspertas išvadoje nurodė, kad ieškovei padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų
sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Akto
tiriamojoje dalyje nurodyta, kad ieškovei nustatytas kairiojo šlaunikaulio
skeveldrinis lūžimas diafazės viduriniame trečdalyje. Tas pats patvirtinta ir
2005-10-20 išraše iš medicininių dokumentų, jame nurodyta, kad diagnozuota (duomenys
neskelbtini). Byloje nėra išaiškinta, dėl kokių priežasčių įvyko ši
komplikacija, ar ji natūrali, ar įvyko dėl gydytojų rekomendacijų nesilaikymo,
ar dėl autoįvykio, ar dėl netinkamo gydymo. Todėl nėra nustatytas priežastinis
ryšys tarp autoįvykio ir komplikacijos, dėl to negalima teigti, kad neturtinė
žala dėl komplikacijų ir ilgo gydymo yra jo veiksmų pasekmė. Be to, iš
2006-07-14 išrašo iš ligos istorijos matyti, kad buvo nustatytas pakartotinis
šlaunikaulio lūžimas kitoje vietoje, todėl nėra aišku, ar kitoje vietoje
atsiradęs lūžis yra jo veiksmų pasekmė. Tai galėjo įvykti griūvant, krintant
arba dėl kitokio ieškovės nerūpestingo elgesio. To nenustačius, negalima
teigti, kad ilgas gydymas yra susijęs su autoįvykiu ir, to neištyrus, negalima
teigti, kad ieškovės dvasiniai išgyvenimai buvo jo veiksmų pasekmė. Taip pat
nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė, negalėdama dirbti ir išlaikyti sūnaus,
patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Vaiko išlaikymas turi būti siejamas
ne su autoįvykiu ir jo pasekmėmis, o su tėvo pareigų vykdymu. Teismas
nepakankamai atsižvelgė, kad jo padarytas nusikaltimas neatsargus, ieškovei
padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jis išlaiko 2 vaikus, turto neturi,
iš jo priteista beveik 60 000 Lt kitiems asmenims. Mano, kad ši priteista suma
per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų bei
suformuotos teismų praktikos.
Atsiliepimu
į apeliacinį skundą ieškovė prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o
apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Byloje
nustatyta, kad 2005 m. birželio 5 d. įvykusio autoįvykio metu buvo sužalota
ieškovė ir jai padaryti šie sužalojimai – poodinės veido kraujosruvos, kairės
pusės II–III šonkaulių, kairės plaštakos II delnakaulio ir skeveldrinis
kairiojo šlaunikaulio lūžiai (b. l. 27–29). Teismo nuosprendžiu kaltu dėl šio
įvykio pripažintas ir nuteistas atsakovas (b. l. 4–9, 10–15, 17–19). Taigi
ieškovė tvirtina, kad dėl nusikaltimu padarytų sužalojimų ji patyrė didelį
fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, be to, fizinis skausmas
tęsiasi ir šiuo metu, nes sužalota koja nėra sugijusi, todėl kaltas dėl
autoįvykio asmuo privalo atlyginti jai neturtinę žalą.
LR CPK 182
str. 2 p. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, asmens nusikalstamų
veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje
byloje (prejudiciniai faktai). Kaip jau buvo nurodyta, teismo nuosprendžiu
kaltu dėl autoįvykio, kurio metu buvo sužalota ieškovė, pripažintas atsakovas,
todėl šioje civilinėje byloje spręstinas klausimas tik dėl ieškovei padarytos
atlygintinos neturtinės žalos dydžio.
Neturtinės
žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir
dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių
sumažėjimą ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinę žalą įvertinti pinigais
paprastai neįmanoma, todėl priteisiant šią žalą būtina nustatyti kuo
teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus,
praradimus, parenkant tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima
visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Neturtinės žalos
dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 str. 2 d. ir teismo
sprendime turi būti ne tik įvertinti kriterijai, kuriais remdamasis teismas
nustato priteistino konkrečiu atveju neturtinės žalos atlyginimo dydį, bet ir
argumentais pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos
bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie
teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį
konkrečioje situacijoje. Kolegija pripažįsta, kad šioje byloje pirmosios
instancijos teismo motyvacija ir išvados visiškai atitinka suformuotą teismų
praktiką, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį šios kategorijos bylose.
Byloje
nustatyta, kad dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų ieškovei buvo padaryti šie
sužalojimai – (duomenys neskelbtini). Neabejotina, kad šie sužalojimai
sukėlė ieškovei didelį fizinį skausmą, po autoįvykio ieškovė buvo operuota bei
gydyta ligoninėje, be to, ir po šio gydymo ieškovei buvo apribota judėjimo
galimybė dėl sužalotos kojos. Dėl to ji patyrė nepatogumus, sumažėjo bendravimo
galimybės ir darytina išvada, kad tai jai sukėlė dvasinius išgyvenimus.
Apeliantas pagrįstai nurodo, kad vaikų išlaikymas yra tėvų pareiga, tačiau dėl
patirtų sužalojimų ieškovė negalėjo dirbti ir teikti išlaikymą vaikams tokį,
kokį teikdavo iki jai padarytų sužalojimų, ir neabejotina, kad tai jai sukėlė
dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad to paties autoįvykio metu buvo sužaloti
ir kiti asmenys, kuriems buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, ir jiems
teismo nuosprendžiu priteista beveik po 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo padarytas nesunkus sveikatos
sutrikdymas, pirmosios instancijos teismo priteista 20 000 Lt neturtinės
žalos atlyginimo suma atitinka proporcingumo bei asmenų lygybės prieš įstatymą
principus (CPK 6 str.).
Taigi
atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nepriklausomai nuo
to, dėl kokių priežasčių komplikavosi ieškovės gydymas, pirmosios instancijos
teismo priteista ieškovei 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per
didelė ir ją mažinti nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių
duomenų, jog ieškovė buvo gydoma netinkamai ar nesilaikė jai nurodytų gydytojų
rekomendacijų, todėl remiantis tik apelianto nurodytomis prielaidomis mažinti
priteistą sumą nėra pagrindo (CPK 178 str., 179 str. 1 d.). Taip pat
pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis nelaikytina lemiamu kriterijumi
nustatant neturtinės žalos dydį. Kolegijos nuomone, šioje byloje nustatytas
neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus
(CK 1.5 str.), todėl mažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį
ieškovei nėra pagrindo (CPK 178, 185 str.).
Pirmosios
instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą sprendimą ir jį keisti arba
naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas
n
u t a r i a:
Tauragės
rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o
apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Almantas
Padvelskis
Kolegijos teisėjai Žydrūnas
Bertašius
Danguolė
Martinavičienė