Administracinė byla Nr. A-429-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00803-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.3; 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja I. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-10270; 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2016 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 3R-42 (AG-17/05-2016); 3) priimti naują sprendimą – įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjai trūkstamos paramos dalį, iš viso: 18 689,62 Eur pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos (duomenys neskelbtini) km. miškuose“ (sutartis Nr. 2IM-KS-12-1-011583-PR001).
2. Pareiškėja nurodė, kad Agentūros ir VAGK sprendimai neteisėti ir naikintini, o jai pritaikytos sankcijos nepagrįstos. Pareiškėja paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 19 d. su Agentūra sudarė paramos sutartį, kurioje numatyta galutinė paramos dalis – 56 302,13 Eur. Šiomis lėšomis turėjo būti remiamos išlaidos, susijusios su pavėsinių, stalų, suolų, laužaviečių, šiukšlių dėžių, lauko tualetų, medinių atrakcionų, apžvalgos aikštelių, informacinių rodyklių, informacinio stendo, stacionaraus žemėlapio, skulptūrų, laiptų įrengimu. Darbų atlikimui pagal pateiktus komercinius pasiūlymus ir pigiausią sąmatą buvo pasirinkta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Neusas“. Agentūra pastabų dėl komercinių pasiūlymų ir sąmatų neturėjo. Su UAB „Neusas“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis, minėta bendrovė atliko visus sutartyje numatytus darbus, pateikė 56 302,13 Eur sąskaitą, kurią pareiškėja apmokėjo. Agentūra atliko išlaidų kainų ekspertizę, kurios metu išnagrinėti pirkimo dokumentai ir atlikta patikra projekto įgyvendinimo vietoje, tačiau pareiškėjai Agentūros vertinimas neaiškus.
3. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2011 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 3D-330  papildė Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 „Dėl tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos Respublikos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo“ 5 priedu Rekreacinės infrastruktūros įrengimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, kuriame buvo numatyti didžiausieji infrastruktūros įrengimo įkainiai (apžvalgos aikštelės 1 vnt. – 15 000 Lt, laipteliai 1 kv. m – 500 Lt, mediniai atrakcionai 1 vnt. – 3 000 Lt, pavėsinės 1 kv. m – 300 Lt, suolai 1 vnt. – 600 Lt, stalai 1 vnt. – 1 000 Lt, laužavietės 1 vnt. – 1 000 Lt, šiukšlių dėžės ir konteineriai 1 vnt. – 500 Lt, lauko tualetai 1 vnt. 4 000 Lt, informaciniai stendai 1 vnt. – 1 000 Lt, stacionarūs žemėlapiai 1 vnt. – 1 000 Lt, rodyklės 1 vnt. – 1 000 Lt, ženklai 1 vnt. – 1 000 Lt, skulptūros 1 vnt. – 5 000 Lt).
4. Pareiškėja nurodė, kad jos ir Agentūros sudaryta 2014 m. gruodžio 19 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paramos sutartimi Nr. 2IM-KS-12-1-011583-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) buvo sutarta, kad paramos gavėjui (t. y. pareiškėjai) kompensuojama 332 910,00 Lt visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų. Sutarties kaina buvo esminė sutarties sąlyga, ji iki sutarties sudarymo buvo detaliai nurodyta Agentūrai 2014 m. lapkričio 24 d. rašte dėl papildomų duomenų, reikalingų sutarčiai rengti, pateikimo su komerciniais pasiūlymais, o šių duomenų pagrindu ir buvo sudaryta Paramos sutartis. Atsakovas, nesutikdamas su nurodytomis kainomis galėjo Paramos sutarties nesudaryti. Kainos nesiekė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – ir Žemės ūkio ministras) 2011 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 3D-330 nustatytų maksimalių kainų.
5. Pareiškėjos nuomone, Agentūra UAB „Civitta“ 2015 m. lapkričio 11 d. ekspertinės konsultacijos ataskaita Nr. 100 nuginčijo Žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 3D-354, tačiau bendrovės konsultacija negali paneigti teisės aktų, t. y. minėto įsakymo.
6. Pareiškėja nurodė, kad pateikiant galutinį mokėjimo prašymą, lauko tualetai, mediniai atrakcionai, informacinės rodyklės, informacinis stendas, stacionarus žemėlapis buvo visiškai įrengti projekto įgyvendinimo vietoje. UAB „Neusas“ minėtus objektus turėjo impregnuoti karštuoju būdu. Ekspertai į patikros vietą atvyko kaip tik tuo momentu, kai kelioms dienoms šiuos objektus, be pareiškėjos žinios, UAB „Neusas“ buvo išsivežęs impregnavimo procedūroms atlikti. Ekspertai projekto vykdymo vietoje apsilankė pareiškėjos neinformavę, tuo metu ji sirgo, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl negalėjo pasinaudoti teise pateikti paaiškinimą. Agentūros komisija, 2015 m. lapkričio 6 d. atlikusi patikrą vietoje, nustatė, kad visi minėti objektai visiškai įrengti ir yra projekto įgyvendinimo vietoje, todėl 7 298,44 Eur yra faktiškai patirtos išlaidos ir jos turi būti kompensuojamos.
7. Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. gegužės 21 d. su Agentūra buvo sudarytas susitarimas Nr. 1 dėl Paramos sutarties pakeitimo (toliau – ir 2015 m. gegužės 21 d. susitarimas) – sutarta pakeisti Paramos sutarties 33 punktą, pagal kurį mokėjimo prašymo pateikimo terminas paramos gavėjo motyvuotu prašymu gali būti pratęstas. Mokėjimo prašymo pateikimo terminas nebuvo esminė susitarimo sąlyga ir terminą galima buvo pratęsti, todėl ekonominės sankcijos taikymas už šios dalies tariamą pažeidimą yra neadekvatus veiksmas.
8. Pareiškėja nurodė, kad pateikiant galutinį mokėjimo prašymą, lauko tualetai, mediniai atrakcionai, informacinės rodyklės, informacinis stendas, stacionarus žemėlapis buvo visiškai įrengti projekto įgyvendinimo vietoje, tačiau Agentūra šių objektų pateikus paraišką ar nedelsiant po paraiškos pateikimo, buvimo netikrino, todėl faktinė aplinkybė, jog pateikiant galutinį mokėjimo prašymą visi objektai buvo vietoje, nepaneigta.
9. Pareiškėja teigė, kad Paramos sutartyje ir 2015 m. gegužės 21 d. susitarime nėra nurodyta, kad po lauko tualetų, medinių atrakcionų, informacinės rodyklės, informacinio stendo, stacionaraus žemėlapio įrengimo projekto įgyvendinimo vietoje, pareiškėja negali atlikti šių objektų gerinimo darbų – impregnuoti jų karštuoju būdu, kad būtų užtikrintas šių objektų ilgaamžiškumas.
10. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2012 m. rugpjūčio 1 d. Agentūrai pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. 2IM-KS-12-1-011583-PR001 (toliau – ir Paraiška). 2014 m. gruodžio 19 d. pareiškėja su Agentūra pasirašė Paramos sutartį, pagal kurią įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 2IM-KS-12-1-011583-PR001 „Pelno nesiekiančios investicijos (duomenys neskelbtini) km. miškuose“ (toliau – ir Projektas). 2015 m. rugsėjo 28 d. pareiškėja pateikė mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, reg. Nr. 2IM-KS-12-1-011583-MP002 (toliau – ir Mokėjimo prašymas), pagal kurį deklaravo 62 557,92 Eur išlaidų.
12. Atsakovas nurodė, kad, įvertinus Mokėjimo prašymą, pareiškėjai suteikta 37 612,51 Eur paramos suma vietoj prašytos 56 302,13 Eur paramos sumos, nesuteikta 18 689,62 Eur paramos suma. Vertindama mokėjimo prašymą Agentūra atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Ekspertizės metu buvo išnagrinėti pareiškėjos Projekto pirkimo dokumentai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės ,,Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) nuostatas, tinkamomis finansuoti pripažįstamos tik būtinos ir faktiškai patirtos išlaidos. Paraiškos pareiškėjo deklaracijoje pareiškėja patvirtino, kad prašoma parama yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma (pareiškėjo deklaracijos 6 punktas). Taigi gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma.
13. Atsakovas nurodė, kad ekspertizės metu buvo išnagrinėti pirkimo dokumentai bei atlikta patikra Projekto įgyvendinimo vietoje. Nustatyta, kad pavėsinių (5 vnt.), stalų (5 vnt.), suolų (10 vnt.), laužaviečių (5 vnt.), šiukšlių dėžių (9 vnt.), apžvalgos aikštelių (4 vnt.), skulptūrų (6 vnt.), medinių laiptų (80 kv. m) pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 54 448,54 Eur, o tinkamos išlaidos, apskaičiuotos atlikus skaičiuojamąją kainų ekspertizę, buvo 41 791,68 Eur. Todėl netinkamomis finansuoti pripažintos 12 656,86 Eur išlaidos.
14. Atsakovas paaiškino, kad Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktyje nurodyta, kad parama sumažinama, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad paramos gavėjo atlikto pirkimo prekių, paslaugų ar darbų kaina yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos konkrečios investicijos didžiausios rinkos kainos. Pagal Mokėjimo prašymą apskaičiuota netinkama deklaruoti 12 656,86 Eur išlaidų suma, t. y. 11 391,18 Eur paramos sumos (12 656,86 Eur x 90 proc. paramos intensyvumas = 11 391,18 Eur).
15. Atsakovas nurodė, kad tinkamos finansuoti išlaidos yra tik faktiškai patirtos. Kartu su Mokėjimo prašymu pareiškėja pateikė 2015 m. rugpjūčio 28 d. paslaugų priėmimo-perdavimo aktą prie rangos sutarties, kuriame nurodyta, kad darbai atlikti per 2015 m. birželio–rugpjūčio mėnesius. 2015 m. rugsėjo 28 d. Projekto įgyvendinimo galutinės ataskaitos 6 punkte pareiškėja pažymėjo, kad Projektas baigtas įgyvendinti, visi Projekto tikslai ir uždaviniai yra pasiekti, investicijos įrengtos. Tačiau ekspertizės metu, atlikus patikrą vietoje, nustatyta, kad nebaigti lauko tualetų (3 vnt.), medinių atrakcionų (3 vnt.), informacinės rodyklės (5 vnt.), informacinio stendo (1 vnt.), stacionaraus žemėlapio (1 vnt.) įrengimo darbai, deklaruojami Mokėjimo prašyme. Todėl Agentūra, vadovaudamasi ekspertizės metu surinktais duomenimis, apskaičiavo, kad netinkamos finansuoti faktiškai nepatirtos 8 109,38 Eur išlaidos už lauko tualetų, medinių atrakcionų, informacinių rodyklių, informacinio stendo, stacionaraus žemėlapio įrengimo darbus.
16. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgus į nustatytus pažeidimus ir vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.1, 197.1.8 papunkčiais bei Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 21.3, 110, 111.1, 111.4 papunkčiais, pagal Mokėjimo prašymą pripažinta tinkama išmokėti 37 612,51 Eur paramos suma, vietoj prašytos 56 302,13 Eur paramos sumos (56 302,13 Eur – 11 391,18 Eur (netinkama kompensuoti paramos suma, apskaičiuota atlikus skaičiuojamąsias kainų ekspertizes, bei 7 298,44 Eur už neatliktus darbus) = 37 612,51 Eur). Apie priimtą sprendimą pareiškėja informuota skundžiamu Agentūros 2015 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. BRK-10270(12.4.) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas).
17. Atsakovas paaiškino, kad Paramos sutartyje yra nurodyta paramos suma, kuri bus pareiškėjai skiriama, jeigu ji laiku pateiks reikiamus dokumentus Agentūrai, bei įrodys patirtų išlaidų pagrįstumą, tačiau skirtina Projektui suma neužtikrina pareiškėjai teisės besąlygiškai ją gauti. Išlaidos Projektui turi būti pagrįstos, būtinos ir patirtos laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Agentūra nustatė, kad pareiškėja Mokėjimo prašyme deklaravo padidintas investicijų kainas (tai nustatė nepriklausomi ekspertai, pateikę detalų rinkos kainų išlaidų apskaičiavimą), be to, Agentūra nustatė, kad Mokėjimo prašyme pareiškėja deklaravo faktiškai nepatirtas išlaidas, t. y. nustatyta, kad nebaigti lauko tualetų (3 vnt.), medinių atrakcionų (3 vnt.), informacinės rodyklės (5 vnt.), informacinio stendo (1 vnt.), stacionaraus žemėlapio (1 vnt.) įrengimo darbai.
18. Atsakovas nurodė, kad Paramos sutartis yra administracinė sutartis, kuri savo esme ir prasme nėra laikytina tapačia civilinei sutarčiai. Pareiškėja, įgyvendindama Projektą privalo vadovautis ne tik Paramos sutarties nuostatomis, tačiau laikytis ir Administravimo bei Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Pareiškėja deklaravo per aukštas investicijų kainas, nors rinkoje egzistavo ženkliai mažesnės kainos. Todėl Agentūra, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 21.1 ir 21.3 papunkčiais, gali kompensuoti tik būtinas ir mažiausias Projektui įgyvendinti reikalingas investicijas. Pareiškėjai nedraudžiama įsigyti itin prabangių ar pagerintos kokybės prekių, tačiau tokios išlaidos negali būti pripažintos pagrįstomis, būtinomis ir mažiausiomis projektui įgyvendinti. Pareiškėja turėjo dėti visas pastangas, kad atlikto pirkimo kaina būtų maksimaliai mažiausia rinkoje. Projekto investicijų įsigijimas padidintomis kainomis nereiškia, kad investicijos atitinka rinkos kainą ir yra tinkamos finansuoti.
19. Atsakovas teigė, kad gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Šiuo atveju kilo įtarimų dėl galimai nepagrįstai didelių perkamų prekių kainų, todėl pažeidimas nustatytas remiantis Agentūros atliktos užsakomosios ekspertizės išvadomis.
20. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos paaiškinimas, jog rangovas be jos žinios išsivežė trūkstamus objektus impregnavimui karštuoju būdu, atrodo neįtikinamai. Pagal 2015 m. kovo 27 d. rangos sutartį Nr. 2015/003 visus darbus rangovas privalėjo užbaigti iki 2015 m. rugsėjo 28 d. Kartu su Mokėjimo prašymu pareiškėja pateikė 2015 m. rugpjūčio 28 d. paslaugų priėmimo-perdavimo aktą prie rangos sutarties, kuriame nurodyta, kad darbai atlikti per 2015 m. birželio–rugpjūčio mėnesius. 2015 m. rugsėjo 28 d. Projekto įgyvendinimo galutinės ataskaitos 6 punkte pareiškėja pažymėjo, kad Projektas baigtas įgyvendinti, visi Projekto tikslai ir uždaviniai yra pasiekti, investicijos įrengtos. Pareiškėja Agentūrai nepateikė jokios informacijos (pateikė tik 2015 m. lapkričio 17 d.), kad rangos darbai iki nustatytos datos neatlikti. Objektų nesant, ar šiuo atveju, esant iš dalies, Agentūra turėjo teisę už šias investicijas patirtų išlaidų nekompensuoti, nepaisant to, kad 2015 m. lapkričio 6 d. Agentūros patikra vietoje visus minėtus objektus rado vietoje visiškai įrengtus ir pareiškėja ištaisė 2015 m. spalio 30 d. užfiksuotus pažeidimus, kurie realiai buvo. Pareiškėja nepateikė jokių paaiškinimų, kam buvo reikalinga atlikti karštąjį impregnavimą, ir kodėl jis nebuvo atliktas užbaigiant darbus. Atsakovo manymu, tikėtina, kad rangovas laiku nebuvo visiškai įrengęs visų objektų. 2015 m. lapkričio 6 d. patikros metu visi objektai buvo sumontuoti, taigi Mokėjimo prašyme pareiškėja deklaravo, kad objektai įrengti, prašė kompensacijos už juos, tačiau žinojo, kad darbai neužbaigti, ir Agentūra gali nustatyti pažeidimą, jog Projekto tikslai nepasiekti, faktiškai darbai neatlikti. Aplinkybė, kad pareiškėja turėjo nedarbingumo pažymėjimą, nepaaiškina, kodėl Mokėjimo prašyme buvo deklaruoti neatlikti darbai. Nesuvokiama, kad rangovas savavališkai būtent tą dieną, kai nuspręsta patikrinti pareiškėjos Mokėjimo prašyme deklaruotų išlaidų pagrįstumą, paima objektus. Atsakovo nuomone, tokie pareiškėjos veiksmai suponuoja išvadą, jog ji siekia išvengti sankcijų dėl nustatytų neatitikimų.
21. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai nenustato konkrečių terminų, per kuriuos Agentūra turi atlikti patikras, vertindama Mokėjimo prašymą. Agentūra bet kuriuo Projekto įgyvendinimo momentu turi teisę atlikti Projekto patikrą vietoje apie tai neįspėjusi. Patikrinimo metu nustatyti neatitikimai įrodo, jog Mokėjimo prašyme pareiškėja deklaravo faktiškai nepatirtas išlaidas.

II.

22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjos I. J. skundą patenkino iš dalies, panaikino Agentūros 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-10270, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 3R-42 (AG-17/05-2016) ir įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti I. J. Mokėjimo prašymą, likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
23. Teismas nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėja Agentūrai pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose”, siekdama gauti paramą projektui „Pelno nesiekiančios investicijos (duomenys neskelbtini) km. miškuose“ įgyvendinti. Paraiškoje nurodyta, jog bendra projekto vertė 383 566,67 Lt, prašoma paramos suma 345 210,00 Lt. Paraiškos XII dalies 6 punkte pareiškėja patvirtino, kad ši suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. Paraiškos V dalies 6 punkte pareiškėja, be kita ko, nurodė tokias išlaidų kategorijas: 5 vnt. pavėsinių iki 25 kv. m – 37 500,00 Lt (10 860,75 Eur) (6.1 p.), 5 vnt. stalų – 5 000 Lt (1 448,10 Eur) (6.2 p.), 10 vnt. suolų – 6 000 Lt (1 737,70 Eur) (6.3 p.), 5 vnt. laužaviečių – 5 000 Lt (1 448,10 Eur) (6.4 p.), 9 vnt. šiukšlių dėžių – 4 500 Lt (1 303,29 Eur) (6.5 p.), 4 vnt. apžvalgos aikštelių – 60 000 Lt (17 377,20 Eur) (6.6 p.), 6 vnt. lauko tualetų – 24 000 Lt (6 950,88 Eur) (6.7 p.), 5 vnt. informacinių rodyklių – 5 000 Lt (1 448,10 Eur) (6.8 p.), informacinis stendas – 1 000 Lt (289,62 Eur) (6.9 p.), stacionarus žemėlapis – 1 000 Lt (289,62 Eur) (6.10 p.), 6 vnt. skulptūrų – 30 000 Lt (8 688,60 Eur) (6.11 p.), rekreacinis takas 1 026 kv. m, 1,8 m pločio – 153 900 Lt (44 572,52 Eur) (6.12 p.), 3 vnt. medinių atrakcionų – 9 000 Lt (2 606,58 Eur) (6.13 p.), mediniai laiptai 80 kv. m – 40 000 Lt (11 584,80 Eur) (6.14 p.).
24. Teismas nustatė, kad Agentūra su pareiškėja pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ 2014 m. gruodžio 19 d. sudarė Paramos sutartį ir du susitarimus dėl Paramos sutarties pakeitimo. Pareiškėja įsipareigojo Projektą įgyvendinti ir Mokėjimo prašymą pateikti iki 2015 m. rugsėjo 29 d., nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, o Agentūra įsipareigojo teisės aktuose ir sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti iki 90 proc. visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų (Paramos sutarties 1.1, 2, 5.1 p.). Pagal Paramos sutarties 7 punktą kartu su mokėjimo prašymu turėjo būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad išlaidos atitinka išlaidas, nurodytas Paramos sutarties 6 punkte ir Paraiškoje. Kartu su mokėjimo prašymu pareiškėjas turi pateikti išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentus, jei mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos dėl tam tikrų priežasčių negali būti kompensuojamos, atitinkama išlaidų dalis nekompensuojama ir apie tai Agentūra informuoja paramos gavėją (Paramos sutarties 9, 10 p.). Pareiškėjo pareigos numatytos Paramos sutarties 17 punkte, o šio punkto 17.4 punktas nustato, jog pareiškėjas privalo vykdyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimus, laikydamasis Paramos sutarties 5.4 punkto reikalavimų, t. y. tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 (toliau – ir Metodika), o prekes, paslaugas ar darbus, kuriems pagal Metodiką nėra nustatyti didžiausieji įkainiai, įsigis laikydamasi Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (toliau – ir Pirkimų taisyklės).
25. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2015 m. rugsėjo 28 d. Agentūrai pateikė Mokėjimo prašymą, kuriame nurodė deklaruojamą tinkamų finansuoti išlaidų sumą – 62 557,92 Eur. Pareiškėja prašė kompensuoti pirkimo dokumentuose numatytas išlaidas: pavėsinių (5 vnt.), stalų (5 vnt.), suolų (10 vnt.), laužaviečių (10 vnt.), šiukšlių dėžių (9 vnt.), lauko tualetų (3 vnt.), medinių atrakcionų (3 vnt.), apžvalgos aikštelių (4 vnt.), informacinių rodyklių (5 vnt.), informacinio stendo, stacionaraus žemėlapio, skulptūrų (6 vnt.), 80 kv. m medinių laiptų, iš viso – 62 557,92 Eur. Kartu su mokėjimo prašymu, pareiškėja pridėjo patirtas išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus: 2015 m. kovo 27 d. Statybos rangos sutartį 2015/003, 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. NEU064, 2015 m. rugpjūčio 28 d. Paslaugų (prekių) perdavimo-priėmimo aktą. 2015 m. rugsėjo 28 d. pareiškėja pateikė Projekto įgyvendinimo galutinę ataskaitą.
26. Teismas nustatė, kad Agentūra 2015 m. lapkričio 6 d. atliko mokėjimo prašymo patikrą vietoje ir parengė patikros vietoje ataskaitą, kurioje nurodė, jog mokėjimo prašyme nurodytos investicijos įvykdytos.
27. Teismas nustatė, kad UAB „Civitta“ Agentūros užsakymu suteikė ekspertinę konsultaciją investicijoms pagal pareiškėjos Mokėjimo prašymą įvertinti ir surašė 2015 m. lapkričio 11 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 100.
28. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. Agentūra priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad nustatyta tvarka įvertino pareiškėjos Mokėjimo prašymą; vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes, kurių metu buvo išnagrinėti pareiškėjos pateikti pirkimo dokumentai (2015 m. kovo 27 d.) statybos rangos sutartis su UAB „Neusas“, 2015 m. birželio 1 d. sąskaita faktūra Nr. NEU064, 2015 m. rugpjūčio 28 d. perdavimo-priėmimo aktas). Atsakovas Sprendime nurodė, jog vadovaujantis ekspertizės metu nustatytais duomenimis, netinkamomis finansuoti pripažintos 12 656,86 Eur išlaidos (5 448,54 Eur pareiškėjos investicijoms deklaruojama suma) – 41 791,68 Eur (tinkamos išlaidos, apskaičiuotos atlikus skaičiuojamąją kainų ekspertizę).
29. Teismas nustatė, kad Sprendime taip pat nurodoma, jog ekspertizės metu, atlikus patikrą vietoje, nustatyta, kad nebaigti lauko tualetų (3 vnt.), medinių atrakcionų (3 vnt), informacinės rodyklės (5 vnt.), informacinio stendo (1 vnt.), stacionaraus žemėlapio (1 vnt.) įrengimo darbai, deklaruojami Mokėjimo prašyme. Agentūra, vadovaudamasi ekspertizės metu surinktais duomenimis apskaičiavo, kad netinkamos finansuoti faktiškai patirtos 8 109,38 Eur išlaidos, iš jų: lauko tualetų (3 vnt.) įrengimo darbai 3 475,44 Eur, medinių atrakcionų (3 vnt.) įrengimo darbai – 2 602,58 Eur, informacinių rodyklių (5 vnt.) įrengimo darbai – 1 448,10 Eur, informacinio stendo įrengimo darbai – 289,63 Eur, stacionaraus žemėlapio įrengimo darbai – 289,63 Eur. Agentūra pagal Mokėjimo prašymą apskaičiavo netinkama deklaruoti 8 109,38 Eur sumą, t. y. 7 298,44 Eur paramos sumos (8 109,38 Eur x 90 proc. paramos intensyvumas). Šios išlaidos Agentūros sprendime buvo įvertintos kaip nepagrįstai deklaruotos ir nekompensuotinos. Agentūra pagal Mokėjimo prašymą pripažino tinkama išmokėti 37 612,51 Eur paramos sumą vietoje prašytos 56 302,13 Eur paramos sumos (56 302,13 Eur – 11 391,18 Eur bei 7 298,44 Eur).
30. Teismas aptarė Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų tinkamumą, mokėjimo prašymų vertinimą ir sprendimų dėl pareiškėjų patirtų išlaidų kompensavimo priėmimą.
31. Teismas nurodė, kad, baigęs įgyvendinti projektą, paramos gavėjas Agentūrai pateikia galutinį mokėjimo prašymą, kuriame deklaruoja visas patirtas ir apmokėtas tinkamas finansuoti išlaidas, o taip pat galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (Įgyvendinimo taisyklių 100 p.). Patikra vietoje gali būti atliekama bet kuriame paramos paraiškų ir mokėjimo prašymu administravimo etape (Įgyvendinimo taisyklių 105 p.).
32. Teismas nustatė, kad 2015 m. lapkričio 17 d. paaiškinime ir teismo posėdžio metu pareiškėja teigė, jog teikiant galutinį mokėjimo prašymą lauko tualetai, mediniai atrakcionai, informacinės rodyklės, informacinis stendas, stacionarus žemėlapis buvo visiškai įrengti Projekto įgyvendinimo vietoje, o ekspertai į patikros vietą atvyko kaip tik tuo metu, kai šie objektai kelioms dienoms buvo išsivežti impregnuoti. Pareiškėja paaiškino, kad impregnavimo darbai buvo atlikti papildomai, už šių darbų atlikimą UAB „Neusas“ ji apmokėjusi savo lėšomis, tačiau nepateikė jokių šių darbų atlikimo faktą bei atsiskaitymą už jų atlikimą patvirtinančių įrodymų. Teismas nurodė, kad dėl objektų atvežimo į paskirties vietą, sumontavimo, vėliau išvežimo ir pakartotinio atvežimo yra patiriamos papildomos sąnaudos, todėl pareiškėjos paaiškinimai dėl dalies objektų išvežimo impregnuoti nėra įtikinami.
33. Teismas pažymėjo, kad Paramos sutartimi pareiškėja įsipareigojo Projektą įgyvendinti ir mokėjimo prašymą pateikti iki 2015 m. birželio 29 d. (susitarimu Nr. 2 šis terminas pratęstas iki 2015 m. rugsėjo 29 d.). Iki šio termino Projektas turėjo būti įvykdytas, t. y. projekto įgyvendinimo vietoje turėjo būti įrengti visi objektai ir atlikti visi numatyti darbai. Pareiškėjos pateiktame 2015 m. rugpjūčio 29 d. priėmimo-perdavimo akte nurodyta, jog darbai atlikti per 2015 m. birželio–rugpjūčio mėnesius. 2015 m. rugsėjo 28 d. galutinėje projekto įgyvendinimo ataskaitoje pareiškėja pažymėjo, jog Projektas įgyvendintas, visi jo tikslai ir uždaviniai pasiekti. Teismas sprendė, kad patikrinimo metu nustačius priešingas aplinkybes, t. y. dalies darbų neatlikimą ir dalies objektų nebuvimą, Agentūra pagrįstai konstatavo pažeidimą ir nusprendė nekompensuoti už šių objektų įrengimą ir darbų atlikimą patirtų išlaidų. Tai, kad 2015 m. lapkričio 6 d. Agentūros patikrinimo metu visi objektai buvo visiškai įrengti, nepaneigia fakto, jog 2015 m. spalio 30 d. pažeidimai buvo konstatuoti. Teismas sprendė, kad Agentūra pagrįstai konstatavo minėtą pažeidimą, pripažino netinkamomis finansuoti 8 109,38 Eur išlaidų ir nutarė nekompensuoti 7 298,44 Eur paramos sumą.
34. Teismas, vertindamas pareiškėjos teiginius dėl nesutikimo su Agentūros sprendimu netinkamomis finansuoti pripažinti 12 656,86 Eur išlaidų, nes Projekto investicijos nesiekė teisės aktuose nustatytų maksimalių įkainių, todėl bendrovės konsultacija negali paneigti teisės aktų nuostatų, pažymėjo, jog tokie įkainiai yra įtvirtinti Metodikoje. Metodikos 151 punktas nustato, jog statinių didžiausieji įkainiai (4 priedas) apskaičiuojami kaip statinių statybos darbų ir statybos produktų (medžiagų) rinkos kainų vidurkis, pritaikius statinių funkcinės paskirties (statinių tipų) grupavimo metodą bei atsižvelgiant į statybos rūšis. Metodikos 5 priede yra nurodyti rekreacinės infrastruktūros įrengimo didžiausieji įkainiai. Pareiškėja teigia, jog investicijos neviršijo minėtų dydžių, tačiau teismas šiuo aspektu pažymėjo, jog minėti dydžiai yra nustatyti konkrečioms kategorijoms, tačiau nėra individualizuoti, t. y. kaina konkrečioje kategorijoje gali kisti priklausomai nuo dydžio, naudojamų medžiagų ir pan. Šioje Metodikoje nustatyta didžiausia galima mokėti už atitinkamas investicijas paramos suma, todėl aplinkybė, kad pareiškėjos prašoma paramos suma neviršija Metodikoje nustatyto didžiausio įkainio, savaime nereiškia, kad ji atitinka rinkos kainą, todėl teismas pareiškėjos argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
35. Teismas nurodė, kad pareiškėja Mokėjimo prašymu prašė kompensuoti už darbus pagal nustatytus didžiausius įkainius. Atsižvelgiant į tai, Agentūra turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą suabejoti pareiškėjo prašoma išmokėti suma. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju Agentūra pagrįstai vadovavosi Administravimo taisyklių 5.10 punktu, kuris nustato, jog siekiant apsaugoti ES ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimui dėl padidintų kainų, Agentūra gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir vadovaudamasi jos rezultatais priimti galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Toks teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad Agentūra nagrinėjamu atveju tinkamai taikė teisės aktuose nustatytas pareigas siekiant apsaugoti ES ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principais ir prieštarauja tiek Administravimo taisyklių 3 punkto, tiek Paramos sutarties 4 punkto nuostatoms.
36. Teismas nustatė, kad Agentūros sprendimas netinkamomis finansuoti pripažinti 12 656,86 Eur išlaidų buvo padarytas vadovaujantis konsultavimo ataskaitos Nr. 100 duomenimis. Pareiškėja skunde nurodo, jog Agentūros atliktas vertinimas neaiškus. Sprendime Agentūra nurodė, jog skaičiuojamųjų kainų ekspertizės metu buvo išnagrinėti pareiškėjos pateikti pirkimo dokumentai, ekspertai nustatė, jog pavėsinių (5 vnt.) įrengimo darbų rinkos kaina yra 9 641,50 Eur (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 10 860,75 Eur), stalų (5 vnt.) įrengimo darbų rinkos kaina yra 1 198,80 Eur (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 1 448,10 Eur), suolų (10 vnt.) įrengimo darbų rinkos kaina yra 1 430,70 Eur (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 1 737,70 Eur), laužaviečių (5 vnt.) įrengimo darbų rinkos kaina yra 1 032,30 Eur (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 1 448,10 Eur), šiukšlių dėžių (9 vnt.) įrengimo darbų rinkos kaina yra 825,66 Eur (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 1 303,29 Eur), apžvalgos aikštelių (4 vnt.) įrengimo darbų rinkos kaina yra 15 910,64 Eur (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 17 377,20 Eur), skulptūrų (6 vnt.) įrengimo darbų rinkos kaina yra 6 342,68 Eur (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 8 688,60 Eur), medinių laiptų (80 kv. m) įrengimo darbų rinkos kaina yra 5 409,40 Eur (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 11 584,80 Eur). Vadovaujantis ekspertizės duomenimis, netinkamomis finansuoti pripažintos 12 656,86 Eur išlaidos (54 448,54 Eur (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms) – 41 791,68 Eur (tinkamos išlaidos, apskaičiuotos atlikus skaičiuojamąją kainų ekspertizę). Teismas sprendė, kad Agentūros priimtame individualiame administraciniame teisės akte nėra detalizuota, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizės akte nurodytos išvados.
37. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (pvz., 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016), įvertinęs ginčijamą Sprendimą dėl netinkamomis finansuoti pripažintų 12 656,86 Eur išlaidų, pripažino, kad Sprendime nenurodžius, kokie konkretūs ekspertai atliko ekspertizę, taip pat nesant argumentų, pagrindžiančių pačios Agentūros atliktą vertinimą, kad pareiškėjos deklaruotos atliktos investicijos neatitiko rinkos kainos, o apsiribojant ekspertizės metu nustatytų rinkos kainų bei deklaruotų kainų nurodymu, ši Sprendimo dalis negali būti vertinama, kaip atitinkanti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus. Agentūra nesilaikė minėto VAĮ straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos individualiame administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Todėl teismas sprendė, kad Agentūros ir VAGK sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, o Agentūra įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Mokėjimo prašymą ir priimti pagrįstą sprendimą.
38. Teismas nurodė, kad siekiant išvengti ateityje galimai kilsiančių neaiškumų, ginčijamas Agentūros Sprendimas ir VAGK sprendimas naikintini visa apimtimi.

III.

39. Pareiškėja I. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti jos Mokėjimo prašymą ir likusią skundo dalį atmesti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – įpareigoti Agentūrą išmokėti I. J. trūkstamą paramos dalį – 18 689,62 Eur pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę ,,Pelno nesiekiančios investicijos (duomenys neskelbtini) km. miškuose (sutartis Nr. 2IM-KS-12-1-011583-PR001).
40. Pareiškėja sutinka su tuo, kad buvo panaikinti skundžiami Agentūros Sprendimas ir VAGK 2016 m. vasario 1 d. sprendimas, tačiau nesutinka su likusia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi (įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti I. J. Mokėjimo prašymą ir likusioje dalyje skundą atmesti). Pareiškėjos teigimu, sudarant Paramos sutartį, įrengiamų objektų, dėl kurių kilo ginčas, kainos nesiekė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 3D-354 nustatytų maksimalių kainų, tačiau atsakovas UAB ,,Civitta“ 2015 m. lapkričio 11 d. ekspertinės konsultacijos ataskaita Nr. 100 nuginčijo minėtą įsakymą. Pareiškėjos nuomone, tai pažeidžia teisinės valstybės principą, ir situacija, kuomet privataus juridinio asmens atlikta konsultacija paneigia teisės aktą, negalima. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo pozicija vertinant ekspertizę kaip įrodymą ir nieko nepasisakant dėl Žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 3D-354 yra neadekvati. Ekspertizė buvo skirta be jokio pagrindo, nes (duomenys neskelbtini) miške, nutolusiame nuo metropolių, nėra jokių verslininkų ir rinkos. Reguliavimas vyko pagal Žemės ūkio ministro įsakymą ir objektų kainos buvo žinomos Agentūrai iki Paramos sutarties sudarymo. Agentūrai nebuvo kliūčių pasitelkti ekspertus iki Paramos sutarties sudarymo arba apskritai nepasirašyti sutarties.
41. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad pateikiant galutinį mokėjimo prašymą lauko tualetai, mediniai atrakcionai, informacinės rodyklės, informacinis stendas, stacionarus žemėlapis buvo visiškai įrengti Projekto įgyvendinimo vietoje, tačiau Agentūra šių objektų pateikus paraišką ar nedelsiant po paraiškos pateikimo, buvimo netikrino, todėl faktinė aplinkybė, jog pateikiant galutinį mokėjimo prašymą visi objektai buvo vietoje, yra nepaneigta. Nei Paramos sutartyje, nei kituose dokumentuose nėra nurodyta, kad po lauko tualetų, medinių atrakcionų, informacinės rodyklės, informacinio stendo, stacionaraus žemėlapio įrengimo projekto įgyvendinimo vietoje, pareiškėja negali atlikti šių objektų gerinimo darbų – impregnuoti jų karštuoju būdu, kad būtų užtikrintas jų ilgaamžiškumas. Taigi pirmosios instancijos teismas neadekvačiai vertino esamus įrodymus, t. y., kad 2015 m. lapkričio 6 d. Agentūros patikrinimo metu visi objektai buvo visiškai įrengti ir, jog Agentūra minimo patikrinimo metu neneigė, kad objektai buvo papildomai impregnuoti. Pareiškėjos nuomone, fakto, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. nebuvo kurio nors objekto, privačios įmonės darbuotojai (be pagrindo vadinami ekspertais, nes nėra žinoma kokia nors jų kvalifikacija) savo 2015 m. spalio 30 d. teiginiais paneigti negali.
42. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti Agentūros apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.
43. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad Paramos sutartyje nurodyta skirtina Projektui suma neužtikrina pareiškėjai teisės besąlygiškai ją gauti. Išlaidos Projektui turi būti pagrįstos, būtinos ir patirtos laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja, teikdama paraišką, ir pasirašydama Paramos sutartį, įsipareigojo laikytis ne tik sutarties, bet ir kitų paramos administravimą reglamentuojančių teisės aktų. Atitinkamai visų Projekto investicijų įsigijimas padidintomis kainomis nereiškia, kad investicijos atitinka rinkos kainą ir yra tinkamos finansuoti.
44. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad vadovaujantis Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 papunkčiais, Agentūra, atlikdama savo funkcijas, gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Agentūros prašymu atliekamos užsakomosios ekspertizės yra vykdomos siekiant nustatyti realias rinkos kainas už atitinkamas prekes, paslaugas ar darbus. Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktyje detalizuotos sankcijos už pažeidimus bei nurodomas užsakomųjų ekspertizių pobūdis. Nustačius nepagrįstai dideles kainas, sankcijos nustatomos remiantis atliktos ekspertizės išvadoje nurodytomis rinkos kainomis. Nepriklausomi ekspertai Agentūros prašymu atlieka užsakomąją kainų ekspertizę, o tai savo prasme negali būti laikoma teisės aktų paneigimu, kaip apeliaciniame skunde nurodo pareiškėja.
45. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad rangovas nebuvo visiškai įrengęs visų objektų (tai buvo užfiksuota 2015 m. spalio mėn.), objektai buvo įrengti vėliau ir 2015 m. lapkričio 6 d. patikros metu jau buvo sumontuoti, taigi Mokėjimo prašyme Pareiškėja deklaravo, kad rangos darbai atlikti, prašė kompensacijos už juos, nors žinojo, kad darbai neužbaigti, ir Agentūra gali nustatyti pažeidimą. Pareiškėjai nepateikus jokių, jos teigimu, papildomų impregnavimo darbų atlikimą įrodančių dokumentų, teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neturi teisės į šias kompensacines išmokas, ši teismo sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjos paaiškinimas, kad ji sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą, nepateisina, kodėl Mokėjimo prašyme buvo deklaruoti neatlikti darbai. Agentūra turi teisę iš anksto neįspėjusi tikrinti projekto įgyvendinimo eigą ir rezultatus.
46. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą pažymi, kad netaikė pareiškėjai sankcijų dėl vėlavimo pateikti Mokėjimo prašymą, todėl jos apeliacinio skundo teiginiai, jog mokėjimo prašymo pateikimo terminas nebuvo esminė susitarimo sąlyga ir terminą galima buvo pratęsti, o ekonominės sankcijos taikymas už šios dalies tariamą pažeidimą yra vertintinas kaip neadekvatus veiksmas, juo siekiama pasipelnyti už tariamą pažeidimą, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
47. Atsakovas Agentūra pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Agentūros Sprendimo panaikinimo 12 656,86 Eur paramos neskyrimo atveju ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
48. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog Agentūra Sprendime nenurodė ekspertų, kurie atliko ekspertizę, tai pat – neatliko vertinimo, kad pareiškėjos deklaruotos atliktos investicijos neatitiko rinkos kainų. Nors teismas, priimdamas minėtas išvadas, nurodė, kad rėmėsi ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs analogišką bylą, nelaikė, kad Agentūros sprendimas, priimtas vadovaujantis UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita, yra nepagrįstas (žr. 2016 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016), todėl į šią teismo praktiką turėtų būti atsižvelgiama.
49. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kodėl konkretaus eksperto įvardijimas gali turėti įtakos Agentūros Sprendimo teisėtumui. Pareiškėja Sprendimo šiuo aspektu neginčijo, nenurodė, kad turi pretenzijų ekspertinį vertinimą atlikusių asmenų atžvilgiu. Teismas nepagrįstai savo iniciatyva konstatavo tai kaip pažeidimą ir Agentūros Sprendimą panaikino. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja vietoj to, kad Agentūrai būtų pateikusi jos deklaruotų išlaidų rinkos vertę patvirtinančius dokumentus, 2015 m. lapkričio 17 d. pateikė nedarbingumo pažymėjimą, nurodydama, jog be jos žinios rangovas išvežė keletą investicijų karštam impregnavimui atlikti, ir, kad su Agentūros ekspertų įkainiais ir skaičiavimais nesutinka, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių atliktų investicijų rinkos kainų realumą nepateikė. Teismas šios aplinkybės nenagrinėjo, dėl to, galimai, priėmė netinkamą sprendimą. 
50. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės ginčo dėl objektų įrengimo darbų rinkos kainos neišsprendė, o nepagrįstai formaliu pagrindu panaikino Agentūros Sprendimą. Su tokiu teisiniu aplinkybių traktavimu Agentūra nesutinka ir ginčą prašo išspręsti iš esmės.
51. Atsakovas nurodo, kad teismas sprendime teisingai konstatavo, jog Agentūra turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą kreiptis į ekspertus, tačiau sistemiškai nevertino Administravimo taisyklių 197.1.8 papunkčio, numatančio, jog paramos sumažinimo sankcija taikoma, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio. Agentūra išmokėjo 2015 m. lapkričio 11 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 100 nurodytų prekių vidurkio neviršijančią sumą. Po to, kai Agentūra kreipėsi į ekspertus ir gavo ekspertizę dėl Pareiškėjos deklaruotų investicijų rinkos kainų, Agentūra, vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.8 papunkčiu, nebūtų galėjusi išmokėti didesnės sumos, nei nurodyta ekspertizėje, nes nustatytas būtent toks imperatyvus teisinis reguliavimas.
52. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Sprendime pareiškėjos padaryti pažeidimai yra detaliai aprašyti, nurodytos pažeistos teisės aktų normos, teisės aktų nuostatos, pagal kurias apskaičiuotos bei pritaikytos sankcijos, detaliai aprašomas sankcijų skaičiavimas, pateikiama bendra visų teisės aktų, kuriais remiantis nustatyti pažeidimai ir pritaikytos sankcijos, suvestinė. Sprendimas pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, o Sprendimu sukėlusias teisines pasekmes pareiškėja aiškiai suprato. Sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu. Todėl skundžiamas Sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus ir nėra pagrindo jo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

53. Byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. BRK-10270, kuriuo pareiškėjai suteikta 37 612,51 Eur paramos suma vietoje prašytos 56 302,13 Eur paramos sumos pagal pareiškėjos pateiktą galutinį mokėjimą prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę ,,Pelno nesiekiančio investicijos miškuose“.
54. Ginčijamame Sprendime nurodyti du pažeidimai, dėl kurių netinkama kompensuoti pripažinta: 1) už pirmąjį pažeidimą – 11 391,18 Eur paramos suma vadovaujantis Administravimo taisyklių 5.10 ir 197.1.8 papunkčiais; 2) už antrąjį pažeidimą – 7 298,44 Eur paramos suma už neatliktus darbus.
55. Pareiškėja apeliaciniame skunde dėl pirmojo pažeidimo teigia, kad ekspertizė buvo skirta be pagrindo ir ji negali paneigti Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-330 nustatytų maksimalių kainų. Dėl antrojo pažeidimo apeliantė nurodo, kad 7 298,44 Eur išlaidos buvo faktiškai patirtos, nes 2015 m. lapkričio 6 d. objektai užfiksuoti patikros vietoje, o pirmosios patikros metu 2015 m spalio pabaigoje objektai trumpam buvo išvežti impregnavimo procedūroms. Tuo metu pareiškėja sirgo ir jai nebuvo suteikta teisė pateikti paaiškinimą, nes Agentūra neinformavo pareiškėjos apie patikrą.

Dėl teisinio reguliavimo ir teisės normų taikymo vertinant pirmąjį pažeidimą.

56. Paramos sutarties (Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės ,,Pelno nesiekiančios investicijos  miškuose“), kurią pareiškėja su Agentūra pasirašė 2014 m. gruodžio 19 d., preambulėje numatyta, kad šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklėmis bei kitais teisės aktais, susijusiais su įgyvendinama priemone (VAGK medžiaga, b. l. 4).
57. Administravimo taisyklių 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės nustato Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos bei pagal Programą finansuojamų projektų bendrą administravimo tvarką. Programos priemonių ir (arba) veiklos sričių bei pagal jas finansuojamų projektų administravimo ir finansavimo tvarka nustatoma Programos krypčių arba Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse.
58. Nagrinėjamu atveju taikomos šios nutarties 56 – 57 punktuose minėtos Įgyvendinimo taisyklės, kurios nurodytos ir Paramos gavėjo sutartyje, pasirašytoje su Agentūra.
59. Įgyvendinimo taisyklių 23.3 punkte (bylai aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad netinkamos finansuoti išlaidos yra  išlaidos, viršijančios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatytus didžiausiuosius įkainius. Pagal šių taisyklių 3 punktą didžiausiasis įkainis – Žemės ūkio ministro nustatytas įkainis, pagal kurį apskaičiuojama didžiausia mokėtina paramos suma. Taisyklių 23.3 punkte taip pat nustatyta: „Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra didesnė už nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius (ši nuostata netaikoma miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimo arba būdingos miško struktūros palaikymo darbams, priemonėms miško keliams per ekologiškai jautrias zonas laikinai uždaryti, pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo rezervatiniuose (I grupės) ir ekosistemų apsaugos (II grupės), taip pat NATURA 2000 tinklo teritorijų miškuose darbams, miškotvarkos projekto ir kitiems šiai veiklos sričiai įgyvendinti reikalingiems planavimo ir projektavimo dokumentams parengti, viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros objekto apšvietimui). Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra mažesnė, negu pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal pasiūlyme pateiktą kainą“.
60. Įgyvendinimo taisyklių 23.3 punkte minimą teisės aktą, kuris taip pat nurodytas ir Paramos sutarties 5.4 punkte (VAGK medžiaga, b. l. 2–3), Žemės ūkio ministras patvirtino 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330. Šiuo įsakymu buvo patvirtinta Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodika (toliau tekste – ir Metodika).
61. Metodikos 2 punkte nurodyta, kad Metodikos tikslas – supaprastinti finansinės paramos administravimą ir užtikrinti jos skaidrų naudojimą, nustatant tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiuosius įkainius. Metodikos 3 punkte apibrėžtas didžiausiasis įkainis – tam tikros institucijos nustatytas įkainis, pagal kurį apskaičiuojama didžiausia mokėtina pinigų suma. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo santykius, susijusius su konkrečių paslaugų kaina reglamentuoja Metodikos 5 priedas „Rekreacinės infrastruktūros įrengimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ didžiausieji įkainiai“.
62. Taigi sistemiškai vertinant Įgyvendinimo taisyklių ir Metodikoje įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su finansavimu, darytina išvada, kad šiuose teisės aktuose nustatytos dvi taisyklės: 1) finansuojama už suteiktas paslaugas ne daugiau, nei didžiausi Metodikos 5 priede patvirtinti įkainiai, 2) jei  pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra mažesnė, negu pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal pasiūlyme pateiktą kainą. Šios taisyklės netaikomos tais atvejais, jei vykdomi darbai ir teikiamos paslaugos patenka į išimtį, nurodytą Įgyvendinimo taisyklių 23.3 punkte. Paslaugos, kurios buvo teikiamos nagrinėjamoje byloje į nurodytas išimtis nepatenka.
63. Agentūra, ginčijamame sprendime konstatuodama pirmąjį pažeidimą nurodė, kad vadovavosi Administravimo taisyklių inter alia (be kita ko) 5.10 ir 197.1.8 papunkčiais.
1. Administravimo taisyklių 5.10   papunktyje nustatyta, kad Agentūra „<...>.... kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus“.
2. Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktyje nustatyta: jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios rinkos kainos konkrečiai investicijai.
64. Kaip matyti iš pacituoto teisinio reguliavimo, šiose nuostatose, priešingai nei Įgyvendinimo taisyklėse ir  Metodikoje, finansuojama suma nėra siejama su ministro nustatytais didžiausiais įkainiais, o siejama su didžiausia rinkos kaina konkrečiai investicijai. Taigi šiuo atveju konkuruoja bendrosios ir specialiosios normos. Teisės doktrinoje bendroji teisės norma suprantama kaip reglamentuojanti platesnį santykių ratą ir tarsi nustatanti bendrąją šio reguliavimo taisyklę. Tuo tarpu specialioji norma turėtų numatyti išimtį iš bendros taisyklės ir nustatyti specialų reguliavimą tik daliai santykių, patenkančių ir į bendrosios normos veikimo sferą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-53-03). Principo lex specialis derogat legi generali (specialus įstatymas pakeičia bendrąjį) esmė yra ta, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d nutarimai). Tais atvejais, kai teisinio reguliavimo srityje konkuruoja bendrosios ir specialiosios normos, taikomas principas lex specialis derogat legi generali. Šio teisės doktrinoje suformuluoto principo esmė ta, kad esant bendrosios ir specialiosios normos konkurencijai, yra taikoma specialioji norma (numato tam tikras išimtis iš bendrų elgesio taisyklių, t. y. esant skirtingoms sąlygoms konkretizuoja bendrųjų normų įgyvendinimo tvarką) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-401/2012).
65. Nagrinėjamos bylos atveju Administravimo taisyklės, inter alia jų 5.10, 197.1.8 papunkčių nuostatos, yra bendrosios normos. Tai patvirtina ir Administravimo taisyklių 1 punktas, kuriame expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės nustato Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos bei pagal Programą finansuojamų projektų bendrą administravimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma, šioje byloje turi būti taikomos specialiosios normos, t.y. Įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų ministro įsakymu, inter alia 23.3 punkto ir Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Metodikos (inter alia jos 5 priedo) nuostatos, reglamentuojančios finansuojamų paramos gavėjų paslaugų didžiausias kainas. 
66. Minėta, kad Įgyvendinimo taisyklių 23.3 papunktyje nurodyta, kad netinkamos finansuoti išlaidos yra išlaidos, viršijančios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatytus didžiausiuosius įkainius. Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra didesnė už nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius (ši nuostata netaikoma miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimo arba būdingos miško struktūros palaikymo darbams, priemonėms miško keliams per ekologiškai jautrias zonas laikinai uždaryti, pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo rezervatiniuose (I grupės) ir ekosistemų apsaugos (II grupės), taip pat NATURA 2000 tinklo teritorijų miškuose darbams, miškotvarkos projekto ir kitiems šiai veiklos sričiai įgyvendinti reikalingiems planavimo ir projektavimo dokumentams parengti, viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros objekto apšvietimui). Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra mažesnė, negu pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal pasiūlyme pateiktą kainą.
67. Žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 „Dėl tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos Respublikos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo“ 5 priedu Rekreacinės infrastruktūros įrengimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, numatyti didžiausieji infrastruktūros įrengimo įkainiai (apžvalgos aikštelės 1 vnt. – 15 000 Lt, laipteliai 1 kv. m – 500 Lt, mediniai atrakcionai 1 vnt. – 3 000 Lt, pavėsinės 1 kv. m – 300 Lt, suolai 1 vnt. – 600 Lt, stalai 1 vnt. – 1 000 Lt, laužavietės 1 vnt. – 1 000 Lt, šiukšlių dėžės ir konteineriai 1 vnt. – 500 Lt, lauko tualetai 1 vnt. 4 000 Lt, informaciniai stendai 1 vnt. – 1 000 Lt, stacionarūs žemėlapiai 1 vnt. – 1 000 Lt, rodyklės 1 vnt. – 1 000 Lt, ženklai 1 vnt. – 1 000 Lt, skulptūros 1 vnt. – 5 000 Lt).
68. Iš bylos medžiagos ir teisinio reguliavimo matyti, kad Metodikos 5 priede yra nustatyti visų paslaugų, kurias įsigijo pareiškėja ginčijamoje byloje, įkainiai (VAGK medžiaga,  b. l. 13).
1. Paramos sutarties 5.4 punkte taip pat nurodyta, kad tuo atveju, jei atitinkamoms prekėms, paslaugoms ar darbams Metodikoje didžiausieji įkainiai nėra nustatyti, tuomet paramos gavėjas laikysis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių. Taigi byloje gali būti  taikomos nurodytos Pirkimų taisyklės tuo atveju, jei Metodikoje nebūtų nustatyti atitinkamos prekės, paslaugos ar darbų, kuriuos pareiškėja įsigijo, didžiausieji įkainiai.
2. Minėtų Pirkimo taisyklių, kurias Žemės ūkio ministras patvirtino 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150, 1 punkte nustatyta, jog taisyklės netaikomos tų projektų vykdytojų pirkimams, kuriems tinkamoms finansuoti išlaidoms taikomi didžiausieji įkainiai pagal Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330.
3. Atsižvelgiant į tai, kad Metodikos 5 priede yra nustatyti visų paslaugų, kurias įsigijo pareiškėja ginčijamoje byloje, įkainiai, todėl nagrinėjamu atveju Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. 3D-150 (Pirkimų taisyklės) netaikytinas.
69. Minėta, kad Metodikos 5 priedo nuostatos ir Įgyvendinimo taisyklų 23 punkto nuostatos, susijusios su finansavimu, yra specialiosios teisės normos, todėl Administravimo taisyklės, reglamentuojančios finansavimą, taikomos tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialiosios normos.
70. Kita vertus, byloje taikytinos Metodikos priedo Nr. 5 nuostatos ir Įgyvendinimo taisyklių 23 punkto nuostatos įkainius sieja su pateiktais komerciniais pasiūlymais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Agentūra, kilus įtarimams, kad komercinius pasiūlymus teikia tarpusavyje susiję asmenys ir/arba kaina, komerciniuose pasiūlymuose, atsižvelgiant į darbų, prekių techninius parametrus, naudojamas medžiagas yra akivaizdžiai per didelė, nereali, arba teikiant komercinius pasiūlymus visiškai nenurodomi naudotinų medžiagų, prekių, paslaugų techniniai parametrai (kai teikiami komerciniai pasiūlymai nurodant tik prekės, paslaugos pavadinimą) ir pan., turi teisę priimti sprendimą dėl ekspertizės skyrimo. Toks ekspertizės skyrimas turi būti aiškiai pagrindžiamas, nurodant konkrečią priežastį (priežastis) kodėl būtina atlikti ekspertizę ir ką konkrečiai ekspertai turi įvertinti.
71. Nagrinėjamoje byloje tokio Agentūros sprendimo nebuvo, ginčijamame Agentūros Sprendime taip pat jokiu aspektu komerciniai pasiūlymai nebuvo vertinti. Agentūra 2015 m. gruodžio 16 d. priėmė ginčijamą sprendimą vadovaudamasi pirmiausia Administravimo taisyklių normomis, ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja Paraiškos deklaraciją pildant buvo patvirtinusi, kad prašoma suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma, kuri neatitiko ekspertinio konsultavimo 2016 m. sausio 28 d. UAB ,,Civitta“ ataskaitoje nurodytų rinkos kainų (Agentūra  perrašė kainas rinkos verte iš šios Civittos ataskaitos). Minėta, kad Administravimo taisyklių  normos, susijusios su finansavimu, yra bendrosios nuostatos. Specialiosios normos, įtvirtintos Įgyvendinimo taisyklėse ir Metodikoje, kurios pirmiausia turi būti taikomos nagrinėjamoje byloje. Metodikos, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 taikymas buvo nurodytas ir pareiškėjos 2014 m. gruodžio 19 d. pasirašytos su Agentūra sutarties 5.4 punkte (b. l. 2–3), todėl Agentūra šiuo atveju negali remtis Paraiškos deklaracija, kurią pareiškėja buvo užpildžiusi 2012 m. rugpjūčio 1 d. nurodydama, kad prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga Paramos suma.
72. Kartu pažymėtina, kad Administravimo taisyklės nagrinėjamu atveju taikomos tiek, kiek ginčo santykių nereglamentuoja specialiosios Įgyvendinimo taisyklių ir Metodikos normos.
1. UAB ,,Civitta“ ekspertinio konsultavimo 2016 m. sausio 28 d. ataskaitoje Nr. 100 nurodyta, kad buvo vadovautasi Administravimo taisyklėmis, Įgyvendinimo taisyklėmis ir Pirkimų taisyklėmis.
2. Pažymėtina, kad net ir taikant Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktį, galiojusį pareiškėjos rangos sutarties sudarymo metu, paramos gavėjui yra išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios rinkos kainos konkrečiai investicijai, tačiau  pateiktoje UAB ,,Civitta“ ataskaitoje Nr. 100 (b. l. 118–122) nustatyta investicijų išlaidų vertė rinkos verte, o didžiausia rinkos kaina konkrečiai investicijai nenustatyta.
3. UAB ,,Civitta“ ekspertinio konsultavimo 2016 m. sausio 28 d. ataskaitoje nurodyta, kad buvo remtasi Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (Pirkimų taisyklėmis). Pabrėžtina, kad, kaip nurodyta šios nutarties 68.3 papunktyje Žemės ūkio ministro  2007 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. 3 D-150 (Pirkimų taisyklės) nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.
4. Nors UAB ,,Civitta“ ataskaitoje nurodyta, kad atitinkamų investicijų kaina nustatoma palyginamuoju metodu (gaunami ne mažiau kaip trys pasiūlymai, atitinkantys paramos gavėjo nurodytas specifikacijas), tačiau ataskaitoje nėra pateikta nei vieno iš minėtų trijų pasiūlymų ir jie niekaip neanalizuoti.
5. UAB ,,Civitta“ ataskaitoje nenurodyta, kokie ekspertai ataskaitą surašė. Prie ataskaitos pridėta lokalinė statybos remonto darbų sąmata, kurioje nurodyta, kad suderinta atsakingo atstovo 2005 m., nenurodant mėnesio ir dienos, nenurodyta ir atsakingo atstovo, kuris suderino sąmatą, pavardė, analogiškai nenurodyta ir atsakingo atstovo, kuris tvirtino sąmatą, pavardė bei sąmatos tvirtinimo mėnuo ir data. Sąmatos niekas nepasirašė.
73. Atsižvelgiant į argumentus, nurodytus šios nutarties 72 punkte, Agentūra neturėjo pagrindo remtis UAB ,,Civitta“ ataskaitos Nr. 100 išvadomis.
74. Nagrinėjamu atveju Agentūra Sprendime taip pat nenurodė, kokie ekspertai ekspertizę atliko. Sprendime nėra jokios argumentacijos, pagrindžiančios pačios Agentūros vertinimą, kad komerciniuose pasiūlymuose nurodytos kainos ir pareiškėjos deklaruotos atliktos investicijos nebuvo techniškai sudėtingos, kad pagal jų kokybę ir kitas priežastis neturėjo siekti Metodikoje įtvirtintų maksimalių įkainių, todėl ginčijamas Agentūros Sprendimas dėl šio pažeidimo laikytinas neteisėtu.

Dėl antrojo pažeidimo – 7298,44 Eur paramos sumos nekompensavimo dėl neatliktų darbų.

75. Agentūra ginčijamame Sprendime (b. l. 72) nurodė, kad, atlikus patikrą vietoje, nustatyta, jog nebaigti lauko tualetų (3 vnt.), medinių atrakcionų (3 vnt.), informacinės rodyklės (5 vnt.), informacinio stendo (1 vnt.), stacionaraus žemėlapio (1 vnt.) įrengimo darbai, deklaruoti Mokėjimo prašyme. Todėl Agentūra, vadovaudamasi inter alia Administravimo taisyklių 111.4 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad parama sumažinama, jei Agentūra patikrų vietoje metu nustato reikalavimų neatitinkančias išlaidas, pripažino netinkama kompensuoti 7298,44 Eur paramos sumą dėl neatliktų darbų.
76. Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidimai buvo nustatyti 2015 m. spalio 30 d., o atliekant patikrą 2015 m. lapkričio 6 d., objektai buvo rasti vietoje, nebuvo nustatinėjama ar jie buvo impregnuoti. Atsakovas patikrą atliko pareiškėjos neįspėjęs (b. l. 65).
77. Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitoje, surašytoje 2015 m. lapkričio 6 d., nurodyta, kad neatitikimų nenustatyta (b. l. 84–94). Dėl šios nustatytos aplinkybės byloje ginčo nėra.
78. Pareiškėja teigia, kad pirmoji patikra buvo atliekama tuo metu, kai objektai kelioms dienoms buvo išvežti impregnuoti karštuoju būdu (pareiškėjos 2015 m. lapkričio 17 d. paaiškinimas, b. l. 102). Pareiškėjos teigimu, ji anksčiau apie tai negalėjo paaiškinti, nes sirgo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja turėjo nedarbingumo pažymėjimą nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. (b. l. 103–106). Šie pareiškėjos argumentai nebuvo paneigti. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad minėti objektai tikrai nebuvo nustatytu laiku vietoje pastatyti pirmosios patikros metu.
79. Vien tai, kad pareiškėja neinformavo Agentūros apie objektų laikiną išvežimą ir apie tokį išvežimą nebuvo numatyta sutartyje su rangovu, negali būti laikoma tokiu pažeidimu, dėl kurio parama neproporcingai mažinama šimtu procentų.
80. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Agentūros Sprendimas dėl šio pažeidimo nėra pagrįstas ir teisėtas. Tais pačiais argumentais remiantis konstatuotina, kad nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog Agentūra pagrįstai konstatavo  pažeidimą, pripažindama netinkamomis finansuoti 8 109,38 Eur išlaidų ir nutarė nekompensuoti 7 298,44 Eur paramos sumą; todėl iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvai, kuriais remiantis buvo padaryta nepagrįsta išvada, šalintini.
81. Apibendrinant nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad Agentūros 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. BRK-7995(12.4) neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų dėl to, kad nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir tinkamomis teisės aktų normomis, todėl naikintinas šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais. Agentūra turi priimti naują sprendimą dėl 12 656,86 Eur išlaidų sumos ir dėl 8 109,38 Eur išlaidų sumos finansavimo.
82. Pareiškėjos I. J. apeliacinis skundas ir atsakovo Agentūros apeliacinis skundas atmetami. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje Agentūros sprendimą ir VAGK sprendimą panaikino visa apimtimi. Nors teisėjų kolegija iš esmės pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, tačiau jo rezoliucinė dalis atitinka šioje nutartyje padarytas išvadas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Stasys Gagys

              Irmantas Jarukaitis

              Ramutė Ruškytė