KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Lamberta“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Laukininkų valda“ priteisti 228,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 13,08 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. draudžiamojo įvykio metu buvo sulietos patalpos (grindys, lubos ir dalis sienos), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Turto remonto kainą sudarė 268,00 Eur, atitinkamai ieškovė patalpų draudėjai kompensavo kilusią žalą, išmokėdama 228,00 Eur draudimo išmoką (268,00 Eur žalos suma – 40,00 Eur besąlyginė išskaita). Draudėjos apdraustas turtas buvo sulietas dėl vandens prasiskverbimo pro namo bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratore paskirta atsakovė UAB „Laukininkų valda“, todėl būtent atsakovė turėjo pareigą prižiūrėti administruojamo pastato bendro naudojimo inžinerinę įrangą ir organizuoti šios įrangos remonto darbus.

2.       Atsakovė UAB „Laukininkų valda“ atsiliepimu į ieškovės ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko, teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, pagal įstatymuose nustatytus reikalavimus stebėjo namo techninę būklę, ja domėjosi – tinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas. 2016 m. spalio 10 d. atsakovė atliko pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą. Apžiūros metu nustatyta, kad karšto vandens sistemos būklė patenkinama. 1999 m. gruodžio 3 d. tarp Klaipėdos miesto tarybos ir UAB „Lamberta“ buvo sudaryta Gyvenamųjų namų, esančių atskirose butų ūkio bendrovėse, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutartis Nr. 197. Paminėta sutartimi UAB „Lamberta“ įsipareigojo eksploatuoti gyvenamųjų namų (taip pat ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)), kuriuose nėra įkurtos gyvenamųjų namų bendrijos, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. 2017 m. gruodžio 5 d. atsakovė iš UAB „Lamberta“ gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo gautas pranešimas, jog UAB „Laukininkų valda“ administruojamame name, adresu (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvės nišoje iš karšto vandens stovo pro sukorodavusią vietą sunkiasi vanduo, UAB „Lamberta“ nesandarumą lokalizavo, užvirindama stovą. Pažymėjo, jog iki minėto pranešimo gyvenamojo namo karšto vandens tiekimo sistema specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai atsakovei apie įvykusią avariją nepranešė. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo nuolatos rūpintis bendrojo naudojimo vamzdynu, bent jau esančiu jų bute, šiuo atveju niekas kitas be jų sutikimo negali patekti ir apžiūrėti vamzdyno būklės, užtikrinti, kad nebūtų sudarytos jokios kliūtys tikrinti vamzdynų būklę ir, reikalui esant, remontuoti. Bendrojo naudojimo vandens stovo dalies, kurioje fiksuotas stovo defektas, apžiūra įprastiniu vizualiniu būdu buvo neįmanoma. Apžiūrai yra reikalingas buto savininko sutikimas ir pranešimas apie avariją, todėl atsakovė apie jo būklę ar esamus pažeidimus galėjo sužinoti tik iš buto savininko, o tokio pranešimo atsakovė iš buto savininko negavo. Turto administratorius neturi jokių galimybių veikti savavališkai, vykdyti remonto darbus ir keisti inžinerinę įrangą, esančią gyventojų privačiose patalpose – butuose, nes tai prieštarautų nuosavybės neliečiamumo principui, kurį garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis. Netgi pastatui esant avarinės būklės tretieji asmenys negali pažeisti absoliutaus žmogaus būsto neliečiamumo principo (Konstitucijos 24 straipsnio 1 dalis) ir be savininko sutikimo vykdyti intervencijos. Ieškovė neįrodinėjo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, ir nepateikė nė vieno įrodymo, kad atsakovė teisės aktų nustatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Lamberta“ atsiliepimu į ieškovės ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko, teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2016 m. birželio 7 d. raštu Nr. D-106 trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ informavo atsakovę, kad jos administruojamame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), skirstomasis vamzdynas, karšto vandens stovai, esantys butuose, sienos šachtose, yra stipriai pažeisti vidinės ir išorinės korozijos, cirkuliacinės linijos stovai yra sienos konstrukcijoje. Stovai yra avarinės būklės. Minėtu raštu trečiasis asmuo, taip pat paprašė atsakovės su butų savininkais spręsti avarinės būklės skirstomojo vamzdyno bei stovų keitimo klausimą. Todėl trečiasis asmuo negali sutikti su atsakovės atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad iki avarijos, įvykusios 2017 m. rugpjūčio 27 d., vamzdynas nebuvo pripažintas avarinės būklės. Atsakovė, kaip daugiabutį gyvenamąjį namą administruojanti bendrovė, su butų savininkais turėjo laiku spręsti avarinio vamzdyno keitimo klausimą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Pažymėjo, kad UAB „Lamberta“ pakartotinai tokį prašymą teikė ir 2018 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. D-166. UAB „Lamberta“ po įvykio taip pat teikė informaciją atsakovei raštu apie lokalizuotą avariją. Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ tinkamai vykdė sutartyje, galiojančiuose techniniuose reglamentuose nurodytus reikalavimus ir pareigas, o ieškovės ir atsakovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad patalpos buvo aplietos išskirtinai dėl UAB „Lamberta“ neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Rašytiniai įrodymai byloje nepatvirtina, kad vandens nuotėkį trūkus karšto vandens stovui galėjo sąlygoti neteisėti UAB „Lamberta“ veiksmai. Dėl UAB „Lamberta“ kaltės nebuvo sugadintos jokios materialinės gėrybės, trečiasis asmuo nebuvo kviestas ir nedalyvavo komisijoje, surašant aktus, sudarant darbų sąmatas ir vertinant ieškovės ieškinyje nurodytą žalą, todėl nėra galimybės objektyviai spręsti, ar tikrai buvo aplietos lokalinėje sąmatoje nurodyto ploto patalpos ir ar realiai buvo padaryta nurodyto dydžio žala. Apžiūrint patalpas po įvykio, ieškovė privalėjo pakviesti atsakovę ir (ar) suinteresuotus asmenis, kad būtų išvengta vėlesnių ginčų įrodinėjant žalos atsiradimo faktą ir žalos dydį. Žala nėra preziumuojama ir kiekvienu atveju jos dydį turi įrodyti ieškovas. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos turi būti teisiškai reikšmingas, aiškus, konkretus, egzistuoti objektyviai ir turi būti įrodytas. Nenustatyta (ir nebuvo nustatinėjama), kad dėl UAB „Lamberta“ veiksmų ar neveikimo buvo padaryta ieškinyje nurodyta žala.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė ieškovės ieškinį palaikė, teismo prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys žalos išmokėjimo pagrindą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė, kaip gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų ir objektų administratorė, netinkamai vykdė įstatymuose apibrėžtas ir atsakovei tenkančias pareigas. 2015 metais buvo parengtas investicinis planas dėl minėto daugiabučio namo modernizavimo darbų atlikimo, atitinkamai atsakovė į bylą pateikė atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus, kurie patvirtina, kad investiciniame plane numatyti daugiabučio namo modernizavimo darbai buvo atlikti tik 2019 metais. Įvykis įvyko 2017 m. rugpjūčio 27 d. Byloje esantys UAB „Lamberta“ dokumentai patvirtina, kad atsakovė dar iki įvykio buvo informuota apie netinkamą gyvenamojo namo inžinerinių sistemų būklę. Atsakovė statinio apžiūros aktuose nurodė, kad vandens ir šildymo sistemų įranga yra susidėvėjusi ir yra laukiama, kol bus priimtas sprendimas dėl namo renovacijos atlikimo. Iš to, kas pateikta, matyti, kad atsakovė žinojo, kad namo inžinerinės sistemos neatitinka keliamų reikalavimų ir kelia grėsmę asmenų turtui. Atsakovė, žinodama, kad inžinerinė įranga neatitinka įstatymuose keliamų reikalavimų, nesiėmė jokių bent minimalių veiksmų, kad iki namo renovacijos darbų atlikimo, namo inžinerinė įranga nekeltų grėsmės asmenų turtui, tuo užkertant kelią žalos atsiradimui. Pažymėjo, kad UAB „Lamberta“ atliko namo karšto vandens tiekimo sistemos priežiūrą ir pateikė atsakovei informaciją apie netinkamą namo inžinerinės sistemos būklę, šiuo atveju išskirtinai atsakovei tenka pareiga informuoti namo bendraturčius apie netinkamą inžinerinės sistemos būklę ir organizuoti remonto darbų atlikimą. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2019 metų atsakovė name būtų vykdžiusi inžinerinių sistemų remonto darbus, šiuo atveju būtent atsakovės neveikimas ir sąlygojo žalos atsiradimą.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Laukininkų valda“ atstovas advokatas Giedrius Gvildys su pareikštu ieškovės ieškiniu nesutiko, teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė, būdama namo administratore, tinkamai vykdė jai tenkančias pareigas. Įvykdė visus įstatymuose namo bendro naudojimo inžinerinėms sistemoms keliamus reikalavimus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių privalomas deliktinės atsakomybės sąlygas, namo administratorė negali visa apimtimi užtikrinti, kad name nekiltų avarijų. Įgyvendindama namo modernizavimo procesą, atsakovė veikė rūpestingai, teisės aktų pagrindu. Namo priežiūrą atsakovė atlieka nuolatos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių inžinerinių sistemų avarinę būklę, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad inžinerinių sistemų eksploatavimas nėra galimas. Nors inžinerinių sistemų būklė ir būtų prasta, jų naudojimas yra galimas, ypač žinant, kad yra numatyti namo modernizavimo darbai. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, atlikusi inžinerinių sistemų patikrinimą, nepateikė jokių įpareigojimų atlikti inžinerinių sistemų remonto darbus. Administratoriaus funkcija nėra užtikrinti avarinių įvykių name neatsiradimą. Administravimas apima daug veiksmų, kuriuos įgyvendina administratorius, atlikdamas administratoriaus funkcijas. Tuo metu, kai buvo keliamas namo modernizavimo klausimas, nebuvo būtinybės keisti namo vamzdynų sistemą. Jei būtų buvę būtina nedelsiant remontuoti vamzdyną, šie darbai būtų buvę atlikti. Visi techninės priežiūros reikalavimai buvo patenkinti. Patvirtino, kad avarija kilo dėl trūkusio sukorodavusio vamzdžio.

6.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Lamberta“ atstovė advokato padėjėja Sima Ubė su ieškovės ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šioje byloje įrodinėtina žala atsirado iš delikto, bet nėra įrodytos visos šiai atsakomybei būtinos sąlygos. Nėra aišku, kokią teisės normą pažeidė atsakovė arba trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo, vykdydamas pareigas pagal sutartį, šias pareigas vykdė tinkamai, šią aplinkybę patvirtina byloje esantys dokumentai. Atsakovė perdavė dalį funkcijų (priežiūros funkcijų) trečiajam asmeniui, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė inžinerinių sistemų priežiūrą vykdė netinkamai. Namo investiciniame plane yra įvertinta karšto vandens sistema, šiame plane nėra nurodyta, kad sistema būtų netinkama. Trečiasis asmuo periodiškai tikrina šildymo sistemą ir pildo su tuo susijusius dokumentus. Po 2016 m. gegužės 11 d. įvykusios avarijos vamzdynų būklė apibrėžta kaip avarinė. Trečiasis asmuo neturi galimybės įvertinti visų name esančių inžinerinių sistemų stovų, kadangi tam tikros inžinerinės sistemos yra privatiems asmenims priklausančiuose butuose. Trečiasis asmuo apie name įvykusius įvykius ir atliekamus darbus nuolatos informuoja atsakovę. Tarp trečiojo asmens ir atsakovės vyksta nuolatinis bendradarbiavimas apie esamą inžinerinių sistemų būklę. Gavusi pranešimą apie inžinerinių sistemų neatitiktį reikalavimams, atsakovė turi imtis veiksmų pašalinti nustatytus neatitikimus. Patvirtino, kad avarija kilo dėl name trūkusio karšto vandens vamzdžio. Pažymėjo, kad karšto vandens tiekimo sistemoje hidrauliniai bandymai nėra atliekami.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Laukininkų valda“ 228,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 13,08 Eur kompensacinių palūkanų, 6 (šešis) procentus metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą – 241,08 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 130,79 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai.

8.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis teisės aktais, reglamentuojančiais atsakovės teises ir pareigas vykdant jai pavestas funkcijas, padarė išvadą, kad atsakovė turi pareigą tiesiogiai ir nepertraukiamai vykdyti administruojamo pastato bendrojo naudojimo patalpų ir objektų priežiūrą ir, nustačiusi tam tikrą namo neatitiktį keliamiems reikalavimams, kuri kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, turi pareigą skubos tvarka suorganizuoti nustatytų bendro naudojimo objektų defektų remonto darbus.

9.       Spręsdamas klausimą dėl civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad pastaroji neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų – tinkamai neprižiūrėjo daugiabučio namo karšto vandens tiekimo sistemos ir, nustačiusi trūkumus, neorganizavo sistemos remonto darbų bei pasyviai, net ketverius metus laukė, kol šie darbai bus atlikti namo atnaujinimo (modernizavimo) proceso metu, dėl šių atsakovės pareigų nevykdymo ieškovei kilo 228,00 Eur žala. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent dėl atsakovės neveikimo susidarė sąlygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė būtinąsias civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus atsakovės veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, dėl to nusprendė, kad ieškinys tenkintinas kaip įrodytas ir pagrįstas.

10.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl tinkamo atsakovo byloje, vertino tai, kad pagal faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes K. L. neteisėti veiksmai buvo atlikti ir žala ieškovui buvo padaryta trečiajam asmeniui leidus, vykdant jo pavedimą, todėl nagrinėjamu atveju byloje galėtų būti taikoma solidarioji atsakomybė (CK 6.6 straipsnis). Esant solidariajai prievolei, ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi, ieškovas turėjo diskrecijos teisę rinktis, ar reikalavimą reikš visiems solidariesiems atsakovams, ar bet kuriam vienam ieškovo pasirinkimu. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtą reglamentavimą ir į tai, kad žala atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų, padarė išvadą, kad K. L. yra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje.

11.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovei 13,08 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, ir mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.260, 6.261 straipsniai, 6.37 straipsnis).

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atsakovė UAB „Laukininkų valda“, atstovaujama advokato Giedriaus Gvildžio, apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti. Taip pat priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai vertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas.

12.2.                      Teigia, kad daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens sistemos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams, dėl to visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina.

12.3.                      Mano, kad, būdama namo administratore, tinkamai vykdė jai tenkančias pareigas.

12.4.                      Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsakovę netinkamai vykdžius bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą ar pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai.

13.       Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to paliktinas galioti.

13.2.                      Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad žalos atsiradimą sąlygojo bendrosios inžinerinės įrangos, už kurios priežiūrą buvo atsakinga atsakovė, defektai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad neturėjo galimybės pateikti į butus apžiūrėti vamzdynų ir (ar) kad apskritai ėmėsi veiksmų atlikti bendrosios inžinerinės įrangos apžiūras. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, žinojusi apie namo karšto vandens tiekimo sistemos neatitiktį keliamiems reikalavimams, ir net ketverius metus laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2019 metų nesiėmusi jokių aktyvių veiksmų tam, kad name būtų atlikti karšto vandens tiekimo sistemos remonto darbai, veikė itin rizikingai, ne namo bendratrčių interesų naudai, aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė jai įstatymuose nustatytas pareigas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

15.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. įvyko įvykis, kurio metu buvo užlietos draudėjai N. P. nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo sugadintos šių patalpų grindys, lubos ir dalis sienos. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, dėl to draudėjai 2017 m. rugsėjo 1 d. išmokėta 228,00 Eur draudimo išmoka. Rašytiniais bylos dokumentais, t. y. turto sugadinimo (sunaikinimo) aktu ir pranešimu (apskaičiavimu), nustatyta, kad įvykis įvyko dėl daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), trūkusio bendro naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžio. Namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratore yra paskirta atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Laukininkų valda“.

17.       Atsakovė (apeliantė) namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą 1999 m. gruodžio 3 d. Sutarties Nr. 197 ir Papildomo susitarimo pagrindais yra perdavusi trečiajam asmeniui UAB „Lamberta“. UAB „Lamberta“ 2016 m. birželio 7 d. atsakovei adresuotu pranešimu Nr. D-106 informavo atsakovę apie tai, kad namo skirstomasis vamzdynas, karšto vandens stovai, esantys butuose sienos šachtose, yra stipriai pažeisti vidinės ir išorinės korozijos. Cirkuliacinės linijos stovai yra sienos konstrukcijoje, stovai yra avarinės būklės, atitinkamai administratorės buvo prašoma su namo bendraturčiais spręsti avarinės būklės skirstomojo vamzdyno ir stovų keitimo klausimus. UAB „Laukininkų valda“ 2016 m. spalio 10 d. Statinio apžiūros akte Nr. 06 nurodyta, kad namo skirstomasis vamzdynas yra patenkinamos būklės, uždaroji armatūra ir izoliacija iš dalies nusidėvėjusi, stovų vamzdynas yra pažeistas korozijos. Minėto akto rekomenduojamų darbų defektų pašalinimo skiltyje yra numatyta, kad namas ruošiasi dalyvauti atnaujinimo (modernizavimo) programoje, yra paruoštas investicinis projektas, namo inžinerinė įranga bus keičiama. UAB „Lamberta“ 2017 m. gruodžio 5 d. pranešimu Nr. D-156 informavo atsakovę apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. namo bute Nr. 37 virtuvės nišoje iš karšto vandens stovo pro sukorodavusią vietą sunkiasi vanduo. Nesandarumą užsandarino UAB „Lamberta“. UAB „Lamberta“ 2018 m. lapkričio 19 d. pranešimu Nr. D-166 informavo atsakovę apie tai, kad 2018 m. lapkričio 17 d. namo bute Nr. 7 trūko karšto vandens stovas, esantis sandėliuko nišoje, nesandarumas užsandarintas UAB „Lamberta“, stovas yra avarinės būklės, stipriai sukorodavęs, būtina jį keisti. 2019 m. gruodžio 18 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktais Nr. 6 ir Nr. 7 rangovas perdavė, o atsakovė UAB „Laukininkų valda“ priėmė minėtuose aktuose nurodytus namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, tarp kurių yra ir namo šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo darbai. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2017 m. spalio 26 d. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimo akte Nr. 14IP8-563 nurodyta, kad buvo atliekama daugiabučio namo, esančio adresu Vyturio g. 3, Klaipėda, šildymo ir karšto vandens sistemos atitikties nustatytiems reikalavimams patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad namo šildymo ir karšto vandens sistemos neatitinka nustatytų reikalavimų.

18.       Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė civilinės atsakomybės taikymo sąlygas ir ieškovei iš atsakovės priteisė turtinės žalos atlyginimą.  

19.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai vertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas.

Dėl deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų

20.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės teiginiais.

21.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

22.       Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

23.       Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

24.       Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo šią žalą atlyginti.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad įvykio, kuris buvo pripažintas draudžiamuoju, metu buvo apgadintos draudėjai priklausančios patalpos. Ieškovė draudėjai išmokėjo draudimo išmoką ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išmokėtos sumos priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, nagrinėjamu atveju iš atsakovės kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorės, netinkamai vykdžiusios administratoriaus pareigas.

26.       CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybes taisyklės. Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių tenka ieškovei. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 straipsnis).

27.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl atsakovės kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorės pareigų, išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius administratorės teises ir pareigas, todėl, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai pripažino atsakovės pareigą kompensuoti dėl įvykio kilusią žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų, dėl šių pareigų nevykdymo ieškovei kilo pareiga atlyginti žalą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, būtent dėl atsakovės neveikimo susidarė sąlygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti. Nustačius minėtas aplinkybės, darytina išvada, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovas ir kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245–6.249 straipsniai). Dėl to teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nenustatytos būtinosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.

Dėl sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo 

29.       Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimo reglamentuojančių teisės normų, o apeliantė be pakankamo pagrindo atskirajame skunde tvirtina, jog skundžiama nutartis nėra pagrįsta byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu.

30.       Atsižvelgdama į tai, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, apeliaciniame skunde nenurodo, kokias materialinės teisės normas teismas pažeidė priimdamas skundžiamą sprendimą, tačiau pasisako, kad skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas byloje esančių įrodymų tinkamu tyrimu ir išsamiu vertinimu, teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 29 punkte pateiktu išaiškinimu, atmeta apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. 

Dėl įrodymų vertinimo

31.       Atsakovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai vertino įrodymus.

32.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

33.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, šalių teiktais paaiškinimais, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

34.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35.       Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

37.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė UAB „Lietuvos draudimas“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.  

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                         Erika Misiūnienė

                                                                                Almantas Padvelskis

Giedrė Seselskytė