Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-2542-789-2015].docx
Bylos nr.: I-2542-789/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 191683350 atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 191630223 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Socialinė apsauga
Bylos dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų
Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-2542-789/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07847-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1, 74

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. vasario 24 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjo Č. R. atstovui advokato padėjėjui Aleksandui Rybakui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. R. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas Č. R. 2013-12-12 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1–3), kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2013-11-21 sprendimą Nr. (6.5)I-7831; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Skyrius) Šalčininkų skyriaus 2013-10-18 sprendimą Nr. (10.1)3-126298; 3) priteisti iš Skyriaus (Šalčininkų skyriaus) laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31 dėl Socialinių išmoku perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 str. 1 d. taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 8 017,82 Lt.

Paaiškino, kad 2013-10-08 kreipėsi į Skyrių, prašydamas paskaičiuoti ir išmokėti jam laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo neišmokėtą pensijos dalį. Skyrius pateikė informaciją apie paskirtą bei išmokėtą pensijos dydį, tačiau netenkino prašymo išmokėti susidariusią nepriemoką. Pažymėjo, kad dėl minėto Valdybos teritorinio skyriaus 2013-10-18 sprendimo atsisakyti išmokėti pensijos dalį 2013-11-14 pateikė skundą Valdybai, kuri skundą atsisakė nagrinėti. Mano, kad ginčijami atsakovų sprendimai yra neteisėti, todėl naikintini. Valdybos teritorinio skyriaus 2013-10-18 atsakyme pažymėta, kad 2010–2011 m. dėl Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo neišmokėta pensijos dalis yra 14 098,62 Lt, kuri, pareiškėjo nuomone, jam turėtų būti išmokėta.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 priimtame nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas) pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) Laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. VSDFV Vilniaus skyrius, sumažindamas paskirtą senatvės pensiją didesniu mastu nei nedirbantiems ar neužsiimantiems tam tikru verslu pensininkams, pažeidė konstitucinius teisinės valstybės, proporcingumo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtų lūkesčių principus ir Konstitucijos 23 ir 53 str. nuostatas, todėl Skyriaus atsisakymas išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsižvelgęs į taikytiną 3 metų senaties terminą, mano, kad neprarado teisinės galimybės ginti savo teises ir reikšti reikalavimus dėl laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. neišmokėtos pensijos dalies, kadangi apie pažeistą teisę (pensijos nepriemoką) sužinodavo kiekvieną mėnesį, kai jam buvo mokama pensija. Paaiškino, kad pensija buvo mokama kiekvieno mėnesio 28 dieną, todėl apie pensijos dydį už 2010 m. spalio mėn. ir atitinkamai apie pažeistą teisę sužinojo 2010-10-28, o 2013-10-08 pradėjo ginti savo teises. Taigi nustatytas 3 metų kreipimosi terminas neužkerta kelio reikalauti laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31 neišmokėtos senatvės pensijos dalies, kuri yra 8 017,82 Lt.

Atkreipė dėmesį, kad Valdybai skundė jos teritorinio skyriaus 2013-10-18 sprendimą nepraleidęs Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. nustatyto 20 darbo dienų termino, todėl Valdyba netinkamai taikė teritorinio skyriaus sprendimo apskundimo reglamentavimą ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Mano, kad Valdyba skundžiamame sprendime nepagrįstai nevertino 2013-11-14 skunde nurodytos aplinkybės, kad jis neprarado teisinės galimybės ginti savo teises ir reikšti reikalavimus dėl laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. neišmokėtos pensijos dalies (8 017,82 Lt). Tačiau Valdyba, kaip ikiteisminė skundų nagrinėjimo institucija, neatsižvelgė į tokias aplinkybes ir apskritai nenagrinėjo pareiškėjo skundo.

Pabrėžė, kad tinkamai pasinaudojo ikiteismine skundo nagrinėjimo tvarka, tačiau Valdyba nepagrįstai atsisakė nagrinėti skunde keliamą klausimą iš esmės ir neužtikrino veiksmingos teisinės gynybos. Atsižvelgęs į proceso koncentracijos ir efektyvios teisminės gynybos principus, prašo dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo kilusį ginčą išnagrinėti iš esmės.

 

Atsakovė Valdyba atsiliepime (b. l. 24–29) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė bylos dalį, kurioje prašoma įpareigoti Skyriaus Šalčininkų skyrių išmokėti pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo negautą senatvės pensijos dalį, nutraukti, o likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas), o 2010–2011 m. – ir Laikinuoju įstatymu. Atkreipė dėmesį, kad pirma pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo atitinkamai 2010 m. sausio mėnesį, o ne 2010 m. spalio mėnesį, kaip teigiama skunde.

Atkreipė dėmesį, kad rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotą senatvės pensiją Valdybos teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas Skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio mėnesį. Mano, kad Skyrius 2013-10-08 rašte Nr. (10.1) 3-126298 pareiškėjui pateikė išsamią ir teisingą informaciją apie 2010–2011 m. mokėtą senatvės pensiją, todėl naikinti šį raštą nėra pagrindo. Valdyba, įvertinusi tai, kad Skyrius pirmą sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensijos dalį pareiškėjui išmokėjo 2010 m. sausio mėnesį ir apie tai, kad jam mokama ne viso dydžio senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį, nustatė, kad, kreipdamasis į Valdybą su 2013-11-14 skundu įpareigoti Skyrių išmokėti jam 2010–2011 m. negautą senatvės pensijos dalį, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą Valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Valdybai 3 metų terminą. Todėl Valdybos 2013-11-21 sprendimas Nr. (6.5)I-7831, priimtas vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 p., atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2013-11-14 skundą yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką. Atkreipė dėmesį, kad Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytas 3 metų apskundimo Valdybai terminas, per kurį asmuo gali apginti savo teises, yra pakankamai ilgas, o pareiškėjas į Valdybą dėl pagal Laikinąjį įstatymą sumažintų išmokų grąžinimo kreipėsi praėjus daugiau nei vieneriems metams po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo. Kadangi pareiškėjas į Valdybą ir teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo apie mokamą ne viso dydžio senatvės pensiją, tai sprendimas mokėti jam ne viso dydžio paskirtą senatvės pensiją jau laikytinas įvykdytu, o Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nuostata netaikytina. Atkreipė dėmesį, kad ginčas nėra išnagrinėtas privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti Skyrių išmokėti 2010–2011 m. sumažintą senatvės pensijos dalį nutrauktina.

Atsakovės nuomone, Skyrius 2010–2011 m. teisėtai ir pagrįstai taikė tuo metu galiojusį Laikinąjį įstatymą, kuris nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, o nuo 2012-01-01 senatvės pensija apskaičiuojama netaikant Laikinojo įstatymo nuostatų, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti Skyrių išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Be to, kol nėra teisės akto, nustatančio išmokėti 2010–2011 m. negautą senatvės pensijos dalį, nei Skyriui, nei Valdybai nebuvo ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą išmokėti 2010–2011 m. negautą senatvės pensijos dalį.

 

Atsakovas Skyrius atsiliepime (b. l. 11–15) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Skyriaus nesutikimo su skundu argumentai yra iš esmės tapatūs atsakovės Valdybos atsiliepime išdėstytai pozicijai.

 

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nurodė, kad palaiko skundą, ir prašė jį tenkinti.

Atsakovų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

 

Skundas tenkintinas iš dalies, skundo dalis paliktina nenagrinėta, bylos dalis nutrauktina, kita skundo dalis atmestina.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra senatvės pensijos gavėjas. Pareiškėjas kreipėsi į Skyriaus Šalčininkų skyrių su 2013-10-08 prašymu išduoti pažymą apie 2010–2011 m. dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtą pensijos dalies dydį ir nurodyti, kada pensijos nepriemoka bus išmokėta (b. l. 23). Skyriaus Šalčininkų skyrius 2013-10-18 rašte Nr. (10.1)3-126298 pareiškėjui paaiškino, kad jo pensija buvo perskaičiuota remiantis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. nuostatomis, pateikė skaičiavimus, kaip ji buvo apskaičiuojama, ir informavo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi parengti dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos projektą. Nurodė, kad, kol šis įstatymas nėra priimtas ir nėra skirtos lėšos, neturi teisinio pagrindo ir lėšų išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 33–35).

Valdyboje 2013-11-15 gautas pareiškėjo 2013-11-14 skundas, kuriame prašoma panaikinti Skyriaus Šalčininkų skyriaus 2013-10-18 raštą Nr. (10.1)3-126298 ir įpareigoti Valdybos teritorinį skyrių išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį (b. l. 31–32). Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013-11-14 skundą, priėmė ginčijamą 2013-11-21 sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Valdybos teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, nes apie sumažintos pensijos mokėjimą sužinojo dar 2010 m. sausio mėnesį, kai buvo išmokėta sumažinta pensija, todėl atsisakė pareiškėjo 2013-11-14 skundą nagrinėti. Be to, pareiškėjui išaiškino, kad, jeigu jis iki 2013-12-06 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 7).

Pažymėtina, kad pareiškėjas teisme ginčija tik senatvės pensijos perskaičiavimą pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. ir neginčija jos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjo senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. buvo mažinama nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b. l. 5), pareiškėjas prašo priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31 (b. l. 1–3). Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo, kaip dirbančio pensininko, senatvės pensijos perskaičiavimo laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas teisėtumo, t. y. nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su asmens teisės į pensiją pažeidimu ir jos gynimu teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovų atsiliepimų argumentai iš esmės susiję su tuo, jog pareiškėjas, atsakovų nuomone, praleido įstatymuose nustatytą terminą apskųsti sprendimus dėl sumažintų pensijų mokėjimo, konstatuoja, kad pirmiausia būtina įvertinti, ar nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises bei teisėtus interesus socialinio aprūpinimo srityje, tinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Iki          2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valdybai. Pagal minėto straipsnio 2 d. Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, kad Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundams dėl Valdybos teritorinių skyrių sprendimų. LVAT, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Iš nurodytų teisės aktų nuostatų ir LVAT praktikos (2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014) matyti, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje                    Nr. A143-816/2014 konstatavo, kad sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pirmą sumažintą pensiją pareiškėjas gavo 2010 m. sausio mėnesį, taigi Valdyba pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė, kad 2010 m. sausio mėnesį Č. R. sužinojo (turėjo sužinoti) apie sumažintos pensijos išmokėjimą. Pareiškėjas dėl senatvės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, į Valdybą kreipėsi su 2014-11-14 skundu, kuriame suformulavo reikalavimą įpareigoti Valdybos teritorinį skyrių išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį (b. l. 31–32). Taigi būtent ši data laikytina pareiškėjo kreipimusi į Valdybą Pensijų įstatymo 45 str. bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. prasme. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas ginčą ikiteismine tvarka inicijavo praleidęs Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą.

Taisyklių 20 p. nustatyta, kad jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 p. nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos (Taisyklių 31 p.).

Minėtas reglamentavimas reiškia, kad, prieš priimdama sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo, Valdyba turi nustatyti terminą pareiškėjui, per kurį šis galėtų nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus. Tik tada, kai per nustatytą terminą nebuvo pateikta paaiškinimų ir / ar įrodymų, pateisinančių termino praleidimo priežastis, arba jei Valdyba mano, kad pateikti paaiškinimai ir / ar įrodymai nėra pakankami svarbioms priežastims pagrįsti, Valdyba turi teisę priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti iš esmės. Nors skundžiamas Valdybos 2013-11-21 sprendimas Nr. (6.5)I-7831 atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2013-11-14 skundą motyvuojant tuo, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Valdybos teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, buvo priimtas neatlikus Taisyklių 20 ir 31 p. nustatytos procedūros, tačiau teismas daro išvadą, kad šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes Valdyba pasiūlė pareiškėjui iki 2013-12-06 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti ir nurodė, kad, pateikus šiuos įrodymus, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Duomenų, kad pareiškėjas atsakovei pateikė paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti, nėra. Priešingai, pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės pozicija, kad jis yra praleidęs 3 m. terminą, kreipėsi į teismą, be kita ko, ginčydamas Valdybos 2013-11-21 sprendimą Nr. (6.5)I-7831 atsisakyti nagrinėti jo skundą. Teismo nuomone, nėra tikslinga dėl procedūros pažeidimo naikinti ginčijamo Valdybos sprendimo dalį ir įpareigoti Valdybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2013-11-14 skunde suformuluotą reikalavimą išmokėti pensijos nepriemoką, nes šiuo atveju aktualu spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą. Formaliai įpareigojant Valdybą įgyvendinti procedūrą pareiškėjo galimai pažeistos teisės realiai negalėtų būti apgintos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijama atsakovės sprendimo dalis, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą įpareigoti Valdybos teritorinį skyrių išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį dėl to, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti.

Teismas, atsižvelgęs į Valdybos 2013-11-21 sprendimo turinį, daro išvadą, kad Valdyba, kaip ginčus ikiteismine tvarka įgaliota nagrinėti institucija, nėra aiškiai išreiškusi savo pozicijos dėl prašomos išmokėti neišmokėtos pensijos dalies, t. y. nėra išreiškusi valios dėl ginčo esmės. Teismui pripažinus, kad Valdyba teisėtai pasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, pripažintina, kad, šiuo teismo sprendimu išsprendus tarp pareiškėjo ir Valdybos kilusį ginčą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Valdybą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis ir pateikdamas tai pagrindžiančius įrodymus. Teismas išaiškina, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į Valdybą, pateikdamas jai visus turimus įrodymus, kurie galbūt galėtų pateisinti termino praleidimo priežastis ir kurių jis iki šiol nėra pateikęs Valdybai. Tokiu atveju Valdyba turėtų spręsti termino atnaujinimo klausimą. Jeigu pareiškėjas kreipsis į Valdybą, tačiau Valdyba sprendimu atsisakys atnaujinti terminą skundui dėl negautos senatvės dalies išmokėjimo paduoti, pareiškėjas turės teisę kreiptis į teismą, skųsdamas tokį Valdybos sprendimą.

Tiek Pensijų įstatymo 45 str., tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl Valdybos teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką, t. y. skundai turi būti paduodami Valdybai, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Pažymėtina, kad pareiškėjas Valdybos prašė panaikinti Skyriaus Šalčininkų skyrius 2013-10-18 sprendimą Nr. (10.1)3-126298. Valdyba 2013-11-21 sprendime šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo nesprendė, nors šio sprendimo apskundimo terminas nebuvo praleistas.

LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad siekis užtikrinti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principų, kaip visuotinai pripažintų ir LVAT praktikoje nuosekliai taikomų administracinių bylų proceso principų, įgyvendinimą ir laikymąsi, suponuoja pirmosios instancijos teismo pareigą išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (LVAT 2014-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2300/2014).

Teismas, atsižvelgęs į minėtą LVAT praktiką, daro išvadą, kad nors Valdyba, kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka neišnagrinėjo pareiškėjo skundo dalies dėl Skyriaus Šalčininkų skyriaus 2013-10-18 sprendimo Nr. (10.1)3-126298 panaikinimo, tačiau nėra tikslinga šį klausimą grąžinti spręsti Valdybai, nes Valdybos veiksmai šiuo atveju, t. y. neišsprendus termino atnaujinimo klausimo, būti tik formalūs, galimai suponuojantys dar vieną ginčą tarp pareiškėjo ir Valdybos. Tokiu būdu pareiškėjo galimai pažeistos teisės realiai nebūtų apgintos, o pats procesas taptų neekonomiškas ir neracionalus.

Pareiškėjas taip pat prašo teismo panaikinti Skyriaus Šalčininkų skyriaus 2013-10-18 sprendimą Nr. (10.1)3-126298.

Pažymėtina, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2013-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-749/2013).

Skyriaus Šalčininkų skyriaus 2013-10-18 sprendimas Nr. (10.1)3-126298 buvo priimtas atsakant į pareiškėjo 2013-10-08 prašymą (b. l. 23). Pareiškėjas prašė išduoti pažymą apie 2010–2011 m. dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtą pensijos dalies dydį ir nurodyti, kada pensijos nepriemoka bus išmokėta, todėl minėtas prašymas laikytinas prašymu dėl informacijos suteikimo. Pažymėtina, kad Skyriaus Šalčininkų skyrius ginčijamame sprendime suteikė pareiškėjui prašytą informaciją. Č. R. pretenzijų dėl informacijos apie pensijos skaičiavimą ir neišmokėtą pensijos dalį suteikimo nereiškia. Tačiau Skyrius šiuo sprendimu ne tik suteikė informaciją, bet ir išsprendė klausimą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo, t. y. atsisakė išmokėti pareiškėjui neišmokėtą pensijos dalį. Pažymėtina, kad šiuo atveju Valdybos teritorinis skyrius nėra kompetentingas subjektas spręsti klausimą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėjui. Teismas, įvertinęs skundžiamo Skyriaus Šalčininkų skyriaus akto turinį, daro išvadą, kad ginčijamas Skyriaus Šalčininkų skyriaus 2013-10-18 sprendimo Nr. (10.1)3-126298 dalis, kurioje suteikta prašyta informacija apie pensijos skaičiavimą ir neišmokėtą pensijos dalį, yra informacinio pobūdžio ir teisių ir pareigų pareiškėjui tiesiogiai nesukuria. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiamas Skyriaus Šalčininkų skyriaus sprendimo dalis, kurioje suteikta prašyta informacija apie pensijos skaičiavimą ir neišmokėtą pensijos dalį, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, t. y. nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 p.). Skyriaus Šalčininkų skyriaus 2013-10-18 sprendimo Nr. (10.1)3-126298 dalis, kurioje nuspręsta atsisakyti išmokėti pareiškėjui neišmokėtą pensijos dalį, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, kadangi Valdybos teritorinis skyrius šiuo atveju nėra kompetentingas subjektas spręsti klausimą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėjui.

Vienas iš pareiškėjo reikalavimų yra priteisti pensijos nepriemoką. Minėta, kad ginčams dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo spręsti įstatymų leidėjas yra nustatęs privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Pareiškėjas, siekdamas, kad jam būtų išmokėta negauta senatvės pensijos dalis, naudojosi ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau Valdyba nesprendė ginčo dėl pensijos išmokėjimo iš esmės, o apskritai atsisakė nagrinėti skundą dėl praleisto termino. LVAT 2014-09-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS624-618/2014 konstatuota, kad dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtos senatvės pensijos priteisimo būtina iki galo išnaudoti privalomą valstybinio socialinio draudimo įstatymuose nustatytą ikiteisminę tvarką, t. y. neužtenka tik pradėti šią procedūrą, o būtina, kad Valdyba skundą išnagrinėtų iš esmės. Kaip jau pažymėta šiame sprendime, pirmiausia turi būti išspręstas termino atnaujinimo klausimas skundui paduoti, ir tik atnaujinus terminą sprendžiamas klausimas dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo. Kadangi klausimo dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo Valdyba nesprendė, tačiau jį turės kompetenciją spręsti šį klausimą ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, jeigu bus atnaujintas terminas skundui paduoti, pareiškėjo reikalavimas priteisti laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį (8 017,82 Lt) paliekamas nenagrinėtas (ABTĮ 103 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 101 str. 8 p., 103 str. 1 p., 127 str.,

n u s p r e n d ė:

 

Pareiškėjo Č. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Šalčininkų skyriaus 2013-10-18 sprendimo Nr. (10.1)3-126298 dalį, kurioje nuspręsta atsisakyti išmokėti pareiškėjui neišmokėtą senatvės pensijos dalį.

Nutraukti bylos dalį, kurioje prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Šalčininkų skyriaus 2013-10-18 sprendimo Nr. (10.1)3-126298 dalį, kurioje suteikta informacija apie pensijos skaičiavimą ir neišmokėtą pensijos dalį.

Palikti nenagrinėtą skundo dalį, kurioje prašoma priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (Šalčininkų skyriaus) laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 8 017,82 Lt (2322,12 EUR).

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai               Egidija Puzinskaitė

 

 

              Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

 

              Ernestas Spruogis