Civilinė byla Nr. e2A-1516-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00889-2021-

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-305-800/2022 pagal K. J. ieškinį atsakovams L. D. ir R. D. dėl pripažinimo rekonstruoti nesudėtingąjį statinį be atsakovų sutikimo, trečiasis asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, išvadą duodanti institucija – Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas K. J. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą (Prienų rūmus), prašydamas pripažinti jam teisę rekonstruoti II grupės nesudėtingąjį statinį – atraminę sienutę, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje esančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Birštone, t. y. naujai pribetonuoti atraminės sienutės dalį pagal sklypo (duomenys neskelbtini), Birštone, esamos atraminės sienutės rekonstrukcijos projektą, neturint atsakovų L. D. ir R. D. sutikimo.

2.       Ieškovas nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. liepos 27 d. jam surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-180725-00080 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, nugriauti prie II grupės nesudėtingojo statinio atraminės sienutės, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje esančiame ginčo žemės sklype naujai pribetonuotą atraminės sienutės dalį ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas, įvertinęs atraminės sienutės dalies nugriovimo kaštus, taip pat teisines galimybes ją įteisinti, nutarė ją įteisinti, tačiau besiribojančio kaimyninio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Birštone, savininkai L. D. ir R. D. nepagrįstai atsisako išduoti teisės aktuose numatytus sutikimus. Ieškovas pažymėjo, kad sena atraminė sienutė buvo pastatyta 2007 m., tačiau dėl pastovaus grunto bei lietaus vandens spaudimo 2018 m. buvo kelianti pavojų tiek žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Birštone, savininkui ir jo šeimai, tiek kaimyninių žemės sklypų savininkams. Todėl, siekdamas apsaugoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Birštone, kaimyninius sklypus bei apsisaugoti nuo grunto griūties ir/ar žemių nuošliaužų prie senos atraminės sienutės, ieškovas 2018 m. naujai pristatė atraminės sienutės dalį, kuri 18 cm pastorino senąją atraminę sienutę bei pakeitė senosios atraminės sienutės išorės matmenis nuo 15 cm iki 33 cm. Ieškovo teigimu, naujai pristatyta atraminės sienutės dalis yra pastatyta gilyn į ieškovo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Birštone, todėl jokių Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir / ar Statybos techniniuose reglamentuose (STR) nustatytų atstumų su gretimais sklypais nesumažino ir nepažeidė. Senosios atraminės sienutės matmenys pasikeitė sustiprinus senąją atraminę sienutę tam, jog atlaikytų nuolatinį grunto ir lietaus vandens spaudimą. Taigi, kadangi 2018 m. pastatyta atraminės sienutės dalis pastorina atraminę sienutę tik ieškovo žemės sklypo sąskaita, atsakovų gyvenimo bei veiklos sąlygos nesikeis.

3.       Atsakovai L. D. ir R. D. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas tinkamai neidentifikavo dokumento, pagal kurį prašo teismo pripažinti jam teisę atlikti veiksmus be atsakovų sutikimo, todėl ieškinio reikalavimai (dalykas) yra neapibrėžti ir tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovų nuomone, ieškiniu siekiama apeiti teisės normose numatytą statinių statybai (įteisinimui) privalomą administracinę tvarką ir tai taip pat sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovas nei iki ieškinio pareiškimo, nei byloje neatskleidė, kokių apimčių savavališkas bei kitaip neteisėtas statybas siekia įteisinti. Ieškovas į teismą kreipėsi neišnaudojęs galimybių susitarti ikiteisminiu keliu, nebendradarbiavo su atsakovais, neteikė jokių projektinių pasiūlymų ar kitų dokumentų, iš kurių būtų aiškūs jo ketinimai, todėl neigiamas tokio elgesio pasekmes turi prisiimti pats ieškovas. Anot atsakovų, nors ieškovas teigia, kad prieš jam atliekant savavališką atraminės sienutės rekonstrukciją, toje vietoje buvo tuometinė teisėta atraminė sienutė, tačiau nei iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, nei iš jokių kitų įrodymų nėra pagrindo tvirtinti, kad buvo rekonstruojama esama teisėta ankstesnioji sienutė. Be to, atsakovai įsitikinę, kad ieškovo siekiami statyti / įsiteisinti statiniai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, kadangi savavališka sienutė ir tvora virš jos yra neestetiški, pasvirę į atsakovų sklypo pusę, nestabilūs, sienutė stipriai įtrūkusi, apsamanojusi, o tvoros akmenys tarpusavyje nesukabinti ir tvoros formą palaiko tik metalinis tinklas, kuris bus veikiamas korozijos ir silpnės. Atsakovai mano, kad racionaliau būtų nugriauti esamą atraminę sienutę ir vietoje jos pastatyti naują, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, ir įrengiant tinkamą drenažo sistemą.

4.       Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Birštone, ir jame esantys statiniai nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą, taip pat nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas. Minėtas žemės sklypas yra Birštono miesto istorinės dalies vizualinės apsaugos pozonyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punktu, vizualinės apsaugos pozonį sudaro už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą. Anot trečiojo asmens, šiuo atveju atraminės sienutės, esančios (duomenys neskelbtini), Birštone, rekonstrukcija netrukdo apžvelgti kultūros paveldo vietovę – Birštono miesto istorinę dalį.

5.       Išvadą teikianti institucija – Inspekcija – nurodė, kad 2018 m. liepos 17 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog atraminė sienutė pastorinta į statytojo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Birštono m., pusę ir atraminės sienutės konstrukcija nepriartėjo prie atsakovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Birštono m. Pažymėjo, kad atsakovai L. D. ir R. D. dėl pastatytos atraminės sienutės statytojui pretenzijų nereiškė, t. y. L. D. Inspekcijai pateikė skundą tik dėl statytojo pradėtų atraminės sienutės atstatymo darbų bei statybinėmis atliekomis užteršto jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Inspekcija atkreipė dėmesį, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.05:2017 7 priedo 8 punkte reglamentuota, jog statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Alytaus apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo K. J. atsakovų L. D. ir R. D. naudai 3 774,00 Eur jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovo žemės sklype esančios atraminės sienelės, skiriančios ieškovo ir atsakovų žemės sklypus, statybos teisėtumo ir galimybės ją įteisinti neturint atsakovų sutikimo.

8.       Teismas nurodė, kad pirminės sienelės 2007 m. statybos metu galiojęs STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, ir pribetonuojant prie jos papildomą sienelę 2018 m. galiojusio STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo normos, nustatančios reikalavimą statant atraminę sienutę ant sklypo ribos turėti kaimyninio sklypo savininko sutikimą, yra imperatyvaus pobūdžio. Todėl ieškovas tiek pirminės sienelės statybos metu, tiek vėliau ją rekonstruojant privalėjo gauti kaimyninio sklypo savininkų sutikimus. Kadangi ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad pirminė 2007 m. pastatyta sienelė yra teisėta, t. y. ją statant buvo gautas kaimyninio sklypo savininkų sutikimas, teismas konstatavo, kad atsakovų teisių pažeidimas yra tęstinis, kuris tęsiasi iki šiol, todėl ieškovas privalo gauti atsakovų sutikimą betoninės atraminės sienutės statybos įteisinimui. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius ant sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti; statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. 

9.       Pagal esamus byloje duomenis, ieškovas neįrodė savo ieškinyje teigiamų aplinkybių dėl ko turėtų būti taikomos esamo statinio rekonstravimą reglamentuojančios teisės normos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniame skunde ieškovas K. J. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo K. J. ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.                      pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl senosios (pirminės) sienutės išėjo už ieškinio ribų bei aiškinosi aplinkybes, kurių šioje civilinėje byloje niekas neįrodinėjo. Apeliantas akcentuoja, kad 2018 m. liepos 27 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-180725-00080 pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo surašytas dėl naujai pribetonuotos atraminės sienutės dalies, o ne dėl visos atraminės sienutės, dėl ko teismo argumentai, jog dar ir 2007 metais jis privalėjo gauti gretimų sklypų savininkų sutikimus sienutės statybai yra visiškai nesusiję su šia civiline byla. Anot apelianto, byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl galimybės įteisinti naujai pribetonuotą atraminės sienutės dalį, o ne visą atraminę sienutę (byloje nėra jokių duomenų, kad ir senoji sienutė yra savavališka statyba);

10.2.                      pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisminės praktikos ginčui aktualiu klausimu, t. y. teismas nevertino, nepasisakė ir nepaisė teisminės praktikos išaiškinimų, jog, kai vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyta mažinti esamo atstumo nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte nustatyti reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininko teises;

10.3.                      pirmosios instancijos teismas apsiribojo atsakovų argumentais, t. y. nevertino ar dėl rekonstrukcijos yra dar labiau mažinamas rekonstruojamo statinio atstumas iki sklypo ribos, nenustatė netgi rekonstrukcijos darbų apimties, jų būtinumo ir / ar statinio parametrų pokyčio apimties, nevertino, ar planuojama rekonstrukcija pateks į STR 1.07.01:2010 33.2 punkte nustatytą išimtį, nors ieškinys buvo grindžiamas būtent šiais teisiniais ir faktiniais argumentais;

10.4.                      priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, civilinės bylos medžiagoje pakanka duomenų, jog buvo vykdoma ne nauja statyba, tačiau sienutės rekonstrukcija. Šias aplinkybes patvirtina tiek Inspekcijos 2018 m. liepos 27 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-180725-00080 pašalinti savavališkos statybos padarinius, tiek byloje esantis statybos vadovo A. I. raštas, tiek ir kartu su apeliaciniu skundu teikiamas MB „Statybos ekspertizių centras“ 2022 m. liepos 22 d. vertinimo aktas, kurį pateikti pirmosios instancijos teismui nebuvo sudarytos galimybės pateikti – teismas posėdžio neatidėjo ir bylą išnagrinėjo nesulaukęs eksperto D. K. išvados.

11.       Atsiliepime atsakovai L. D. ir R. D. apeliacinės instancijos teismo prašo ieškovo K. J. apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą, o Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovai taip pat prašo sustabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-3208-520/2022, neprijungti prie bylos ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateikto MB „Statybos ekspertizių centras“ 2022 m. liepos 22 d. parengto vertinimo akto ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

11.1.                      ieškovas šioje byloje siekia pripažinti teisę įsiteisinti atraminę sienutę pagal projektą, kuriame ji yra su faktiškai jau pribetonuotu sluoksniu, dėl kurio Inspekcija yra surašiusi ieškovui savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų. Tačiau ieškovas yra praleidęs privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, kurio atnaujinimo siekia šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-3208-520/2022. Atsakovų nuomone, minėtoje byloje neatnaujinus ieškovui termino, reikštų, kad ieškovas neturi teisės atlikti veiksmus, kuriuos nagrinėjamoje byloje prašo atlikti be atsakovų sutikimo. Todėl, anot atsakovų, laikytina, kad galutinis sprendimas, kuris bus priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-3208-520/2022, turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai, dėl ko pastaroji turėtų būti sustabdyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 164 straipsnio 4 punktu;

11.2.                      ieškovas turėjo visas galimybes specialisto išvadą gauti ir pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė, vietoje to tik nepagrįstai teisinosi, teikė nepagrįstus prašymus ir vilkino laiką be pateisinamo pagrindo nevykdamas į teismo posėdžius, todėl jo kartu su apeliaciniu skundu pateiktas aktas negali būti prijungiamas prie bylos ir negali būti joje vertinamas kaip įrodymas, juolab, kad šis aktas yra nepatikimas ir nepagrįstas, surašytas tik po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovui nepalankų sprendimą;

11.3.                      ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas, vertindamas betoninės tvoros pirminio pastatymo teisėtumą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Anot atsakovų, nei ieškovas, nei kas kitas negali uždrausti teismui pritaikyti ginčui taikytinas teisės normas. Kitokių teisės normų, nei pageidavo ieškovas, pritaikymas sprendime niekaip negali reikšti bylos nagrinėjimo ribų peržengimo. Be to, bylos nagrinėjimo ribas sudaro ne tik ieškovo ieškinyje, bet ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimuose (atsikirtimuose) nurodomos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės, t. y., kadangi atsakovai šiuo atveju nesutikimą su ieškiniu, be kita ko, argumentavo tuo, kad ankstesnioji betoninė tvora buvo pastatyta neteisėtai ir kad ji niekada nebuvo įteisinta, klausimas, ar ankstesnioji betoninė tvora yra teisėta, vienareikšmiškai yra šios bylos nagrinėjimo dalykas;

11.4.                      tai, kad Inspekcija savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus surašė tik dėl rekonstravimo, o ne dėl ankstesniosios betoninės tvoros pirminio pastatymo dėl to, kad jos statybos metai buvo senesni ir pagal tai ji nepateko į Inspekcijos kompetencijos ribas, nereiškia, kad ankstesnioji betoninė tvora yra ar tapo teisėta. Atsakovų teigimu, statinio teisėtumas gali būti įrodytas tik tą faktą patvirtinančiais įrodymais (pvz. projektu, statybos leidimu, besiribojančių sklypų savininkų sutikimais, registracija Registrų centre ir pan.), o atitinkamų įrodymų nepateikus, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ankstesniosios betoninės tvoros teisėtumas byloje nebuvo įrodytas. Tuo tarpu neįteisintas statinys negali būti rekonstruojamas;

11.5.                      ieškovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas tariamai netinkamai atliko įrodymų vertinimą, nes pagal ieškovo pateiktą statybos vadovo A. I. raštą pribetonuota atraminė sienutė atsakovų teisių tariamai nepažeidžia. Atsakovai pažymėjo, kad teismas savo išvadas parėmė ne atskirais pavieniais įrodymais, o jų visuma. Juolab, kad ieškovo pateiktame A. I. rašte net nėra informacijos, kuri svarbi sprendžiant dėl ieškovo pareigos gauti atsakovų sutikimą dėl atraminės sienutės buvimo / nebuvimo. Apie ankstesniosios betoninės tvoros neteisėtumą yra spręstina pagal Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis. A. I. raštas niekaip negali paneigti ir net neneigia ankstesniosios betoninės tvoros neteisėtumo. A. I. rašte nėra įvertinta ir atraminės sienutės konkreti padėtis sklypo ribos atžvilgiu, jos pasvirimas į atsakovų sklypo pusę, ankstesniosios betoninės tvoros sudėtis, konkrečiau neaptarti jos defektai. Be to, A. I. rašte nėra datos, nenurodyta kokiu tikslu jis surašytas, kokia to rašto paskirtis, ar jis kam nors adresuotas ar skirtas tik vidiniam naudojimui. Todėl net nėra aišku, ar A. I. prisiima atsakomybę už rašte išdėstytus teiginius ir ar juos gintų. Taigi A. I. raštas yra nepatikimas. Kita vertus, teismas privalėjo atsakyti tik į esminius argumentus ir pasisakyti tik dėl esmines bylos aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas neprivalėjo atsakyti į kiekvieną byloje pareikštą argumentą ar pasisakyti dėl kiekvieno į bylą pateikto dokumento;

11.6.                      šiuo atveju ieškovo siekiama įteisinti atraminė sienutė yra naujas daiktas, nes 2009 metais buvo pastatyta ne atraminė sienutė, o 10-12 cm storio betoninė tvora. Ekspertizės akte vienareikšmiškai konstatuota, kad norminių teisės aktų reikalavimus atitinkanti, mechaniškai atspari, saugi atraminė sienutė aptariamu atveju galėtų būti sukurta tik nugriovus ankstesniąją betoninę tvorą ir statant atraminę sienutę naujai, taigi pirmiausia turi būti pašalinami savavališkos statybos padariniai griovimo būdu, o vėliau projektuojama nauja statyba;

11.7.                      ieškovas siekia teisės pripažinimo atlikti veiksmus pagal jo pateiktą projektą, tačiau tai nėra teisės normų numatyta administracine tvarka parengtas ir suderintas projektas. Ieškovo pareikšto reikalavimo tenkinimas reikštų tai, kad ieškovas būtų atleidžiamas nuo teisės normose numatytų privalomų reikalavimų bei procedūrų viešojo administravimo subjektuose, t. y. kad jis teismo būtų įgalinamas tų privalomų reikalavimų ir procedūrų išvengti. Tai reikštų, kad teismas pats perimtų vykdyti viešojo administravimo subjektų kompetenciją, kas pagal teismų praktiką nėra leidžiama, nes reikštų valdžių padalijimo principo pažeidimą;

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13.       Pagal CPK 320

14.       Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

15.       Byloje nustatyta, kad apeliantui (ieškovui) K. J. 2018 m. liepos 25 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-180725-00080  pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Privalomasis nurodymas), t. y. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, nugriauti prie II grupės nesudėtingojo statinio atraminės sienutės nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje esančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Birštone, naujai pribetonuotą atraminės sienutės dalį ir sutvarkyti statybvietę. 2022 m. balandžio 25 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu buvo atmestas apelianto prašymas pratęsti pasibaigusį Privalomo nurodymo terminą. Dėl šio sprendimo apeliantas pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (skundas neišnagrinėtas).

16.       Apeliantas, siekdamas įteisinti savavališką statybą ir negavęs atsakovų (besiribojančio žemės sklypo savininkų) sutikimo dėl atraminės sienutės rekonstrukcijos, kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti jam teisę rekonstruoti II grupės nesudėtingąjį statinį – atraminę sienutę, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Birštonas, t. y. naujai pribetonuoti atraminės sienutės dalį pagal sklypo (duomenys neskelbtini) Birštone, esamos atraminės sienutės rekonstrukcijos projektą, neturint atsakovų L. D. ir R. D. sutikimo.

17.       Apeliantas teismui pateikė sklypo (duomenys neskelbtini), Birštone, esamos atraminės sienutės 2020 m. rekonstrukcijos projektą (projektuotojas P. N.), kuriame nurodoma, kad rekonstruojama atraminė sienutė, besiribojanti su atsakovų žemės sklypu, pribetonuojant prie jos papildomą 0,18 cm pločio sienutę.

18.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje kilo ginčas dėl apelianto žemės sklype esančios atraminės sienutės, skiriančios jo ir atsakovų žemės sklypus, statybos teisėtumo ir galimybės ją įteisinti neturint atsakovų sutikimo, todėl įvertinęs, kad ankstesnė (pirminė) atraminė sienutė pastatyta neteisėtai, ieškinį tuo pagrindu atmetė. Nurodė, kad apeliantas (ieškovas) neįrodė savo ieškinyje teigiamų aplinkybių dėl ko turėtų būti taikomos esamo statinio rekonstravimą reglamentuojančios teisės normos. Pažymėtina, kad iš teismo sprendimo matyti, jog visi sprendimo motyvai yra susiję su ankstesnės atraminės sienutės statybos teisėtumo vertinimu ir kaip jos buvimas pažeidžia atsakovų teises.

19.       Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes netinkamai nustatė ginčo esmę, ko pasekoje  nevertino apelianto nurodomų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu buvo suformuluotas ieškinio reikalavimas, o vertino tik aplinkybes (dėl pirmesnės sienelės teisėtumo), kurios nepateko į bylos nagrinėjimo ribas.

20.       Lietuvos Respublikos CPK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, be kita ko, ieškovo atsakovui reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas).

21.       Pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).

22.       Byloje nustatyta, kad apeliantas, siekdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius, prašo pripažinti jam teisę rekonstruoti II grupės nesudėtingąjį statinį – atraminę sienutę, t. y. naujai pribetonuoti atraminės sienutės dalį, pagal sklypo esamos atraminės sienutės rekonstrukcijos projektą, neturint atsakovų sutikimo. Byloje nėra duomenų, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija) būtų surašiusi savavališkos statybos aktą dėl pirminės atraminės sienutės pastatymo, ar pateikusi privalomąjį nurodymą šią pirminę atraminę sienutę nugriauti, t. y. inspekcija nustatė tik pirminės atraminės sienutės rekonstrukcijos pažeidimus (nesant atsakovų sutikimo pribetonuota papildoma atraminės sienutės dalis iš apelianto sklypo pusės), kuriuos nurodė pašalinti. Atsakovams nesutinkant su pirminės atraminės sienutės rekonstrukcija pribetonuojant atraminės sienutės dalį, ginčas persikėlė į teismą. Taigi, ginčo esmė ne esamos atraminės sienutės teisėtumo vertinimas (ką teismas atliko), o pagal rekonstrukcijos projektą pribetonuotos atraminės sienutės teisėtumo vertinimas (ko teismas neatliko).

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė bylos nagrinėjimo ribas, t. y. nagrinėjo pirminės atraminės sienutės teisėtumą, kai tokio reikalavimo nebuvo (apeliantas to neprašė, atsakovai priešieškinio dėl to nereiškė). Susidarė situacija, kai buvo įvertintas pirminės sienutės teisėtumas, o atmestas reikalavimas susijęs su pribetonuota atramine sienute. Nors galima suprasti, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovai tokios situacijos nelaiko išėjimu už bylos nagrinėjimo ribų, tačiau su tuo sutikti negalima. Pirmiausia, pažymėtina, kad pribetonuotos atraminės sienutės teisėtumo vertinimas (atliktos rekonstrukcijos vertinimas) yra susijęs su visiškai kitokių faktinių aplinkybių bei kitokiu teisiniu vertinimu, negu pirminės atraminės sienutės teisėtumo vertinimas (naujos statybos vertinimas). Antra, atsakovai nėra pareiškę jokių reikalavimų susijusių su pirminės atraminės sienutės neteisėtumu. Tai, kad atsakovai atsiliepime nurodė, jog pirminė atraminė sienutė yra pastatyta neteisėtai bei tai, kad ji neregistruota, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog ji yra neteisėtas statinys, juo labiau, kai ji pastatyta apie 2007 m. (ieškovo teigimu) ir atsakovai jokių pretenzijų dėl jos teisėtumo nereiškė  (- ia). Trečia, tam, kad atsakovai (tuo pačiu ir teismas) galėtų remtis pirminės atraminės sienutės neteisėtumo faktu, šiuo atveju turėtų būti teismo sprendimu toks faktas konstatuotas su iš to kylančiomis pasekmėmis, t. y. turėtų būti pareikštas atsakovų reikalavimas dėl pirminės atraminės sienutės savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo. Tik pripažinus, kad pirminė atraminė sienutė turi būti pašalinta, būtų galima konstatuoti, jog tuo pačiu ir jos rekonstrukcija negalima. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nepasiūlė atsakovams reikšti tokį priešieškinį, o pats paviršutiniškai (formaliai) įvertinęs pirminės atraminės sienutės buvimo teisėtumą (neišsiaiškinus jos statybos metų, neapklausus liudytojų (kaimynų ir pan.), neįvertinęs galimybės pašalinti sienutę, kuri galimai pastatyta daugiau kaip prieš 10 metų), pripažino jos neteisėtumo faktą be jokių pasekmių (nors neteisėtas statinys, bet gali stovėti?) ir tuo pačiu atmetė galimybę ją rekonstruoti.

24.       Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovų teisių pažeidimas nėra nutrauktas, konstatuotina, kad tai yra tęstinis pažeidimas, kuris tęsiasi iki šiol, todėl ieškovas privalo gauti atsakovų sutikimą šios betoninės atraminės sienutės statybos įteisinimui“. Pirmiausia, pažymėtina, kad nėra aišku apie kokį atsakovų teisių pažeidimą yra kalbama (tikėtina pirminės atraminės sienutės neteisėtą buvimą). Antra, nėra aišku, kuo tai susiję su apelianto reikalavimu. Trečia, neaišku, koks pažeidimas yra tęstinis. Jeigu tęstiniu laikomas pirminės atraminės sienutės neteisėtas pastatymas (jos buvimas) be atsakovų sutikimo, tai tokia išvada yra nepagrįsta, nes toks pažeidimas yra padaromas tam tikru laiku ir neturi tęstinumo požymio.

25.       Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto reikalavimas nėra pakankamai aiškus ir tikslus, kurį patenkinus nekiltų abejonių dėl jo vykdymo. Pareikštame reikalavime nėra identifikuotas atraminės sienutės rekonstrukcijos projektas, t. y. nėra nurodyta jo data, projektuotojas, statinio projekto Nr., todėl apelianto (ieškovo) reikalavimas turėtų būti tikslinamas.

26.       Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad teismas netinkamai nustatė ginčo esmę, neatliko jokio vertinimo ieškovo nurodomų aplinkybių (jas pripažįstant nereikšmingomis), yra pakankamas pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme) ir pagal esančius byloje įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (reikalinga tikslinti ieškinį, suteikti galimybę reikšti priešieškinį), dėl ko teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

27.       Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tiek apelianto prašymas prijungti prie bylos naujus įrodymus (eksperto D. K. 2022 m. liepos 22 d. vertinimo aktą), tiek atsakovų prašymas dėl bylos sustabdymo (iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-3208-520/2022) nesvarstytini, kaip neturintys įtakos apeliacinės instancijos teismo sprendimui – grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Šie prašymai gali būti teikiami pirmosios instancijos teismui.

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Evaldas Burzdikas

                       Diana Labokaitė

                       Lina Žemaitienė