Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-01-11][nuasmenintas nutarimas byloje][A2.1.-2-564-2016].docx
Bylos nr.: A2.1.-2-564/2016
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Marijampolës rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno AVMI 188729019 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje (ATPK 41-44(5) straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje (ATPK 41-446 str.):
Administracinių teisės pažeidimų bylų procesas

Adm

Administracinio tesiės pažeidimo bylos

Nr. A2.1-2-564/2016

Proceso Nr.4-28-3-02453-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.;2.14

(S)

 

 

 

 

 

 

 

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

 

2016 m. sausio 11 d.

Marijampolė

 

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė, teismo posėdyje sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. S., išnagrinėjo L. S., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

 

                                                  NUSTATĖ:

 

2015-11-22 09 val. 40 min. buvo atliktas operatyvus patikrinimas prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje prekiaujama moteriškais batais. Nustatyta, kad šioje prekybos vietoje veiklą vykdo L. S., turinti verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suteikia teisę verstis prekyba tik ne maisto produktais laikotarpyje nuo 2015-01-17 iki 2015-12-31. Minėtoje prekių pardavimo vietoje klientę aptarnavo, t.y. pasakė batų kainą, parodė batų asortimentą, L. M., kuri veiklai vykdyti jokio pateisinamojo dokumento nepateikė, taip pat nepateikė darbo sutarties ar darbo pažymėjimo. Nustatyta, kad L. M. šias funkcijas vykdė L. S. nurodymu prekybos turgavietėje vietoje ir laiku bei atlygintinai, t. y. buvo sutarta dėl darbo pobūdžio, funkcijų, laiko, atlyginimo natūra. L. S. savo veiksmais, t.y. nurodydama atlygintinai dirbti pardavėjos darbą L. M., su kuria nėra sudariusi darbo sutarties, pažeidė LR Darbo kodekso 99 str. ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. S. kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą prisipažino visiškai ir paaiškino, kad Vilkaviškio ir Kalvarijos turgavietėse prekiauja moteriška ir vyriška avalyne, moteriškais ir vyriškais rūbais pagal verslo liudijimą. Kalvarijos turgavietėje turi tris prekybos vietas. Samdomų darbuotojų neturi, kartais padeda dukra. 2015-11-22 apie 6 val. kartu su L. M. atvyko į Kalvarijos turgavietę. Kadangi turi tris prekybos vietas ir viena visko nesužiūri, L. M. turėjo saugoti, kad nevogtų prekių. Atėjusiai moteriai L. M. pasakė batų kainą, kuri buvo užrašyta prie jų. Jeigu būtų prekes pirkę, L. M. jų pati nebūtų pardavusi, o būtų kvietusi ją. L. M. taip pat pasakė, kad ne ji prekių savininkė ir pakvietė ją, t. y. L. S.. Tuo metu ji pati buvo prekybos palapinės gilumoje, tvarkėsi rūbus. L. M. už tai pinigų nedavė, bet visada duodavo agurkų, pomidorų, nes šiltnamį turi, tai kokį rūbą, kojinių, pirštinių. L. S. nurodė, kad ji ir sutuoktinis D. S. yra neįgalūs, ji gauna 176 eurų pensiją, o vyras 240 eurų. Pajamos nedidelės, todėl dar prekiauja turguje. Per metus turguje uždirba iki 2500 Eur.

Liudytoja L. M. parodė, kad 2015-11-22 ryte su L. S. atvyko į Kalvarijos turgavietę. L. S. šį sekmadienį turėjo daug prekių ir prašė pasaugoti jos prekes- ji turėjo tik pasaugoti prekes, o jei ateidavo pirkėjas ji pakviesdavo L. S.. Prekės buvo išdėliotos ant prekystalio. Priėjusi moteris paklausė batų kainos, ji nurodė, kad viskas po 10 eurų, nes taip buvo užrašyta prie prekių buvusioje lentelėje, taip pat pasakė, kad dar yra prekių palapinėje. Tuo metu L. S. buvo įlindusi gilyn į prekybos palapinę. Su L. S. pažįstamos seniai. Pinigų už šį prekių saugojimą negavusi, L. S. duodavo vasarą obuolių, daržovių, kartais duodavo rūbų, kojinių. Nurodė, kad ji pati yra registruota biržoje, nedirba. Pati prekių nepardavinėja, tik pasaugo.

2015-11-24 operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad vykdant Kauno apskrities VMI 2015-11-19 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-22 09.40 val. buvo atliktas operatyvus patikrinimas prekybos vietoje, esančioje adresu Dvaro g. 1A, Kalvarija, Kalvarijos sav., kurioje prekiaujama moteriškais batais. Operatyvaus patikrinimo metu minėtoje prekių pardavimo vietoje L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Vilkaviškyje, aptarnavo klientę, t.y. pasakė batų kainą, parodė batų asortimentą, veiklai vykdyti jokio pateisinamojo dokumento nepateikė, taip pat nepateikė darbo sutarties ar darbo pažymėjimo. Tolesnio tikrinimo metu nustatyta, kad šioje prekybos vietoje veiklą vykdo L. S., turinti verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suteikia teisę verstis prekyba tik ne maisto produktais laikotarpyje nuo 2015-01-17 iki 2015-12-31. Į minėtą verslo liudijimą šeimos nariai neįrašyti.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad L. M. pagal verslo liudijimą dirbančios L. S. prekybos vietoje dirbo pardavėjos darbą nelegaliai. Nors L. M. teigia, kad ji neprekiavo, o tik padėjo pasaugoti prekes L. S., tačiau tiek iš operatyvaus patikrinimo pažymos duomenų, tiek iš pačios L. M. parodymų seka, kad ji nurodė kainą, parodė asortimentą. L. M. žinojo batų kainą, jų asortimentą, visa tai paaiškino pirkėjai, kas rodo, jog ji faktiškai atliko pardavėjos darbines funkcijas darbdavio – L. S. naudai, tai yra tarp L. M. ir L. S. buvo susiklostę teisiniai darbo santykiai, kurie turėjo būti įforminti darbo sutartimi. L. M. darbą vykdė rinkoje dalyvaujančio subjekto, gaunančio turtinę naudą, interesais- darbą vykdė L. S. dirbančios pagal verslo liudijimą, prekybos vietoje- turgavietėje, betarpiškai vykdant prekybą. Jos atliekamos darbinės funkcijos užtikrino ne tik viešai eksponuojamų prekių apsaugą, bet ir jų pardavimą. Nors nenustatyta, kad už šių funkcijų vykdymą L. M. buvo mokamas piniginis atlygis, tačiau tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek iš L. M. parodymų seka, kad buvo atsilyginama natūra. L. S. su L. M. darbo sutarties nesudarė, apie įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nepranešė, taip L. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus. L. M. darbas laikomas nelegaliu, kadangi atitinka Lietuvos Respublikos  darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus nelegalaus darbo požymius. Dėl šių aplinkybių L. S. veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius.

L. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, ji prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi ir kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 301 str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4/2013).

Teismas pažymi, kad vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Tačiau individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju darbas truko neilgą laiko tarpą ( 1diena ) , jo apimtys buvo mažos ir faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė. Taip pat negalima neįvertinti ir to, kad L. S. pripažino šio pažeidimo faktines aplinkybes, tik jas kitaip interpretavo, yra garbaus amžiaus, jai ir jos sutuoktiniui nustatytas specialių poreikių vidutinis lygis (neįgaliojo pažymėjimo Nr.(duomenys neskelbtini),). Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis pažeidimas buvo atsitiktinis ir ji ateityje pažeidimų nedarys. Teismas įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes bei tai, kad jos uždirbamos pajamos yra nedidelės ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, konstatuoja, kad L. S. pagal ATPK 413 str. 1 d. paskirta nors ir minimali 868 Eur dydžio bauda butų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Todėl aptartos aplinkybės sudaro pagrindą dėl padaryto nusižengimo taikyti L. S. ATPK 301 str. 1 d. nuostatas ir jai skirti mažesnę baudą nei numatyta įstatyme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-33 str., 286-288 str., teismas.

 

NUTARĖ:

 

L. S. pripažinti kalta pagal LR ATPK 413 str. 1 d. ir paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Sutinkamai su LR ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų  nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kurie yra –15053424287. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašą siųsti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, L. S..

 

 

      Teisėja                                                                                        Audronė Šiupšinskaitė                                  


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • ATPK 30 str. Nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosios taisyklės
  • ATPK 31 str. Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės
  • ATPK 313 str. Nutarimo skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka