Baudžiamoji  byla Nr. 1-144 -954/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51501-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2.; 1.2.25.4.1;

(S)

2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 20 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis,

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,

dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,

kaltinamajam V. Š.,

nukentėjusiajai L. L.,

nedalyvaujant civilinio atsakovo draudimo kompanijos AAS BTA Baltic Insurance Company filialo atstovui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs,  dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

• 2009-10-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 227 str. 1 d., 300 str. 2 d. - 1 m. 3mėn. laisvės atėmimu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.,
• 2012-02-24 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 164 str. - laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.

Teismas,

n u s t a t ė :

V. Š. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2016-06-30 apie 20.50 val. vairuodamas automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas Kaune, Rietavo g. ties namu Nr. 13 kieme pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas atbulas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, galiniu dešiniu ratu pervažiavo gale transporto priemonės buvusio mažamečio pėsčiojo M. L. dešinę pėdą ir taip jį sužalojo, M. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.

V. Š. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad birželio 23 d. 17.40 val. atvažiavo automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Rietavo g. 13-to namo kiemą, atvežė keleivį, keleivis atsiskaitė ir išlipo. Pasižiūrėjo per veidrodėlius, nieko nesimatė ir pradėjo atbulas važiuoti, pavažiavo ne daugiau kaip metrą ir išgirdo vaiko klyksmą ir sustojo. Keleivis pro priekį ėjo ir pasakė, kad į priekį pavažiuoti. Pavažiavęs išlipo ir pamatė du nubėgančius vaikus į kitų namų kiemus. Nespėjo pamatyti, kas vaikui padaryta. Žmonės iš karto iškvietė greitąją pagalbą. Pasižiūrėti kas nutiko nėjo, su pareigūnais kalbėjo, kaip vaiką išvežė nematė. Buvo du vaikai, berniukas ir mergaitė. Jam nukentėjusiojo vaiko tėvas grasino, todėl nesileido bendrauti su jais. Įvykis įvyko dėl jo neapdairumo ir tėvų nepriežiūros. Įvykį vertina kaip nelaimingą atsitikimą, gailisi dėl to, kas įvyko. Atsiprašė nukentėjusiosios. Civilinio ieškinio suma labai didelė, sutiktų apmokėti advokato išlaidas, daugiau finansinės galimybės neleidžia, nedaug uždirba. Jo atlyginimas vidutiniškai 500-600 eurų į mėnesį. Gyvena su pensininke mama, ūkio išlaidas dalinasi su mama, jos pensija nedidelė, už komunalinius mokesčius moka. Už kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas (b.l. 101,102).

Kaltinamajam V. Š. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, V. Š. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

• Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio Š.Karaliaus 2016-06-30 tarnybiniu pranešimu, kuriuo nustatyta, kad 2016-06-30 20.53 val. gavo pranešimą, kad Kaune, Rietavo g.13, įskaitinis eismo įvyks. Nuvykys, pastebėjo transporto priemonę Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir netoliese sužalotą vaiką, kuriam nubrozdintos kojos (b.l.5);
• kelių eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, kuriomis užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2016-06-30 Kaune, Rietavo g.13 namo kieme, nustatyta automobilio Opel Zafira padėtis po eismo įvykio, vieta kur sužalotas nukentėjusysis (b.l.6-10);
• V. Š. paaiškinimu apie eismo įvykį, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir duodant parodymus teisiamojo posėdžio metu (b.l.12);
• asmens blaivumo testu, kuriuo nustatyta, kad 2016-06-30 21.08 val. V. Š. buvo blaivus (b.l.13);
• transporto priemonė Opel Zafira, valstybinis Nr.T13790, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu drausta draudimo kompanijoje – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje (b.l.17);
• nukentėjusiosios L. L. parodymais, kuriais nustatyta, kad M. L., gimęs 2008-08-29 yra jos sūnus ir gyvena kartu su ja (duomenys neskelbtini).2016-06-30 vakare ji su sūnumi buvo kieme, tačiau jis su kaimynų mergaite buvo šiek tiek toliau, o jos pasitiesę pledą sėdėjo ant žolės. Vaikai buvo jai už nugaros vaikų žaidimo aikštelėje. Besėdint išgirdo vaikiško balso klyksmą ir iš karto ėjo žiūrėti kas atsitiko. Einant į garso pusę pamatė atbėgantį šlubuojantį sūnų. L. L. iš karto pamatė kraujuotą vaiko koją, pasiėmė vaiką ant rankų ir nusinešė ant pledo. Kaimynė iškvietė medikus. Tuoj pat į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Į įvykio vietą prisirinko labai daug žmonių. Pats Matas pasakė, kad automobilis užvažiavo ant kojos. Atvažiavę medikai išvežė vaiką į Kauno klinikas. Ji pati automobilio nematė, kadangi ne tas rūpėjo tik kaimynams sakė, kad neišleistų automobilio. Draudimas pervedė pinigus už sužalotą vaiko koją, tačiau suma jos netenkina (b.l. 22-23);
• M. L. pripažintas nukentėjusiuoju byloje (b.l.24);
• liudytojos R. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-06-30 apie kelintą valandą pasakyti negali, bet žino, kad jau buvo vakarop, tačiau buvo šviesu, galėjo būti apie 21 val. buvo kieme su maža dukryte, Kaune, Rietavo g. prie namo Nr. 13, kur tuo metu jie gyveno. Tuo metu kieme buvo labai daug vaikų. Ji buvo prie metalinės čiuožyklės ir kaip tik atkreipė dėmesį į automobilių parkavimo aikštelę, pamatė viduryje aikštelės stovėjo taksi automobilis Opel Zafira, o už jo prie galinio dešinio rato, ar tai atsitūpę ar netgi atsigulę buvo mergaitė ir berniukas, jie ten kažką rinko. Išgirdus, kad automobilis užsivedė ji ir kita šalia buvusi moteris, pradėjo šaukti „atsargiai vaikai“ tačiau tuo metu automobilis jau buvo pajudėjęs ir matė, kai dešiniu galiniu ratu prispaudžia berniukui kojytę, o kartu buvusi mergaitė spėjo atsitraukti. Vairuotojas tai išgirdęs iš karto pavažiavo atgal į priekį, todėl kojytės pilnai jis nepervažiavo, o tik spėjo prispausti. Vairuotojas pajudėjo labai lėtai, nes jei būtų pajudėjęs greičiau, tikrai būtų pervažiuoti abu buvę vaikai. R. G. labai aiškiai matė, kaip ratas tik prispaudė kojytę. Iš karto po to vaikas staigiai atsikėlė ir bėgo iki sekančio namo šaukdamas. Ji iš karto skambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Matė, kad vaikui buvo kraujuota dešinė kojytė. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, po jų medikai ir vaiką išvežė į gydymo įstaigą. Ji mano, kad viskas įvyko dėl pačių vaikų didelio neatsargumo, kadangi jie buvo atsitūpę tokioje vietoje, kur vairuotojui juos pamatyti praktiškai neįmanoma. Jau praėjus daug laiko kieme vaikai su nukentėjusiu berniuku kalbėjo apie įvykį ir sakė, kad Matai pats kaltas, kad taip pasielgei ir ten buvai. Vaikų žaidimo aikštelė buvo visai šalia apie 2 metrų atstumu. (b.l.34-35);
• Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2388/2016(02) M. L. konstatuota plėštinė žaizda dešinėje pėdoje su nykščio tiesiamosios sausgyslės pažeidimu. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl plėštinės žaizdos dešinėje pėdoje su nykščio tiesiamosios sausgyslės pažeidimu M. L. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui (b.l.37);
• nukentėjusioji L. L. pareiškė patikslintą ieškinį V. Š. ir civiliniam atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl 2700 € neturtinės žalos atlyginimo ir V. Š. dėl 300 € bylinėjimosi išlaidų (b.l.86,91-93).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. Š. 2016-06-30 apie 20.50 val. vairuodamas automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas Kaune, Rietavo g. ties namu Nr. 13 kieme pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. L. sveikata. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas neatsargumas nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas neatsargiai), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. V. Š. teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (b.l. 61,62), administracine tvarka baustas (b.l. 47-60), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre lankėsi 2011-03-14 dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l.40). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2016-11-10 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. Š. nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b.l.44). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.1. 46), dirba.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus tiek visą byloje surinktą kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo elgesį, jog jis prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio, dirba, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis), kuris dydis pasirinktinas artimas bausmės minimumui.

Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintų įrodymų tyrimo būdu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 641 str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji L. L. pareiškė patikslintą ieškinį V. Š. ir civiliniam atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl 2700 € neturtinės žalos atlyginimo ir V. Š. dėl 300 € bylinėjimosi išlaidų (b.l.86,91-93). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl nusikalstamos veikos ji ir jos sūnus M. L. patyrė fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmes: fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus. Fizinis skausmas pasireiškė iškart po įvykio labai stipriu dešinės kojytės skausmu, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus sūnus patyrė, kadangi kojytė kurį laiką buvo prispausta automobilio, nepatogumai pasireiškė, tuo, kad dešinė koja buvo sutvarstyta ir jis galėjo judėti tik kitų šeimos narių pagalba, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Dėl mažamečio sūnaus Mato patirtų sužalojimų ji taip pat patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimų, emocinę depresiją. Dvasiniai išgyvenimai tęsiasi iki šiol, kadangi ant sūnaus dešinės kojos yra liekamasis reiškinys – randas, kuris primena apie įvykį, jaučia įtampą dėl sūnaus saugumo, emocinę depresiją lėmė sužaloto sūnaus slauga ligoninėje ir namuose. Savo patirtas fizines kančias bei dvasinius ir emocinius sukrėtimus, išgyvenimus dėl sūnaus sužalojimo vertina 2700 €, kuriuos prašo priteisti bei 300 € advokato paslaugoms apmokėti.

Teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį ir paaiškino, kad suma teisinga, nes labai išgyveno, vaikui visą vasarą buvo sunku ir iki šiol labai pergyvena. Matui likęs randas labai didelis, labai kietas, reikia pritaikyti avalynę, nuo randų reikia naudoti tepaliuką. Augant ar temps neaišku. Kol nekalba ta tema, pasimiršta, bet koją pamatęs, verkia. Sutinka sumažinti civilinį ieškinį iki 2500 €. Yra galimybė tą randą šalinti, bet tam reikia pinigų. Taip pat teisiamojo posėdžio metu papildomai nurodė, kad savo dalies atsisako ir visą sumą - 2500 € prašo priteisti M. L. (b.l. 102, 113).

Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad dėl draudiminio įvykio išmokėjo Valstybinei ligonių kasai prie SAM 29,78 € už gydymo išlaidas, (duomenys neskelbtini)39 € už motinai L. L. išmokėtą ligos pašalpą bei 750 € neturtinę žalą. L. L. prieštaravimų ar pretenzijų dėl išmokos dydžio nepareiškė, todėl prašo jų atžvilgiu ieškinį palikti nenagrinėtu (b.l.95,96).

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo neatsargiais veiksmais nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. L. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad M. L. konstatuota plėštinė žaizda dešinėje pėdoje su nykščio tiesiamosios sausgyslės pažeidimu, sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos (b.l. 37). Šiuo atveju nukentėjusiojo įvykio metu patirti sužalojimai leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė tiek fizinius skausmus, tiek ir dvasinius išgyvenimus, jo gyvenimo kokybė pablogėjo, ilgą laiką negalėjo tinkamai vaikščioti, dėl patirtų sužalojimų yra likęs randas, dėl ko jis patiria nepatogumus susijusius su tinkamos avalinės įsigijimu ir naudojimu. Atsižvelgiant į nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai, įvertinus mažamečio amžių, ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos suma – 2500 €, ne visiškai atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas, todėl nukentėjusiojo prašoma priteisti suma mažintina ir priteistina 1750 € neturtinės žalos suma. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis kartu su draudimo bendrovės išmokėta neturtinės žalos dalimi, atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą, kaltinamojo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Transporto priemonė Opel Zafira, valstybinis Nr.T13790, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu drausta draudimo kompanijoje – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje (b.l.17). Draudimo kompanijos pareiga atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą žalą numato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, pagal kurio 11 straipsnį draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą ribojama šiomis sumomis: 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje sudaręs sutartį su R. Š., dėl automobilio, kuriuo naudojasi V. Š., įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 5000 eurų sumos. Draudimo kompanija L. L. išmokėjo 750 € neturtinę žalą už M. L. sužalojimą. Kadangi draudimo kompanija yra įsipareigojusi atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą žalą, priteistinos neturtinės žalos dydis, su jau sumokėta dalimi, neviršija įstatymo nustatytos maksimalios galimai išmokėtinos sumos už vieną įvykį, todėl 1750 € neturtinės žalos priteistina nukentėjusiajam M. L. iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo M. L. pilnametystės nustatant jo atstovę pagal įstatymą L. L. (CK 3.185 str.).

Nukentėjusioji L. L. civiliniu ieškiniu prašo priteisti ir 300 € bylinėjimosi išlaidų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (BPK 104 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusioji L. L. dėl nusikalstamos veikos patyrė išlaidų, susijusių su teisinėmis paslaugomis, todėl 300 € išlaidos už teisines paslaugas priteistinos iš kaltinamojo.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Kardomoji priemonė nepaskirta. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

n u s p r e n d ž i a :

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 15 (penkiolikos) MGL, t.y. 564,90 € (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) baudą.

Vadovaujantis BK 641str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 10 (dešimties) MGL, t.y. 376,60 € (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) baudą.

Įpareigoti V. Š. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nukentėjusiojo M. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam M. L. iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, buveinės adresas Viršuliškių skg. 34, Vilnius, 1750 € (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinę žalą. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo M. L. pilnametystės nustatyti jo atstovę pagal įstatymą L. L.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios L. L. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo V. Š. nukentėjusiajai L. L. 300 € (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                      Algirdas Giedraitis