Civilinė byla Nr. e2A-2214-933/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23426-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2;

2.6.10.3; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.14

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1495-861/2021 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams M. D. ir A. D. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,AVINIDA“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. J. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų M. D. ir A. D. solidariai 4 340,21 Eur turtinę žalą ir 6 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė reikalavimus grindė tuo, kad:

1.1.                      Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis virš ieškovės buto, adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio mėnesį atsakovų bute buvo pradėtas vykdyti kapitalinis remontas ir dėl to buvo padaryta žala ieškovės butui.

1.2.                      2017-10-24 UAB „LAZDYNŲ BUTŲ ŪKIS“ apžiūrėjo ieškovės butą ir surašė Statinio numatomo atlikti darbų ir defektavimo aktą, kuriame nurodoma, kad patikrinus atsakovų butą nustatyta, jog atlikto remonto metu išgriauta dalis buto sienų, praplatintos durų angos, vietoje buvusių sienų sumontuotos gipskartonio pertvaros, apžiūros metu atsakovas nepateikė remonto projekto. Akte buvo nurodyta ieškovės butui padaryta žala. 2017-12-18 ieškovės butą apžiūrėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius ir parengė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame buvo aprašyti ieškovės buto pažeidimai ir pateiktos nuotraukos. 2018-01-08 ieškovė su kitais (duomenys neskelbtini) IV laiptinės gyventojais pateikė skundą Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriui dėl neteisėtų remonto darbų. Buvo gautas atsakymas, kad atsakovui yra suteiktas leidimas, tačiau tik paprastam remontui. Šiuo atveju buvo vykdomas kapitalinis remontas.

1.3.                      2018-03-05, 2018-04-16 ir 2018-06-14 UAB „LAZDYNŲ BUTŲ ŪKIS“ atstovas buvo atvykęs į ieškovės butą pakartotinai ir Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktuose buvo užfiksuoti nauji pažeidimai, kurie kilo dėl atsakovų bute vykdomų remonto darbų, buvo surašytas atsiradusių pasekmių priežastinio ryšio su buto Nr. (duomenys neskelbtini) remontu aktas; 2018-12-31 statinio apžiūros akte nustatyti atsiradę įtrūkimai tarp blokų siūlių.

1.4.                      2018-06-20 ieškovė ir UAB ,,SISTELA“ sudarė sutartį, kuria įmonė įsipareigojo parengti skaičiavimus „Defektų atsiradusių po rekonstrukcijos darbų šalinimas (remontas bute (duomenys neskelbtini))“. Parengtoje sąmatoje nurodyta, kad dėl patirtos žalos ieškovei buto remontas kainuotų 3 953,19 Eur. Į patirtą turtinę žalą taip pat įskaičiuotinos ir išlaidos dėl žalos dydžio nustatymo – 121 Eur pagal sutartį už sąmatos sudarymą, apmokėjimas už paslaugas VĮ Registrų centrui – 2,03 Eur, pašto išlaidos dėl registruotos siuntos siuntimo atsakovui, išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirminiame bylos rengimo etape – 250 Eur, todėl bendrą turtinę žalą ieškovė vertina 4 340,21 Eur.

1.5.                      Ieškovė patyrė ir neturtinę žalą dėl pastovaus buto gadinimo, nuolatinio didžiulio triukšmo. Dėl to pablogėjo jos sveikata, išgyventa ir išgyvenama daug nervinių sukrėtimų, nemiga, buvo patiriami nepatogumai dėl suniokoto buto, nesveikų-nepatogių gyvenimo sąlygų, patirta ir daug pergyvenimų dėl nesiskaitymo, pažeminimo ir nepilnavertiškumo jausmo. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertino 6 000 Eur. Ieškovė patyrė pažeminimą ir išgyvenimus dėl atsakovo grubaus, įžūlaus ir melagingo elgesio. Ieškovės sveikata žymiai pablogėjo nuo 2018 m., kai buvo siekiama išspręsti jos buto apgadinimo klausimus (bute įtrūko sienos, pažeista garso izoliacija – girdisi kito buto gyventojų garsai; buvo užkimšta kanalizacija, o dėl netvarkingų (duomenys neskelbtini) buto vamzdžių, ieškovės butas buvo užpiltas), kurie neišspręsti iki šiol. Atsakovai savo veiksmais sukėlė tokias sąlygas, kad ieškovei nebeįmanoma saugiai, įprastai ir oriai gyventi savo namuose, nes padaryta žala butui iki šiol neatlyginta, buto sienos iki šiol suskilusios, aplietos lubos taip pat nesuremontuotos. Dėl atsakovų netinkamų veiksmų ieškovė nuo 2017 m. spalio mėn., kai buvo pradėtas remontas bute Nr. (duomenys neskelbtini), iki šiol negali įprastai gyventi savo bute. Galimybė tinkamai ir saugiai gyventi savo namuose, t. y. teisė į privatų gyvenimą, pažeista nuo 2017 m. spalio mėn. ir tęsiasi iki šiol.

1.6.                      Apie vykusius ginčus tarp šalių, remonto metu atsirandančius turto defektus, dulkes bei užliejimus žinojo ne tik ginčo šalys, bet ir turto administratorius, savivaldybės administracija, kiti namo gyventojai bei pas ieškovę besilankantys draugai. Ieškovė nuolat, sistemingai skundėsi į administruojančias bei prižiūrinčias organizacijas ir institucijas, operatyviai ir betarpiškai apie padarytą žalą informuodavo ir atsakovą, ir remonto darbus vykdančius bei prižiūrinčius asmenis.

1.7.                      Durų angos, kurios išdėstytos nešamosiose konstrukcijose, buvo išdaužytos iki perdangos ir tai galėjo susilpninti konstruktyvų stabilumą. Darant remontą buvo ne tik išgriauta pertvara vonios-tualeto patalpoje, bet ir prie koridoriaus išmūryta sunki plytinė pertvara, pažeistos ir ventiliacinės angos, buvo atliekami vandentiekio ir kanalizacijos inžinierinių tinklų tiesimo darbai, grindų dangos pakėlimo darbai. Apie tai liudija skylės perdangoje, įskilimai lubose bei sienose prie perdangos bute pas ieškovę. Atsiradusių defektų pobūdį ir kilmę nusako ne tik vykdytų darbų bei atsiradusių defektų atitikmuo pagal vietas, bet ir jų vertinimas su kitais sukeltais nepatogumais, pažeidimais, tai ir pjovimo darbai perdangoje ir ventiliacinėje šachtoje. Tai sąlygojo elektros tinklų neveikimą. Tai ir kanalizacijos vamzdžių užkišimas keramikinių plytelių nuolaužomis, kas sąlygojo užpylimą bei nepatogumus ne tik ieškovei, bet ir kitiems pastato naudotojams, vėdinimo tinklų užkimšimą, kuris nepašalintas iki šios dienos.

2.       Atsakovai M. D. ir A. D. atsiliepime prašė ieškinio reikalavimų netenkinti. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

2.1.                      2017-10-27 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 77,90 kv. m ploto butą adresu (duomenys neskelbtini). Jį paprastojo remonto būdu nusprendė rekonstruoti ir padalinti į du savarankiškus turtinius vienetus – butus. Tuo tikslu UAB ,,AVINIDA“ parengė buto padalijimo schemą, kuri buvo suderinta su UAB ,,LAZDYNŲ BUTŲ ŪKIS” ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriumi. Buvo užsakytas ir atliktas buto Vidaus vandentiekio ir nuotekynės techninis projektas, suderintas su UAB ,,VILNIAUS VANDENYS“.

2.2.                      Kaip matyti iš projekto sprendinių, nei viena iš kapitalinių sienų nebuvo numatyta griauti ir, atliekant paprastojo remonto darbus, nebuvo griaunama. Vienintelė siena, kuri buvo numatyta projekte ir realiai išgriauta, – pertvara, esanti tarp vonios ir tualeto, tačiau ji nėra kapitalinė siena, jos griovimas buvo numatytas suderintame projekte ir jos išgriovimas negalėjo turėti įtakos ieškovės buto būklei.

2.3.                      Ieškovė pateikė UAB ,,LAZDYNŲ BUTŲ ŪKIS“ Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktus. Juose ranka rašyti klaidinantys prierašai prie fotonuotraukų, tikėtina, atlikti pačios ieškovės. Dėl atliekamų pertvarkymo darbų ieškovė buvo pateikusi skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Pareigūnai lankėsi atsakovų pertvarkomame bute, įvertino atliekamus darbus, jų atitikimą parengtam projektui ir, neradę pažeidimų, apie tai informavo ir ieškovę. 

2.4.                      Ieškinys taip pat grindžiamas UAB ,,LAZDYNŲ BUTŲ ŪKIS“ pateiktais Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktais ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus surašytu 2017-12-18 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu. Šie įrodymai vertintini kritiškai, nes nei pastatų administravimo vadybininkas, nei vyriausioji specialistė nėra kompetentingi duoti išvadą dėl ieškovės bute atsiradusių sienų įtrūkimų priežasčių. Nei defektavimo aktuose, nei patikrinimo vietoje akte nėra pateikiama skaičiavimais pagrįstų išvadų. Pateikiamos tikėtinos išvados, tačiau nekonkretizuojama, kokie remonto darbai atliekami netinkamai. Patikrinimo vietoje aktas surašytas ir išvada pateikta neapžiūrėjus atsakovų buto, t. y. neaišku, kuo grindžiamas priežastinis ryšys tarp ieškovės buto sienų įtrūkimų ir atliekamo remonto.

2.5.                      Namas, kuriame yra ieškovės butas, yra 1970 m. statybos, t. y. jam 50 m., todėl neatmestina, kad tokio buto sienos per tiek metų galėjo suskeldėti dėl įvairiausių kitų, su atsakovų atliekamais darbai nesusijusių priežasčių. Atsakovai sutiko, kad dvi skylės ieškovės buto lubose buvo padarytos dėl atsakovų samdytų darbininkų neatidumo ir šių skylių užtaisymo bei lubų perdažymo išlaidas atsakovai sutiko kompensuoti. Užbaigus remonto darbus, buvo parengta ir VĮ Registrų centrui pateikta deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, abu butai įregistruoti kaip savarankiški turtiniai vienetai, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimis parduoti.

2.6.                      Atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, paprastojo remonto darbai buvo atliekami remiantis suderintu projektu, o ieškovė nepateikė įrodymų, neginčytinai pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp remonto atlikimo ir ieškovės buto sienų įtrūkimo. Atsakovai taip pat nepagrįstu laiko ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, nes neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nei vienas iš šių numatytų neturtinės žalos atlyginimo atvejų nepatenka į ieškovės nurodomus neturtinės žalos atlyginimo pagrindus (turto sugadinimas, nuolatinis triukšmas, pergyvenimai dėl nesiskaitymo ir pan.). Atliekant remonto darbus, kaimynai visuomet patiria tam tikrus nepatogumus dėl triukšmo ar dulkių, tačiau tai negalima laikyti neteisėtais veiksmais. Atsakovai dar 2017-11-07 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pranešimą apie planuojamus triukšmą keliančius remonto darbus (duomenys neskelbtini), o atliekant ir neplaninius patikrinimus, pažeidimų dėl keliamo triukšmo nenustatyta. Ieškovė nepateikė nei neturtinės žalos patyrimą patvirtinančių įrodymų, nei prašomos priteisti sumos pagrindimo.

2.7.                      Ieškovės teiginys, jog jos pažymėtose vietose atlikti griovimo darbai sutampa su defektų atsiradimo vietomis, neatitinka tikrovės. Iš ieškovės ieškinio galima suprasti, kad pagrindiniai įskilimai lubose yra ieškovės buto patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), bei kambaryje, pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini), tačiau pagal UAB ,,AVINIDA“ parengtą Buto padalijimo į du turtinius vienetus schemą, nebuvo numatyti laikančių konstrukcijų griovimo darbai ir jie nebuvo realiai atliekami, buvo išgriauta tik viena pertvara tarp vonios ir tualeto. Tai negalėjo turėti įtakos ieškovės buto patalpų, esančių visai priešingoje buto pusėje, lubų įtrūkimams. Negalima sutikti su ieškovės teiginiu, kad išmūryta plytinė pertvara galėjo turėti įtakos įtrūkimams ieškovės bute – pertvara buvo tik perstatyta tarp tų pačių patalpų ir siena nebuvo sunki – vienos plytos storio. Vandentiekio ir nuotekynės pertvarkymo darbai taip pat buvo atliekami remiantis techniniu projektu, kuris buvo suderintas su UAB ,,VILNIAUS VANDENYS“ ir nukrypimų nuo šio projekto vykdymo nenustatyta.

2.8.                      Ieškovė nepateikė specialistų išvadų bei skaičiavimų, kurie rodytų, kad atlikus remonto darbus, statinio stabilumui kyla grėsmė ir yra tikimybė tokio pobūdžio defektams kituose butuose, kaip nurodo ieškovė. Atliekamus darbus jų eigoje tikrino ieškovės iškviestas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas, kuriam atsakovai teikė turimus parengtus projektus ir kuris apžiūrėjo remontuojamą butą betarpiškai. Tik viena ieškovė reiškia pretenzijas dėl pablogėjusios jos buto būklės, nei vienas kitas kaimynas dėl to pretenzijų neturėjo, nors jei atsakovų atliekami darbai turėtų įtakos viso namo stabilumui, tokie pakitimai turėtų įtakos ir kitų butų būklei. Remontuotas butas buvo penktame, t. y. paskutiniame aukšte. Tai dar labiau mažina galimybę atsirasti tokiems  įtrūkimams. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie rodytų, kokios būklės ieškovės butas buvo iki atsakovų remonto.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,AVINIDA“ atsiliepime nurodė, kad parengė paprastojo remonto projektą, kurio tikslas – paprastojo remonto būdu butą, esantį daugiabučio gyvenamojo namo penktame aukšte padalinti į du turtinius vienetus. Projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto privalomieji reikalavimai: 1) nesumažinti pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo gebos bei kitų esminių statinio reikalavimų parametrų; 2) nepažeisti trečiųjų asmenų (kaimynų) pagrįstų interesų ir nesudaryti prielaidų tokiems pažeidimams atsirasti naudojimo metu; 3) užtikrinti nepertraukiamą inžinerinių sistemų darbą pertvarkymo metu; 4) užtikrinti įvažiavimą į sklypą, priėjimą iki pastato ir pastato vidaus komunikacijų laisvą naudojimą pertvarkymo metu. Ginčas byloje tarp šalių kilo ne dėl parengto paprastojo remonto projekto, o dėl atsakovų atliktų statybos darbų, todėl trečiasis asmuo nurodė neturintis teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-05-19 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų M. D. ir A. D. ieškovės R. J. naudai 273,18 Eur žalos atlyginimą. Likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat iš ieškovės R. J. lygiomis dalimis priteisė 665 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 332,50 Eur kiekvieno atsakovų M. D. ir A. D. naudai, ir į valstybės biudžetą priteisė 23,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.1.                      Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovams nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis virš ieškovės buto, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai butą paprastojo remonto būdu nusprendė rekonstruoti ir padalinti į du savarankiškus turinius vienetus – butus. Tuo tikslu UAB ,,AVINIDA“ parengė Buto padalijimo schemą, kuri buvo suderinta su UAB ,,LAZDYNŲ BUTŲ ŪKIS“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriumi, buvo užsakytas ir atliktas buto Vidaus vandentiekio ir nuotekynės techninis projektas, suderintas su UAB ,,VILNIAUS VANDENYS“. Projekto sprendiniuose kapitalinės sienos numatytos griauti nebuvo, tačiau išgriauta siena, esanti tarp vonios ir tualeto, kurios griovimas buvo numatytas suderintame projekte. Dėl atliekamų pertvarkymo darbų ieškovė teikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, pareigūnai lankėsi atsakovų pertvarkomame bute, įvertino atliekamus darbus, jų atitikimą parengtam projektui ir pažeidimų nenustatė. 2018-06-20 ieškovė ir UAB ,,SISTELA“ sudarė sutartį, kuria įmonė įsipareigojo parengti skaičiavimus dėl „Defektų atsiradusių po rekonstrukcijos darbų šalinimo (remontas bute (duomenys neskelbtini))“. Parengtoje sąmatoje nurodyta, kad ieškovei buto remontas kainuotų 3 953,19 Eur. Į patirtą turtinę žalą ieškovė taip pat įskaičiuoja išlaidas dėl žalos dydžio nustatymo – 121 Eur pagal sutartį už sąmatos sudarymą, apmokėjimą už paslaugas VĮ Registrų centre – 2,03 Eur, pašto išlaidas dėl registruotos siuntos siuntimo atsakovui, išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirminiame bylos rengimo etape – 250 Eur, todėl bendrą turtinę žalą ieškovė vertina 4 340,21 Eur.

4.2.                      Teismas nurodė, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog asmuo tyčia ar dėl neatsargumo atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Teismas vertino, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, nes pagal byloje ištirtus rašytinius įrodymus, buvo atliekamas paprastasis remontas, jo metu visi darbai buvo atliekami pagal projektą, o duomenų, kad atsakovai išgriovė kokias nors kapitalines sienas, byloje nėra. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie neginčytinai pagrįstų priežastinį ryšį tarp atsakovų bute atlikto remonto ir ieškovės butui padarytos žalos.

4.3.                      Atsakovai savo butą paprastojo remonto būdu nusprendė rekonstruoti ir padalinti į du savarankiškus butus. Tam trečiasis asmuo byloje UAB ,,AVINIDA“ parengė buto padalijimo į du turtinius vienetus schemą, kuri buvo suderinta su UAB ,,LAZDYNŲ BUTŲ ŪKIS“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriumi. Atsakovai taip pat užsakė buto Vidaus vandentiekio ir nuotekynės techninį projektą, kurį suderino su UAB ,,VILNIAUS VANDENYS“. Minėtoje schemoje nurodoma, jog esamas butas paprastojo remonto būdu bus padalintas į du butus, esamas koridorius bus atitveriamas suformuojant bendro naudojimo koridorių, butui B projektuojamas sanitarinis mazgas ir virtuvė, kurie bus virš kituose aukštuose esančių kitos paskirties patalpų, todėl siekiant užtikrinti vandens nuotekų nepratekamumą, mikrobinės taršos išvengimą, nepadidinant esamo triukšmo lygio ir nepabloginant kvapų turi būti įrengiama papildoma hidro ir garso izoliacija, prie buto B paliekamas priklausinys – sandėliukas rūsyje, butui A virtuvė projektuojama įrengti kartu su kambariu, dėl tos pačios priežasties kaip butui B, čia taip pat įrengiama papildoma hidro ir garso izoliacija, o buvusios virtuvės vietoje įrengiamas kambarys.

4.4.                      Teismas nurodė, kad nei viena iš kapitalinių sienų nebuvo numatyta griauti ir nebuvo griaunama. Tą patvirtina ne tik byloje esanti schema, bet ir 2021-04-29 teismo posėdyje kartu su bylos šalimis išanalizuoti buvusio buto ir esamų butų planai, iš kurių akivaizdu, kad vienintelė siena, kuri buvo numatyta projekte ir realiai išgriauta – pertvara, esanti tarp vonios ir tualeto, tačiau šios sienos griovimas buvo numatytas suderintame projekte (schemoje) ir išgriovimas negalėjo turėti įtakos ieškovės buto būklei.

4.5.                      Ieškinį ieškovė grindžia UAB ,,LAZDYNŲ BUTŲ ŪKIS“ pateiktais Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktais, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-12-18 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu. Kaip ieškinyje nurodė ieškovė, šie aktai buvo surašyti pastatų administravimo vadybininko K. Z. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių priežiūros poskyrio vyriausiosios specialistės L. A.. Liudytoju apklaustas K. Z. paaiškino, kad prieš remontą ieškovės bute nebuvo, negali vertinti, koks jis buvo iki tol, o dėl byloje esančių aktų nurodė, kad juos surašė ieškovė, liudytojas tik pasirašė, tačiau ne dėl priežastinio ryšio, o dėl to, kad yra tokie ieškovės nurodyti faktai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų iš tiesų akivaizdu, kad prie nuotraukų padaryti ranka prierašai, tokie kaip ,,apšiltinta siena, nuo viršaus viskas išbyrėjo“, ,,į mano kambarį“, ,,mano balkonas“, ,,balkono langas persikreipė“, ,,taip pasvyro spinta“, yra atlikti pačios ieškovės. 2018-03-05 Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte, kuris, kaip matyti, surašytas UAB ,,LAZDYNŲ BŪTŲ ŪKIS“ darbuotojų, ranka padaryti įrašai, taip pat yra atlikti ieškovės. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių priežiūros poskyrio vyriausiosios specialistės L. A. aktas surašytas, kaip nurodė atsakovas, jai nesilankius bute, o įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, į bylą nėra pateikta.

4.6.                      Teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodomą faktą, kad iki remonto pradžios sienų įtrūkimų nebuvo, iki tol ieškovės butas buvo gražus, suremontuotas, visi namo aukštai dėl atsakovų vykdomo remonto buvo užpilti, o jos butas buvo aukščiausios rūšies, plaunamos lubos, plaunami tapetai, remontą darė aukščiausios rūšies meistrai. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad tame kambaryje, kur padarytos 2 skylės, remontas gal ir naujesnis, o visur kitur – senas; taip pat nurodė, kad remontas pas ieškovę nebuvo naujas, bet buvo švaru. Ieškovės teiginiai, jog atsakovas yra atsakingas už ieškovės buto užpylimus jau po savo butų pardavimo, vertintini ypač kritiškai. Byloje nenustatytos kokios nors aplinkybės, kurios patvirtintų, kad butuose buvo brokas, kad buvo sudėti seni vamzdžiai, o ieškovės advokatas baigiamojoje kalboje pasisakydamas apie šias minimas aplinkybes rėmėsi tik prielaidomis ir nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, neprašė jų teismo išreikalauti iš atsakovo ir pan.

4.7.                      Atsakovai sutiko, kad dvi skylės ieškovės buto lubose buvo padarytos dėl jų samdytų darbininkų neatidumo ir šių skylių užtaisymo bei lubų perdažymo išlaidas atsakovai sutiko kompensuoti pagal pateiktus į bylą dokumentus.

4.8.                      Teismas nurodė, kad nenustatyta atsakovų neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės pagrindo, o, teismo nuomone, atsakovai taip pat paneigė savo kaltę dėl kokių nors ieškovės buto pažeidimų, jei tokie iš viso yra padaryti atsakovų remonto metu. Nesant atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinis ryšys nėra nustatinėjamas. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyta turtinė ir neturtinė žala yra visiškai nepagrįsta. Byloje nėra įrodymų, išskyrus ieškovės paaiškinimus, apie jos buto stovį iki atsakovų daryto remonto. Iš liudytojų paaiškinimų teismas mano esant labiau tikėtina, kad ieškovės butas buvo neremontuotas ilgą laiką, be to, kai kurie jo trūkumai galėjo atsirasti dėl paties namo senumo, buto atkūrimo išlaidas ieškovės samdyta įmonė apskaičiavo nauja verte, o tai nėra teisinga. Ieškovės paaiškinimai dėl neturtinės žalos yra deklaratyvūs, o su jos ligomis nėra priežastinio ryšio. Posėdyje ieškovė patirtos neturtinės žalos neįrodinėjo, nepaaiškino, kokie sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl atsakovų veiksmų, niekuo nepagrindė ir net nepaaiškino, kodėl ji savo patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia prašoma priteisti suma. Iš ieškovės į bylą pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad 2016-03-01 ir 2018-01-12 jai atliktas (duomenys neskelbtini) operacijos, kuri atlikta dar 2006 m., o apie diagnozuojamus liekamuosius operacijos reiškinius nurodoma ir (duomenys neskelbtini) Gydytojų konsultacinės komisijos išraše, taip pat (duomenys neskelbtini) išraše, be to, nurodoma, jog ieškovei dėl (duomenys neskelbtini) reikalinga socialinio darbuotojo pagalba. 2018-02-13 medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodoma, jog ieškovė jaučia didelę emocinę įtampą dėl buto remonto, iš ko galima spėti, kad ieškovė šiuos išgyvenimus jaučia dėl atsakovų buto remonto, tačiau tai nurodoma grafoje ligos anamnezė – tai, ką gydytojui apie savo būklę nurodo pats pacientas. 2021-02-25 išraše iš medicininių dokumentų taip pat rašoma apie atliktą operaciją ir ieškovės būklės sekimą po jos, nurodoma, jog ji skundžiasi (duomenys neskelbtini), kuris tęsiasi po operacijos, o 2020-11-19 išraše nurodomos iš esmės lėtinės ligos, galutinės diagnozės grafoje įrašytas (duomenys neskelbtini). 2021-01-20 išraše nurodoma, jog ieškovė atvyko dėl pablogėjusios būklės, kuri vargina apie 3 mėnesius, o remontas atsakovų bute vyko 2017 metais.  

4.9.                      Atsakovų veiksmai negalėjo nulemti ir nenulėmė ieškovės sveikatos būklės. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys veiksniai yra intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Kaip pažymėjo atsakovai, vykstantis remontas visuomet sukelia kažkokius nepatogumus kaimynams, tokius kaip dulkės, triukšmas, tačiau pažeidimų atsakovų veiksmuose nenustatyta, dėl triukšmo atsakovai bausti nebuvo, kiti kaimynai į atsakovus tiesiogiai nesikreipė, kaip ir nesikreipė į namo administratorių, o ieškovės sveikatos būklė išimtinai sietina su dar 2006 m. atlikta operacija bei garbingu jos amžiumi. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė ne tik įstatyme įtvirtintos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėtų veiksmų, bet ir turtinės bei neturtinės žalos, todėl ieškinys atmestas, išskyrus dėl žalos toje dalyje, dėl kurios atsakovai sutiko.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5.       Ieškovė R. J. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, taip pat iš atsakovų ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

5.1.                      Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (1996-03-19 Nr. 1-1240, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), nustatant darbų pobūdį ir statybos rūšį, nes iš to atsiranda teisinės pasekmės. Atsakovai atliko ne paprastą remontą, kaip jie tvirtina, o buto rekonstrukciją, iš keturių kambarių buto rekonstravo į du atskirus butus po du kambarius, įrengiant atskirus sanitarinius mazgus, visus komunalinius patogumus. Atsakovai atliko buto rekonstrukciją, todėl jiems turėjo būti išduotas nustatyta tvarka leidimas atlikti buto rekonstravimą. Atsakovams buvo išduotas leidimas tik padalinti butą, o leidimas atlikti buto rekonstravimą nebuvo išduotas.  Atsakovai atliko buto rekonstravimą savavališkai ir jo padariniai turėtų būti pašalinti. Atliekant buto rekonstravimo darbus buvo būtina paruošti suderintą ir patvirtintą techninį projektą su projektavimo sąlygų sąvadu, tuo labiau, kad atsakovų butas yra gyvenamojo namo 5-me aukšte ir dėl to būtini buvo paskaičiavimai, kokios leistinos apkrovos į nešančią perdangą. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punktą, kai atliekami išorės ar vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų defektų darbai, šalinami šių elementų defektai, pakeičiami susidėvėję ir pan., laikoma, kad atliekamas einamasis remontas. Atsakovai, pertvarkant 4-ių kambarių butą į du atskirus butus, rekonstravo butą. Teismas nepasisakė ir neanalizavo šių sąlygų.

5.2.                      Ieškovė nesutinka su teismo pozicija, kad, jeigu atsakovai pradėjo daryti remontą, tai ieškovė privalėjo rinkti įrodymus apie buto būklę, nes jai iš anksto gali būti žinoma, jog jos butui bus padaryta žala. Kita vertus, tokia išvada prieštaringa, nes vėliau teismas nurodo, kad kaimynė E. A., parodė, jog ieškovės butas iki atsakovų buto remonto buvo tvarkingas, švarus. Atsižvelgiant į tai, negalima vertinti, kad ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų. Sprendžiant klausimą dėl žalos padarymo, teismų praktikoje pagrindinis įrodymas yra defektinių aktų surašymas, kuriuose fiksuojami pažeidimai ir jų pagrindu paskaičiuojama padaryta žala, sudarant lokalinę sąmatą. Teismui pateikti Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktai, kuriuose užfiksuoti ieškovės buto pažeidimai. Defektavimo 2017-11-24 akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta: ,,Apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) buto patalpas nustatyta: buto sandėliuke virš durų yra sienos trūkumas. Bute vietomis atsiklijavę tapetai, suskilęs lubų glaistas. Patikrinus (duomenys neskelbtini) butą nustatyta: remonto metu išgriauta dalis buto sienų (vonios, tualeto kabinos siena besiribojanti su koridoriumi, dalis kambarių sienų, praplatintos durų angos). Vietoje buvusių sienų sumontuotos gipskartonio pertvaros“. Defektavimo 2018-03-05 akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta „Patikrinus bendro naudojimo konstrukcijas buvo nustatyta, kad namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) koridoriuje yra atskilusi dalis lubų (perdengimo) ir galimai yra suskilusi siena, paslėpta po tapetais ir veidrodžiais. Pažeidimai galimai atsirado dėl namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamai atliekamų remonto darbų“. Defektavimo 2018-03-05 akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta „Patikrinus bendro naudojimo konstrukcijas buvo nustatyta, kad namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje yra suskilusi laikančioji siena (antresolėje) bei galimai pažeidimai paslėpti po tapetais. Pažeidimai atsirado dėl namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) galimai netinkamai atliekamų remonto darbų“ ir daroma išvada, kad pažeistas laikančias sienos suskilimus reikia užtaisyti. Defektavimo akte 2018-11-14 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pakartotinai apipilamas butas Nr. (duomenys neskelbtini), ant lubų matosi pratekėjimo žymės, atsilupę tapetai, bute Nr. (duomenys neskelbtini) įrengti du butai, įrengiant vamzdynus, atliekant kitus sanitarinius darbus galėjo atsirasti pratekėjimai į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Defektavimo akte 2018-03-05 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) lubose (perdangoje) yra dvi ertmės, kurios atsirado dėl namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamų remonto darbų ir kaip matosi iš nuotraukų, nutraukta nešančios perdangos armatūra, defektavimo akte 2018-06-14 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvėje ventiliacijos anga užkimšta ir kiti. Statybos apžiūros 2018-12-31 akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad net išorės namo tarpblokinės siūlės tarp ketvirto ir penkto aukštų yra pažeistos. Defektavimo aktus pasirašė komisija iš trijų narių – pastatų administravimo vadybininkai ir techninės priežiūros inžinierius, o žalos dydį apskaičiavo ekspertas, pateikiant kvalifikacijos atestatų. Žalos atsiradimo priežastis ir jos dydis nustatytas leistinais rašytiniais įrodymais, tačiau teismas šių įrodymų neaptarė, nevertino. Tai sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą.

5.3.                      Užfiksavus tokius buto pažeidimus ir jų pobūdį, negali kilti abejonių, kad tai susiję su atsakovų netinkamu buto rekonstrukcijos darbų atlikimu. Nelogiška ir nerealu tvirtinti, kad butas nors ir senos statybos, buvo jau pažeistos laikančios konstrukcijos, suskilusios betoninės sienos, suskilę lubų glaistai ir kt. Šių pažeidimų visuma pagrįstai leidžia daryti išvada, kad tos žalingos pasekmės yra priežastiniame ryšyje su atsakovų atliekamais buto rekonstrukcijos darbais. Liudytojas K. Z. paaiškino, kad dalyvaujant apžiūrint ieškovės butą jis pasirašė ant defektavimo aktų, pažeidimus patvirtino ir siejo jų atsiradimą su atsakovų darbais, tačiau teisme, jau mėgino „švelninti“ atsakovų atsakomybę, todėl jo parodymai teisme vertinami kritiškai, kaip prieštaringi.

5.4.                      Ieškovė pateikė visus reikalingus įrodymus nustatyti žalą – defektacijos aktus, kvalifikuoto specialisto paskaičiavimus, sudarant lokalinę sąmatą. Atsakovų butas yra 5 aukšte, atliekant buto rekonstrukciją buvo būtina paskaičiuoti tenkančias apkrovas į nešančią (laikančią) perdangą, išvengiant pavojaus 4 aukšto gyventojams. Taip pat neaišku, iš kur atsakovams žinoma, kad ieškovės bute nebuvo darytas remontas 30-40 metų, neaišku, kaip galima nesukeliant triukšmo pramušti dvi skyles nešančioje vibruoto betono perdangoje ir nutraukti gufruotą geležinę armatūrą. Tai galėjo padaryti tik panaudojant pneumatinį mechanizmą arba daužant kuvalda, kas sukėlė didelę vibraciją, todėl suskilo buto sienos, sukėlė kitas neigiamas pasekmes, net išorinėms namo blokų siūlėms. Išmušus nešančioje perdangoje dvi skyles ir nutraukus joje geležinę gufruotą armatūrą, ji tapo nestabili, nesaugi. Atsakovai rekonstruojant savo butą užsandarino bendrą visos laiptinės ventiliacijos angą, tuo pažeisdami visos laiptinės gyventojų interesus.

5.5.                      Atsakovams taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Yra visos delikto sudėtinės dalys. Atsakovai atliko buto rekonstrukciją neteisėtai, pažeidė minėtus teisės aktus. Teismo tvirtinimas, kad nenustatyta atsakovų neteisėtų veiksmų yra nepagrįstas. Priežastinį ryšį konstatuoti užtenka įrodyti, kad atsakovų veiksmai sukėlė ieškovei neigiamas pasekmes t. y. padarė žalą. Kaltė suprantama objektyviai ir yra preziumuojama, todėl neprivaloma šios sąlygos įrodyti. Pats žalos padarymo faktas leidžia spręsti apie kaltės buvimą. Atsakovai privalėjo įrodyti, kad žala pateisinama. Atsakovai, atlikdami buto rekonstrukciją, pažeidė norminius teisės aktus, rekonstrukciją atliko neteisėtai ir padarė ieškovei materialinę ir neturtinę žalą. Ieškove pateikė defektavimo aktus su nuotraukomis, lokalinę sąmatą apie žalos dydį. Atsakovams taikomos ir CK 6.263 straipsnio nuostatos. Šiame CK straipsnyje įtvirtinta bendroji pareiga elgtis atsargiai, ji vadinama rūpestingumo pareiga. Atsakovai, atlikdami buto rekonstrukciją, šių reikalavimų nesilaikė, dėl ko ieškovei buvo padaryta turtinė ir neturtinė (moralinė) žala.

5.6.                      Atsakovai, neteisėtai atlikdami savo buto rekonstrukciją, padarė ne tik turtinę žalą, bet ir neturtinę. Atsakovai vykdė savo buto rekonstrukciją gan ilgą laiką, griaudami buto pertvaras, daužydami perdangą, pjaudami vandens ir kanalizacijos vamzdžius sukėlė didelį triukšmą, užliejo ieškovės butą, darė didelę žalą jos butui. Atsakovai ieškovei sukėlė ne tik nepatogumus, bet ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus bei emocinę depresiją. Tą patvirtina medicinos dokumentų išrašai. Nepatogumai tęsiasi ir šiuo metu, nes atsakovai sandariai užkimšo ventiliacijos bendrą angą, todėl virtuvės ir kiti butų kvapai veržiasi į ieškovės butą, ji negali atidaryti langų, išvėdinti patalpų. Tai turi neigiamą poveikį ieškovės sveikatai.

6.       Atsakovai M. D. ir A. D. atsiliepime į ieškovės R. J. apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinio skundo netenkinti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė tuo, kad: 

6.1.                      Projektas numatė, kad atsakovų butas paprastojo remonto būdu bus padalintas į du butus, Projekto plane pažymėtus A ir B, esamas koridorius bus atitveriamas suformuojant bendro naudojimo koridorių, kurį butai valdys lygiomis dalimis. Butui B projektuojamas sanitarinis mazgas ir virtuvė, kurie bus virš kituose aukštuose esančių kitos paskirties patalpų (ne vonia ir tualetas), todėl siekiant užtikrinti vandens nuotekų nepratekamumą, mikrobinės taršos išvengimą, nepadidinant esamo triukšmo lygio ir nepabloginant kvapų turi būti įrengiama papildoma hidro ir garso izoliacija. Prie buto B paliekamas priklausinys – sandėliukas rūsyje, butui A virtuvė projektuojama įrengti kartu su kambariu, dėl tos pačios priežasties kaip butui B, čia taip pat įrengiama papildoma hidro ir garso izoliacija. Buvusios virtuvės vietoje įrengiamas kambarys, žymimas indeksu A-3.

6.2.                      Atliekamus darbus jų eigoje tikrino ieškovės iškviestas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas K. K.. Jam atsakovai teikė ir turimus parengtus projektus, jis apžiūrėjo remontuojamą butą betarpiškai. Dėl šio patikrinimo 2017-12-19 buvo surašytas atsakymas ieškovei. Jame buvo nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini), atliekamas buto perplanavimas. Buto kambaryje, kuris pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), įrengtas sanitarinis mazgas, pakloti nuotekų ir vandentiekio vamzdžiai. Vamzdynų prijungimas prie veikiančių stovų suderintas su namo administratoriumi ir UAB ,,VILNIAUS VANDENYS“. Bute išardyta grindų danga, išimtos vidaus durys, išardyta buvusi pertvara tarp vonios patalpos ir sanmazgo. Bendro naudojimo laikančių statinio konstrukcijų ardymas ar griovimas nevykdytas. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ 12.1 punkte įvardinta, kad statinio nelaikančių konstrukcijų (tarpe jų – laiptų aikštelių, laiptakių nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas yra priskiriami prie statinio paprastojo remonto darbų. Rašte nurodyta, kad nagrinėjamu atveju statybos leidimas neprivalomas, statybos darbai vykdomi teisėtai. Šis raštas pripažintinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, kuriuo paneigiami tvirtinimai apie tai, kad remonto darbai buvo vykdomi neteisėtai, neturint nustatyta tvarka išduotų statybą leidžiančių dokumentų ir kad atliekami darbai nebuvo paprastasis remontas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad nuo parengto ir teisėtai suderinto projekto bei vidaus vandentiekio ir nuotekynės techninio projekto atsakovai būtų nukrypę.

6.3.                      Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad jos bute esantys sienų įtrūkimai ir kiti defektai yra priežastiniame ryšyje su atsakovų atliktais darbais. Ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad iki atsakovų atlikto remonto jos buto būklė buvo be šiuo metu esančių defektų, tačiau neginčytinų įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, byloje nebuvo pateikta. Nei pastatų administravimo vadybininkas, nei vyriausioji specialistė nėra kompetentingi duoti išvadą dėl ieškovės bute atsiradusių sienų įtrūkimų priežasčių. Nei defektavimo aktuose, nei patikrinimo vietoje akte nėra pateikiama skaičiavimais pagrįstų išvadų, rodančių, kaip pasikeitė namo apkrovos dėl remonto darbų atlikimo ir kad tai buvo esminė priežastis atsirasti ieškovės buto sienų įtrūkimams. Defektavimo akte pateikiamos tik tikėtinos išvados – ,,Pažeidimai atsirado dėl Namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) galimai netinkamai atliekamų remonto darbų“, tačiau nekonkretizuojama kokie remonto darbai atliekami netinkamai. Byloje apklausiamas liudytoju K. Z. šiuos pastebėjimus patvirtino, nurodęs, kad negali nurodyti tikslios priežasties dėl ko atsirado buto sienų įtrūkimai, nes tam neturi reikiamo išsilavinimo, jo aktus reikia vertinti kaip prielaidas, iki atsakovų buto remonto nebuvo ieškovės bute, t. y. nematė jo būklės, bet tuo pačiu nurodė, kad ieškovės bute remontas buvo senai darytas. Patikrinimo vietoje aktas surašytas ir išvada pateikta net neapžiūrėjus atsakovų buto, t. y. neaišku kuo grindžiamas priežastinis ryšys tarp buto sienų įtrūkimų ir atliekamo remonto.

6.4.                      Atsakovų remontuotas butas buvo penktame, t. y. paskutiniame aukšte. Tai dar labiau mažina galimybę atsirasti tokiems įtrūkimams, nes jei būtų susilpnintos laikančios konstrukcijos, tai galėtų turėti įtakos virš šio buto, o ne po juo esančių patalpų stabilumui. Liudytoja E. A. nepatvirtino, kad sienų įtrūkimų nebuvo iki atsakovų remonto pradžios (ji apklausos teismo posėdyje metu nurodė, kad sienų įtrūkimų priežastis atsakovų atliekami remonto darbai, ji sužinojo iš šeimininkės, pati liudytoja negalėjo aiškiai apibūdinti buto būklės iki remonto pradžios).

6.5.                      Ieškovės tvirtinimai, kad buvo griaunamos ir silpninamos bendrojo naudojimo laikančiosios statinio konstrukcijos, naujos pertvaros montuojamos iš netinkamų silikatinių plytų, neatitinka tikrovės. Teiginius dėl laikančių konstrukcijų griovimo ir silpninimo paneigė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017-12-19 atsakyme ieškovei, kuriame nurodyta, kad bendro naudojimo laikančių statinio konstrukcijų ardymas ar griovimas nevykdytas. Skunde neįvardijama, kuri iš laikančių konstrukcijų buvo nugriauta ar susilpninta, t. y. ieškovė teikia abstrakčius kaltinimus. Išvada apie netinkamų plytų (medžiagų) naudojimą naujos pertvaros montavimui nepagrįsta specialistų išvadomis.

6.6.                      Atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, buto pertvarkymas į du turtinius vienetus buvo atliekamas remiantis suderintu projektu, nukrypimų nuo šio projekto sprendinių nenustatyta, todėl vien dėl to nėra teisinių prielaidų atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Atliekant remonto darbus, kaimynai visuomet patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau tai negalima laikyti neteisėtais veiksmais. Atsakovai dar 2017-11-07 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pranešimą apie planuojamus triukšmą keliančius remonto darbus (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2018-02-09 rašto, atliekant neplaninius patikrinimus, pažeidimų dėl keliamo triukšmo nenustatyta. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad ieškovės ligos tęsiasi nuo 2000 m., jos nesusijusios su atliekamais darbais (pvz. kuo galėtų būti su darbais susiję sąnarių, plaštakų skausmai, skausmai kaklo srityje, kurie tęsiasi daugiau, kaip 15 m., rankų tirpimai, epilepsija, artrozė, inkstų cistos ir t.t.). Ieškovė teisme negalėjo įvardinti, kuris iš medicininiuose dokumentuose nurodomų susirgimų galėtų būti įtakotas atsakovų atliekamo remonto ir kas tokį priežastinį ryšį patvirtina.

Apeliacinės instancijos teismas

 k o n s t a t u o j a:

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9.       Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo Vilniaus mieto apylinkės teismo 2021-05-19 sprendimo, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovės R. J. ieškinys – iš atsakovų M. D. ir A. D. ieškovės naudai solidariai priteista 273,18 Eur žalos atlyginimas, o kitoje dalyje ieškinys atmestas. Taip pat iš ieškovės R. J. atsakovų M. D. ir A. D. naudai lygiomis dalimis priteista 665 Eur bylinėjimosi išlaidų, o į valstybės biudžetą 23,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir pareikštus reikalavimus tenkinti visa apimtimi, t. y. priteisti 4 340,21 Eur turtinę žalą ir 6 000 Eur neturtinę žalą.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

10.       Ieškovė prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi iš minėtos normos turinio matyti, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

12.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė apskritai nenurodė aplinkybių (nepagrindė), kodėl šiuo atveju būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, tam, kad butų įvertintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovės apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, prašymas bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

13.       Ieškovė 2021-10-11 teismui pateikė įrodymus (dokumento registro Nr. DOK-36905): Išrašą iš gydymo stacionare istorijos Nr. (duomenys neskelbtini); 2006-07-28 išrašą iš medicininių dokumentų; 2019-01-04 UAB ,,LAZDYNŲ BUTŲ ŪKIS“ Raštą Nr. (duomenys neskelbtini); 2017-11-24 Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2021-09-17 Pareiškimą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato viršininkui; 2021-05-19 ir 2021-03-21 išmokų išmokėjimo kvitus; 2016-05-02 klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ garbės nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) klausytojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini); Neįgaliojo pažymėjimą; (duomenys neskelbtini) asociacijos nario pažymėjimą; 2016-05-02 klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ padėką; (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Seimo nario sveikinimą (duomenys neskelbtini) proga ir (duomenys neskelbtini) garbės aktą.

14.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

15.       Analizuojant ieškovės teikiamus įrodymus, nustatyta, kad dalis ieškovės pateiktų įrodymų apskritai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Kiti ieškovės pateikti įrodymai – Išrašas iš gydymo stacionare istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-07-28 išrašas iš medicininių dokumentų, UAB ,,LAZDYNŲ BUTŲ ŪKIS“ 2019-01-04 Raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-11-24 Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) teismo vertinimu, galėjo būti teikti ir pirmosios instancijos teismui. Bylos medžiagos pagrindu nenustatyta procesinių kliūčių, kurios leistų spręsti apie tai, kad prašomi prijungti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui dėl objektyvių priežasčių, t. y. ieškovė aptartais rašytiniais įrodymais disponavo dar iki išnagrinėjant bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog nėra teisinio pagrindo pasinaudoti CPK 314 straipsnyje nurodyta išimtimi prijungti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių

16.       Iš 2019-01-10 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovei R. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso keturių kambarių, 77,90 kv. m bendro ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra ketvirtame namo aukšte, o namas, kuriame yra ieškovei priklausantis butas, yra 1970 metų statybos.

17.       Iš 2019-04-25 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovai M. D. ir A. D. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo namo, adresu (duomenys neskelbtini), penktajame aukšte esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

18.       Atsakovai, siekdami iš įgyto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padaryti du nekilnojamojo turto objektus, parengė Buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo į du turtinius vienetus schemą, kurios aiškinamajame rašte nurodoma, kad paprastojo remonto būdu butas bus padalijamas į du turtinius vienetus – butus, schemos plane pažymėtus A ir B. Atsakovai taip pat parengė Vandens ir buitinių nuotekų tinklų daugiabučio gyvenamojo namo butui (duomenys neskelbtini), statybos projektą.

19.       2017-11-07 atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teikė prašymą dėl triukšmo šaltinių valdytojų, planuojančių statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, kuriame nurodė, kad nuo 2017-11-07 planuojama remonto darbų pradžia adresu (duomenys neskelbtini), planuojama triukšmo trukmė per parą – 8-10 val., siekiant įgyvendinti triukšmo mažinimo priemones darbai bus atliekami esant uždarytiems langams ir durims, naudojant sertifikuotą įrangą.

20.       Atsakovams baigus remonto darbus, iš buto (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto vienetai.

21.       (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai pardavė butą su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo gautas padalijus daiktą ir kurio plotas 47,48 kv. m, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai pardavė butą su bendrojo naudojimo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo gautas padalijus daiktą ir kurio plotas 26,07 kv. m, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane – (duomenys neskelbtini).

22.       Ieškovės teigimu, vykdant remonto darbus atsakovams priklausiusiame bute, ieškovės butui buvo padaryta žala. 

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23.       Civilinės teisės, atsiradusios dėl žalos padarymo (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas), gali būti ginamos (apgintos) priteisiant iš pažeidusio teisę asmens turtinę ir (ar) neturtinę žalą (nuostolius) (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019).

24.       CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, teisinis santykis, kurio viena šalis – žalą patyręs asmuo – turi teisę reikalauti, kad kita šalis – atsakingas už žalą asmuo – atlygintų neteisėtais veiksmais padarytą žalą ar sumokėtų netesybas. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Priklausomai nuo konkrečius asmenis siejusių teisinių ryšių, skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, kad ginčo šalių sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo, todėl bylai aktualus deliktinę civilinę atsakomybę nustatantis teisinis reguliavimas (CK 6.263–6.291 straipsniai).

25.       Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

26.       Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010). Jeigu buto apgadinimų priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz. vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu buto pažeidimai įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

Dėl ieškovei (ne)padarytos turtinės žalos

27.       Ieškovė teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jai priklausančiame ketvirtame namo aukšte esančiam butui, atsakovams atliekant jiems priklausančio buto pertvarkymo į du atskirus butus darbus, buvo padaryta žala. Ieškovė teigia, kad buto sienų konstrukcijos buvo pažeistos, sienų sandūrose ir kitur yra atsiradę įtrūkimai, vietomis nutrupėjęs glaistas, užpiltos buto lubos ir sienos bei atsiklijavę tapetai, ieškovės buto lubose buvo padarytos dvi skylės, užkimšta ventiliacija, o atliekant remonto darbus buvo užkimšta kanalizacija. Taigi, ieškovė laikėsi pozicijos, kad žalos atsiradimo židinys buvo atsakovams priklausančiame bute ir žala ieškovei priklausančiame bute atsirado būtent dėl neteisėtų atsakovų veiksmų.

28.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, pažymi, kad dėl dviejų išgręžtų skylių ieškovės lubose, ieškovės naudai yra priteistas žalos atlyginimas. Sprendimo dalies, kuria ieškovės naudai yra priteistas žalos atlyginimas dėl išgręžtų skylių lubose atsakovai neskundžia, o ieškovės pateiktu apeliaciniu skundu prašoma tenkinti pareikštus reikalavimus visa apimtimi.

29.       Neteisėtus veiksmus apibūdina CK 6.246 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta priežastinio ryšio samprata, kurioje nurodoma, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

30.       Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje Nr. 3K-7-345/2007). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

31.       Asmuo, reikalaujantis atlyginti jam padarytą žalą, privalo įrodyti, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė.

32.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

33.       Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021.).

34.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai buto, esančio virš ieškovės buto, savininkais buvo tik ribotą laiką, t. y. atsakovai, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkais buvo iki (duomenys neskelbtini), o buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkais buvo iki (duomenys neskelbtini).

35.       Ieškovė kaip vieną iš žalą sukėlusių atsakovų veiksmų nurodo buto apliejimą (užpylimą), vis dėlto iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), kai atsakovai tapo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais, iki 2018-04-29 (ar atitinkamai (duomenys neskelbtini)), tokia žala turtui padaryta nebuvo. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos ir byloje esantys įrodymai, o konkrečiai:

35.1.                      Ieškovės pateiktame 2017-11-24 Statinio numatomų atlikti darbų defektavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad ,,Apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) buto patalpas buvo nustatyta: buto sandėliuke virš durų yra sienos įtrūkimas, bute vietomis atsiklijavę tapetai, suskilęs lubų glaistas. Bute vietomis atsiklijavę tapetai, suskilęs lubų glaistas. Patikrinus (duomenys neskelbtini) butą nustatyta: remonto metu išgriauta dalis buto sienų (vonios, tualeto kabinos siena, besiribojanti su koridoriumi, dalis kambario sienų, praplatintos durų angos). Vietoje buvusių sienų sumontuotos gipskartonio pertvaros. Apžiūros metu (duomenys neskelbtini) buto savininkas projekto nepateikė“ (dokumento registro Nr. CBP-23366).

35.2.                      2017-12-18 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad bute visuose kambariuose yra lubų įskilimai, įtrūkimai, išbyrėjimai, svetainėje dvejose vietose yra kiaurai pragręžtos lubos, virtuvėje įskilusios plytelės, aplink šviestuvą koridoriuje yra dėmės, kambariuose prie lubų vietomis atšokę tapetai, virtuvėje galimai nuo gaisro patamsėję lubos. Miegamajame balkono durys sandariai neužsidaro. Pasirašė Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros specialistė (dokumento registro Nr. DOK-21662).

35.3.                      2018-03-05 Statinio numatomų atlikti darbų defektavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ,,bute Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsiradusios lubose (perdenginyje) dvi ertmės, kurios atsirado dėl Namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamai atliekamų remonto darbų“. Dokumentą pasirašė pastato administravimo vadybininkai (dokumento registro Nr. DOK-59364).

35.4.                      2018-03-05 Statinio numatomų atlikti darbų defektavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ,,buto Nr. (duomenys neskelbtini) koridoriuje yra atskilusi dalis lubų (perdenginio) ir galimai yra suskilusi siena paslėpta po tapetais ir veidrodžiais. Pažeidimai galimai atsirado dėl Namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) galimai netinkamai atliekamų remonto darbų“. Dokumentą pasirašė pastato administravimo vadybininkai (dokumento registro Nr. DOK-59364).

35.5.                      2018-03-05 Statinio numatomų atlikti darbų defektavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ,,Patikrinus bendro naudojimo konstrukcijas buvo nustatyta, kad Namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje yra suskilusi laikančioji siena (antresolėje) bei galimai pažeidimai paslėpti po tapetais. Pažeidimai galimai atsirado dėl Namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) galimai netinkamai atliekamų remonto darbų“. Dokumentą pasirašė pastatų administravimo vadybininkai (dokumento registro Nr. DOK-59364).

35.6.                      2018-03-05 Statinio numatomų atlikti darbų defektavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ,,buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje yra suskilusi laikančioji siena (antresolėje) bei galimai pažeidimai paslėpti po tapetais. Pažeidimai galimai atsirado dėl Namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) galimai netinkamai atliekamų remonto darbų“. Dokumentą pasirašė pastatų administravimo vadybininkai (dokumento registro Nr. DOK-59364).

35.7.                      2018-04-16 Statinio numatomų atlikti darbų defektavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ,,sandėliuke virš durų yra sienos įtrūkimas. Bute vietomis atsiklijavę tapetai, suskilęs lubų glaistas. Pastebėti skilimai virš virtuvės antresolių, ties durų apvadais. Skilimai atsiradę dėl vykdytų sienų griovimo darbų bute (duomenys neskelbtini)“. Dokumentą pasirašė Techninės priežiūros inžinierius ir pastatų administravimo vadybininkė. Šiame dokumente taip pat nurodyta: „stebėti situaciją ties didesniais skylimais įrengiant markerius su data“. Skilimams didėjant kreiptis į statybos ekspertus dėl būklės įvertinimo“ (dokumento registro Nr. DOK-59364).

36.       Ankščiau paminėti byloje esantys įrodymai ir byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo (užpylimo) požymių, laikotarpiu, kol atsakovai buvo virš ieškovės esančio buto savininkais, nebuvo. Analizuojant kitus byloje esančius duomenis apie buto užliejimą matyti, kad ieškovė žalą, padarytą jos turtui dėl buto apliejimo (užpylimo), pastebėjo atsakovams jau nesant buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais. Nusiskundimai dėl buto apliejimo fiksuojami tik nuo 2018-10-10, t. y.:

36.1.                      2018-10-10 Statinio numatomų atlikti darbų defektavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ,,bute Nr. (duomenys neskelbtini) ant lubų, sienų matosi pratekėjimo žymės, atsilupę tapetai. (duomenys neskelbtini) bute įrengti du butai – todėl įrengiant vamzdyną, atliekant kitus santechninius darbus galėjo atsirasti pratekėjimai į (duomenys neskelbtini) butą“ (dokumento registro Nr. DOK-59364).

36.2.                      2018-11-14 Statinio numatomų atlikti darbų defektavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ,,bute Nr. (duomenys neskelbtini) ant lubų, sienų matosi pratekėjimo žymės (1,30 m * 0,75 m), atsilupę tapetai. (duomenys neskelbtini) bute įrengti du butai – todėl įrengiant vamzdyną, atliekant kitus santechninius darbus galėjo atsirasti pratekėjimai į (duomenys neskelbtini) butą“ (dokumento registro Nr. DOK-59364).

36.3.                      2018-11-21 Statinio numatomų atlikti darbų defektavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ,,Pakartotinai apipilamas butas Nr. (duomenys neskelbtini), ant lubų, sienų matosi pratekėjimo žymės. (duomenys neskelbtini) bute įrengti du butai – todėl įrengiant vamzdyną, atliekant kitus santechninius darbus galėjo atsirasti pratekėjimai į (duomenys neskelbtini) butą“ (dokumento registro Nr. DOK-59364).

36.4.                      2018-11-23 Statinio numatomų atlikti darbų defektavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ,,Buto Nr. (duomenys neskelbtini) įrengti du butai – todėl įrengiant vamzdyną, atliekant kitus santechninius darbus galėjo atsirasti pratekėjimas. Vamzdyno apžiūrėti nėra galimybės, kadangi visi jie paslėpti po grindimis. Bendro naudojimo vamzdžių būklė gera – pažeidimų nerasta. Atliekant pakartotinę apžiūrą vonios kambaryje ties siūle pastebėtas nesandarus sujungimas, atsirandantis esant svoriui. Naudojantis dušu pratekėjimas galėjo įvykti į žemiau esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini). Įsitikinti, jog užpylimas įvyko būtent ties ta vieta – nepavyko, kadangi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė į patalpas atsisakė įleisti“ (dokumento registro Nr. DOK-59364).

36.5.                      2018-12-31 Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ,,pastatas penkių aukštų, butas ketvirtame aukšte, pratekėjimų žymės virš langų, atsilupę tapetai ant pertvarinės sienos – apžiūros metu buvo sausa, tarpblokinės siūlės remontuotos – sandarintos ketvirtame ir penktame aukštuose“ (dokumento registro Nr. CBP-23366).

36.6.                      2019-11-18 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), bute užsikimšo kanalizacija. Dokumentą pasirašė Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistė (dokumento registro Nr. DOK-21662).

36.7.                      2020-02-06 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad objekte (duomenys neskelbtini), rastas kiauras vamzdis, taip pat nurodoma, kad ,,(duomenys neskelbtini) butas yra užpiltas iš viršaus, iš (duomenys neskelbtini) buto. (duomenys neskelbtini) bute suradau kiaurą vonios maišytuvo vamzdį. Vamzdis rastas sienoje – bet tekėjimas akivaizdus. Vanduo teka už sienos, todėl bute balų nesirenka. Tvarkysis patys“ (dokumento registro Nr. DOK-21662).

36.8.                      UAB Mano Būstas Sostinė 2020-03-25 atsakyme Dėl informacijos pateikimo į 2020-02-20 paklausimą nurodoma, kad ,,2020-02-07 Administratorius gavo pranešimą, kad yra užliejamas (duomenys neskelbtini) butas. Nuvykus avarinės tarnybos darbuotojai nustatė, jog pratekėjimai yra iš viršuje esančio buto. Patikrinus (duomenys neskelbtini) buto bendro naudojimo vamzdyną, pratekėjimų nenustatyta, tačiau apžiūros metu buvo pastebėta, jog buto atsakomybės ribose, vonioje yra trūkęs maišytuvo vamzdis, esantis sienoje“ (dokumento registro Nr. DOK-21662).

36.9.                      2018-06-14 Statinio numatomų atlikti darbų defektavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ,,bute Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėta, kad virtuvėje esanti ventiliacijos anga yra užkimšta“ (dokumento registro Nr. CBP-23366).

37.       Paminėti duomenys leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog labiau tikėtina (CPK 185 straipsnis), kad buto užliejimas (apipylimas) atsirado jau po to, kai atsakovai buvo pardavę jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, o ne tuo momentu, kada buto savininkais buvo atsakovai.

38.       Nors iš ankščiau aptartų įrodymų matyti, kad laikotarpiu kai atsakovai buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, ir jiems pardavus butą, ieškovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastebimi tam tikri bute esančių objektų pažeidimai, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog dėl ieškovei padarytos žalos būtent kalti atsakovai, t. y. kad būtent dėl atsakovų vykdomų darbų ieškovės butas buvo apgadintas (išskyrus dvi išgręžtas skyles lubose, dėl kurių teismo sprendimu ieškinio reikalavimų dalis yra patenkinta).

39.       Ieškovė nurodo, kad atsakovų bute buvo atliekami ne remonto darbai, tačiau rekonstrukcijos darbai, kuriems leidimo atsakovai nebuvo gavę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punktu, statinio rekonstravimas yra statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Byloje pateikto Buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo į du turtinius vienetus schemos aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,paprastojo remonto būdu butas bus padalijamas į du turtinius vienetus – butus, schemos plane pažymėtus A ir B. Tuo tikslu, esamas koridorius bus atitveriamas, suformuojant bendro naudojimo koridorių, kurį abu butai valdys lygiomis dalimis“. Iš Vandens ir buitinių nuotekų tinklų daugiabučio gyvenamojo namo butui (duomenys neskelbtini), statybos projekto aiškinamojo rašto matyti, kad ,,daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje pertvarkomas esamas butas, padalinamas vienas butas į du butus. Projektuojame bute yra esami centralizuoti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai. Vieno iš dviejų padalinamų butų vandentiekio sprendiniai nesikeičia, t. y. paliekamas esamas vandens apskaitos mazgas, kitam butui projektuojamas naujas vandens skaitiklis“. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atliekant buto remonto darbus statinio laikančiosios konstrukcijos griaunamos ar kitaip keičiamos nebuvo, tačiau atliekant paprastojo remonto darbus buvo išgriauta vienintelė pertvara, esanti tarp vonios ir tualeto, kuri nelaikytina laikančiąja konstrukcija. Tai, kad atsakovų bute nebuvo atliekami rekonstravimo darbai ar darbai, kuriems reikalingi ieškovės nurodomi leidimai, patvirtina ir byloje esantis oficialusis rašytinis įrodymas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-12-19 raštas Dėl vykdomų remonto darbų (duomenys neskelbtini) (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jame nurodoma, kad ,,Patikrinimo metu nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) atliekamas buto perplanavimas. Buto kambaryje, kuris pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), įrengtas sanitarinis mazgas, pakloti nuotekų ir vandentiekio vamzdžiai. Vamzdynų prijungimas prie veikiančių stovų suderintas su namo administratoriumi ir UAB ,,VILNIAUS VANDENYS“. Bute išardyta grindų danga, išimtos vidaus durys, išardyta buvusi pertvara tarp vonios patalpos ir sanmazgo. Bendro naudojimo laikančių statinio konstrukcijų ardymas ar griovimas nevykdytas. <…> Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju statybos leidimas neprivalomas, statybos darbai vykdomi teisėtai“ (dokumento registro Nr. DOK-5216). Ankščiau nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovų bute buvo atliekami rekonstravimo statybos darbai ar kad atliekamiems remonto darbams buvo reikalingas leidimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame rašte taip pat nurodoma, kad „dėl atsiradusių įtrūkių Jūsų buto sienose ir lubose tikslinga būtų atlikti ekspertizę ir nustatyti jų atsiradimo priežastis bei įvertinti patirtą žalą. Tai atlieka atestuoti asmenys, kurie nurodyti interneto svetainėje www.spsc.lt“.

40.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad žalos atsiradimo priežastys ir jos dydis yra patvirtinti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Vis dėlto, teismas pažymi, kad faktiniai duomenys byloje nustatomi ne tik rašytiniais įrodymais, tačiau taip pat šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi siekiant nustatyti tam tikras aplinkybes, būtina įvertinti byloje esančių duomenų visumą.

41.       Nagrinėjamu atveju dėl ieškovės nurodomų rašytinių įrodymų, kurie aktualūs laikotarpiu, kai atsakovai buvo buto, esančio virš ieškovės buto savininkais, t. y. 2017-12-18 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-03-05 Statinio numatomų atlikti darbų defektavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-03-05 Statinio numatomų atlikti darbų defektavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-03-05 Statinio numatomų atlikti darbų defektavimo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pasisakytina, kad vien faktas, jog atsakovams priklausančiame bute buvo atliekami paprastojo remonto darbai, o ieškovės bute yra matomi sienų bei lubų ir kitų objektų pažeidimai, savaime nesudaro prielaidos teiginiui, kad žala ieškovės butui kilo būtent dėl atsakovų atliekamų remonto darbų. Tokiai aplinkybei nustatyti būtina įrodyti priežastinio ryšio sąlygą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovams priklausiusiame bute remontas atliktas nekokybiškai ar netinkamai, be to, ankščiau jau aptarti duomenys paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovams priklausiusiose patalpose remontas atliktas neteisėtai – to nenustatė ir patikrinimą pagal ieškovės skundus atsakovų patalpose atlikusi tarnyba.

42.       Be to, nors kai kuriuose Statinio numatomo atlikti darbų ir defektavimo aktuose ir nurodoma, kad „galimai skilimai atsiradę dėl sienų griovimo darbų (duomenys neskelbtini) bute“, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad: i) nėra duomenų, kad būtų apžiūrėtas pats (duomenys neskelbtini) butas, kuriame buvo atliekami remonto darbai, tų asmenų, kurie pasirašė tokius aktus; ii) nėra duomenų apie asmenų, kurie teikė tokias išvadas turimą kvalifikaciją ir išsilavinimą (daugelis tokių aktų apskritai yra pasirašyti pastatų administravimo vadybininkų); iii) kai kuriuose Statinio numatomo atlikti darbų ir defektavimo aktuose yra nurodoma, kad rekomenduoja kreiptis į statybos ekspertus dėl būklės įvertinimo (pvz. 2018-04-16 Nr. (duomenys neskelbtini)); iv) kreiptis į statybos ekspertus nurodė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017-12-19 rašte Dėl vykdomų remonto darbų (duomenys neskelbtini); v) byloje liudytojais apklausti asmenys negalėjo patvirtinti, kad ieškovės turtui padaryti pažeidimai atsirado būtent dėl atsakovų veiksmų. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovės kaimynė E. A. nurodė, kad apie tai, jog ieškovės butas suniokotas dėl atsakovų atliekamos rekonstrukcijos, jai sakė pati ieškovė. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas K. Z., kuris rengė kai kuriuos defektavimo aktus, paaiškino, kad pažeidimai – suskilusios sienos, nežinia nuo ko atsirado, prieš remontą jis ieškovės bute nebuvo, negali vertinti, koks jis buvo iki tol, nurodė, kad aktus surašė ieškovė, o liudytojas tik pasirašė, kad yra tokie nurodyti faktai, o kadangi iki tol ieškovės buto nebuvo apžiūrėjęs, daug kur nurodė ,,galimai“. Taigi iš byloje esančių įrodymų visumos teismas negali daryti išvados, kad pažeidimai ieškovės bute dėl sienų skylimo ir pan. atsirado dėl atsakovų veiksmų (iš atsakovų yra priteistas žalos atlyginimas dėl lubose išgręžtų dviejų skylių).

43.       Aktualu ir tai, kad siekdamas nustatyti ieškovės bute atsiradusių pažeidimų priežastingumą, pirmosios instancijos teismas 2020-11-24 ir 2021-02-02 posėdžių metu siūlė ieškovei atlikti ekspertizę (2020-11-24 posėdžio garso įrašo laikas nuo 16:26 iki 16:32 min., 2021-02-02 posėdžio garso įrašo laikas nuo 18:06 iki 18:14 ir nuo 19:38 iki 19:45 min.). Ieškovė, būdama atstovaujama advokato, bylos nagrinėjimo metu neprašė teismo skirti ekspertizės žalos kilmei nustatyti. Tokių prašymų nėra pateikta ir apeliaciniame skunde. Taigi ieškovės pateikti įrodymai byloje patvirtina tik aplinkybes, jog pas ieškovę bute ieškovės nurodomi pažeidimai buvo nustatyti, tačiau nepatvirtina šių pažeidimų atsiradimo priežasčių, nepatvirtina apgadinimų konkretaus atsiradimo laiko, t. y, kad nurodyti pažeidimas yra susiję būtent su atsakovų atliktu remontu. Pareiga įrodyti tokias aplinkybes tenka būtent ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai).

44.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio dėl atsiradusios žalos, kaip civilinės atsakomybės pagrindo. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, kurie pagrįstų, kad pažeidimai ieškovės bute, išskyrus pragręžtas dvi skyles ieškovės lubose, atsirado dėl atsakovų veiksmų – bute atliekamo remonto. Pažymėtina, kad dėl dviejų išgręžtų skylių ieškovės lubose, ieškovės naudai yra priteistas žalos atlyginimas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

45.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. 

46.       CK

47.       Ieškovė teigė, kad dėl neteisėtai atsakovų atliekamos buto rekonstrukcijos, atsakovai padarė ieškovei ne tik turtinę žalą, bet taip pat ir neturtinę žalą. Darbai atsakovų bute buvo vykdomi ilgą laiką, buvo keliamas didelis triukšmas, ieškovės butas buvo užlietas, dėl ko ieškovei buvo sukelti ne tik nepatogumai, tačiau ji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus bei emocinę depresiją. Be to, nepatogumai tęsiasi ir šiuo metu, nes atsakovai sandariai užkimšo ventiliacijos bendrą angą, todėl virtuvės ir kiti butų kvapai veržiasi į ieškovės butą, ji negali atidaryti langų, išvėdinti patalpų, kas turi neigiamą poveikį ieškovės sveikatai. Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą įvertino 6 000 Eur ir šiems teiginiams pagrįsti teikė į bylą medicinos dokumentų išrašus.

48.       Analizuojant ieškovės pateiktus įrodymus dėl jos sveikatos būklės iki (duomenys neskelbtini), matyti, kad ieškovė turėjo sveikatos problemų, susijusių su (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės į bylą pateikto 2018-02-13 medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad ieškovė skundžiasi jaučianti didelę emocinę įtampą dėl buto remonto (dokumento registro Nr. DOK-21662, DOK-59364). 2021-02-25 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovė išsako skundus dėl (duomenys neskelbtini), kurie tęsiasi po operacijos, o 2020-11-19 išraše nurodomos ieškovei diagnozuotos lėtinės ligos, ieškovės nusiskundimų, nesusijusių su jai nustatytomis lėtinėmis ligomis, nėra (dokumento registro Nr. DOK-59364). Taigi iš byloje ieškovės pateiktų įrodymų, matyti, kad didžioji dalis nusiskundimų yra atsiradę dar iki atsakovams įsigijus butą virš ieškovės buto.

49.       Atsakovai iš dalies sutiko atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, kuri kilo pasitelkiant rangovą ir netyčia ieškovės buto lubose išgręžus dvi skyles. Kitų atsakovų neteisėtų veiksmų byloje nenustatyta.

50.       Civilinėje teisėje galioja principas, pagal kurį kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Pažymėtina, kad vertybių skalėje svarbiausiomis pripažįstamos asmens gyvybė ir sveikata, todėl ir teismų praktikoje didžiausios sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos, kai tokia žala patiriama dėl svarbiausių vertybių pažeidimo – asmens gyvybės netekimo ir sveikatos sužalojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021). Šiuo konkrečiu atveju 2018-02-13 medicinos dokumentų išraše/siuntime yra fiksuoti tik ieškovės nusiskundimai grafoje ,,anamnezė“, jog ji skundžiasi jaučianti didelę emocinę įtampą dėl buto remonto, t. y. šią aplinkybę pati ieškovė nurodė gydytojui. Kitų duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad ieškovei kilo neturtinė žala, byloje nepateikta. Nurodytų aplinkybių pagrindu bei įvertinus, kad ieškovei padarytos turtinės žalos dydis yra 273,18 Eur, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios  instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė jai padarytos neturtinės žalos fakto.

51.       Kiti (likę) apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

52.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų inicijavus apeliacinį procesą

53.       Kadangi ieškovės R. J. apeliacinis skundas netenkinamas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese neatlyginamos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

54.       Atmetus ieškovės R. J. apeliacinį skundą, atsakovai M. D. ir A. D. įgijo teisę į išlaidas, patirtas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovai pateikė įrodymus apie patirtas 720 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Dėl išdėstytų aplinkybių, atmetus ieškovės R. J. apeliacinį skundą, atsakovams lygiomis dalimis priteistina 720 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 720 Eur (septynių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 360 Eur kiekvieno atsakovų M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Teisėjai                                                                              Irmantas Šulcas

        Žilvinas Terebeiza

        Tomas Venckus