Civilinė byla Nr. 2-5433-1130/2021

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00407-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.5.2.1.; 3.1.7.6; 3.1.7.12.; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 16 d.

Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. (P. M.) ieškinį atsakovei M. M. dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei M. M. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo dalinio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

P. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą priteisiant per pusę mažesnį, t. y. 135 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai V. M., mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose buvo priimtas sprendimas pagal jo ieškinį atsakovei M. M. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, kuriuo nuspręsta be kita ko, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai V. M. mokamą kas mėnesį 270 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki vaiko pilnametystės, (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas patikslintas, nurodant, kad ieškovo išlaikymas nepilnametei dukrai V. M. mokamas kas mėnesį 270 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad mokėjo ir moka nurodytą išlaikymą kiekvieną mėnesį, tačiau nuo 2020 m. spalio mėnesio liko be darbo, nuo 2020 m. lapkričio 5 d. įregistruotas Užimtumo tarnyboje, bedarbio statutas suteiktas nuo 2020 m. lapkričio 5 d. Pažymėjo, kad nuo 2021 m. vasario 17 d. jam Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus sprendimu paskirta socialinė pašalpa, 179,20 Eur socialinė pašalpa skirta nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. Paaiškino, kad būtent socialinė pašalpa (179,20 Eur) šiuo metu yra visos ieškovo gaunamos lėšos, todėl 270 Eur teismo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai viršija visas jo šiuo metu gaunamas pajamas. Pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nuo 2021 metų birželio 3 d. iki 2021 m. liepos 15 d. užsiėmė individualia veikla pagal pažymą. Sutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš ieškovo vaiko išlaikymas buvo priteistas (duomenys neskelbtini) sprendimu, t. y. sprendimui įsiteisėjus, praėjo labai mažai laiko, tuo tarpu ieškovas nurodo pasikeitusias aplinkybes dėl kurių neva turėtų būti mažintinas išlaikymas. Pabrėžė, kad tokio ieškovo elgesio ir tikėjosi, kadangi ieškovas nuolat teigė, kad jis ras būdų, kaip sumažinti vaikui išlaikymą, nuolat jai dėl išlaikymo priekaištavo, todėl ieškinys dėl išlaikymo dydžio sumažinimo jai nebuvo netikėtas. Mano, kad darbo netekimas yra tik laikina ieškovo būsena, kuri neturi įtakoti vaiko išlaikymo. Paaiškino, kad teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš ieškovo priteistas 270 Eur dydžio išlaikymas yra minimalių vaiko poreikių tenkinimui skirtas išlaikymas, todėl ieškovo laikinas ekonominės situacijos pablogėjimas dėl darbo netekimo, negali būti priežastimi mažinti vaikui išlaikymą. Pažymėjo, kad šiuo atveju turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovas yra sveikas, darbingas, neturintis kitų išlaikytinių asmuo, tuo tarpu atsižvelgiant į Lietuvos ekonominę situaciją darbo rinkoje, galimybę laisvai ieškotis darbo (galimai ir sezoninio) ne tik Lietuvoje, tačiau ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, ieškovas turi visas galimybes turėti darbines pajamas. Mano, kad ieškovas visiškai nepagrindžia savo ieškinio. Pabrėžė, kad po (duomenys neskelbtini) jos ekonominė situacija pablogėjo, kadangi po jos su ieškovu santuokos nutraukimo, taigi ir išlaikymo vaikui priteisimo, neteko darbo ir šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje bei gauna išmokas, taip pat su vaiku nuomojasi būstą (duomenys neskelbtini), todėl turi mokėti nuomos mokestį ir mokestį už paslaugas. Nurodė, kad vaiko poreikiai liko tie patys kaip ir (duomenys neskelbtini) mėnesį teismo sprendimo priėmimo metu. Pažymėjo, kad ieškovas yra veiksnus, darbingas asmuo, kuris privalo tinkamai išlaikyti ir pasirūpinti savo vaiku ir vaikui teikti proporcingo dydžio išlaikymą, be to, visų pirma prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio vaiko interesams. Sutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad pokalbio su ieškovu metu pastarasis paaiškino, kad gyvena kartu su motina H. M. jam (P. M.) nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), motina (duomenys neskelbtini), gauna apie 200 Eur (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad butas yra apie 47 kv. m. ploto su visais patogumais, kūrenamas malkomis, per mėnesį už buto komunalinius mokesčius sumoka apie 50-70 Eur, malkos žiemos sezonui kainuoja apie 400 Eur. Nurodė, kad kito nekilnojamojo turto, kreditorinių įsiskolinimų tretiesiems asmenims neturi, transporto priemonės jo vardu nėra registruotos. Paaiškino, kad anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo apie 800 Eur darbo užmokestį, tačiau dėl susidariusios situacijos dėl Covid-19 darbo šiuo metu nėra, yra įregistruotas Užimtumo tarnyboje, gauna 179 Eur socialinę pašalpą, kitų pajamų neturi, kadangi nedirba, neturi galimybės mokėti teismo sprendimu priteisto išlaikymo. Pabrėžė, kad bandė tartis su atsakove, kad dirbdamas atsitiktinius darbus ar pasiskolinęs pinigų teiks išlaikymą dukrai, tačiau kiek pavėluotai, tačiau atsakovė nustatytu laiku negavusi išlaikymo sumos iš karto kreipiasi į antstolę. Pažymėjo, kad teismo sprendimu taip pat buvo nustatyta jo ir nepilnamečio vaiko V. M. bendravimo tvarka, pagal kurią jis pasiima dukrą savaitgaliais ir atostogų metu pas save, tuo metu, kai vaikas būna kartu su juo, visiškai išlaiko vaiką, perka maistą, higienos reikmenis, rūbus, taip pat nupirko dukrai išmanųjį laikrodį. Nurodė, kad šiais metais vaikas (duomenys neskelbtini), padės įsigyti mokyklos reikmenis. Mano, kad 270 Eur išlaikymo suma, kuria kartu teiks abu tėvai užtikrins nepilnamečio vaiko poreikius. Išvadoje taip pat nurodė, kad atsakovė M. M. paaiškino, jog gyvena kartu su nepilnamete dukra V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir sugyventiniu D. K. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), už buto nuomą kas mėnesį moka 330 Eur nuomos mokestį, už paslaugas apie 70 - 90 Eur per mėnesį, šiuo metu nedirba, yra įregistruota Užimtumo tarnyboje, jos pajamas sudaro vaiko pinigai – 70 Eur ir ieškovo nepilnamečiui vaikui teikiamas išlaikymas - 270 Eur, V. M. lanko (duomenys neskelbtini), papildomai lanko anglų kalbos užsiėmimus, už kuriuos moka 10 Eur per mėnesį ir gimnastikos treniruotes, kurios kainuoja 30 Eur per mėnesį, užsiėmimai vyksta du kartus per savaitę. Pasak atsakovės, vaikui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), galimai bus reikalinga operacija, pasireiškia (duomenys neskelbtini), vaiko sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino, kad jos ir ieškovo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) mėnesį, iš pradžių ieškovas nevykdė teismo sprendimo ir neteikė nustatyto išlaikymo vaikui (270 Eur kas mėnesį mokamos periodinės išmokos), savo nuožiūra teikė 215 Eur išlaikymą dukrai, tačiau nuo 2021 m. vasario mėnesio pradėjo mokėti po 270 Eur. Taip pat atsakovė paaiškino, jog atsakovas perka vaikui rūbus, avalynę, žaislus, tačiau jų neleidžia išsinešti iš jo gyvenamosios vietos, su dukra ieškovas bendrauja kas antrą savaitgalį, nesutinka su pateikto ieškinio reikalavimais, nes nuo rugsėjo mėnesio vaikas pradės (duomenys neskelbtini), taip pat nori papildomai lankyti šokių ir kitus būrelius, dėl ko padidės vaiko išlaikymo išlaidos. Pažymėjo, kad nepilnametė V. M. paaiškino, jog gyvena su mama ir dėde D., tėtis P. gyvena kaime, su tėčiu susiskambina telefonu, važiuoja pas jį į svečius. Mergaitė pasakojo, jog tėtis gyvena su močiute G., drauge R., pusbroliais ir pusseserėmis, jai patinka lankytis tėčio gyvenamojoje vietoje ir likti su nakvyne. Pokalbio metu mergaitė parodė, ką praėjusio gimtadienio proga jai padovanojo tėtis – didelį pliušinį meškiną, gėlių, balioną pripūstą helio dujų (skaičius 6), mergaitė taip pat paminėjo, kad tėtis jai nupirko rūbus, knygeles, žaislus, rožinę teniso raketę, užrašų knygutę ir kt., mama jai perka batukus, žaislus, rūbus, knygutes, kanceliarines prekes, suorganizavo gimtadienio šventę vaikų žaidimų kambaryje su „Minion“ animatoriumi. Institucija nurodė, kad patikrinus „Sodros“ duomenis nustatyta, kad ieškovas yra įsigijęs (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. lapkričio 5 d. yra įregistruotas Užimtumo tarnyboje, atsakovė taip pat nedirba, nuo 2021 m. vasario 5 d. yra įregistruota Užimtumo tarnyboje, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis, nei ieškovui, nei atsakovei nėra nustatytas neįgalumas. Pažymėjo, kad iš Tarnybos turimų duomenų matyti, kad ieškovas nuo 2020 m. lapkričio 5 d. yra įregistruotas Užimtumo tarnyboje, gauna 179 Eur socialinę pašalpą, duomenų apie sveikatos problemas ar kitus išlaikytinius nėra pateikta, yra jaunas, darbingo amžiaus, neįgalumas jam taip pat nėra nustatytas, tuo tarpu nepilnametis vaikas V. M. nuo rugsėjo mėnesio pradės (duomenys neskelbtini), nepilnametės motina nurodė, kad mergaitė taip pat ketina lankyti būrelius, turi problemų su sveikata – jai nustatyta (duomenys neskelbtini), galimai bus reikalinga operacija, pasireiškia (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad yra pagrindas teigti, kad po teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis priėmimo nepilnamečio vaiko V. M., kuri nuolat auga, poreikiai tik didėja, o ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, ieškovo nurodyta priežastis nedarbas nėra pagrindas sumažinti priteistą išlaikymą, pastarasis privalo būti aktyvus ieškodamas darbo. Paaiškino, kad kadangi nenustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą. Tarnyba nepritaria ieškovo P. M. ieškinio reikalavimui dėl 2020 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu priteisto nepilnamečiui vaikui V. M. iš tėvo P. M. išlaikymo dydžio sumažinimo.

Ieškinys atmetamas.

Įstatymu nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 d. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatymas nekonkretizuoja. Kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 2 dalis).

Įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams (CK 3.192 straipsnis). Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą (būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai MMA (minimalios mėnesinės algos) dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Net ir nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo P. M. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai V. M., gim. (duomenys neskelbtini), mokamas kas mėnesį 270,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki vaiko pilnametystės, nustatyta, kad šiomis lėšomis uzufrukto teisėmis disponuos atsakovė M. M.. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas, patikslinta, kad P. M. išlaikymas nepilnametei dukrai V. M., gim. (duomenys neskelbtini), mokamas kas mėnesį 270,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Ieškovas prašo sumažinti priteistą nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį iki 135 Eur, nes pasikeitė jo finansinė padėtis, t. y. jis neteko darbo, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Ieškovas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nurodė, kad jo pajamos išlaikymo priteisimo metu buvo apie 800 Eur, šiuo metu, byloje esančiais duomenimis, ieškovo pajamos per mėnesį yra 179,20 Eur gaunama socialinė pašalpa. Pastarosios lėšos šiuo metu yra jo vienintelės pajamos. Bylos duomenimi ieškovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl nepatiria papildomų išlaidų už buto nuomą. Ieškovas yra darbingas, neturi sveikatos problemų. Ieškovo vardu nėra registruota kilnojamųjų daiktų, taip pat byloje nėra duomenų apie jo įsiskolinimus kreditoriams.

Atsakovė taip pat šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, gyvena nuomojamame būste, už kurį turi mokėti nuomą, kartu su atsakove gyvena ir jos nepilnametė dukra. Atsakovė savo vardu registruoto nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi.

Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, jog būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Teismo 270 Eur periodinių išmokų, mokėtinų kas mėnesį suma vaiko išlaikymui, buvo priteista (duomenys neskelbtini). Vaikui augant, auga ir jo poreikiai, jis greitai pradės (duomenys neskelbtini), todėl ir jo poreikiai dar padidės, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nepilnametė dukra turi sveikatos problemų, planuojama atlikti operaciją.

Išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Atsakovė prašo palikti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį. Individualizuojant nepilnamečio vaiko poreikius pažymėtina, jog šalių vaikas be minimalių poreikių turi ir sveikatos problemų.

Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, teismas daro išvadą, kad mažinti išlaikymą iš ieškovo dukrai nėra jokio pagrindo, nes mažesnis išlaikymas neužtikrintų net minimalių vaiko poreikių ir jo interesų. Be to, ir pats ieškovas, būdamas darbingas, turi dėti visas įmanomas pastangas įsidarbinti bei gauti lėšų, kad vaiko poreikiai būtų užtikrinti. Teismas atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad nors ieškovas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nurodė, kad išlaikymo priteisimo metu jo gaunamos pajamos sudarė 800 Eur per mėnesį, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime konstatuota, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo gaunamas pajamas teismas neturi, tačiau posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad gauna apie 1200 Eur darbo užmokestį „į rankas“. Taigi šiuo metu ieškovo nurodoma mėnesinė pajamų suma skiriasi nuo tos, kuri buvo nustatyta ankstesniojo teismo posėdžio metu. Taip pat teismui kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, kad jis negali įsidarbinti ir argumentų, jog šiuo metu yra labai sudėtinga surasti darbą. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini). sprendimo priėmimo metu ieškovas gavo net 1200 Eur atlygį po mokesčių, versdamasis (duomenys neskelbtini), darytina išvada, jog atsakovas arba nededa pakankamai pastangų, kad susirastų darbą arba net specialiai vengia mokėti teismo priteistą išlaikymą, ką patvirtina ir atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės. Teismas, darydamas aukščiau nurodytas išvadas, taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovas tik papildomuose paaiškinimuose teismui nurodė, jog nuo 2021 metų birželio iki liepos mėnesio tam tikrą laiko tarpą užsiiminėjo (duomenys neskelbtini) ir tik po to, kai Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė į bylą išvadą kartu su išrašais iš duomenų bazių apie vykdomą veiklą. Teismui nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kas galėjo sąlygoti ieškovo darbo netekimą. Vertinant tai, kad ieškovas 2020 metais uždirbdavo 1200 Eur per mėnesį, teismas sprendžia, kad jo profesinė kvalifikacija yra aukšto lygio, o duomenų dėl kokių priežasčių jos neteko (sveikatos problemos ir pan.) byloje nėra. Teismo neįtikino ieškovo argumentai, kad jis gyvena tik iš 179,20 Eur gaunamos valstybės paramos, kai prieš tai uždirbdavo 1200 Eur per mėnesį. Akivaizdu, kad ieškovas turi kitų pajamų, nes ir pats nurodo, jog teikia išlaikymą nepilnametei dukrai (270 Eur per mėnesį), perka jai žaislus, rūbus, o į bylą nepateikė įrodymų, iš kur gauna tuos pinigus (paskolos sutartys, dovanos ir pan.), todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė.

Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad nuo (duomenys neskelbtini) jo turtinė padėtis ženkliai pasikeitė (pablogėjo), kad jis realiai prarado galimybę mokėti priteistą išlaikymą po 270 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui (CPK 178 straipsnis). Pagal pateiktus byloje rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis nėra itin sunki ir ji nėra ženkliai pablogėjusi, lyginant su (duomenys neskelbtini), kai šalių santuoka buvo nutraukta ir ieškovas sprendimu įsipareigojo mokėti išlaikymą vaikui. Duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis būtų pagerėjusi, byloje nėra, priešingai, atsakovei atsirado pareiga išlaikyti kartu nuomojamame bute gyvenantį vaiką. Todėl sumažinus ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui dydį, dėl pasikeitusios atsakovo turtinės padėties (jos pablogėjimo) nukentės nepilnamečio vaiko interesai.

Įvertinant byloje surinktus įrodymus daroma išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog nuo išlaikymo priteisimo momento iš esmės pasikeitė – pablogėjo jo turtinė padėtis. Tėvai – ir ieškovas, ir atsakovė privalo stengtis, ieškoti visų įmanomų galimybių gauti pakankamai pajamų nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Teismo sprendimu priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui ir pagal šiandienos šalių situaciją, nėra per didelis. Ieškovo nurodytos priežastys negali būti pagrindu sumažinti priteistą išlaikymą, todėl ieškovo reikalavimas netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo, taigi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškinį atmetus žyminis mokestis valstybės naudai iš ieškovo nepriteisiamas. Kadangi ieškinys yra atmestas iš atsakovės žyminis mokestis valstybės naudai nėra priteisiamas.

2021 m. birželio 4 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei M. M. suteikta antrinė teisinė pagalba, jai paskirtas atstovas advokatas Eimantas Šriupša. Pagal pateiktą pažymą šios išlaidos sudaro 297 Eur, ieškovo ieškinys atmestas, todėl yra pagrindas priteisti iš ieškovo valstybės naudai 297 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovei M. M. (CPK 99 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. M. (P. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 297 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus) išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovei M. M..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas                                                         Erlandas Stanislovaitis