Civilinė byla Nr. e2S-1113-553/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05614-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.3.2.2.; 3.3.2.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) Lietuvos lankininkų federacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-11893-905/2016 pagal ieškovo Kauno Šaudymo iš lanko asociacijos ieškinį atsakovui Lietuvos lankininkų federacijai dėl atsakovo 2016-01-23 visuotinio susirinkimo protokolo 13 darbotvarkės klausimo panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

2016 m. vasario 24 d. priimtas ieškovo Kauno šaudymo iš lanko asociacijos ieškinys atsakovui Lietuvos lankininkų federacijai dėl atsakovo 2016 m. sausio 23 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo 13 darbotvarkės klausimu priimto sprendimo dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių panaikinimo. Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2016 m. sausio 23 d. Lietuvos lankininkų federacijos visuotinio narių susirinkimo protokolo 13 darbotvarkės klausimu priimto sprendimo „už eilę metų vykdomą agresyvią ir destruktyvią politiką, nukreiptą prieš LLF narius ir LFF valdymo organus, pašalinti KŠLA iš LLF narių, paliekant sportininkams teisę startuoti visokio rango varžybose“ galiojimą, įpareigojant atsakovą sudaryti galimybes ieškovui naudotis visomis atsakovo nariui priklausančiomis teisėmis (įskaitant, bet neapsiribojant tinkamu informavimu apie šaukiamą atsakovo visuotinį narių susirinkimą, ieškovo dalyvavimu ir balsavimu atsakovo visuotiniame narių susirinkime, ieškovo kreipimusi į tarybą ir siūlymu įtraukti į visuotinio narių susirinkimo ar tarybos posėdžio darbotvarkę atsakovo nariams rūpimus klausimus ir teikiant kitus raštiškus pasiūlymus komisijoms bei kitiems atsakovo organams, ieškovo teise susipažinti su atsakovo veiklos dokumentais (įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovo metiniu finansiniu ataskaitų rinkiniu) ir gauti visą atsakovo turimą informaciją apie jos veiklą ir pan.). Anot ieškovo, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio reikalavimų patenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir (arba) tapti neįmanomas, taip pat gali sukelti žalingas pasekmes, nes 2016 m. vasario 27 d. organizuojamas atsakovo visuotinis narių susirinkimas, kuriame bus svarstomas atsakovo įstatų keitimo klausimas, kuriuos pakeitus, ieškovo teigimu, būtų apsunkintos ieškovo galimybės ginti savo, kaip nario, teises.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-24 nutartimi nutarė ieškovo Kauno šaudymo iš lanko asociacijos prašymą tenkinti iš dalies: sustabdė Lietuvos lankininkų federacijos 2016-01-23 visuotinio narių susirinkimo protokolo 13 darbotvarkės klausimu priimto sprendimo dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių galiojimą. Kitą prašymo dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl ginčijamo sprendimo (jo dalies) galiojimo sustabdymo iš esmės pagrįstas ir tenkintinas. Kitą ieškovo prašymo dalį dėl atsakovo įpareigojimo leisti ieškovui naudotis ieškovo nurodytomis teisėmis atmetė kaip nepagrįstą, nes tenkinant nurodytą prašymo dalį, teismas išeitų už šios bylos nagrinėjimo ribų, į kurias patenka (tik) ginčijamo 2016-01-23 sprendimo (jo dalies) teisėtumo ir jo panaikinimo klausimai.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra pakankamas pagrindas įtarti, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas iš esmės pažeistų ieškovo interesus. Ieškovas, grįsdamas atsakovo sprendimo sustabdymą, nepateikė jokių įrodymų, kad 2016-02-27 organizuojamas atsakovo visuotinis narių susirinkimas ir ieškovo dalyvavimas susirinkime galėtų turėti kokios nors įtakos sprendimų priėmimui susirinkime. Atsakovo visuotinis narių susirinkimas įvyko dar prieš teismui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovo įsitikinimu, ieškovo ieškinio priėmimas iš esmės prieštarauja CPK 137 str. 2 d. 1 p. ir 3 p. bei pažeidžia išankstinio ginčų sprendimo ne teismo tvarka procedūrą. Ieškovas deklaratyviai nurodo, kad sprendžiant jo kaip nario pašalinimo klausimą nebuvo sudarytos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui. Ieškovas nenurodo, kaip ir kokios jo teisės buvo pažeistos, nei to, kodėl ir kokią tai turėjo įtaką atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimui. Už ieškovo pašalinimą balsavo 9 atsakovo nariai, prieš vienas.

Ieškovas atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 nutartį nepakeistą.

Nurodo, kad pats faktas apie be ieškovo žinios vykusį atsakovo visuotinį narių susirinkimą ne tik suteikia pagrindą įsitikinimui, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra galima, bet ir įrodo pačią grėsmę, kas reiškia, jog teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą šioje byloje ieškovo teisės neabejotinai bus pažeistos. Poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje egzistuoja ne tik dėl ieškovo interesų užtikrinimo vykstant atsakovo visuotiniams narių susirinkimams, bet ir naudojantis kitomis atsakovo nariui suteikiamomis teisėmis – atsakovas nuolatos organizuoja įvairius projektus ir vykdo įvairias veiklas, prie kurių prisidėjusiems atsakovo nariams skiriamos išmokos, kompensacijos, kitos materialios gėrybės. Atsakovas nutarties teisėtumą ginčija ieškinio pagrįstumu, tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimų pagrįstumas iš esmės nėra vertinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-02-24 nutartimi nutarė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-02-24 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Taigi, teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti dviejų sąlygų visetą: (i) asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimus; (ii) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

Ieškovas ieškiniu siekia, kad būtų panaikintas atsakovo visuotinio narių susirinkimo 2016-01-23 protokolo 13 darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių. Ieškovas savo reikalavimus grindžia sprendimo priėmimo procedūrinių reikalavimų nesilaikymu, materialinių teisių pažeidimu.

Teismui preliminariai įvertinus pareikštų reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, vertintinas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kriterijus, t. y. realios grėsmės riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (nebus įvykdytas arba vykdymas pasunkės). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, jeigu nebūtų sustabdytas 2016-01-23 atsakovo visuotinio narių susirinkime priimto sprendimo galiojimas, t. y. būtų panaikintos nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovo kaip nario teisių realizavimas būtų sustabdytas, nors ginčas teisme dar nėra išnagrinėtas ir ieškovo pašalinimo teisėtumas neįvertintas. Tokiu atveju atsakovo visuotinis narių susirinkimas, nedalyvaujant ieškovui, turėtų galimybę pakeisti atsakovo įstatytus, priiminėti įvairius sprendimus, galinčius turėti įtakos ieškovo teisėms, ir tokiu būdu apsunkinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nors apeliantas teigia, kad visuotinis narių susirinkimas įvyko prieš priimant teismui skundžiamą nutartį, tačiau tokia aplinkybė nepaneigia rizikos ateityje organizuoti visuotinį narių susirinkimą ir priimti sprendimus, turinčius įtakos ieškovo teisėms. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovo dalyvavimas bet kuriame atsakovo narių susirinkime neturės lemiamos įtakos sprendimų priėmimui ir jų turiniui. Tokie argumentai apeliacinės instancijos teismo vertinimu laikytini deklaratyviais, kadangi atsakovas negali žinoti visų visuotinio susirinkimo narių pozicijos svarstomais klausimais, todėl spręsti, jog ieškovo dalyvavimas neturės lemiamos įtakos sprendimų priėmimui ir jų turiniui, nėra pagrindo. Be to, laikantis atsakovo pozicijos, lieka logiškai nepaaiškinamas atsakovo siekis suspenduoti ieškovo narystę iki ginčo iš esmės išnagrinėjimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais suvaržymais, o siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir šalių interesų pusiausvyros, minėti suvaržymai nagrinėjamu atveju yra būtini ir negali būti vertintini kaip proporcingumo, ekonomiškumo principų pažeidimas.

Apelianto argumentai dėl išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, sąlygų pasirengti klausimui dėl ieškovo pašalinimo, balsavimo procedūrų ir materialiųjų aspektų, nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymų ar jų panaikinimu, kadangi šie klausimai bus vertinami bylą nagrinėjant iš esmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Aldona Tilindienė