Civilinė byla Nr. e2-80-1208/2025

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00382-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.2.2.3.1.1; 2.4.2.6; 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 3.1.1.2.11; 3.1.7.4; 3.2.1.2; 3.2.3.8; 3.2.4.4; 3.2.8.1 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 6 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,

sekretoriaujant Jolitai Sinkevičienei, Jolitai Matulienei, Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant ieškovės Prienų rajono savivaldybės atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui,   

atsakovui A. J.,

atsakovų M. Ž., A. J. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo atstovui advokatui Rokui Venslauskui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jolitai Bendžiuvienei,

trečiajam asmeniui P. B. ir jo atstovui advokatui Arnui Petrikui,

trečiojo asmens Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovams Erik Čižiūnui, Rolandui Mockui,

trečiojo asmens biudžetinės įstaigos Lietuvos sporto centras atstovams Rimantui Mėliniui, Rimantui Palevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Prienų rajono savivaldybės ieškinį atsakovams M. Ž., A. J., Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - Valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Valstybės įmonė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba, P. B., J. J., Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, Lietuvos vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, biudžetinė įstaiga Lietuvos sporto centras, dėl atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo statybos užbaigimo deklaracijų Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4 panaikinimo, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo panaikinimo, turto priteisimo natūra, įpareigojimo pašalinti ieškovės teisių pažeidimus, atsakovų A. J. ir M. Ž. deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtų statybų padarinius.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1.                      Ieškovė Prienų rajono savivaldybė (toliau – ir ieškovė, savivaldybė) kreipėsi į teismą ieškiniu (2024-02-22, CBP-1274) prašydama:  

1.1. Panaikinti (duomenys neskelbtini) atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutikimas);

1.2. Panaikinti (duomenys neskelbtini) atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo (toliau – ir KAASK) deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo nuosavybės teises į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perkelti ieškovei;

1.3. Panaikinti (duomenys neskelbtini) atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo nuosavybės teises į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perkelti ieškovei;

1.4. Panaikinti (duomenys neskelbtini) atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo nuosavybės teises į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perkelti ieškovei;

1.5. Panaikinti (duomenys neskelbtini) atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo nuosavybės teises į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perkelti ieškovei;

1.6. Atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. ne vėliau negu per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovą Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubą pašalinti ieškovės teisių pažeidimus:

1.6.1. savo sąskaita pašalinti ant ieškovės aikštelių, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir aikštelės), įrengtus teniso kortus, aikštynų dangą, tvorą ir kitus daiktus;

1.6.2. savo sąskaitą sutvarkyti neteisėtą statybvietę;

1.6.3. savo sąskaita išvežti statybines atliekas;

1.6.4. Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, priteisti ieškovės naudai iš Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo 500 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo pašalinti ieškovės teisių pažeidimus nevykdymo dieną.

1.7. Panaikinti atsakovo A. J. (duomenys neskelbtini) deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą dėl poilsio namelio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą A. J.:

1.7.1. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti neteisėtai pastatytą statinį - poilsio namelį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.7.2. savo sąskaitą sutvarkyti neteisėtą statybvietę;

1.7.3. savo sąskaita išvežti statybines atliekas;

1.7.4. atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo A. J. 500 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo pašalinti ieškovo teisių pažeidimus nevykdymo dieną.

1.8. Panaikinti atsakovo M. Ž. (duomenys neskelbtini) dienos deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą dėl poilsio namelio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą M. Ž.:

1.8.1. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti neteisėtai pastatytą statinį - poilsio namelį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.8.2. savo sąskaitą sutvarkyti neteisėtą statybvietę;

1.8.3. savo sąskaita išvežti statybines atliekas;

1.8.4. atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo M. Ž. 500 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo pašalinti ieškovo teisių pažeidimus nevykdymo dieną.

1.9. Priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Savo ieškinį grindė šiais esminiais argumentais:

2.1.                      Dėl atsakovės NŽT sutikimo panaikinimo, KAASK deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo ir turto priteisimo natūra:

2.1.1.                      Ieškinyje ieškovė nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovės nuosavybėn buvo perduotas valstybei nuosavybės teise iki tol priklausęs ir Lietuvos sporto centro balanse apskaitytas Pociūnų aerodromo materialinę bazę sudaręs nekilnojamasis ir ilgalaikis materialusis turtas, t. y. 38 pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ir kitas turtas. Ieškovei buvo perduotas visas iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo sovietinei organizacijai – Savanoriškajai draugijai armijai, aviacijai, ir laivynui remti (toliau – ir SDAALR) priklausęs, o vėliau Lietuvos valstybės perimtas turtas. Šis turtas valstybės žinion perėjo 1990 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. Nr. I-787 (toliau – ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimas) pagrindu. Atsakovas KAASK yra sovietinės organizacijos SDAALR teisių ir pareigų perėmėjas. Ieškovė susipažino su KAASK nuosavybės teise valdomų pastatų, kurių unikalūs Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatytas 1980 m.), (duomenys neskelbtini) (pastatytas 1970 m.), (duomenys neskelbtini) (pastatytas 1980 m.) ir (duomenys neskelbtini) (pastatytas 1970 m.) (toliau – ir ginčo pastatai), kadastro ir registro bylomis bei nustatė, kad KAASK neteisėtai pasisavino Aukščiausiosios tarybos nutarimo pagrindu turėjusį priklausyti (buvusį SDAALR) turtą.

2.1.2.                      Pasak ieškovės, pastatų statybos pabaigos laikotarpis patvirtina, kad visi pastatai buvo pastatyti sovietmečiu ir buvo sovietmečiu veikusios SDAALR organizacijos turto dalimi. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad visus Pociūnų aerodromo teritorijos pastatus istoriškai valdė SDAALR organizacijos teisių ir pareigų perėmėjas – KAASK. Visiems ginčo pastatams buvus pastatytiems (duomenys neskelbtini)metais, o (duomenys neskelbtini) išviešinus naują savininką, šie pastatai vien dėl valstybės santvarkos pasikeitimo negalėjo tapti KAASK nuosavybe. Būdamas SDAALR organizacijos, veikusios Pociūnų aerodrome, teisių ir pareigų perėmėju KAASK savo privačios nuosavybės turto iš sovietmečio laikų „atsinešti“ negalėjo. Tokį nuosavybės dalies pasilikimą draudė Aukščiausiosios Tarybos nutarimo sąlygos, pagal kurias visas be išimties SDAALR turtas turėjo pereiti valstybei. 

2.1.3.                      KAASK keturių pastatų nuosavybę įgijo fiktyvių (duomenys neskelbtini) dienos deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir deklaracijos) pagrindu. Šios deklaracijos buvo surašyto atsakovo NŽT sutikimo pagrindu. Ieškovei (duomenys neskelbtini) NŽT pateikė su ginčijamu sutikimu susijusius dokumentus. Iš gautų dokumentų paaiškėjo, kad KAASK net neprašė leisti įteisinti kokius nors statinius, buvusius valstybinėje žemėje. Prašymu buvo prašyta tik leisti rengti žemės sklypo formavimo projektą valstybinėje žemėje, sutikimą dėl statinių įteisinimo NŽT davė savo iniciatyva. Toks NŽT sutikimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) principų – objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia. Sutikimas buvo išduotas nesilaikant tuo metu galiojusio VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo, todėl NŽT sutikimas turėtų būti panaikintas dėl to, jog NŽT sutikimą pastatų registravimui KAASK vardu davė be KAASK prašymo, be svarstymo, nesilaikydama VAĮ reikalavimų ir viršydama savo kompetenciją.

2.1.4.                      Ieškovės manymu, teismui pripažinus KAASK statybos užbaigimo deklaracijas negaliojančiomis, pastatų nuosavybės teisės turėtų būti pripažintinos ieškovei Nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pagrindu. KAASK nesąžiningai užvaldė tris poilsio ir vieną buitinio aptarnavimo pastatus, kadangi žinojo, kad visas sovietmečiu sukurtas SDAALR turtas turėjo tapti Lietuvos Respublikos nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.26 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas Prienų rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimo pagrindu, kuris buvo priimtas Kūno kultūros ir sporto departamento (duomenys neskelbtini) rašto pagrindu. Būtent minėtame rašte nurodyta, kad savivaldybėms yra siūloma perimti civilinius aerodromus kaip visumą. Kadangi KAASK neteisėtai pasisavino Pociūnų aerodromo keturis nekilnojamojo turto vienetus, būdama dabartine Pociūnų aerodromo turto savininke, ieškovė siekia išreikalauti iš KAASK savo daiktus CK 4.95 straipsnio teisiniu pagrindu. 

2.2.                      Dėl teniso aikštynų demontavimo:

2.1.1.                      Ieškovė nurodė, kad KAASK be teisinio pagrindo ant ieškovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų – automobilių stovėjimo aikštelių, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra savavališkai įrengęs teniso kortus ir aptvėręs juos tvora. Prienų rajono savivaldybės administracija dar (duomenys neskelbtini) raštu “Dėl automobilių stovėjimo aikštelės” buvo įpareigojusi KAASK per 15 darbo dienų aikštelę pritaikyti automobiliams statyti. (duomenys neskelbtini) raštu buvo dar kartą prašoma pašalinti kortus, jų aptvarą. Iki šios dienos ieškovės aikštelės nėra atlaisvintos. 

2.2.                      Dėl atsakovų A. J. ir M. Ž. deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą panaikinimo:

2.2.1.                      Ieškovė pažymi, kad pagrindinė žemės sklypo, kuriame yra pastatyti atsakovų A. J. ir M. Ž. statiniai, tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai. Atsakovams A. J. ir M. Ž. pastačius pastatus miško žemėje, saugomos teritorijos rekreacinio prioriteto zonoje, kurioje statinių statyba nebuvo galima negavus statybą leidžiančių dokumentų, atsakovų A. J. ir M. Ž. surašytos deklaracijos dėl statinių statybos užbaigimo/paskirties keitimo pripažintinos negaliojančiomis, o atsakovai įpareigotini pašalinti neteisėtų statybų padarinius. Atsakovų A. J. ir M. Ž. statiniai yra pastatyti (rekonstruoti) neseniai. Dėl pažeidimų trunkamojo pobūdžio, neteisėtų statybų padarinių šalinimui taikytini šiandien galiojantys įstatymai.

2.2.2.                      Ieškovė pažymi, kad jai įstatymu suteikti įgaliojimai dalyvauti valdant valstybinius parkus, ieškovė taip pat turi Nemuno kilpų regioninio parko valdytojo teises kartu su šio parko direkcija. Atsakovų A. J. ir M. Ž. neteisėti statiniai pastatyti valstybinio parko teritorijoje. Parkui esant Prienų rajono savivaldybės teritorijos dalimi, ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl valstybiniame parke padarytų statybą ir žemėnaudą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Visas žemės sklypas, kuriame atsakovai A. J. ir M. Ž. vykdė statybas, patenka į valstybinio parko teritoriją ir beveik visas sklypas yra miško žemė. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Galiojant absoliučiam draudimui statyti bet kokios paskirties statinius miško žemėje, bet kokie miško žemėje pastatyti statiniai negali tapti teisėtais, dėl to turi būti šalinami. Atitinkamai Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas (galiojęs statybos deklaracijų surašymo metu) numatė, jog valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numatė, jog į saugomų teritorijų sistemą patenka konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai priskiriami šie saugomų teritorijų tipai: rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai. Nagrinėjamu atveju sklypas, kuriame vyko statybos, buvo priskirtas (duomenys neskelbtini) hidrografiniam draustiniui ir Natura2000 saugomai teritorijai. Šiai teritorijai taip pat buvo taikomas tipinis apsaugos reglamentas, patvirtintas 2004 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 966 „Dėl Saugomų teritorijų tipinio apsaugos reglamento patvirtinimo“, kurio 14.1.9 punktas numatė, kad apsauginiuose miškuose ir draustiniuose draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, taip pat eksploatuoti naudingąsias iškasenas. Be to, A. J. ir M. Ž. pastatai nuo (duomenys neskelbtini) pateko į (duomenys neskelbtini) apsaugos zoną, tačiau jokie suderinimai su Civilinės aviacijos administracija nėra atlikti. Visa ginčo teritorija šiuo metu yra priskiriama valstybinių parkų rekreacinių zonų miškams. Pagal 2004 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinio apsaugos reglamento“ 15.1.8 punktą - rekreaciniuose miškuose draudžiama statyti statinius (išskyrus rekreacinę įrangą ir infrastruktūrą), paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Pagal Statybos techninį reglamentą STR1.05.01:2017 atsakovams A. J. ir M. Ž. buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, nes statybos buvo vykdomos „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), tačiau atsakovai statybą leidžiančių dokumentų savo statinių statybai ar rekonstrukcijai nėra gavę. Iki 2017 m. galiojęs STR1.07.01:2010 buvo dar griežtesnis, nes numatė statybą leidžiančio dokumento gavimą visiems be išimties pastatams. Tik ieškovė galėjo išduoti statybą leidžiantį dokumentą A. J. ir M. Ž., tačiau tokie dokumentai niekada nebuvo išduoti, todėl atsakovų be leidimų saugomoje teritorijoje pastatyti/rekonstruoti pastatai negali būti įteisinti ir turi būti pašalinti.

2.                      Ieškovė pateikė dubliką (DOK-16725), kuriame prašė atnaujinti ieškovės praleistą 1 mėnesio terminą atsakovės NŽT administraciniam sprendimui apskųsti kaip praleistą dėl svarbios priežasties. Savo dubliką grindė šiais esminiais argumentais:

3.1.                      Pažymėjo, kad NŽT sutikimas buvo išduotas pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi KAASK neprašė išduoti sutikimo statinių registravimui, o NŽT tokį sutikimą išdavė savo iniciatyva. Sutikime nurodyta, kad NŽT „neprieštarauja“ statinių įregistravimui, kas, ieškovės teigimu, reiškia tą patį, ką ir sinonimas „sutinku“. Esant akivaizdžiam NŽT atsiliepimo ir ginčijamo NŽT sutikimo nesuderinamumui, šis prieštaravimas turėtų būti vertinamas kaip ieškinio pripažinimas. Be to, NŽT sutikimas nėra pagrindinis ieškiniu prašomas naikinti dokumentas. Sutikimas yra fakultatyvus dokumentas, kurio pagrindu KAASK surašė ir pateikė viešajam registrui tikrovės neatitinkančias statybos užbaigimo deklaracijas. Skundžiamos deklaracijos iš VĮ „Registrų centras“ ieškovės buvo gautos (duomenys neskelbtini), todėl tik šią dieną ieškovė pirmą kartą įgijo galimybę pareikšti ieškinį dėl pagrindinio dokumento – statybos deklaracijų – panaikinimo. Dėl šių priežasčių prašoma atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą NŽT sutikimo apskundimo teismui terminą.

3.2.                      Dublike taip pat nurodoma, kad ieškovė savo reikalavimo teisę dėl A. J. ir M. Ž. deklaracijų panaikinimo kildina iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 7 straipsnio 1 dalies 5 punktu valstybės savivaldybei perduotos funkcijos – dalyvavimo valdant valstybinius parkus. Ieškovei turint įstatymo pagrindu įgytas subsidiarias parkų valdytojo teises bei pareigas, ieškovė turėjo materialinę ir procesinę teisę parkų valdytojo interesais reikšti ieškinius teisme, kelti neteisėtų atsakovų statybų padarinių šalinimo klausimus. Ieškovės materialinį suinteresuotumą neteisėtų A. J. ir M. Ž. statybų padarinių šalinimo procese pripažino patys atsakovai, kadangi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų civilinės bylos Nr. e2YT-105-939/2024 nagrinėjimą ieškovę įtraukę suinteresuoto asmens teisėmis. 

3.3.                      Privalomieji nurodymai dėl poilsio namelių atsakovams nebuvo surašyti tik todėl, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) pareigūnų veiksmus ribojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme numatytas senesnių negu 10 metų statybų tikrinimo senaties terminas. Kadangi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme numatytas 10 metų apribojimas ieškovei nėra taikytinas, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą, nepriklausomai nuo atsakovų statybų vykdymo datos.

3.4.                      Atsakovai atsiliepime nurodo aplinkybes, jog jų neteisėtų statinių šalinimui turėtų būti taikomi statybos metu galioję teisės aktai. Su šiais atsakovų argumentais ieškovas nesutinka. Teismų praktikoje konstatuojama, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba buvo pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Ieškovė ieškinio senaties termino nėra praleidusi. Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo ieškovės teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Pirmą kartą apie konkrečių neteisėtų statinių buvimą ieškovė sužinojo 2023 m. atsakovams A. J. ir M. Ž. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose pradėjus civilinę bylą Nr. e2YT-105-939/2024 ir į ją įtraukus ieškovę.

3.5.                      Dublike taip pat nesutinkama su atsakovo KAASK teiginiais, kad ieškovė neturėjo teisės ginti viešąjį interesą. Dublike pažymima, kad ieškovė ieškinį pareiškė ne viešojo intereso gynimo tikslu. Ieškovė gina savo asmeninį interesą – įgyti nuosavybės teises į iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo buvusį SDAALR turtą, kuris, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo KAASK veiksmų, turėjo būti įtrauktas į ieškovės turto balansą. Antruoju reikalavimu atsakovui KAASK ieškovė reikalauja pašalinti neteisėtai įrengtą statinį – teniso kortus nuo ieškovei priklausančio statinio – aikštelės. Nei vienas iš pareikštų reikalavimų nėra susijęs su viešojo intereso gynimu. Pareikštas ieškinys taip pat nėra vindikacinis. Ieškovės ieškinys pagal pareikštų reikalavimų turinį yra ieškinys dėl pripažinimo. Ieškovė neprašo nuosavybės teisių į ginčo pastatus priteisti Lietuvos valstybei. Kadangi valstybė perleido visas turėtas teises į buvusį (duomenys neskelbtini) veikusios SDAALR turtą ieškovei, ieškovė ieškinį pareiškė kaip vienintelė ir tiesioginė teisių į pastatus turėtoja, savo vardu. Po to, kai Nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) visas (duomenys neskelbtini) veikusios SDAALR turtas buvo perduotas ieškovei, nebeliko jokio kito subjekto turinčio didesnį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi negu ieškovė. Nors atsakovas KAASK nurodo, kad ginčo pastatai sovietmečiu nebuvo SDAALR nuosavybė, tačiau buvo privatus trečiųjų asmenų turtas, šie atsakovo teiginiai yra neįrodyti ir prieštarauja sovietmečiu galiojusiems teisės aktams. Pagal sovietmečiu galiojusį CK, piliečiai galėjo valdyti tik gyvenamąjį namą ir pagalbinį namų ūkį. Piliečių asmeninės nuosavybės sukarintos SDAALR organizacijos teritorijoje negalėjo atsirasti. Ginčo pastatų pobūdis (poilsio ir buitinio aptarnavimo) taip pat patvirtina, kad šie pastatai sovietmečiu negalėjo būti privačios nuosavybės objektais. Tai, kad ginčo pastatai nebuvo tinkamai apskaityti balanse, negali daryti šio turto privačia atsakovo KAASK nuosavybe. Nekilnojamo turto registre (toliau – ir NTR) nurodyta, kad pastatų statybos pradžios ir pabaigos metai yra (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas turi įrodyti, kokiu teisėtu pagrindu atsakovas sovietmečiu statytą turtą įgijo savo nuosavybėn. Aplinkybės, kad poilsio pastatas buvo pastatytas privataus asmens P. B., taip pat neturi jokios reikšmės bylai, kadangi P. B. į ginčo pastatą niekada nebuvo įgijęs nuosavybės teisių. Vien tai, jog aplinkinėse teritorijoje yra kitų trečiųjų asmenų, kuriems priklauso koks nors nekilnojamasis turtas, neįtakoja atsakovo KAASK veiksmų užvaldyti ir pasisavinti sovietmečiu sukurtą ir SDAALR turėjusį priklausyti turtą.

3.6.                      Dėl neteisėtai įrengtų teniso kortų pašalinimo dublike nurodoma, kad KAASK nepateikė jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) valdė žemės sklypą, kuriame įrenginėjo teniso kortus ar asfalto aikšteles. Be teisėto pagrindo atsakovui KAASK sukūrus turtą (įrengus teniso kortus) ir jį palikus ant ieškovei priklausančių aikštelių, atsakovui turėtų kilti pareiga šiuos daiktus pašalinti. Ieškovės nuosavybės teisė yra įregistruota viešame registre ir jokių ginčų dėl aikštelės nuosavybės teisių nėra. Atsakovas KAASK atsiliepime nurodo, jog anksčiau ginčo aikštelė buvo naudojama kaip aikštelė krepšiniui žaisti, tačiau bet kuriuo atveju ši asfalto danga padengta aikštelė niekada nebuvo teniso kortas. Iš Inspekcijos faktų konstatavimo protokolo matyti, kad po dirbtinės žolės danga yra asfaltas. Visas tvoras ir dangas ant ieškovės asfalto aikštelės atsiliepime nurodo įrengęs atsakovas KAASK. Pats įrengęs ieškovės daikto apsunkinimus ir neturėdamas jų įrengimui jokio teisėto pagrindo, atsakovas KAASK padarė ieškovės teisių pažeidimą, kurį turi pašalinti. Tai, jog ieškovės nuosavybės teisės galutinai buvo įregistruotos vėliau negu atsakovas įrenginėjo ginčo aikštelę, esminės reikšmės ginčui neturi, nes pirminis ieškovės aikštelės įgijimo teisinis pagrindas buvo ankstesnis negu atsakovo KAASK neteisėti veiksmai. Galiausiai, teniso kortų įrengimo data jokios reikšmės neturi, nes pažeidimas egzistuoja šiandien – atsakovo daiktas be teisinio pagrindo šiandien dengia visą ieškovės daiktą.

II.       Atsakovų ir trečiųjų asmenų procesinių dokumentų esmė

3.                      Atsakovė Nacionalinė žemė tarnyba prie aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą (DOK-11473), kuriame prašo, vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, reikalavimą panaikinti NŽT sutikimą atmesti kaip praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą; teismui nusprendus netaikyti vieno mėnesio apskundimo NŽT sutikimui termino, ieškinio reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą; dėl kitų ieškinio reikalavimų sprendimą priimti teismo nuožiūra; dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ieškinio tenkinimo atveju atmesti, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalį.

4.1.                      Atsakovė nurodo, kad atsakovas KAASK (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo valstybinėje žemėje. Šiame rašte nurodoma, kad dauguma KAASK lėšomis statytų statinių nebuvo įregistruoti iki (duomenys neskelbtini). Įteisinti pastatytų statinių nėra galimybės, nes nėra jiems išnuomotos žemės. Išsinuomoti žemės negalima, nes nėra įteisintų statinių. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, buvo prašoma, remiantis buvusia valstybinės žemės nuomos sutartimi, leisti suformuoti sklypą valstybinėje žemėje ir jį išnuomoti KAASK veiklai užtikrinti. Nacionalinė žemės tarnyba išsamiai atsakė dėl galimybės organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Rašte buvo pasisakyta, kad Tarnybos skyrius neprieštarauja, kad atsakovo KAASK veiklai reikalingi statiniai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovės atstovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl informacijos pateikimo. Rašte buvo nurodyta, kad ieškovė dalyvauja teisiniame ginče su KAASK dėl pasisavintų elektros laidų. Atsižvelgiant į šį prašymą, buvo pateiktos prašomos dokumentų kopijos.

4.2.                      Atsakovės NŽT nuomone, panaikinti skundžiamą (duomenys neskelbtini) raštą nėra teisinio pagrindo. Atsiliepime pažymima, kad skundžiamas dokumentas yra parengtas kompetentingo subjekto, laikantis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams keliamų reikalavimų, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis). Be to, VŠĮ 3 straipsnyje yra įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais privalo vadovautis viešojo administravimo subjektas. Vienas iš principų yra viršenybės. NŽT, priimdama skundžiamą dokumentą, vadovavosi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, dokumentas buvo parengtas vadovaujantis VAĮ nurodytiems administraciniams sprendimams keliamais reikalavimais, laikantis viešojo administravimo principų. Rašte yra paaiškinta sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje išdavimo tvarka. Iš skundžiamo dokumento turinio matyti, kad sutikimas statinius įregistruoti Nekilnojamo turto registre nebuvo išduotas, nes tai prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Tarnyba išreiškė savo neprieštaravimą pastatytų statinių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, t. y. skundžiamame dokumente tarnyba pareiškėjui nurodė neprieštaraujanti, kad šis imtųsi teisėtų veiksmų tokių statinių įteisinimui, tai nebuvo sutikimas išduotas konkrečių statinių įteisinimui ir įregistravimui. Galiausiai, už statybos užbaigimo deklaracijose nurodytų duomenų teisingumą atsako jas pildantis subjektas. Prašomų panaikinti atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijose kaip statybą leidžiantis dokumentas nurodytas NŽT sutikimas, tačiau jis negali būti prilyginamas statybą leidžiančiam dokumentui.

4.3.                      Atsiliepime taip pat pažymima, kad ieškovės ginčijamas dokumentas yra administracinis aktas, nes atsakovė NŽT, būdama viešojo administravimo subjektu, ginčijamą dokumentą priėmė vykdydama viešojo administravimo veiklą. Taigi, (duomenys neskelbtini) dokumentui apskųsti taikytinas vieno mėnesio terminas (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis). Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į tarnybą dėl informacijos pateikimo. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo pateikta skundžiamo sutikimo kopija, todėl terminas jį apskųsti turėtų būti skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini) ir laikomas praleistu.

4.                      Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė tripliką (DOK-18451), kuriame prašo ieškinio reikalavimą dėl NŽT sutikimo panaikinimo atmesti kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą; teismui nusprendus netaikyti vieno mėnesio apskundimo termino ir jį atnaujinus, ieškinio reikalavimą panaikinti sutikimą atmesti kaip nepagrįstą.

5.1.                      Triplike pažymima, kad NŽT sutikimus išduoda, kai juos prašoma išduoti iki naujų statinių statybos veiksmų atlikimo, tai nurodyta iš rašte. Iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad sutikimas nebuvo išduotas, nes tai prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui. NŽT išreiškė savo neprieštaravimą pastatytų statinių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, tai nebuvo sutikimas išduotas konkrečių statinių įteisinimui ir įregistravimui. Be to, asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose.

5.                      Atsakovai A. J. ir M. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą; už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą ieškovei skirti 2000 Eur baudą, pusę šios sumos įpareigojant sumokėti atsakovams.

6.1.                      Atsiliepime atsakovai teigia, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą dėl ginčo poilsio namelių, taip pat neturi įstatymų leidėjo jai suteiktu įgalinimų reikalauti pašalinti neteisėtai pastatytus statinius, sutvarkyti statybvietę, išvežti statybines atliekas. Ieškovė negina jokių savo pažeistų teisių, be to, ieškovei nėra suteikti įgalinimai ginti tokias teises. Statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 27 straipsnio 24 dalyje nurodyta, kokie asmenys gali kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo. Minėtoje įstatyme nuostatoje taip pat nurodyta, kad, jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą. SĮ 32 straipsnis taip pat numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (toliau – ir Priežiūros įstatymas). Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą.

6.2.                      Šio ginčo atveju Inspekcija privataus asmens skundo pagrindu patikrinusi statinius yra priėmusi atitinkamus administracinius sprendimus – (duomenys neskelbtini) Inspekcijos pareigūnai atliko patikrinimą ir A. J. surašė Privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus pagal Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus pažeidimus dėl malkinės, šulinio ir rezervuaro. Tačiau Savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai dėl poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), kurie yra šios bylos dalykas, atsakovams surašyti nebuvo. Iki šiol nameliams esant pastatytiems ir eksploatuojamiems apie (duomenys neskelbtini), ieškovė niekada neginčijo jų statybos teisėtumo, atsakovams nebuvo pareikšti reikalavimai, pretenzijos, kuriais būtų prašyta šiuos namelius nusikelti. Tam tikrų statinių atžvilgiu (duomenys neskelbtini) Inspekcijos pareigūnams atlikus patikrinimą, buvo surašyti savavališko statybos aktai kitam asmeniui, tuo aiškiai patvirtinant, jog šios bylos ginčo statiniai neatitinka savavališko statinio požymių. Be to, iš pridedamų institucijų raštų, matyti, kad atsakovų nuosavybės teisės į ginčo namelius negali būti įregistruotos dėl formalių pagrindų – kol nėra ginčo statinių teisinės registracijos, negali būti keičiama žemės sklypo naudojimo (miško) paskirtis, o statinių teisinė registracija negali būti atlikta nepakeitus žemės sklypo paskirties. Atsiliepime pažymima, kad atsakovų atstovė suinteresuotoms institucijoms pateikė užklausas dėl galimybės įteisinti atsakovų statinius ir buvo gauti duomenys apie galimybę pakeisti žemės sklypo paskirtį ir teisiškai įregistruoti ginčo statinius, kas yra šiuo metu nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2YT-105-939/2024 dalykas (dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo). Tačiau nei viena iš institucijų nėra iniciavusi ginčo dėl statinių pašalinimo, kaip ir nėra delegavusi teisės Prienų rajono savivaldybei kreiptis į teismą. Todėl akivaizdu, kad ieškinys yra pareikštas ne tik nesant jokių pažeistų ieškovės teisių, bet ir neturint įstatymų leidėjo suteiktų įgalinimų ir akivaizdžiai viršijant suteiktų kompetencijų ribas.

6.3.                      Ieškovė įrodinėja, jog nameliai pastatyti neseniai, remdamasi nuotraukomis, paimtomis iš ekspertizės akto civilinėje byloje Nr. e2YT-105-939/2024. Tačiau iš (duomenys neskelbtini) ginčo statinių kadastrinių matavimų matyti, kad namelių statybos metai – (duomenys neskelbtini). Kadastriniai matavimai buvo atlikti nesant jokio ginčo dėl namelių teisėtumo, tikslu juos įteisinti. (duomenys neskelbtini) užfiksuotose nuotraukose nameliai yra panašios būklės kaip ir šiuo metu užfiksuoti teismo eksperto atliktos ekspertizės akte. Be to, žemės sklypo plane, parengtame (duomenys neskelbtini), ginčo statiniai taip pat buvo pažymėti kaip esantys.

6.4.                      Šiuo atveju ginčo statiniai turi būti vertinami kaip fizinių asmenų lėšomis sukurti (pastatyti) nauji nekilnojamieji daiktai. Jų pastatymo aplinkybės, įvertinant jų statybos metus, sudaro pagrindą pripažinti, jog šie statiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektai ir yra sukurti laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.13 punktu, poilsio paskirties pastatai yra negyvenamieji pastatai, kurie priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai ir kurių statybai nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, ir buvo siekiama statinius įregistruoti deklaracijų apie statybos užbaigimą pagrindu. Tačiau VĮ Registrų centras atsisakė statinius registruoti dėl to, kad jie yra miško žemėje. Kitų trūkumų nebuvo nustatyta. Įrodžius statinio sukūrimo ir valdymo teisėtumą, nuosavybės teisės gali būti įregistruotos VĮ Registrų centre, kas bus sąlyga pakeisti žemės sklypo paskirtį pagal (duomenys neskelbtini) bendrojo plano sprendinius. Ši procedūra buvo pradėta (duomenys neskelbtini). Ginčo statiniai yra Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, todėl preziumuojama, kad ieškovė apie statinių egzistavimą žinojo nuo (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija deklaracijas, kurios parengtos (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 11 metų nuo jų parengimo, taigi ieškovė yra praleidusi bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, kurį atsakovai prašo taikyti ieškovės reikalavimams.

6.5.                      Poilsio nameliai iki (duomenys neskelbtini) nebuvo inventorizuoti, kadangi iki (duomenys neskelbtini) atsakovai neturėjo nuosavybės teisių į žemės sklypą. Seniems statiniams, kurie pastatyti iki (duomenys neskelbtini), taikomos 2003-03-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ Nr. 278 (toliau – Nutarimas Nr. 278) nuostatos. Nutarimo Nr. 278 9 punktas numato, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio sąrašo 2–6 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Dėl to teisme yra užvesta civilinė byla dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad miško žemėje ir saugomoje teritorijoje yra pastatyti ne tik statiniai, esantys šios bylos ginčo dalyku, tačiau viso daugiau kaip 20 statinių, iš kurių nemaža dalis yra įteisinti lygiai tokiu pačiu teisme ginčijamų deklaracijų pagrindu, tačiau ieškovė kitų asmenų statybos teisėtumo neginčija.

6.                      Atsakovai A. J. ir M. Ž. pateikė tripliką (DOK-2007), kuriame prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą; už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą teismui ieškovei skirti 2000 Eur baudą, pusę šios sumos įpareigojant sumokėti atsakovams.

7.1.                      Triplike nurodo, kad teisės aktai nesuteikia ieškovei reikšti tokio pobūdžio ieškinio dėl statybos teisėtumo ir reikalavimo juo pašalinti. VSĮ 7 straipsnio 5 punktas nustato, kad viena iš savivaldybių funkcijų yra dalyvavimas valdant valstybinius parkus. Pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalį savivaldybės dėl savo teisių pažeidimo, atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį, gali kreiptis į teismą. Be to, savivaldybės turi teisę imtis teisėtų priemonių, kad būtų laikomasi savivaldybės bendrojo plano arba savivaldybės dalių bendrųjų planų, detaliųjų planų ir su jų įgyvendinimu susijusių reikalavimų. Aukščiau išvardintos teisės normos nesudaro pagrindo spręsti, jog savivaldybėms yra suteikta teisė kreiptis į teismą dėl statinių, esančių regioniniuose parkuose, pašalinimo ar jų statybos teisėtumo revizavimo. Tuo labiau, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą “Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo” regioninių parkų valdymą, apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja direkcija. Šiuo atveju direkcija yra nurodžiusi, kokiu būdu galima įteisinti statinius, be to, ji atlieka saugotinos teritorijos priežiūrą, todėl apie ginčo statinių buvimą šioje teritorijoje direkcijai neabejotinai buvo žinoma. (duomenys neskelbtini) parengus atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, plane statiniai buvo pažymėti. Šis planas buvo suderintas su Nemuno kilpų regioninio parko direkcija. (duomenys neskelbtini) rengiant patikslintą kadastrinių matavimų bylą, žemės sklypo planas taip pat buvo suderintas su Nemuno kilpų regioninio parko direkcija. Todėl akivaizdu, kad ieškovės ieškinys pareikštas viršijant įgaliojimus ir neatitinkant ieškovės kompetencijų apimties. Reikalavimą teismui dėl saugomos teritorijos apsaugos gali reikšti arba pati Nemuno kilpų regioninio parko direkcija arba Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius.

7.2.                      Nors ieškovė buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje Nr. e2YT-105-939/2024, tačiau tai nereiškia, kad ji turi teisę atlikti statinių teisėtumo priežiūra. Iškovė buvo pradėjusi procedūras dėl atsakovams priklausančio žemės sklypo paskirties keitimo, o, jei civilinėje byloje Nr. e2YT-105-939/2024 atsakovų reikalavimas būtų patenkintas, tai suteiktų pagrindą toliau vykdyti žemės sklypo paskirties keitimo procedūrą.

7.3.                      Ginčo statinių kadastriniai matavimai buvo atlikti (duomenys neskelbtini), deklaracijų data yra (duomenys neskelbtini), todėl Inspekcija (duomenys neskelbtini) patikrino ginčo statinius, kai nuo kadastrinių matavimų atlikimo buvo praėję 9 metai. Atsakovų teigimu, Inspekcija turėjo pagrindą manyti, kad nėra pasibaigęs 10 metų statybų tikrinimo senaties terminas ir pripažinti statinius savavališkais, tačiau tai nebuvo padaryta.

7.4.                      Tuo metu, kai ginčo statiniai buvo pastatyti, žemė, ant kurios jie stovi, neturėjo miško žemės statuso. Žemės sklypas nebuvo apaugęs medžiais, o buvo pievos ir dirbama žemė. Žemės sklype esančioje pievoje sklandytojai po sklandymo supindavo sutrūkusius trosus. Pasistatę namelius, atsakovai siekė sukurti greta jų pavėsį, todėl iš aplinkinių miškų vežė jaunas pušeles ir jas sodino. Miško statusą atsakovams priklausantis žemės sklypas įgijo tik (duomenys neskelbtini). Nemuno kilpų regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu. Šio ginčo atveju nėra pateikta jokių įrodymų, jog ginčo statiniai pažeistų Nemuno kilpų ekosistemą ar kitas saugotinas vertybes. Statyba Nemuno kilpų regioniniame parke yra galima, tik jai nustatomi reikalavimai. Šio ginčo atveju kliūtis teisiškai įregistruoti nesudėtingus poilsio pastatus yra ne tai, jog jie yra saugomoje teritorijoje, o tai, kad jie yra miško žemėje, kas neturi nieko bendra su ieškovės įgaliojimais.

7.5.                      Ieškovė, reikalaudama pašalinti neteisėtai pastatytus statinius – poilsio namelius, remiasi šiuo metu galiojančia įstatymine baze, tačiau ši pozicija yra ydinga. Visi ieškovės cituojami teisės aktai negali būti taikomi ginčo statiniams, dėl to, kad jie buvo pastatyti anksčiau nei Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomybė. Šiuo atveju statinių statyba negalėjo pažeisti Miškų įstatymo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo “Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo” reikalavimų, kadangi statinių statybos metu jokie ribojai neegzistavo, minėti teisės aktai nebuvo priimti, o žemės sklypas neturėjo jokių miško požymių.

7.6.                      Inspekcija, (duomenys neskelbtini) tikrinusi ginčo statinius, sprendė, jog jie pastatyti daugiau kaip prieš 10 metų, neginčijo deklaracijų ir vadovavosi ginčo statinių kadastrinių matavimų bylomis, kas patvirtina, jog šie įrodymai turi aukštesnę rašytinę galią, kadangi priešingu atveju būtų buvęs nustatytas savavališko statybos faktas. Ieškovės aiškinamas, jog iš namelių architektūrinio stiliaus, panaudotų medžiagų, mažo pastato nusidėvėjimo matyti, kad ginčo pastatai negalėjo būti statyti (duomenys neskelbtini)., vertinami kaip suinteresuoto bylos rezultatu asmens pozicija, kuri prieštarauja Inspekcijos pozicijai ginčo statiniams nenustatant savavališkos statybos fakto.

7.                      Atsakovas Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-13889), kuriame prašo nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų panaikinti atsakovės NŽT sutikimą ir atsakovo KAASK deklaracijas bei perkelti pastatų nuosavybės teisę ieškovei; nusprendus civilinę bylą nagrinėti iš esmės, ieškovės ieškinį atmesti.

8.1.                      Atsiliepime atsakovas KAASK nurodo, kad ieškovė neįrodė turinti teisę reikšti ieškinį, be kita ko, viešajam interesui ginti, siekiant išreikalauti iš tariamai neteisėto valdymo tariamai Lietuvos valstybės turtą – ginčo pastatus. Nors ieškiniu prašoma pastatų nuosavybės teisę perkelti savivaldybei, iš tiesų pareikštu ieškiniu ginama ne pačiai savivaldybei, kaip valstybės institucijai, priklausanti daiktinė teisė (nuosavybės teisė į pastatus), tačiau ginamas tariamas neegzistuojantis viešasis interesas – tariamos tikrosios pastatų savininkės – Lietuvos valstybės, tariamai pažeista daiktinė teisė į pastatus. Savivaldybė ieškinyje nenurodo ir jo negrindžia jokiais pagrįstais argumentais ar rašytiniais įrodymais dėl savivaldybės nuosavybės teisės į pastatus egzistavimo tiek iki pastatų įregistravimo atsakovo KAASK nuosavybės teise ((duomenys neskelbtini)), tiek ir ieškinio pareiškimo metu. Ieškinys grindžiamas vien tik prielaidomis, susijusiomis su pastatų buvimo vieta, pastatų statybos laikotarpiu ir aplinkybe, jog Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pagrindu visas sovietmečiu sukurtas SDAALR turtas tapo Lietuvos Respublikos nuosavybe bei Savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. T3-13 „Dėl sutikimo perimti valstybės turtą Prienų rajono savivaldybės nuosavybėn“ ir Nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perėjo savivaldybės nuosavybėn. Ieškovė neįrodė, kad pastatai buvo SDAALR nuosavybe, kad jie tapo Lietuvos Respublikos nuosavybe bei perėjo savivaldybės nuosavybėn. Pastatai nėra nurodyti nei (duomenys neskelbtini) SDAAL turto perdavimo – priėmimo akte, nei (duomenys neskelbtini) valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo – priėmimo akte bei jo priede – turto sąraše, nei Nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) priede – nekilnojamojo turto sąraše. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog pastatai būtų buvę pastatyti SDAALR lėšomis ir buvo faktiškai šios organizacijos naudojami ir įtraukti į šios organizacijos turto sąrašus bei vėliau perduoti Lietuvos valstybei ir pačiai savivaldybei. Ieškovei neįrodžius, jog ji iki pastatų įregistravimo KAASK nuosavybės teise ((duomenys neskelbtini)) ir ieškinio pareiškimo metu turėjo ir turi nuosavybės teisę į pastatus, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo šioje civilinėje byloje ginti tariamai pažeisto savivaldybės, kaip daiktinės teisės, turėtojos intereso. Savivaldybė taip pat nenurodė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo normos, suteikiančios teisę jai ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka, prašant apginti Lietuvos valstybės tariamai pažeistas daiktines teises reiškiant vindikacinį ieškinį (CK 4.95 straipsnis).

8.2.                      Atsiliepime taip pat teigiama, kad ieškovė neįrodė turinti materialinį teisinį suinteresuotumą pastatų perdavimu tariamai teisėtai jų savininkei – Lietuvos valstybei. Nors ši aplinkybė taip pat neįrodyta, tačiau vienintelis subjektas, kuris galėtų teismo sprendimo pagrindu įgyti nuosavybės teisę į pastatus, yra Lietuvos Respublika. Nėra jokio pagrindo a priori vertinti, kad pastatų nuosavybės teisę perkėlus Lietuvos valstybei, ji šią teisę vėliau perleis savivaldybei. Patenkinus tokį ieškinio reikalavimą, jis savivaldybei nesukeltų jokių materialinių teisinių pasekmių, nes dėl pastatų nuosavybės teisės perkėlimo materialinę naudą gautų ne savivaldybė, o trečiasis asmuo – Lietuvos valstybė. Taigi, ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinimas negali nustatyti jos, kaip į teismą besikreipiančios asmens, teisių ir pareigų.

8.3.                      Be to, atsakovo KAASK teigimu, ieškovė neįrodė egzistuojant įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintas vindikacinio ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes. Civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog savivaldybei pastatai niekada nepriklausė nuosavybės teise. Ieškovei pripažinus, kad nėra ir niekada nebuvo pastatų savininke, laikytina neįrodyta ir faktinė aplinkybė, kad savivaldybė pastatų valdymo teisę prarado be savo valios. Be to, ieškovė neįrodė, kad pastatus atsakovas valdo neteisėtai. Atsakovo KAASK nuosavybės teisė į pastatytus yra įregistruota nekilnojamojo turto registre nuo (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad atsakovas pastatus valdo teisėtai. Pastatų statybos metai ir pastatų lokacija savaime nepreziumuoja faktinių aplinkybių, kad pastatus pastatė SDAALR ir jie buvo sudėtinė šios organizacijos turto dalis. Pastatų statybos metais ((duomenys neskelbtini)) galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnyje buvo įtvirtinta socialistinė ir asmeninė nuosavybė. Sovietmečiu pastatyti pastatai nebuvo SDAALR socialistinė nuosavybė, o buvo pastatyti ir valdomi privačių fizinių asmenų. (duomenys neskelbtini) SDAALR turto perdavimo – priėmimo akte, be kita ko, nurodyta, kad vykdant 1995 m. vasario 23 d. įstatymą Nr. 1-815 „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 855 bei 1995 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 1270, Lietuvos aeroklubo komisija perdavė, o Kauno apskrities aviacijos sporto klubo komisija priėmė buvusios organizacijos SDAALR turtą pagal (duomenys neskelbtini) inventorizacinius dokumentus. Šio akto priede – perduodamo turto apyraše, yra išvardintas visas (duomenys neskelbtini) inventorizacijos metu identifikuotas KAASK turtas, tačiau ginčo pastatai į šį aktą nėra įrašyti. Pastatai kaip buvęs SDAALR turtas nėra nurodyti ne tik SDAALR turto perdavimo – priėmimo akte, tačiau ir (duomenys neskelbtini) valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo – priėmimo akte bei jo priede – turto sąraše, bei Nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) priede. Vadinasi, (duomenys neskelbtini) visas komisijos faktiškai rastas ir identifikuotas SDAALR turtas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) SDAALR turto perdavimo – priėmimo akte. Ieškovė taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pastatai faktiškai buvo pastatyti SDAALR lėšomis ir buvo šios organizacijos naudojami. Sovietmečiu pastatų ir statinių statyba buvo griežtai reglamentuojama ir kontroliuojama. Pastatas – poilsio pastatas, (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) privataus asmens – P. B.. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) sutartis, sudaryta tarp P. B. ir KAASK. Taip pat ir kitų pastatų statytojai ir teisėti savininkai buvo privatūs fiziniai asmenys, ne SDAALR. Pastatus savo lėšomis, naudodami savo pačių darbo jėgą bei įvairias medienos atliekas, statė (duomenys neskelbtini) aerodrome laisvą laiką leidę fiziniai asmenys. Minėti pastatai dėl tuometinės sovietinės nuosavybės teisinio rėžimo negalėjo oficialiai nuosavybės teise priklausyti fiziniams asmenims. Dėl to jie, nors ir buvo naudojami fizinių asmenų, jiems oficialiai nepriklausė. Vėliau, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir šioje teritorijoje ėmus veiklą vykdyti KAASK, pastatai buvo labai nusidėvėję, todėl bendru minėtų asmenų ir KAASK sutarimu buvo nuspręsta juos įregistruoti KAASK nuosavybės teise, kad vėliau būtų galima prie pastatų suformuoti žemės sklypus ir pastatus tinkamai prižiūrėti bei eksploatuoti. Tuo tikslu (duomenys neskelbtini) buvo parengtos pastatų nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos ir pastatai (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti NTR. (duomenys neskelbtini) savivaldybės meto potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektuojamas sklypas reikalingas pastato ir KAASK tiesioginės veiklos vykdymo užtikrinimui. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypų prie teisiškai registruotų pastatų formavimo ir pertvarkymo projektą. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija nesuderino šio projekto tik dėl to, kad prie pastato (duomenys neskelbtini) suprojektuotame žemės sklype yra pastatyti KAASK priklausantys konteineriai, kurie stovi per arti Sklandytojų gatvės. Jei savivaldybė būtų maniusi, kad atsakovas KAASK nėra teisėtas minėtų pastatų savininkas ir valdytojas, ji nebūtų ėmusi organizuoti žemėtvarkos projekto rengimo, nebūtų suderinusi projekto. Tuo tarpu savivaldybė viso projekto rengimo laikotarpiu pripažino, jog pastatai teisėtai priklauso atsakovui ir yra jo valdomi. Ieškovės nurodytoje, SDAALR tariamai anksčiau naudotoje teritorijoje, yra ir kitų panašiu laikotarpiu ((duomenys neskelbtini)) teisėtai pastatytų pastatų, kurie nebuvo SDAALR turtas bei nebuvo perduoti Lietuvos valstybei, o šiuo metu nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims. Galiausiai, ieškovė neįrodė deklaracijų fiktyvumo.

8.4.                      Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovė yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą NŽT sutikimo apskundimui. Savivaldybė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į NŽT dėl informacijos pateikimo. Atsižvelgiant į savivaldybės prašymą, NŽT Prienų ir Birštono skyrius (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų kopijų“ pateikė skundžiamo sutikimo kopiją. Atsižvelgiant į ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, laikytina, kad terminas sutikimui apskųsti turėtų būti skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini), todėl baigėsi (duomenys neskelbtini), t. y. iki ieškinio pateikimo ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą dėl atsakovės NŽT sutikimo panaikinimo, nes yra praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas.

8.5.                      Dėl ieškinio reikalavimo pašalinti ant aikštelių įrengtus teniso kortus, aikštynų dangą, tvorą ir kitus daiktus nepagrįstumo ir neteisėtumo atsakovas KAASK nurodė, kad ieškovė neįrodė nuosavybės teisės teisėtai valdyti stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Savivaldybės nuosavybės teisė į aikštelę nuo (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo akto ir (duomenys neskelbtini) Savivaldybės tarybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nagrinėjamu atveju tokio savivaldybės nuosavybės teisės įgijimo būdo nepagrįstumas yra įtvirtintas įsiteisėjusiame (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarime reikalauti spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad savivaldybė, registruodama nuosavybės teisę į aikšteles, VĮ Registrų centras pateikė netinkamus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus - aktu aikštelės savivaldybei perduotos nebuvo, aikštelių statybos metus pagrindžiančių dokumentų nėra. Šį pažeidimą savivaldybė turi pašalinti – patikslinti neteisingus duomenis Nekilnojamojo turto registre, pateikiant aikštelių statybos metus pagrindžiančius dokumentus ir aikštelių perdavimo savivaldybei dokumentus, o tokių dokumentų nesant – kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių į aikšteles išregistravimo. Savivaldybė neįvykdė prokuratūros nutarime nurodyto reikalavimo. Be to, (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta perimti savivaldybės nuosavybės apskaitoje registruotą ir faktiškai savivaldybės valdomą turtą – aikšteles, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Tokiu būdu nekilnojamo turto registre išviešinta savivaldybės nuosavybės teisė į aikšteles iš esmės pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nes nei aktas, nei (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarnybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina savivaldybės nuosavybės teisės į aikšteles įgijimo perdavimo būdu. 

8.6.                      Ieškovei neįrodžius, kad ji aikšteles valdo teisėtai, laikytina, jog objektyviai iš neteisėto daikto valdymo negali atsirasti ieškovės teisėti lūkesčiai dėl jos neegzistuojančio nuosavybės teisės gynimo teismui tenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Be to, neegzistuoja savivaldybės nuosavybės teisės į aikštelę pažeidimas. Savivaldybės nuosavybės teisė į aikštelę pirmą kartą buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), nurodant įregistravimo pagrindą – (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo aktą. Savivaldybė tariamai įgijo nuosavybės teisę į aikštelę tik (duomenys neskelbtini). Savivaldybės tarybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Tariamai įgijus nuosavybės teisę į aikštelę, šio inžinerinio statinio faktinė paskirtis buvo sporto aikštelė. Aikštelė niekada nebuvo projektuojama, pastatyta, naudojama bei eksploatuojama kaip automobilių stovėjimo aikštelė. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas lėktuvų angaro (duomenys neskelbtini) projektas, kurio aiškinamajame akte nurodyta, kad numatyta įrengti dvi tinklinio ir vieną krepšinio aikšteles. Planuojama sporto aikštelių vieta – toje pačioje vietoje, kurioje šiuo metu yra aikštelė. Sovietmečio laikotarpio nuotraukose užfiksuota įrengta aikštelė – išasfaltuota, joje pastatyti krepšinio stovai. Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aikštelė buvo asfaltuota, pritaikyta žaisti krepšiniui. (duomenys neskelbtini) aerofotonuotraukoje matoma asfaltuota sporto aikštelė. (duomenys neskelbtini) atsakovas KAASK sudarė rangos sutartį su UAB „Kelminta“, kurios dalykas buvo dirbtinės žolės ir lauko teniso aikštelės įrengimas ant aikštelės, kurios asfalto danga tuo metu jau buvo susidėvėjusi. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas. (duomenys neskelbtini) aikštelė buvo pritaikyta žaisti tenisą. Visi duomenys patvirtina, kad aikštelė nuo jos įrengimo (duomenys neskelbtini) buvo pastatyta ir eksploatuojama pagal vienintelę paskirtį – kaip sporto aikštelė. Savivaldybė tiek nuosavybės teisių į aikštelę tariamo įgijimo metu, tiek ir iki šiol tariamai valdo nuosavybės teise sporto aikštelę, o ne automobilių stovėjimo aikštelę. Be to, aikštelės naudoti pagal jos paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre – kaip automobilių stovėjimo aikštelės, nėra jokios objektyvios galimybės, nes prie aikštelės nėra jokio privažiavimo automobilių transportu.

8.                      Atsakovas Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas pateikė tripliką (DOK-19575), kuriame prašo neatnaujinti praleisto skundo padavimo termino dėl NŽT sutikimo panaikinimo; nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų panaikinti NŽT sutikimą, KAASK deklaracijas bei perkelti pastatų nuosavybės teisę ieškovei; nusprendus civilinę bylą nagrinėti iš esmės, ieškovės ieškinį atmesti.

9.1.                      Triplike atsakovas KAASK nurodo, kad Inspekcijos atlikto patikrinimo metu pažeidimų dėl neteisėto teniso kortų įrengimo valstybinėje žemėje nustatyta nebuvo, tai patvirtina faktinių aplinkybių fiksavimo aktas. Jame, be kita ko, nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos pagrindu nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo Prienų rajono savivaldybė. Savivaldybė be jokio teisėto pagrindo (tik atlikusi statinio – Sporto aikštelės, kadastrinius matavimus) deklaruoja esanti teisėta šio statinio savininkė ir valdytoja bei nepagrįstai bando paneigti sporto aikštelėje atliktų darbų teisėtumą, kai tokių darbų atlikimo metu sporto aikštelė jokiu teisiniu pagrindu nepriklausė ir nebuvo valdoma savivaldybės. Net jeigu ir būtų vertinama, kad atsakovas KAASK suvaržė savivaldybės teises, toks suvaržymas yra teisėtas, sporto aikštelės dangos pakeitimui ir aptvaro įrengimui joks statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas, o minėtų darbų atlikimo metu jokio kito teisėto sporto aikštelės savininko ar naudotojo be KAASK nebuvo.

9.2.                      Triplike taip pat nurodoma, kad ieškovė praleido įstatyme numatytą terminą ginčyti atsakovės NŽT sutikimą be jokios svarbios priežasties. Iš ieškovės NŽT pateikto (duomenys neskelbtini) rašto turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) gavusi NŽT raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų kopijų“, kuriuo buvo pateiktas ir skundžiamas raštas, ieškovė jau disponavo visais dokumentais, kurių pagrindu vėliau (praleidus įstatyme nustatytą terminą) ir buvo pareikštas ieškinys.

9.3.                      Atsakovo KAASK teigimu, ieškovė dalyje dėl NŽT sutikimo ir deklaracijų panaikino bei nuosavybės teisių į pastatus perkėlimo ieškinį pareiškė siekdama apginti viešąjį interesą. Aukščiausiosios Tarybos nutarime nurodyta, kad SDAALR turtas naudojamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, jog valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 20 straipsnyje yra išvardinti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybės atvejai, tarp kurių nėra numatyta minėto turto perdavimas teismo sprendimu. Be to, savivaldybė jai perduotą valstybės turtą pripažįsta nereikalingu jos funkcijoms vykdyti. Pavyzdžiui, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo nereikalingu naudoti“ 1.10. punktu, be kita ko, pastatai – vasarnamiai ir poilsio paskirties pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo pripažinti nereikalingais naudoti Savivaldybei (Savivaldybės funkcijoms įgyvendinti). 

9.4.                      Priešingai nei nurodo ieškovė, ieškiniu nėra prašoma pripažinti savivaldybės nuosavybės teisių į pastatus, o tik „perkelti“ nuosavybės teises. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad nuosavybės teisė į pastatus jai turėjo pereiti perdavimo būdu, perduodant SDAALR turtą Lietuvos valstybei, o šiai turtą perduodant savivaldybei. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė ir nepagrindė, jog nuosavybės teisė į pastatus jai perėjo perdavimo būdu. Į civilinę bylą nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog pastatai buvo įtraukti į kokį nors priėmimo perdavimo aktą, kuriuo jie buvo perduoti savivaldybei. Civilinės bylos duomenys patvirtina, jog vienintelis teisėtas pastatų savininkas nuo 2016 m. sausio 5 d. buvo KAASK. Tokiu būdu, ieškovė, reikšdama vindikacinį ieškinio reikalavimą dėl pastatų išreikalavimo iš tariamai neteisėto KAASK valdymo, privalo įrodyti vieną iš vindikacinio ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, kad pastatus KAASK valdo neteisėtai. Tačiau ieškovė teismui nepateikia jokių objektyvių įrodymų dėl ginčo pastatų faktinės statybos SDAALR lėšoms, jų naudojimo SDAALR poreikiams, pastatų įtraukimo į SDAALR turto sąrašus, kokia konkrečiai buvo SDAALR valdoma aviacinės bazės teritorija. Atsakovo KAASK nuomone, teismas šioje civilinėje byloje turėtų ginti ir saugoti būtent KAASK nuosavybės teisę į pastatus nuo ieškovės akivaizdžiai neteisėto kėsinimosi į ją, tokiu būdu užtikrinant KAASK teisę į nuosavybės neliečiamumą, įtvirtintą Konstitucijos 23 straipsnyje. 

9.                      Trečiasis asmuo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-12721), kuriame prašo sprendimą dėl ieškinio reikalavimų priimti teismo nuožiūra.

10.1.                      Atsiliepime nurodoma, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 3,0045 ha, yra Nemuno kilpų regioninio parko (duomenys neskelbtini) hidrografiniame draustinyje (1,7529 ha), miškų ūkio paskirties žemės ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje ir rekreacinio prioriteto funkcinėje zonoje (1,2516 ha), rekreacinės paskirties žemės urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Taip pat 2,9277 ha šio sklypo yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje (BAST) (duomenys neskelbtini) upė ir jos slėniai LTPRI0014. Saugomų teritorijų tipinio apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl saugomų teritorijų tipinio apsaugos reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), 1 punkte įtvirtinta, kad Reglamentas nustato valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) išskiriamų kraštovaizdžio tvarkymo zonų kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus. Reglamento 14 punkte įtvirtinta, kad ekosistemų apsaugos miškai – tai miškai, kuriuose taikomi teisės aktų, reglamentuojančių naudojimą IIA grupės miškuose, reikalavimai. Reglamento 14.1 papunktyje nurodyta, kad išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonos (MEk) reglamentas dažniausiai taikomas gamtinių ir kompleksinių draustinių teritorijose. Joje, inter alia, draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, taip pat eksploatuoti naudingąsias iškasenas (Reglamento 14.1.9. punktas).

10.2.                      Rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų teritorijose tvarkymą lemia numatytų rekreacinių funkcijų poreikis. Rekreacinių teritorijų apsaugos ir tvarkymo darbai vykdomi pagal specialiuosius ir detaliuosius planus, išskyrus naujų statinių statybą kaimo turizmo paslaugoms teikti, esamų individualių gyvenamųjų pastatų ir sodybų rekonstravimą ir pritaikymą kaimo turizmo poreikiams pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus projektus. Turi būti užtikrinamas šių teritorijų prieinamumas lankytojams, poilsiautojų saugumas, reikiamos poilsiavimo sąlygos, negalima bloginti fizinių rekreacinių kraštovaizdžio savybių, naikinti jo estetinio potencialo, statyti su rekreacija nesusijusių pastatų ir įrenginių. Urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje: statomi stovyklaviečių, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių kompleksai; kuriama intensyviai lankyti pritaikyta aplinka, rekreacinė inžinerinė infrastruktūra; rekreaciniais interesais gali būti keičiamas gamtinės aplinkos pobūdis.

10.3.                      Automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype, Nemuno kilpų regioninio parko rekreacinio prioriteto funkcinėje zonoje, rekreacinės paskirties žemės urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje.

10.4.                      Nemuno kilpų regioninio parko direkcija Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau - ŽPDRIS) gavo Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) prašymą pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti (paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Projektas). Projekto tikslai neprieštaravo Nemuno kilpų regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams bei Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 3 punkto reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija ŽPDRIS sistemoje (duomenys neskelbtini) pateikė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini), neprieštaraujančius Projekto rengimui.

10.5.                      Be to, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija (duomenys neskelbtini) gavo R. Gradauskienės ir S. Žukauskienės advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) kreipimąsi, kuriuo buvo prašoma atsakyti, ar žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas padalinti žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų, keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, numatant miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, rengimas/įgyvendinamas neprieštarauja saugomos teritorijos apsaugos reglamentams ir kitiems teisės aktų reikalavimams, kurių kontrolę užtikrina Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, ar būtų galimas statinių įteisinimas šioje saugomoje teritorijoje bei kokių veiksmų turėtų imtis Pareiškėjai, kad būtų užtikrinti taisyklių, numatančių saugomų teritorijų apsaugos įgyvendinimo reikalavimus, nuostatos.

10.6.                      (duomenys neskelbtini) Nemuno kilpų regioninio parko direkcija pateikė atsakymą į minėtą paklausimą, kuriuo, be visa kita, informavo, jog pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 5 punktą, galima atidalinti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti. Taigi, nepaisant to, kad žemės sklypai ir juose esantys statiniai patenka į saugomą teritoriją, teisės aktai, reglamentuojantis Direkcijos veiklą, nenustato Direkcijai nei teisės, nei pareigos vykdyti statybų priežiūrą ar kontrolę, spręsti statytų teisėtumo/neteisėtumo bei žemės ar kito nekilnojamo turto priklausomybės ar įsigijimo teisėtumo klausimų.

10.                      Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (DOK-12734).

11.1.                      Nurodo, kad Inspekcija gauto skundo pagrindu (duomenys neskelbtini) atliko neplaninį patikrinimą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo akte buvo konstatuota, kad žemės sklype miško žemėje, kuri patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją, pastatyta dalis nesudėtingojo statinio kategorijos statinių: malkinė, šulinys, nuotekų kaupimo rezervuaras. Inspekcija, vadovaudamasi tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo redakcijos (nuo 2024-01-01 – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas, toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, (duomenys neskelbtini) surašė privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus: už neteisėtai pastatytą I grupės nesudėtingojo statinio kategorijos malkinę, už neteisėtai pastatytą I grupės nesudėtingojo statinio kategorijos šulinį, už neteisėtai pastatytą II grupės nesudėtingojo statinio kategorijos rezervuarą. Malkinė, šulinys ir rezervuaras pastatyti miško žemėje.

11.2.                      Taip pat, Inspekcija gauto skundo pagrindu (duomenys neskelbtini) atliko neplaninį patikrinimą valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad „valstybinės žemės plote (duomenys neskelbtini), apribotame (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, pastatyta 19,50 m x 39,25 m matmenų,765,00 kv. m. ploto dirbtinės žolės ir keramika dengto raudonojo smėlio dangos aikštelė, ant jos sužymėtos lauko teniso aikštelės matmenų linijos, sumontuoti tinklelio stovai. Minėta aikštelė visu perimetru užtverta 2,95 m aukščio nuo žemės paviršiaus, 24,40 m ilgio ir 1,50 m aukščio nuo žemės paviršiaus, 94,40 m ilgio metalinio tinklo tvora, kurioje sumontuoti vartai įėjimui / išėjimui. Prie aikštelės pastatytas kelio ženklas – automobilių parkavimo aikštelė, matomas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės.“ Inspekcija (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2023-09-28 prašymo Nr. (7.19MR)R3-3628 „Dėl galimai savavališkų statybų“ nagrinėjimo nutraukimo“ nurodė, kad „<...> statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 10 metų iki skundo pateikimo. Patikrinimo metu naujai vykdomų (ar vykdytų) statybos darbų minėtame valstybinės žemės plote neužfiksuota.“.

11.3.                      Atsižvelgiant į tai, Inspekcija vadovaudamasi, Priežiūros įstatymo 251 straipsnio1 dalies 9 punktu, kuriame nurodyta, kad skundas, pateiktas pagal kompetenciją, dėl statybos teisėtumo nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jeigu yra įtarimų dėl galimo viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo, skundo nagrinėjimą (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2023-09-28 prašymo Nr. (7.19MR)R3-3628 „Dėl galimai savavališkų statybų“ nagrinėjimo nutraukimo“ nutraukė.

11.                      Lietuvos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (DOK-22797).

12.1.                      Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apygardos prokuratūroje (duomenys neskelbtini) buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo nario A. K. skundas dėl Prienų rajono savivaldybės veiksmų, galimai pažeidžiančių viešąjį interesą, ištyrimo. Skunde buvo prašoma įvertinti nekilnojamojo turto - dviejų automobilių stovėjimo aikštelių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perdavimo Prienų rajono savivaldybei ir duomenų įregistravimo Registrų centro duomenų bazėje pagrįstumą ir pagrindus. Tyrimo metu buvo nustatyti pažeidimai: 1) dvi automobilių stovėjimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotos VĮ Registrų centre nurodant netinkamus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus; vienoje iš automobilių stovėjimo aikštelių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas neteisėtai be žemės savininko ir aikštelės savininko sutikimų įrengė teniso kortus (teniso aikštynas su danga, teritorija aptverta tvora). Atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini) buvo priimtas nutarimas reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti. Savivaldybė patikslino duomenis Nekilnojamojo turto registre. Tęsiant nutarimo vykdymą savivaldybė kreipėsi su ieškiniu į teismą, tokiu būdu ėmėsi priemonių neteisėtiems statiniams pašalinti, įvykdydama nutarimą. Atsiliepime pažymima, kad Prienų rajono savivaldybė kompetentinga savarankiškai spręsti teritorijų planavimo ir ginčų su kitais juridiniais bei fiziniais asmenimis klausimus.

12.                      Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Mantas Arasimavičius palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti.

13.                      Teismo posėdžio metu atsakovų A. J. ir M. Ž. atstovė advokatė Rasa Gradauskienė, atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo atstovas advokatas Rokas Venslauskas, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Jolita Bendžiuvienė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba ieškinį palikti nenagrinėtą ir bylą nutraukti.

14.                      Teismo posėdžio metu trečiojo asmens P. B. atstovas advokatas Arnas Petrikas prašė ieškinio netenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.                      Atsakovas A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad namelį statė (duomenys neskelbtini) metais. Tuo metu namelio vietoje miško nebuvo, su laiku patys sodino pušis. Statybos buvo suderintos su kolūkio pirmininku. Įsigijus žemę, pradėjo namelių įteisinimo procesą. Savivaldybė ir kitos institucijos namelių įteisinimui neprieštaravo ir apie namelius žinojo. Nespėjo įteisinti, nes įsigaliojo nauja Miškų įstatymo redakcija. Savivaldybė niekada neprieštaravo namelių įteisinimui, teikdavo informaciją, kokius veiksmus reikia atlikti siekiant įteisinti namelius, pretenzijų dėl namelių nereiškė. Inspekcija, atlikusi patikrinimą, dėl poilsio pastato pretenzijų neturėjo. Dėl ginčo pastatų, kurie priklauso KAASK, paaiškino, kad P. B. rekonstravo namelį savo lėšomis. Dar vieną namelį pastatė A. J. tėvas (duomenys neskelbtini), šalia buvo pastatyta dušinė. Kadangi pastatai buvo sunykę, nepriklausomybės laikais KAASK savo jėgom atsiremontavo namelį. Dušinė buvo pastatyta A. J. tėvo (duomenys neskelbtini), vėliau KAASK dušinę taip pat atremontavo. Tėvas namelį ir dušinę statė iš savo lėšų, padėjo kiti fiziniai asmenys. Minėti pastatais buvo pastatyti kolūkio žemėje. SDAALR šie pastatai nepriklausė. Angaras, Alytaus nameliai buvo pastatyti SDAALR. SDAALR priklausantys pastatai buvo statomi samdant įmones, tuo tarpu KAASK priklausantys statiniai buvo statomi fizinių asmenų lėšomis ir darbu.

16.                      Trečiasis asmuo P. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). SDAALR klubo viršininkas sakė, kad, jei reikia namelių, tai turi pasistatyti patys. Poilsio namelio statyba baigta (duomenys neskelbtini). Namelį statė už savo ir savo šeimos lėšas. Negalėjo namelio įteisinti, todėl perdavė KAASK. Su atsakovu KAASK sudaryta panaudos sutartis. Atsiradus galimybių įteisinti namelį, sutarė, jog namelis bus parduotas P. B.. Namelis nebuvo apskaitytas SDAALR apskaitoje.

17.                      Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Finansų ministerijos, atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Finansų ministerija kaip institucija formuoja Lietuvos Respublikos finansų politiką, tikrina nutarimų dėl turto perdavimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju Nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) atitiko teisės aktų reikalavimus, jokių pastabų dėl šio nutarimo Finansų ministerija nepateikė.

18.                      Trečiojo asmens Lietuvos sporto centro atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad patikėjimo teise valdė Pociūnų aerodrome esantį turtą, kuri vėliau perdavė savivaldybei. Dėl ginčo turto pretenzijų neturi. 

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

IV. Teisiniai argumentai ir išvados

19.                      Aktualu tai, kad:

20.1.                       paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012);

20.2.                      nagrinėjant civilines bylas taikomas „pagrįsto įsitikimo standartas“, o ne „didesnės tikimybės standartas“ ar „tikimybių pusiausvyros principas“, nes teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. pvz. žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

20.3.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais. Kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 65 punktas).

Dėl atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijų Nr. 1-1, 1-2, 1-3, ir 1-4 panaikinimo, dėl atsakovės NŽT sutikimo panaikino ir turto natūra priteisimo

Dėl termino administraciniam aktui apskųsti ir šio termino praleidimo teisinių pasekmių

20.                      Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui nuosavybės teise priklauso: 1) poilsio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai – (duomenys neskelbtini); poilsio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai- (duomenys neskelbtini); poilsio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai – (duomenys neskelbtini); buitinio aptarnavimo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai – (duomenys neskelbtini). Visi šie pastatai priskiriami I grupės nesudėtingojo statinio kategorijai. Nuosavybės teisė į šiuos pastatus atsakovo KAASK vardu įregistruota pateikus (duomenys neskelbtini) deklaracijas apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (CBP-1274, ieškinio priedas Nr. 5). Iš kartu su ieškiniu pateiktų (duomenys neskelbtini) deklaracijų apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), matyti, kad jose, kaip statybą leidžiantis dokumentas, nurodytas (duomenys neskelbtini) NŽT sutikimas Nr. (duomenys neskelbtini) (CBP-1274, ieškinio priedas Nr. 7).

21.                      Šioje byloje ieškovė ginčija (duomenys neskelbtini) atsakovo NŽT sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmiausia pažymėtina, kad minėtas NŽT sutikimas yra administracinis aktas, turintis individualaus administracinio akto požymių. Kaip jau minėta, iš Nekilnojamojo turto  registro išrašo matyti, kad atsakovui KAASK priklausantys pastatai priskiriami I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, ieškovė šios aplinkybės neginčija. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 ,,Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“  nuostatas statybą leidžiantis dokumentas statyti I grupės nesudėtingąjį statinį buvo neprivalomas. Tačiau pagal Statybos įstatymo 23 punktą (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” redakcijos 33.1 papunktį, buvo numatyta pareiga gauti žemės sklypo ar gretimo žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus. Nors ieškovė nurodo, kad skundžiamas NŽT sutikimas nėra pagrindiniu ieškiniu prašomas naikinti dokumentas, tačiau, teismas sprendžia, kad būtent NŽT sutikimas sukėlė atsakovui KAASK teises ir pareigas įregistruoti nuosavybės teisę, todėl ieškiniu ginčijamam atsakovės NŽT sutikimui taikytinas įstatyme nustatytas administracinių aktų apskundimo terminas.

22.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

23.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

24.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nustatytas terminas skundui paduoti yra ne ieškinio senaties, bet procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016). Atsižvelgdamas į tai, nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklė, kai kreipimosi į teismą terminas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju netaikoma. Nagrinėjamu atveju ieškovė administracinį aktą privalėjo ginčyti teisme per procesinį vieno mėnesio terminą nuo jo įteikimo ieškovei. Iš kartu su ieškiniu pateikto NŽT lydraščio ir jo metaduomenų matyti, kad ginčijamas NŽT sutikimas buvo elektroniniu paštu išsiųsti ieškovės advokatui (duomenys neskelbtini). Ieškinys teismui pateiktas (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinį vieno mėnesio terminą praleido beveik trimis mėnesiais.

25.                      ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik išimtinės, objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-125-520/2021; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kaip minėta, administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus, o įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

26.                      Dėl dublike nurodytų aplinkybių, kad tik (duomenys neskelbtini) ieškovė pirmą kartą įgijo galimybę pareikšti ieškinį dėl pagrindinio dokumento – atsakovo KAASK statybos deklaracijų - panaikinimo, teismas pažymi, kad apie ginčijamas atsakovo KAASK deklaracijas apie statybos užbaigimą, kurių pagrindu ginčo turtas buvo įregistruotas atsakovo KAASK vardu, ieškovė sužinojo dar (duomenys neskelbtini), kuomet iš Registrų centro gavo Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašus (CBP-1274, ieškinio priedas Nr. 5) apie ginčo objektus. Minėtame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše aiškiai nurodyti, kokių dokumentų pagrindų buvo įregistruota nuosavybė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) NŽT pateiktame prašyme dėl informacijos pateikimo ieškovės atstovas nurodo, kad ieškovės atstovas VĮ „Registrų centras“ archyve susipažino su atsakovui KAASK priklausančio nekilnojamo turto kadastro bylomis. Susipažinęs su minėtomis bylomis, nustatė, kad KAASK yra pasisavinusi nekilnojamąjį turtą – ginčo pastatus, nuosavybę KAASK vardu įregistruojant (duomenys neskelbtini) Deklaracijų apie statybos užbaigimą pagrindu. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad apie ginčo deklaracijas ieškovei buvo žinoma dar anksčiau. Tokiu būdu visa iki ginčijamo NŽT sutikimo gavimo (duomenys neskelbtini) ieškovės jau turima informacija negalėjo sudaryti jai jokių objektyvių kliūčių apsispręsti dėl savo teisių gynybos teisme per įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą, gavus ginčijamą NŽT sutikimą. Tokiu būdu sutiktina su atsakovo KAASK teiginiais, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) gavusi NŽT raštą „Dėl dokumentų kopijų“, kuriuo buvo pateiktas ir NŽT sutikimas, buvo susipažinusi su visais dokumentais, kurių pagrindu vėliau, praleidžiant įstatyme nustatytą terminą, ir buvo pareikštas ieškinys, tame tarpe ir dėl NŽT sutikimo panaikinimo. Teismo vertinimu nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė elgėsi operatyviai, nes apie KAASK vardu registruotą nuosavybę sužinojusi (duomenys neskelbtini), į atsakovės NŽT skyrių dėl dokumentų pateikimo kreipėsi tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gavusi skundžiamą NŽT sutikimą, ieškinį teismui pateikė tik (duomenys neskelbtini), t. y. beveik po keturių mėnesių. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jai pateikti skundą per įstatyme numatytą terminą. Pažymėtina, kad ieškovė, teikdama ieškinį (duomenys neskelbtini), nesuformulavo prašymo atnaujinti praleistą terminą teikti ieškinį, nors ginčijo (duomenys neskelbtini) individualų administracinį aktą bei reiškė išvestinius reikalavimus. Prašymas atnaujinti terminą kreiptis į teismas formuotas tik bylos eigoje.  

27.                      Procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. Taigi, praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas teisės kreiptis į teismą prielaidos nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nors CPK 137 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nėra įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas asmeniui kreipusis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, kai šio administracinio akto apskundimo terminas yra pasibaigęs ir pagal įstatymą nebegali būti atnaujintas, tokiu atveju būtina vadovautis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu atsisakymo priimti ieškinį pagrindu, aiškinant jį kaip apimantį ir negalimumą nagrinėti bylą teisme tuo pagrindu, kad yra pasibaigusi asmens procesinė subjektinė teisė ir ši procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio akto panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023).

28.                      Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas atnaujinti praleista 1 mėnesio terminą atsakovės NŽT administraciniam sprendimui apskųsti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, netenkinamas ir bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl ieškovės teisės ginčyti atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijas Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4

29.                      Byloje kilo ginčas dėl ieškovės Prienų rajono savivaldybės ieškinio kvalifikavimo, t. y. ar pareikštu ieškiniu ginamas viešasis, ar privatusis interesas. Atsakovas KAASK nurodo, kad ieškovė neįrodė turinti teisę reikšti ieškinį, be kita ko, viešajam interesui ginti, siekiant išreikalauti iš tariamo neteisėto KAASK valdymo tariamai Lietuvos valstybės turtą – ginčo pastatus. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad ieškinį šioje dalyje pareiškė ne viešojo intereso gynimo tikslu. Ieškovė nurodė ginti tik savo (privatų) interesą – įgyti nuosavybės teises į iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo buvusį SDAALR turtą, kuris, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo KAASK veiksmų, turėjo būti įtrauktas į ieškovės turto balansą. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį ne dėl viešojo intereso, o veikdama kaip savarankiškas civilinių teisinių santykių dalyvis, siekdama įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus.

30.                      Darant šią išvadą visų pirmą pažymėtina, kad CK 2.35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys. Vadovaujantis CK 2.36 straipsnio 1 dalimi, valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas (CK 2.36 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakant apie valstybės bei savivaldybių padėtį civiliniuose teisiniuose santykiuose CK 2.36 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste nurodoma, kad valstybės ar savivaldybės dalyvavimas civiliniuose santykiuose savaime nereiškia viešojo intereso buvimo ir neteikia pagrindo suteikti kokių nors privilegijų tokiam santykio dalyviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2014).

31.                      Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad tai, ar ieškinys pareikštas dėl viešojo intereso gynimo, ar asmuo jį reiškia dėl savo subjektinių teisių pažeidimo, spręstina pagal ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Šiuo atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašo panaikinti atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijas ir nuosavybės teisę į ginčo turtą perkelti ieškovei. Ieškinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, akcentuojant Prienų rajono savivaldybės teisių pažeidimus. Ieškovė teigia, kad nuosavybės teisė į ginčo pastatus priklauso Prienų rajono savivaldybei, o atsakovas KAASK neteisėtai šioje byloje ginčijamų NŽT sutikimo ir deklaracijų apie statybos užbaigimą pagrindu pastatus Nekilnojamo turto registre įregistravo savo vardu. Būtent dėl to, kad laikė, jog jos nuosavybės teisė buvo pažeista, ieškovė šiuo pagrindu ir prašė panaikinti NŽT sutikimą ir atsakovo KAASK deklaracijas, vertindama, kad tokiu būdu (šių aktų panaikinimu) ir bus apginta jos nuosavybės teisė į ginčo turtą. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, siekdama apginti asmeninį interesą dalyje dėl atsakovo KAASK statybos deklaracijų užbaigimo panaikinimo, atsakovo NŽT sutikimo panaikinimo ir turto priteisimo natūra. Nors ieškovės (savivaldybės), kaip specifinio civilinių teisinių santykių dalyvio, ginčai paprastai susiję su didesnio viešojo intereso svarba, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo tokio subjekto reiškiamą ieškinį dėl savo galimai pažeistų subjektinių teisių gynimo kvalifikuoti kaip ieškinį viešajam interesui ginti.

32.                      Kita vertus, teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes pagal CPK 5 straipsnio nuostatas suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.2 punktas). Įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 straipsnis). Šio sprendimo 27 punkte jau konstatuota, kad nagrinėjamu atveju ieškovė gina asmeninį interesą. Kasacinio teismo praktika suponuoja, jog tam, kad galima būtų konstatuoti ieškovės materialinį teisinį suinteresuotumą, būtina nustatyti: pirma, kad asmuo turi teisę ar teisėtą interesą, antra, kad asmens reikalavimo patenkinimas jam sukeltų materialinius teisinius padarinius.

33.                      Byloje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 m. lapkričio 15 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto“, kurio preambulėje buvo nustatyta, kad „Savanoriškoji draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti, esanti Lietuvoje, vykdydama TSRS ginkluotųjų pajėgų užduotį rengti jaunuolius karinei tarnybai, iš esmės buvo ne visuomeninė, o sukarinta valstybinė organizacija ir atstovavo TSRS interesams Lietuvoje. Šios organizacijos <...> turtas sukurtas visos Lietuvos žmonių darbu ir lėšomis. Jis teisėtai priklauso visiems Lietuvos Respublikos gyventojams“. Šio nutarimo 1 punktu Vyriausybei buvo pavesta perimti visą Lietuvos Respublikos savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turtą ir jį perduoti šios draugijos bazėje kuriamai techninio sporto draugijai (CBP-1274, ieškinio priedas Nr. 3).

34.                      Iš teisės aktų registro matyti, kad Seimas 1995 m. vasario 23 d. priėmė įstatymą „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“. Šiuo įstatymu pakeitė Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. lapkričio 15 d. nutarimo 1 punktą – nurodė, kad buvusios SDAALR turtas, jeigu jis nepriskirtas savivaldybių nuosavybėn, perduodamas valdyti ir naudotis Lietuvos techninio sporto draugijai, Lietuvos aeroklubui ir kitoms valstybinėms institucijoms. Vyriausybė buvo įpareigota su institucijomis, kurioms perduotas turtas, sudaryti turto panaudos sutartis ir kontroliuoti jų laikymąsi. Įstatyme taip pat nustatyta, kad buvusios SDAALR turtas Lietuvos techninio sporto draugijai, Lietuvos aeroklubui, Vilniaus technikos universitetui ir kitoms valstybės institucijoms paskirstomas pagal įstatymo 1, 2 ir 3 priedėlius. Įstatymo 2 priedėlyje nurodyta, kad buvusios SDAALR aeroklubai, su jų nekilnojamuoju turtu ir kitomis materialinėmis vertybėmis perduodami Lietuvos aeroklubui. Vyriausybė, vykdydama įstatymą „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“, 1995 m. birželio 16 d. nutarimu Nr.855 „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“ įpareigojo Krašto apsaugos ministeriją, Pramonės ir prekybos ministeriją, Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Vyriausybės, savivaldybes iki 1995 m. rugsėjo 1 d. perduoti, o Lietuvos aeroklubą ir kitus subjektus pagal šio nutarimo 1-3 priedus perimti buvusios SDAALR turtą. Ekonomikos ministerijai buvo pavesta tvirtinti turto perdavimo aktus, sudaryti su turtą perimančiomis institucijomis turto panaudos sutartis. Vyriausybė 1995 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr.1270 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 16 d. nutarimo Nr.855 „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr.79-1841) papildė 1995 m. birželio 16 d. nutarimą Nr.855 nuostata, įpareigojančia Krašto apsaugos ministeriją, Pramonės ir prekybos ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją, Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Vyriausybės, savivaldybes perduoti, o Lietuvos techninio sporto draugiją, Lietuvos aeroklubą, Vilniaus technikos universitetą ir kitas valstybines institucijas perimti valstybės įmones, įsteigtas buvusios SDAALR turto pagrindu, su visomis teisėmis ir pareigomis. Vyriausybė 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr.1311 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 16 d. nutarimo Nr.855 „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 112-2544) apskričių valdytojams pavedė tvirtinti buvusios SDAALR turto perdavimo aktus ir sudaryti turto panaudos sutartis su turtą perimančiomis institucijomis pagal 4 priedą, o Ekonomikos ministerija įpareigota perduoti apskričių valdytojams sudarytas buvusios SDAALR turto panaudos sutartis.

35.                      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės nuosavybėn buvo perduotas valstybei nuosavybės teise iki tol priklausęs ir Lietuvos sporto centro balanse apskaitytas nekilnojamasis ir ilgalaikis materialusis turtas, t. y. 38 pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ir kitas turtas (CBP-1274, ieškinio priedas Nr. 2). Esminės ieškovės argumentas yra tai, kad atsakovas KAASK neteisėtai įregistravo nuosavybės teisę į ginčo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kadangi minėti pastatai turėjo būti perduoti Prienų rajono savivaldybei kaip buvęs SDAALR turtas.

36.                      Ieškovė, prašydama panaikinti NŽT sutikimą, atsakovo KAASK statybos deklaracijas ir perkelti ginčo pastatų nuosavybės teisę Prienų rajono savivaldybei, nurodo, kad visi atsakovo KAASK pastatai buvo pastatyti sovietmečiu, todėl atsakovas KAASK negalėjo šio turto įgyti asmenine nuosavybe. Pasak ieškovės, ginčo turtas turėjo pereiti Lietuvos valstybės nuosavybėn, o vėliau perduotas ieškovei. Žinodamas, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pagrindu visas sovietmečiu sukurtas SDAALR turtas turėjo tapti Lietuvos Respublikos nuosavybe, atsakovas KAASK nesąžininga užvaldė tris poilsio ir vieną buitinio aptarnavimo pastatą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo nustatytas bylos aplinkybes, įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovė nepagrindė (neįrodė), jog ginčijamų NŽT sutikimo ir deklaracijų apie statybos užbaigimą pagrindu atsakovo KAASK įregistruota nuosavybės teisė į ginčo pastatus pažeidė ieškovės materialiąsias teises ir (ar) teisėtus interesus, dėl to pripažintina, kad ieškovė nepagrindė sąlygų, kurios būtinos teisminei gynybai jos reikalaujamu būdu taikyti. Kaip pirmiau nurodyta, materialiojo teisinio suinteresuotumo neturėjimas per se sudaro pagrindą atmesti ieškinį. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į toliau nurodomus motyvus.

37.                      Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra aiškiai nurodyti asmenys, kurie gali kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančių dokumentų ar deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo.

38.1.                      Statybos įstatymo (redakcijos galiojusios 2015-11-01 – 2016-04-01) 2 straipsnio 92 dalyje įtvirtinta, kad statybą leidžiantis dokumentas, tai leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą (žr. taip 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu yra pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą. Bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui.

38.2.                      Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (redakcijos galiojusios 2015-11-01 – 2016-04-01) nurodoma, kad statinių paprastasis remontas, nesudėtingų statinių kapitalinis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas), nekeičiant statinio kategorijos, užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. 

38.3.                      Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymo Nr. D1-828 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ patvirtinimo 43-44 punktuose (redakcija galiojusi 2010-10-01 – 2017-01-01) įtvirtinta, kad statybos užbaigimo data laikoma akto ar deklaracijos pasirašymo (patvirtinimo, jei deklaraciją tvirtinti privaloma) data. Aktas ir deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurios neprivaloma patvirtinti ir įregistruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, galiojimą panaikina statytojas arba teismas.

38.                      Byloje nėra pateikta įrodymų apie, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka statybų priežiūrą atliekanti institucija dėl atsakovo KAASK statybos proceso ir jo užbaigimo būtų nustačiusi pažeidimus ir priėmusi nustatytą sprendimą ir, kad šis sprendimas būtų įsiteisėjęs. Nors statybos užbaigimo deklaracijos gali būti ginčijamos ir tiesiogiai teisme, tačiau tokį ginčą inicijuojantis asmuo visų pirma turėtų inicijuoti statybos proceso ir jo užbaigimo valstybinės priežiūros atlikimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, nes teismas negali būti statybos valstybinės priežiūros institucija ir atlikti jos funkcijų. Neinicijavus valstybinės priežiūros, prarandama galimybė į itin reikšmingų įrodymų dėl statybos proceso ir jo užbaigimą surinkimą, jų ginčijimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai aptartas argumentas papildomai leidžia daryti teismui išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijų galiojimas turėtų būti naikinamas.

39.                      Kaip jau minėta, ieškovė nurodo, kad ji ieškinį reiškia kaip suinteresuotas asmuo, ieškiniu ginčydama NŽT sutikimą ir toliau iš jo kylančius neatsiejamai susijusius kitus dokumentus – deklaracijas apie statybos užbaigimą, kurių pagrindu atlikta atitinkamų duomenų registracija Nekilnojamo turto registre. Sutiktina, kad Statybos įstatymas suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo. Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-08-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektyvinė teisė, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad bet kuris asmuo galėtų ginčyti statybą reglamentuojančius aktus, motyvuodamas tuo, kad nuosavybės teisė turėtų būti perkelta, taip paneigiant nuosavybės teisės neliečiamumą.

40.                      Pasisakant dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti aptariamus juridinius aktus, pažymėtina, kad: i) ieškovė nėra ir niekada nebuvo ginčo pastatų savininkė; ii) ieškovei, nesant minėtų pastatų bendrasavininke, jos ir kitų bendrasavininkų nesieja jokie daiktinės nuosavybės teisiniai santykiai; iii) ieškovės ir ginčo pastatų savininko nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai; iv) ieškovė ieškiniu gina privatų interesą; v) toje pačioje teritorijoje egzistuoja kiti privatiems asmenims priklausantys pastatai, pastatyti (duomenys neskelbtini) (DOK-12927, priedas Nr. 13.1); vi) ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pastatai buvo paskirti SDAALR lėšomis ir buvo šios organizacijos naudojami iki jų perėmimo Lietuvos valstybės; vii) ieškovė neįrodė statybą reglamentuojančių teisės pažeidimų įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams.

41.                      Pažymėtina, kad ieškovės pozicija dėl nuosavybės teisės gynimo nebuvo nuosekli. Ieškinyje nurodė, kad Prienų rajono savivaldybė pareikštu ieškiniu siekia išreikalauti iš atsakovo KAASK savo daiktus (neteisėtai atsakovo KAASK pasisavintus aerodromo statinius) CK 4.95 teisiniu pagrindu. Vėliau dublike teigė, kad ieškinys nėra vindikacinis, kadangi ginčo turto ieškovė nevaldė, o dėl pripažinimo, nors reikalavimas pripažinti ieškovės nuosavybės teisę taip pat nėra reiškiamas.

42.                      Sprendžiant dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti atsakovo KAASK deklaracijas apie statybos užbaigimą, o taip pat ir ginčo pastatų nuosavybės atsiradimą, pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pirmasis dokumentas, leidžiant individualizuoti Savarankiškajai draugijai armijai, aviacijai ir laivynui remti priklausiusį turtą, yra (duomenys neskelbtini) turto perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo Lietuvos aeroklubo komisija perdavė, o Kauno apskrities aviacijos sporto klubas priėmė buvusio Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turtą, pagal (duomenys neskelbtini) inventorizacinius dokumentus (CBP-1274, ieškinio priedas Nr. 4.2). Iš turto apyrašo matyti, kad buvo perduoti 8 lėktuvai, 50 sklandytuvų, angaras, 15 vasarinių namų, 1 buitinės patalpos, 3 suomiški namai, 3 Alytaus gyvenamieji namai, Naftos produktų bazė ir kitas kilnojamas turtas. Visgi, minėtas apyrašas nėra išsamus, kadangi perduodamas turtas individualizuotas bendriniais pavadinimais (pvz. „Namas vasarinis“), gamybos metais, gamykliniu Nr., kurio reikšmė nėra aiški, ir kaina. Iš pateikto apyrašo matyti, kad jis buvo braukomas, nurodant kitus asmenis, pvz. Kauno AK, Krašto apsauga, Jurbarko AK, kas sustiprina teismo įsitikinimą, jog vien tik turto buvimo vieta – (duomenys neskelbtini), nelėmė turto priklausomybės SDAALR. Visas šis turtas buvo perduotas naudotis pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Kauno apskrities aviacijos sporto klubui. Sutiktina, kad byloje nėra duomenų, to neįrodinėjo ir ieškovė, kad vienas iš apyrašu perduotų nekilnojamojo turto objektų yra šiuo metu KAASK priklausantys ginčo pastatai.

43.                      Toliau valdant buvusį SDAALR turtą, (duomenys neskelbtini) Valstybės turto panaudos sutartimi Kūno kultūros ir sporto departamentas panaudos gavėjui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui perdavė laikinai neatlygintai valdyti ir naudotis patikėjimo teise valdomą turtą sklandymo šakos plėtrai pagal priedą Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 4.3.). Matyti, kad perduotas turtas tuo metu jau buvo įregistruotas, pastatams suteikti unikalūs numeriai, tačiau ginčo pastatų tarp perduodamo SDAALR priklausiusio turto taipogi nėra. Galiausiai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės nuosavybėn savarankiškajai savivaldybės funkcijai įgyvendinti valstybės nuosavybės teise priklausantis ir Lietuvos sporto centro patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas – 38 pastatai, bei kitas turtas. Ieškovės teigimu, ginčo turtas taip pat turėjo būti perduotas ieškovei Nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau su tokius ieškovės argumentus teismas vertina kaip nepagrįstus. Kaip jau minėta, jokių duomenų apie tai, kad ginčo pastatai buvo inventorizuoti kaip SDAALR turtas ir perduoti atitinkamai institucijai byloje nėra.

44.                      Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad SDAALR turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo buvo prižiūrimas Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolei atlikus auditą (viešai prieinama informacija https://www.infolex.lt/ta/562825). (duomenys neskelbtini) surašyta apskričių viršininkų administracijose atlikto patikėjimo teise valdomo buvusio Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto audito rezultatų apibendrinimo ataskaita, kurioje įvertintas buvusio SDAALR turto inventorizavimas, šio turto teisinės registracijos teisėtumas, pagrįstumas ir apskaita bei jo valdymas, naudojimas ir disponavimas juo. Minėtoje ataskaitoje nurodyta, kad ilgalaikis turtas buvo inventorizuojamas atskirai kiekvienoje jo buvimo vietoje ir pas kiekvieną už turto saugojimą atsakingą asmenį. Radus į buhalterinę apskaitą neįtraukto turto, taip pat turto, kurio apskaitoje nėra jį apibūdinančių duomenų, inventorizacijos komisija į inventorizavimo aprašą turi įrašyti trūkstamus šio turto duomenis ir techninius rodiklius. Atliekant buvusio SDAALR turto inventorizacijas, tik Kauno apskrities viršininko administracijoje (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas turto perteklius – buvo rastas kateris „Vytis“. (duomenys neskelbtini) auditoriams stebėtojo teisėmis dalyvaujant SDAALR ilgalaikio materialiojo turto apžiūrose, šio turto buvimo vietoje, perteklius (duomenys neskelbtini) teritorijoje taip pat nebuvo fiksuotas (ataskaitos lentelė Nr. 2). Tokiu būdu, net kelis kartus atlikus buvusio SDAALR turto inventorizaciją turto buvimo vietoje, jokių duomenų apie tai, kad ginčo turtas buvo inventorizuotas kaip SDAALR turtas nebuvo nustatyta.

45.                      Nors ieškovės ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiomis atsakovo KAASK deklaracijas apie statybos užbaigimą savo esme ir yra galimi, tačiau teismas nenustatė, jog ginčijamų deklaracijų panaikinimas šiuo atveju sukeltų ieškovei realius materialinius teisinius padarinius šio turto atžvilgiu – patvirtintų būtent Prienų rajono savivaldybės nuosavybės teisę į pastatus. Pastebėtina, kad netgi galimai ir patenkinus ieškovės pareikštus reikalavimus dėl aktų panaikinimo, šių aktų panaikinimas savaime nesukurtų savivaldybės nuosavybės teisės į pastatus.

46.                      Kartu sutiktina ir su atsakovo KAASK argumentais, kad ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu teismas turėtų perkelti nuosavybės teises į ginčo pastatus ieškovei, o ne, anot, ieškovės, būtent teisėtai pirminei DOSAAF turto perėmėjai – Lietuvos valstybei. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad ieškovės siekis, kad, panaikinus atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijas nuosavybės teisė būtų perkelta ieškovei, yra per daug nutolęs nuo galimo tiesioginio ieškovės teisės pažeidimo. Nors ieškovė laikėsi pozicijos, kad ieškovės suinteresuotumas nagrinėjamoje byloje sietinas su nuosavybės teisės įgijimu, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė yra viešasis juridinis asmuo - Prienų rajono savivaldybė, kuri turtą valdo, naudoja ir disponuoja nuo įstatymo nustatyta tvarka. VSTVNDJĮ 7 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o to paties straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, jog valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybės – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais. VSTVNDJĮ 20 straipsnyje yra išvardinti, be kita ko, valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn atvejai, tarp kurių nėra numatyta minėto turto perdavimas teismo sprendimu. Pažymėtina ir tai, kad pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 4 punktą valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas naudojamas ir juo disponuojama laikantis viešosios teisės principo, reiškiančio, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Tokiu būdu, be kita ko, ieškovė negali nuspręsti, jog ginčo turtas, kurį prašoma pripažinti buvus SDAALR nuosavybe, turi būti perduodamas būtent Prienų rajono savivaldybės nuosavybei.

47.                      Sprendžiant dėl ieškovės suinteresuotumo bylos baigtimi, taip pat pažymėtina, kad anksčiau savivaldybei perduotas SDAALR priklausęs turtas buvo pripažįstamas nereikalingu savivaldybės funkcijoms vykdyti. Pavyzdžiui, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) Savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini)o Nr. A3-705 „Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo nereikalingu naudoti“ 1.10. punktu, be kita ko, pastatai – vasarnamiai ir poilsio paskirties pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo pripažinti nereikalingais naudoti savivaldybei (savivaldybės funkcijoms įgyvendinti) (DOK-19575, priedas Nr. 1). Nors ieškovė nurodė, kad tokie sprendimai buvo priimami siekiant turtą perduoti panaudos pagrindais kitiems asmenims, tame tarpe ir atsakovui KAASK, tačiau šios aplinkybės niekaip nepatvirtina savivaldybės poreikio realiai naudoti pastatus.

48.                      Pažymėtina, kad šioje byloje trečiaisiais asmenimis įtraukta Vyriausybė, atstovauja Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, t. y. institucijos, kurioms įstatymu tiesiogiai suteikta teisė pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, tačiau nei vienas trečiasis asmuo nenurodė pritariantis ieškovės pareikštiems reikalavimams. Priešingai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija prižiūri, ar yra tinkamai vykdomas turto perdavimas pagal Vyriausybės nutarimus, nagrinėjamu atveju Nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) atitiko teisės aktų nuostatas. Buvusio turto patikėtinio Lietuvos sporto centro atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo turtas nebuvo perduotas Lietuvos sporto centrui, pretenzijų dėl šio turto nereiškia. Derinant turto perdavimą savivaldybei, lankėsi (duomenys neskelbtini) teritorijoje, matė, kad joje egzistuoja ir kiti pastatai.

49.                      Apibendrindamas aukščiau nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad ieškovė siekia apginti teisę, kurios nėra įgijusi, be to, ieškovės reikalavimo tenkinimas dėl atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijų panaikinimų savaime nesukeltų teisinių pasekmių, kurių ieškovė siekia – turto perkėlimo. Dėl šių priežasčių Prienų rajono savivaldybės ieškinys laikytinas pareikštu netinkamo ieškovo, t. y. subjekto, neturinčio materialinio teisinio suinteresuotumo, dėl ko ieškinys šioje dalyje atmetamas.

Dėl atsakovų A. J. ir M. Ž. deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtų statybų padarinius

50.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams A. J. ir M. Ž. kartu su kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,0045 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - apsauginių miškų sklypai. Žemės sklype yra nustatyta naudojimosi tvarka tarp bendraturčių. Atsakovų M. Ž. ir A. J. naudojamoje žemės sklypo dalyje stovi du poilsio nameliai: A. J. valdomas 66,90 kv. m. poilsio namelis (duomenys neskelbtini) su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. Ž. valdomas 36,35 kv. m. poilsio namelis (duomenys neskelbtini) su priestatu (duomenys neskelbtini) ir terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-22-939/2025 pagal pareiškėjų A. J. ir M. Ž. pareiškimą dėl poilsio namelių nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo.

51.                      Ieškovė Prienų rajono savivaldybė, gindama viešąjį interesą, t. y. įgyvendindama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktu nustatytą dalyvavimo valdant valstybinius parkus funkciją (ieškovės dublikas DOK-16725, 11 punktas), ieškiniu prašė panaikinti atsakovų M. Ž. ir A. J. (duomenys neskelbtini) deklaracijas apie statybos užbaigimą dėl poilsio namelių ir įpareigoti atsakovus pašalinti neteisėtai pastatytus statinius. Ieškovė nurodo, kad atsakovų M. Ž. ir A. J. poilsio nameliai buvo pastatyti miško žemėje, saugomos teritorijos rekreacinio prioriteto zonoje, kurioje statinių statyba nebuvo galima, negavus statybą leidžiančių dokumentų. Atsakovų M. Ž. ir A. J. atstovė prašo ieškinį atmesti (palikti nenagrinėtą), motyvuodama tuo, kad ieškovė Prienų rajono savivaldybė neturi reikalavimo teisės ginčyti deklaracijų apie statybos užbaigimą, be to, yra praleistas ieškinio senaties terminas, kurį atsakovai prašo taikyti.

52.                      Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, ieškinį kito asmens interesais gali pareikšti tik prokuroras arba kitos valstybės ir savivaldybių institucijos (CPK 49 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešajam interesui civilinio proceso tvarka ginti yra būtinos dvi pirminės sąlygos: 1) ieškinys viešajam interesui ginti yra pareikštas subjekto, kuriam įstatymų lygmeniu pripažįstama teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą; 2) subjektas, reiškiantis ieškinį viešajam interesui ginti, veikia pagal įstatyme apibrėžtą savo kompetenciją, t. y. įstatyme yra nustatyta tokio subjekto teisė ir pareiga teismine tvarka ginti viešąjį interesą. Šių sąlygų nebuvimas eliminuoja viešojo intereso gynimo civilinio proceso tvarka galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-611/2018). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės (taip pat – ir civilinio proceso) principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo pažeistas teises, išimtis. Ji nustatyta pirmiausia siekiant apginti socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie patys negali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jų pažeistą teisę, arba asmenų, negalinčių be kitų pagalbos savarankiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

53.                      Grįsdama savo teisę ginčyti atsakovų M. Ž. ir A. J. (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo deklaracijas, ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 5 punktu ieškovei įstatymu yra perduotos teisės, susijusios su dalyvavimu valdant valstybinius parkus. Atsakovų M. Ž. ir A. J. neteisėti statiniai buvo pastatyti valstybinio parko teritorijoje – Nemuno kilpų regioniniame parke, dėl ko ieškovė turi teisę reikšti ieškinį. Teismas sprendžia, kad pirmiau įvardyta funkcija iš tikrųjų yra priskirtina savivaldybių savarankiškajai funkcijai, kita vertus, šios funkcijos turėjimas ir įgyvendinimas pats savaime nesuteikia teisės pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Teismo nuomone, Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta savivaldybės priežiūros ir kontrolės funkcija, bet ne teisė reikšti ieškinį viešajam interesui ginti.

54.                      Šiame kontekste pažymėtina, kad savivaldybės institucijos, pagal Vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį būdamos atsakingos už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais, vykdo joms įstatymų nustatytas funkcijas, tokiu būdu užtikrindamos ir viešojo intereso įgyvendinimą. Tačiau teisė reikšti ieškinį viešajam interesui ginti nėra tapati viešojo intereso įgyvendinimo funkcijai. Ši teisė turi būti aiškiai nustatyta įstatyme. Tai, kad valstybės ar savivaldybės institucijai yra suteikta kompetencija įgyvendinti tam tikras valstybės ar savivaldybės funkcijas, savaime nereiškia, kad ta institucija automatiškai yra įgaliota ir reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, netgi jei tos funkcijos yra priežiūros ar kontrolės pobūdžio. Kitoks aiškinimas reikštų, kad kiekviena valstybės ir savivaldybės institucija turi teisę reikšti tokį ieškinį vien jau tuo pagrindu, kad jai priskirtos tam tikros valstybės ar savivaldybės funkcijos. O tai nepagrįstai išplėstų taikymą CPK 49 straipsnio 2 dalies, kuri, kaip minėta, savo esme yra išimtį, o ne bendrąją taisyklę, įtvirtinanti norma. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju subjektų, turinčių teisę reikšti ieškinį dėl statybos užbaigimo deklaracijų panaikinimo, ratas yra aiškiai reglamentuotas įstatyme.

55.                      Statybos įstatyme tiesiogiai įtvirtina, kokios institucijos gali kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba teismą (Statybos įstatymo 28 straipsnio 11 dalis). Atitinkamai Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą.

56.                      Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju tam įgaliotos institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, pareigūnai gauto skundo pagrindu (duomenys neskelbtini) atliko neplaninį patikrinimą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-12734, priedas Nr. 1). Iš minėto akto matyti, kad buvo apžiūri ir atsakovam A. J. ir M. Ž. priklausantys poilsio nameliai. Inspekcijos (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktu buvo konstatuota, kad žemės sklype miško žemėje, kuri patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją, pastatyta dalis nesudėtingojo statinio kategorijos statinių: malkinė, šulinys, nuotekų kaupimo rezervuaras. Inspekcija atsakovui A. J. (duomenys neskelbtini) surašė Privalomuosius nurodymus pašalinti malkinę, šulinį, nuotekų kaupimo rezervuarą. Savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai dėl poilsio namelių atsakovams A. J. ir M. Ž. surašyti nebuvo, dėl ko nėra pagrindo spręsti dėl šių statinių savavališkos statybos.

57.                      Kartu pažymėtina, kad šiuo metu Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje atsakovai kreipėsi į teismą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, siekiant įteisinti statinius. Tokiu būdu šioje byloje nėra pagrindo spręsti dėl kraštutinės priemonės- statinio nugriovimo.

58.                      Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovės nurodyta Vietos savivaldos įstatymo norma nesuteikia jai teisės ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka ginčijant statybos užbaigimo deklaracijas, dėl to pradėta civilinė byla pagal reikalavimo teisės neturinčios ieškovės ieškinį šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

59.                      Kartu pažymėtina, kad ieškovė šioje byloje ginčija atsakovų A. J. ir M. Ž. (duomenys neskelbtini) deklaracijas apie statybos užbaigimą. Ieškovės teigimu, apie (duomenys neskelbtini) deklaracijas apie statybos užbaigimą sužinojo 2023 m. iškėlus bylą dėl įgyjamosios senaties, kurioje ieškovė yra įtraukta suinteresuotu asmeniu.

60.                      Reikalavimams pripažinti statybą neteisėta ar savavališka nėra nustatyti specialūs ieškinio senaties terminai, todėl taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas. Šis terminas taikomas nepriklausomai nuo to, ar ieškinį paduoda pats asmuo ar viešąjį interesą turinti teisę ginti valstybės institucija. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, ieškinio senaties institutas nėra eliminuojamas ir prokurorui reiškiant ieškinį dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017, 59 punktas). Kasacinis teismas dėl ieškinio senaties termino reikalavimams pripažinti statybą neteisėta ar savavališka yra nurodęs, kad ieškinio senaties taikymas reikalavimams pripažinti statybą neteisėta ar savavališka reikšti yra specifinis dėl teisės pažeidimo ypatumų – norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai statybų srityje paprastai yra akivaizdūs; toks pažeidimas nelaikytinas trunkamuoju, jis įvyksta tuo momentu, kai statinys pastatomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-148/2013).

61.                      Nagrinėjamu atveju iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos matyti, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija (duomenys neskelbtini) išdavė pažymas dėl M. Ž. ir A. J. pastatų, kuriuose nurodyta, kad atsakovams M. Ž. ir A. J. priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Prienų rajone savivaldybė stovi vasarinio tipo pastatai (DOK12927, priedas Nr. 1). Be to, (duomenys neskelbtini), siekiant įteisinti ginčo statinius, buvo parengta ginčo statinių geodezinė nuotrauka, kuri buvo suderinta su Prienų rajono savivaldybės administracija (DOK 12927, priedas Nr. 4).

62.                      Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010). Tokiu būdu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad savivaldybės institucijoms apie atsakovų M. Ž. ir A. J. poilsio namelius buvo žinoma dar (duomenys neskelbtini). Taigi, šio ginčo atveju ieškovė yra praleidusi bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.

63.                      Atsakovai M. Ž. ir A. J. prašo skirti ieškovei Prienų rajono savivaldybei 2 000 Eur dydžio baudą už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą, pusę šios sumos įpareigojant sumokėti atsakovams.

64.                      CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pareiškimas; 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

65.                      Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007).

66.                      Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, kad ieškovė Prienų rajono savivaldybė būtų nesąžiningai pareiškusi nepagrįstą ieškinį, todėl atsakovų A. J. ir M. Ž. prašymas skirti ieškovei Prienų rajono savivaldybei baudą netenkinamas.

Dėl negatorinio ieškinio (teniso aikštynų demontavimo)

67.                      Ieškovei Prienų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 12). Įrašas apie statinį – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registre sudarytas (duomenys neskelbtini). Statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti (duomenys neskelbtini). Statinio kategorija – II grupės nesudėtingas. Plotas 765.00 kv. m. Medžiaga – Asfaltas, danga – Akmens atsijos. Kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė nuo (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybė, įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Perdavimo – priėmimo aktas. Įrašas apie statinį – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registre sudarytas (duomenys neskelbtini). Statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti (duomenys neskelbtini). Statinio kategorija – II grupės nesudėtingas. Plotas 191.00 kv. m. Medžiaga – asfaltas, danga – akmens atsijos. Kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė nuo (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybė, įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Perdavimo – priėmimo aktas.

68.                      Nors ieškovė ieškiniu prašo pašalinti ant aikštelių, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtus teniso kortus, aikštynų dangą, tvorą ir kitus daiktus, tačiau byloje nėra duomenų, kad ant aikštelės Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengti teniso kortai. Iš faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-12734, priedas Nr. 2) matyti, kad buvo atlikta statinio – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu buvo nustatyta, kad ant aikštelės yra įrengti teniso kortai, aikštelė aptverta tvora. Duomenų, kad Inspekcija būtų atlikusi aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir nustačius, kad joje yra įrengti teniso kortai, byloje nėra. Be to, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarime taip pat nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjo skundą buvo nustatyti du pažeidimai, t. y. kad aikštelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotos Registrų centro duomenų bazėje nurodant netinkamus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus; kad vienoje iš automobilių stovėjimo aikštelių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas neteisėtai be žemės savininko ir aikštelės savininko sutikimų įrengė teniso kortus. Minėtame nutarime taip pat nurodyta, kad objekte, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra automobilių parkavimo aikštelė, kuri ir turėtų būti (CBP-1274, priedas Nr. 23). Tokiu būdu, nesant duomenų apie ant aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtus teniso kortus, teismas toliau pasisako tik dėl ieškovės teisės pažeidimų, susijusių su aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

69.                      CK 4.98 straipsnis įtvirtina, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Kasacinio teismo praktika dėl negatorinio ieškinio taikymo sąlygų yra išsami ir išplėtota – ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019 35 punktą, kt.). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

70.                      Ieškovė ieškiniu teismo prašo įpareigoti atsakovą KAASK ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti iki ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį ir savo sąskaita pašalinti ant ieškovės aikštelės įrengtus teniso kortus, aikštynų dangą, tvorą ir kitus daiktus.

71.                      Atsakovas KAASK teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė nuosavybės teise teisėtai valdanti automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Su šiais atsakovo KAASK teiginiais teismas nesutinka. 2019 m. spalio 2 d. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Prienų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre automobilių stovėjimo aikšteles, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir Prienų rajono savivaldybės kadastro duomenis bei nuosavybės teises į jas. Su prašymu buvo pateikti dokumentai – nekilnojamųjų daiktų (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos; (duomenys neskelbtini) kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Prienų rajono savivaldybės nuosavybės perdavimo – priėmimo aktas ir aiškinamasis raštas (CBP1274, priedas Nr. 23). Automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Kauno apygardos prokuratūroje (duomenys neskelbtini) buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo nario A. K. skundas dėl Prienų rajono savivaldybės veiksmų, galimai pažeidžiančių viešąjį interesą, ištyrimo. Skunde buvo prašoma įvertinti nekilnojamojo turto - dviejų automobilių stovėjimo aikštelių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perdavimo Prienų rajono savivaldybei ir duomenų įregistravimo Registrų centro duomenų bazėje pagrįstumą ir pagrindus. Kaip jau minėta, tyrimo metu buvo nustatyti du pažeidimai: 1) dvi automobilių stovėjimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotos VĮ Registrų centre nurodant netinkamus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus; 2) vienoje iš automobilių stovėjimo aikštelių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas neteisėtai be žemės savininko ir aikštelės savininko sutikimų įrengė teniso kortus (teniso aikštynas su danga, teritorija aptverta tvora). Atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini) buvo priimtas nutarimas reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti. Nutarimu reikalauta iš Prienų rajono savivaldybės administracijos spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo - patikslinti neteisingus duomenis Nekilnojamojo turto registre, pateikiant aikštelių statybos metus pagrindžiančius dokumentus ir ginčo žemės sklypų (aikštelių) perdavimo Prienų rajono savivaldybei dokumentus, o tokių dokumentų nesant, kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės į žemės sklypus (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) išregistravimo. Savivaldybės administracija, vykdydama prokuratūros nutarimą, (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Prienų seniūnijos inžinerinių statinių perėmimo Prienų rajono savivaldybės nuosavybėn“ perėmė Prienų rajono savivaldybės nuosavybėn dalį Prienų seniūnijos inžinerinių statinių, tarp jų ir Aikšteles (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelės (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazėje buvo įregistruoti Prienų rajono savivaldybės nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini). Pagrindu tam buvo. (duomenys neskelbtini) Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-22797). Tokiu būdu, ieškovės nuosavybės teisė yra įregistruota viešame registre ir nėra nuginčyta. Pats atsakovas KAASK nereiškia savarankiškų reikalavimų dėl aikštelių nuosavybės, kelia tik abstrakčias abejones dėl aikštelės valdymo teisėtumo, todėl teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė yra aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisėta savininkė.

72.                      Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad ant ieškovei priklausančios aikštelės atsakovas KAASK (duomenys neskelbtini) įrengė teniso kortus. Tai patvirtina tiek šalių pozicija bylos nagrinėjimo metu, tiek (duomenys neskelbtini) atsakovo KAASK sudaryta rangos sutartis su UAB „Kelminta“, kurios dalykas buvo dirbtinės žolės ir lauko teniso aikštelės įrengimas ant aikštelės Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-13889, priedai Nr. 9-12).

73.                      Tokiu būdu žemės plote (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pastatytas II grupės nesudėtingosios kategorijos: kitas inžinerinis statinys – tvora ir sporto paskirties inžinerinis statinys – lauko teniso aikštelė. Šis žemės plotas patenka į Nemuno kilpų regioninio parko rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės – urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Reglamento STR 1.07.01:2010 (redakcija galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) 50 punkte išdėstyta, kad statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, visais atvejais privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. To paties reglamento 6 priedo 8 punkte nurodyta, kad rašytiniai pritarimai pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektui privalomi visais atvejais. Atsakovas KAASK tokio sutikimo neturėjo, ant ieškovei priklausančio nekilnojamojo daikto – automobilių stovėjimo aikštelės, teniso kortus įrengė ir juos aptvėrė tvora savavališkai.

74.                      Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad savivaldybės įgaliotos institucijos ne kartą reiškė kreipėsi į atsakovą KAASK, prašydamos pašalinti be jos sutikimo įrengtus teniso kortus. Prienų rajono savivaldybės administraciją (duomenys neskelbtini) raštu (duomenys neskelbtini) “Dėl automobilių stovėjimo aikštelės“ buvo įpareigojusi atsakovą KAASK per 15 darbo dienų aikštelę pritaikyti automobiliams statyti (CBP-1274, ieškinio priedas Nr. 13). (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto“ ieškovė nurodė atsakovui KAASK pašalinti kortus ir jų aptvarą, kad savivaldybė aikštelę galėtų naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jos pagrindinę paskirtį (CBP-1274, ieškinio priedas Nr. 14). Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškinio priėmimo ir bylos nagrinėjimo metu stovėjimo aikštelė nėra atlaisvinta. Prokuroro nutarimu, ginančiu viešąjį interesą, savivaldybė taip pat buvo įpareigota imtis priemonių neteisėtiems statiniams pašalinti (pvz. kreiptis vindikaciniu ieškiniu į teismą dėl neteisėtai valdomo turto gražinimo savininkui, žemės sklypo atlaisvinimo, neteisėtų statinių pašalinimo). 

75.                      Nors atsakovas KAASK teigia, kad aikštelė nuo jos įrengimo iki pat šios dienos buvo pastatyta ir eksploatuojama pagal vienintelę paskirtį – kaip sporto aikštelė, be to, teniso kortų įrengimo metu aikštelės asfalto danga jau buvo susidėvėjusi, tačiau šiuos atsakovo KAASK teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 546 “Dėl 2011 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais finansuoti, paskirstymo“ Prienų rajono savivaldybei buvo skirta 60 000 litų automobilių stovėjimo aikštelei (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) prie (duomenys neskelbtini) taisyti (remontuoti). Pagal (duomenys neskelbtini) statybos rangos sutartį Nr. (9(duomenys neskelbtini) tarp užsakovo Prienų rajono savivaldybės administracijos ir rangovo AB „Kauno tiltai“ aikštelėse buvo atlikti grunto paruošimo ir asfaltavimo darbai, kurie apmokėti (59 967,75 Lt) ir baigti (duomenys neskelbtini) (CBP-1274, ieškinio priedas Nr. 23). Tokiu būdu, prieš (duomenys neskelbtini) pradedant teniso kortų įrengimo darbus, (duomenys neskelbtini) aikštelė buvo suremontuota ir parengta naudoti kaip automobilių stovėjimo aikštelė. Kiti atsakovo KAASK argumentai dėl to, kad teniso korto dangos įrengimas netrukdo naudotis aikštele, kad prie aikštelės nėra asfaltuoto privažiavimo, yra vertinamojo pobūdžio ir nekeičia teismo padarytų išvadų dėl aikštelės savininko teisių pažeidimo.

76.                      Konstatavus, kad atsakovas KAASK tvora aptvertus teniso kortus įrengė pažeidžiant imperatyvias teisės normas (neturint ieškovės rašytinio sutikimo), savininko teisės gali būti ginamos tik pašalinant visas statinio konstrukcijas nuo ieškovei priklausančios aikštelės. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad ieškovės ieškinys šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkinamas. Kadangi teniso kortams, tvorai pašalinti reikalingos tam tikros tinkamos klimatinės sąlygos, todėl atsakovui KAASK nustatytas šešių mėnesių terminas savo sąskaita pašalinti ant ieškovės aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtus teniso kortus, aikštynų dangą, tvorą ir kitus daiktus, savo sąskaita sutvarkyti neteisėtą statybvietę ir išvežti statybines atliekas (Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 2 punktas). Teismas šioje situacijoje šalims išaiškina, kad vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 punktu Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi).

77.                      CPK 273 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu įpareigojamą atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

78.                      Ieškovė prašo tuo atveju, jei atsakovas KAASK neįvykdys teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo KAASK 500 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Teismas, atsižvelgęs į CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos paskirtį skatinti vykdyti teismo sprendimą, įstatyme numatytą jos maksimalų dydį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas tęsiasi ilgą laiką, sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti šį reikalavimą, nustatant 30 Eur baudos dydį.

            Dėl bylinėjimosi išlaidų

79.                      Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

80.                      Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

81.                      CPK

82.                      Bylos dalis dėl NŽT sutikimo panaikinimo, atsakovų A. J. ir M. Ž. deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo, nutrauktina. Atsakovų A. J. ir M. Ž. bylinėjimosi išlaidos šios bylos procese susidarė, ieškovei be pagrindo pareiškus ieškinį viešajam interesui ginti. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai šios bylos procese netinkamai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas, t. y. kad jų procesinis elgesys buvo netinkamas. Byloje nustatyta, kad atsakovai nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme kėlė klausimą dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, tačiau ieškovė laikėsi savo pozicijos, kad ji turi teisę ginčyti deklaracijas apie statybos užbaigimą. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovai turi teisę į pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, patirtų šios civilinės bylos procese, atlyginimą.

83.                      Ieškovės Prienų rajono savivaldybės atstovas advokatas Mantas Arasimavičius pateikė 2024 m. kovo 5 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo priteisti ieškovei 2 014,65 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 54,45 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti prašymui VĮ „Registrų centras“ surašyti ir 18,40 Eur išlaidų VĮ „Registrų centras“ paslaugoms apmokėti bei 1 960,20 Eur išlaidas už ieškinio parengimą. Kartu su prašymu pateikė (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) paslaugų, suteiktų klientei, laiko apskaitą. 2024 m. liepos 26 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo priteisti ieškovei 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už dubliko parengimą. Kartu su prašymu pateikė (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paslaugų, suteiktų klientei, laiko apskaitą ir (duomenys neskelbtini) AB SEB banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą. 2024 m. rugsėjo 2 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo priteisti ieškovei 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 180 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, 180 Eur už atstovavimą teisme bei 180,00 Eur kelionės Vilnius-Prienai-Vilnius išlaidos. Kartu su prašymu pateikė (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paslaugų, suteiktų klientei, laiko apskaitą ir (duomenys neskelbtini) AB SEB banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą. 2024 m. spalio 29 d. pateikė prašymą dėl 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias sudaro 135,00 Eur išlaidos pasirengimui bylos nagrinėjimui, 37,500 Eur atstovavimas teismo posėdyje išlaidos ir 540,00 Eur kelionės Vilnius-Prienai-Vilnius išlaidos. Kartu su prašymu pateikė (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paslaugų, suteiktų klientei, laiko apskaitą ir (duomenys neskelbtini) AB SEB banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą. Pagal pateiktus prašymus ieškovė prašo priteisti iš atsakovų viso jos patirtas 5 245,35 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, remdamasis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2., 8.3., 8.17., 8.19 punktais, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.

84.                      Atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo atstovas advokatas Rokas Venslauskas 2024 m. rugpjūčio 22 d. pateikė teismui prašymą priteisti atsakovo turėtas
9 922,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, kurias sudaro 3 900,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 3 600,00 Eur (be PVM) už tripliko parengimą bei 700,00 Eur (be PVM) už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje. Kartu su prašymu pateikta (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstovo advokatų profesinės bendrijos Lawcorpus Venslauksas AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas, patvirtinantis 9 922,00 Eur apmokėjimą.
2024 m. gruodžio 3 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo priteisti papildomai atsakovo patirtas 1 875,50 Eur išlaidas, kurias sudaro 1 200 Eur (be PVM) už pasiruošimą, atstovavimą 2024 m. rugsėjo 9 d., 2024 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. spalio 29 d. ir 2024 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžiuose bei kelionių Kaunas-Prienai-Kaunas išlaidos,
350,00 Eur už prašymą dėl liudytojų apklauso ir 2024 m. spalio 23 d. prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo. Kartu su prašymu pateikta (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstovo advokatų profesinės bendrijos Lawcorpus Venslauksas AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas, patvirtinantis 1 875,50 Eur apmokėjimą. Viso atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus prašymus sudaro 11 797,50 Eur. Teismas, remdamasis Rekomendacijų 7, 8.2., 8.3., 8.17., 8.19 punktais, atsižvelgdamas į tai, kad dalis prašymų, dėl kurių rengimo patirtos bylinėjimo išlaidos, buvo atmesti, sprendžia, kad pagrįstos ir neviršijančios Rekomendacijose nustatyto išlaidų dydžio yra 10 000 Eur atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

85.                      Atsakovų A. J. ir M. Ž. atstovė advokatė Rasa Gradauskienė 2024 m. gruodžio 4 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo priteisti 7 260,00 Eur atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 178,00 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį surašymą (įskaitant teisines konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga), 1 633,50 Eur išlaidos už dubliko į ieškinį surašymą (įskaitant teisines konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga), 2 359,00 Eur išlaidos už atstovavimą teisme (įskaitant pasirengimą bylos nagrinėjimui, vykimą į 2024 m. rugpjūčio 23 d. ir 2024 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžius iš Kauno į Prienus) bei 1 089,00 Eur išlaidos už baigiamosios kalbos raštu surašymą. Kartu su prašymu pateikta: (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Serija (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Serija (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą; (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Serija (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą; (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Serija (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą. Teismas, remdamasis Rekomendacijų 7, 8.2., 8.3., 8.17., 8.19 punktais, sprendžia, kad atsakovų A. J. ir M. Ž. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio.

86.                      Trečiojo asmens P. B. atstovas advokatas A. P. 2024 m. rugsėjo 9 d. pateikė teismui prašymą priteisti 1 331,00 Eur trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 968,00 Eur (su PVM) už susipažinimą su bylos dokumentacija ir procesinių dokumentų rengimą, 363,00 Eur (Su PVM) už pasiruošimą 2024 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdžio metu. Kartu su prašymu pateikė (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) AB SEB banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą. 2024 m. spalio 29 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo priteisti papildomai trečiojo asmens patirtas 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už pasiruošimą 2024 m. rugsėjo 9 d., 2024 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. spalio 29 d. teismo posėdžiams, atstovavimą juose. Teismas, remdamasis Rekomendacijų 7, 8.2., 8.19 punktais, sprendžia, kad trečiojo asmens P. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio.

87.                      Ieškovė 2024 m. vasario 22 d. pateiktu ieškiniu reiškė 8 neturtinio pobūdžio reikalavimus. Teismas priimtu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. patenkino ieškinio 6 reikalavimą atsakovo KAASK atžvilgiu. Vadinasi, pagal pareikštus reikalavimus patenkinama iš viso 12,50 proc. (100 proc. / 8 reikalavimai) ieškinio reikalavimų, atmetama – 87,50 proc. Dėl to, ieškovė Prienų rajono savivaldybė, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, įgijo teisę į 12,50 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo KAASK, o atsakovas KAASK 87,50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, atsakovai M. Ž. ir A. J. bei trečiasis asmuo P. B. – 100 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės. Atsižvelgiat į tai, kas nurodyta, ieškovei Prienų rajono savivaldybei iš atsakovo KAASK priteistina 655,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 245,35 Eur x 12,50 proc.). Atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui priteistinos iš ieškovės 8 750 Eur bylinėjimosi išlaidos (10 000 Eur x 87,50 proc.). Atsakovams A. J. ir M. Ž. priteistinos 7 260 Eur bylinėjimosi išlaidos. P. B. priteistinos 2 359,50 Eur bylinėjimosi išlaidos  (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnis).

88.                      Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Prienų rajono savivaldybės ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubą, juridinio asmens kodas 191668590, per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita pašalinti ant ieškovės Prienų rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111107225, aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtus teniso kortus, aikštynų dangą, tvorą ir kitus daiktus, sutvarkyti statybvietę bei išvežti statybines atliekas.

Atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui, juridinio asmens kodas 191668590, per nustatytą terminą nepašalinus ant ieškovės Prienų rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111107225, aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtų teniso kortų, aikštynų dangos, tvoros, nesutvarkius statybvietės ir neišvežus statybinių atliekų, skirti atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui 30 (trisdešimties) Eur baudą per dieną ieškovės Prienų rajono savivaldybės naudai.

Bylos dalį dėl ieškovės Prienų rajono savivaldybės reikalavimų panaikinti (duomenys neskelbtini) atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo A. J. (duomenys neskelbtini) deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą dėl poilsio namelio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), M. Ž. (duomenys neskelbtini) deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą dėl poilsio namelio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Netenkinti atsakovų A. J. ir M. Ž. prašymo skirti ieškovei Prienų rajono savivaldybei 2 000 Eur baudą už nepagrįsto ieškinio pareiškimą, pusę šios sumos priteisti atsakovams.

Kitoje dalyje Prienų rajono savivaldybės ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei Prienų rajono savivaldybei, juridinio asmens kodas 111107225, iš atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo, juridinio asmens 191668590, 655,67 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 67 centų) bylinėjimosi išlaidas.

 Priteisti atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui, juridinio asmens 191668590, iš ieškovės Prienų rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111107225, 8 750 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovams A. J. ir M. Ž. lygiomis dalimis iš ieškovės Prienų rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111107225, 7 260 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 3 630 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų) kiekvienam atsakovui.

Priteisti trečiajam asmeniui P. B. iš ieškovės Prienų rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111107225, 2 359,60 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agneta Bulakė