Administracinė byla Nr. II-116-445/2020
Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00215-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija: 1.5.3;
(S)
16.9.3.;21.14.3.;21.10.3.;21.10.4.;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. spalio 15 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,
sekretoriaujant Reginai Tertelytei,
dalyvaujant pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) V. M.,
nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovui,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) V. M. skundą dėl Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2020-07-28 nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-914-2020 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Teismas
n u s t a t ė:
2020-07-28 Alytaus AVPK Varėnos rajono PK Reagavimo skyriaus viršininko Rimanto Platūkio nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-914-2020, V. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 417 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 60 Eur bauda.
V. M. nubaustas dėl to, kad 2020-06-24 20.55 val., krašto kelyje Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė, 80 km, transporto priemonės vairuotojas, atlikdamas posūkio manevrą – sukdamas transporto priemonę į dešinę pusę, iš anksto prieš manevro atlikimą neparodė įspėjamojo atitinkamos krypties posūkio signalo, kai toks įspėjamasis signalas turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru). Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 (galiojanti redakcija) 86 punktą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paduotu skundu prašo panaikinti 2020-07-28 Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-914-2020 priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skunde dėl priimto nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo nurodyta:
Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausioji patrulė Inga Margelienė 2020 m. birželio 24 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 52-ANR P-6373- 2020, kad jis 2020-06-24 20.55 vai. Varėnos r. sav. Krašto keliai Antakalnis- Jieznas-Alytus-Merkinė, 80 km, vairuodamas automobilį Subaru Forester, v/n (duomenys neskelbtini) sukdamas į dešinę neparodė dešinio posūkio signalo. Tokiais veiksmais pažeidė KET 86 punkto reikalavimus už ką numatyta atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir administraciniu nurodymu pasiūlė iki 2020-07-09 sumokėti 30 Eur baudą.
Su tuo nesutiko, nes jokio pažeidimo nepadarė, nurodytoje vietoje sukdamas į dešinę tikrai iš anksto parodė posūkio signalą. Tokias aplinkybes patvirtina policijos automobilyje sumontuota vaizdo filmavimo kamera bei kartu automobilyje važiavusi liudytoja O. K..
Vyriausioji patrulė I.Margelienė dirbo kartu su Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiuoju patruliu Dariumi Laurinaičiu, kuris iš anksto buvo nusiteikęs priešiškai, prieš tai kelis kartus buvo jo stabdomas ir baudžiamas, ir nors kartą buvo nubaustas nepagrįstai, policija ir teismas patikėjo pareigūnu. 2020-06-24 D. Laurinaitis irgi nepagrįstai persekiojo tarnybiniu automobiliu, kaip sakoma „užlipęs man ant uodegos“. Eilinį kartą D. Laurinaičiui prisiartinus prie jo vairuojamo automobilio, nutarė pasukti poilsiui į pakelėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Pasukdamas į dešinę prieš tai parodė dešinio posūkio signalą, o patrulė I. Margelienė melagingai protokole įrašė, kad nerodė posūkio signalo.
Neįvykdžius administracinio nurodymo, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Reagavimo skyriaus viršininkas Rimantas Platūkis 2020 m. liepos 28 d. surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-914-2020. Šiuo nutarimu pareigūnas jau užfiksavo kitokias aplinkybes. Nutarime nurodyta, kad atlikdamas posūkio manevrą - sukdamas?transporto priemonę į dešinę pusę, iš anksto prieš manevro atlikimą neparodė įspėjamojo atitinkamos krypties posūkio signalo, kaip toks įspėjamasis signalas turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru). Nutarime nurodyta, kad protokole nurodytas pažeidimo pobūdis patikslintas atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus.
Nesutikdamas su nutarime nurodyta pažeidimo formuluote, paprašė pateikti vaizdo registratoriumi fiksuotą vaizdo medžiagą. Vaizdo įraše aiškiai matosi, kad tikrai prieš sukdamas į dešinę, iš anksto parodė posūkio signalą. Viena aplinkybė, kurią pastebėjo vaizdo įraše, kad prieš parodant posūkio signalą buvo priverstas pristabdyti automobilį dėl ant kelio esančios kliūties ir beveik tuo pačiu metu įsijungė ir dešinio posūkio signalas. Kaip suprato dėl to ir buvo patikslintas vyriausiosios patrulės I. Margelienės protokolo formuluotė.
Kaip matyti iš vaizdo įrašo, automobilį pirmiausia pristabdė prieš kelio kliūtį ir beveik tuo pačiu metu parodė posūkio signalą į dešinę. Prieš pasukdamas į dešinę jau su įjungtu iš anksto posūkio signalu, prieš manevrą pristabdė dar kartą. Parodyti dešinio posūkio signalą prieš pirmą stabdymą sutrukdė ant kelio esanti kliūtis, o policijos pareigūnai šių veiksmų nedetalizavo.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios nutarimą, pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta, jog su paduotu skundu nesutinka. Priimtas nutarimas tinkamai įvertinus nustatytas aplinkybes, aiškiai išdėstyta pažeidimo esmė ir nutarimas yra teisėtas. Skunde V. M. pats nurodė, kad tik po stabdymo įjungė atitinkamos krypties posūkio šviesos signalą, t.y. nesilaikė KET 86 punkto reikalavimų.
Teismo posėdyje pareiškėjas V. M. paaiškino, kad pristabdė, kai iš kelkraščio iššoko katė ar šuo. Laurinaitis nusiteikęs neadekvačiai, prieš 4 metus buvo sustabdęs, neva tai važiavo neužsisegęs diržo. Suprato, kad turi duoti pinigų, jis persekioja, stabdė 5-6 kartus. Nurodyta vieta už Merkinės žiedinės sankryžos link Alytaus. Galima važiuoti iki 90km/h, o važiavo 50 km/h, automobiliu Subaru Forester, v.nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojo stažas yra 34 metai, turi teisę vairuoti B kategorijai priskiriamas transporto priemones. Kelias, Merkinės žiedas – Alytus, gerai pažįstamas, keletą kartų per savaitę važiuoja šiuo keliu. Nurodytu laiku važiavo kartu su O. K.. Sustabdė Laurinaitis ir jo kolegė, kurią pirmą kartą matė. Važiavo link Alytaus ir norėjo užsukti į numatytą vietą, senąją degalinę. Matė iš paskos važiuojantį automobilį 4-5 metrų atstumu, parodė dešinės pusės posūkį ir tuo metu iš dešinio kelkraščio iššoko gyvūnas. Pirma parodė posūkio signalą ir pristabdė. Yra vaizdo įrašas. Savo ranka surašė paaiškinimą, viską atliko teisingai.
Teismo posėdyje liudytoja O. K. paaiškino, kad važiavo kartu su V. M.. Pervažiavus Merkinės žiedą, kylant į kalną, 2 metrų atstumu priartėjo automobilis, kurį pamatė per automobilio galinio (šoninį) vaizdo veidrodį. Suko į aikštelę. Prieš užsukant išbėgo katė, jis pristabdė ir parodė posūkį. Posūkio signalas garsiai spragsi. Ar pirma stabdė, ar pirma įjungė posūkio signalą, negali pasakyti, katė išbėgo anksčiau. Automobilio greitis – 40-50 km/h. Po kiek laiko pristabdžius įjungė posūkį. Viskas įvyko tuo pačiu momentu.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Darius Laurinaitis, vyriausiasis patrulis, paaiškino, kad V. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kad jis vairuodamas automobilį staigiai stabdė ir pasuko į dešinę. V. M. vairuojama transporto priemonė važiavo apie 40 km/h greičiu, kai leistinas greitis iki 90 km/h. Tarnybiniame automobilyje buvo įjungta ir veikė vaizdo įrašų sistema. Važiuojant nebuvo jokio kliūties, tiek Subaru automobiliui, tiek policijos tarnybiniam automobiliui. Protokolą surašė I.Margelienė. V. M. pateikė paaiškinimą, pats jį surašė, nebuvo trukdoma teikti paaiškinimą.
Teismo posėdyje liudytoja Inga Margelienė, vyriausioji patrulė, paaiškino, kad važiavo paskui automobilį, kuris staigiai stabdė, pasuko į keliuką. Tarnybinį policijos automobilį vairavo D.Laurinaitis. Važiavo nuo Merkinės link Alytaus. Ant kelio nebuvo jokių trukdžių. V. M. be jokio posūkio staigiai stabdė. Tarnybiniame automobilyje buvo įjungta vaizdo įrašymo sistema. Važiavo saugiu atstumu nuo priekyje važiuojančio automobilio.
Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kompetentingo organo priimtas nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Skunde neginčijamos aplinkybės, kad V. M. 2020-06-24 20.55 val. vairavo transporto priemonę ir važiavo krašto keliu Antakalnis-Jieznas-Merkinė, nuo Merkinės žiedinės sankryžos Alytaus miesto kryptimi, vėliau įsuko į aikštelę (buvusios degalinės aikštelę).
Skunde keliamas klausimas dėl administracinio nusižengimo protokole nurodyto nusižengimo ir priimtame nutarime nurodyto nusižengimo turinio išplėtimo.
ANK 617 straipsnio 2 dalis numato, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Analogija, kaip ir taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, kad <...> nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017, 2AT-50-303/2018).
Pagal skunde nurodomas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis (susipažinti su bylos medžiaga), jam buvo pateikta vaizdo medžiaga dėl tiriamo nusižengimo.
Jeigu administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad vairuodamas automobilį sukdamas į dešinę neparodė dešinio posūkio signalo, tai administracinio nusižengimo nutarime nurodyta, kad transporto priemonės vairuotojas, atlikdamas posūkio manevrą – sukdamas transporto priemonę į dešinę pusę, iš anksto prieš manevro atlikimą neparodė įspėjamojo atitinkamos krypties posūkio signalo, kai toks įspėjamasis signalas turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru). Nagrinėjamu atveju kaltinimo formuluotės patikslinimas iš esmės kaltinimo nepakeitė, t. y. kaltinimas nebuvo papildytas naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ar naujais esminiais nusižengimo sudėties požymiais, nereikalavo atlikti papildomo tyrimo, buvo pareigūno, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, motyvuotas, kad aplinkybės tikslinamos atsižvelgiant į vaizdo registratoriaus užfiksuotą vaizdo medžiagą, su įrodymais supažindintas ir V. M.. Tiek administracinio nusižengimo protokole ir priimtame nutarime nurodyta, jog V. M. 2020-06-24 20.55 val., krašto kelyje Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė, 80 km, atlikdamas posūkio manevrą pažeidė KET 86 straipsnio reikalavimus. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad priimant nutarimą esmingai buvo pažeistos V. M. įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir nuo to kaltinimo gintis.
Nagrinėjant skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė aplinkybių, kad jam nebuvo aiškus kaltinimas ir jis neturėjo galimybių tinkamai gintis. Priešingai, buvo tenkintas pareiškėjo skundas iškviesti ir apklausti neatvykusią liudytoją (policijos pareigūnę, kuri surašė administracinio nusižengimo protokolą). Tą pačią dieną (teismo posėdžio) patenkintas pareiškėjo prašymas gauti teismo posėdžio garso įrašą, bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka iki sekančio teismo posėdžio, todėl pareiškėjas turėjo procesines galimybes ne tik susipažinti su atliktu įrodymų tyrimu, bet ir pasirengti tolimesniam bylos nagrinėjimui (pvz., išanalizuoti pateiktą kaltinimą, susipažinti su jau ištirtais įrodymais, gauti teisines konsultacijas ir pan.).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija aplinkybes dėl KET 86 punkto nesilaikymo ir nusižengimo padarymo, teigdamas, kad iš anksto prieš pasukdamas į dešinę parodė dešinio posūkio siganalą, prieš manevrą.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086, galiojanti redakcija) 86 punktas numato, kad įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių.
ANK 417 straipsnio 1 dalis be kita ko numato atsakomybę ir už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. neigia padaręs nusižengimą ir teigia, kad prieš pradėdamas posūkio manevrą rodė įspėjamąjį signalą, o policijos pareigūnas Darius Laurinaitis tiesiog būdamas priešiškai nusiteikę prieš jį, tyčia siekė jį nubausti, o policijos pareigūnė I.Margelienė melagingai protokole įrašė, kad nerodė posūkio signalo.
Įrodymai, kuriuos tiriant ir vertinant galima nustatyti nagrinėjamo įvykio aplinkybes:
administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. paaiškinimas 2020-06-24, surašant administracinio nusižengimo protokolą, kuriame jis pats įrašė tokias aplinkybes: 2020-06-24 apie 21.10 val., kelyje Druskininkai-Alytus, už Merkinės žiedinės sankryžos man iš paskos nesilaikant saugaus atstumo važiavo policijos automobilis, parodžiau posūkį į dešinę pristabdžiau ir užsukau, aikštelę, kur manėme pavalgysiu. Važiavau ne daugiau, kaip 40 km/h. Su manim važiavo keleivė O. K.;
2020-08-19 Alytaus AVPK gautame skunde dėl priimto nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, nurodomos naujos, papildomos aplinkybės, kad „kaip matosi iš vaizdo įrašo, automobilį pirmiausia pristabdžiau prieš kelio kliūtį ir beveik tuo pačiu metu parodžiau posūkio signalą į dešinę. Kokia ta kliūtis kelyje, skunde nenurodoma;
2020-09-15 teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. paaiškino, kad parodė dešinės pusės posūkį ir tuo metu iš dešinio kelkraščio iššoko gyvūnas, todėl stabdė. Tokį savo paaiškinimą patvirtino ir 2020-10-08 teismo posėdyje;
2020-09-15 teismo posėdyje apklausta liudytoja O. K. paaiškino, kad prieš V. M. vairuojamam automobiliui užsukant išbėgo katė, jis pristabdė ir parodė posūkį. Posūkio signalas garsiai spragsėjo. Ar pirma stabdė, ar pirma įjungė posūkio signalą, negali pasakyti, katė išbėgo anksčiau;
2020-09-15 teismo posėdyje apklaustas liudytojas Darius Laurinaitis paaiškino, kad V. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kad jis vairuodamas automobilį staigiai stabdė ir pasuko į dešinę. Tarnybiniame automobilyje buvo įjungta ir veikė vaizdo įrašų sistema. Važiuojant nebuvo jokio kliūties, tiek Subaru automobiliui, tiek policijos tarnybiniam automobiliui. V. M. pateikė paaiškinimą, pats jį surašė, nebuvo trukdoma teikti paaiškinimą. Surašytas protokolas, kad nerodė posūkio signalo;
2020-10-08 teismo posėdyje apklausta liudytoja Inga Margelienė paaiškino, kad važiavo paskui automobilį, kuris staigiai stabdė, pasuko į keliuką. Tarnybinį policijos automobilį vairavo D.Laurinaitis. Važiavo nuo Merkinės link Alytaus. Ant kelio nebuvo jokių trukdžių. Tarnybiniame automobilyje buvo įjungta vaizdo įrašymo sistema. Važiavo saugiu atstumu nuo priekyje važiuojančio automobilio;
byloje pateiktoje vaizdo medžiagoje matyti:
ekrano viršuje, kairėje pusėje užrašas – JRM438, dešinėje – 2020-06-24 20.54:36, apačioje kairėje užrašas – priekis. Ekrane matyti lengvasis automobilis, judantis dešiniąja eismo juosta, kylant į įkalnę, o toliau įkalnėje matyti krovininis automobilis judantis ta pačia kryptimi. Šalia kelio matyti automobilių kelių signaliniai stulpeliai, kelio žymėjimas. 2020-06-24 20:54:40 dešinėje pusėje, šalia kelio informacinis kelio ženklas ( Nr.618) – „Atstumų rodyklė“, nurodant, kad iki Alytaus 31 kilometras. Vaizdas dėl priekyje važiuojančio automobilio – nuo kelio kairėje pusėje įrengtų kelių signalinių stulpelių iki dešinės kelio pusėje įrengtų kelių signalinių stulpelių. Matomo automobilio , v.nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo pradžia pagal šviesos signalus - 2020-06-24 20:54:45, o dešiniojo posūkio įspėjamojo signalo rodymo pradžia – 2020-06-24 20:54:46. Nei prieš stabdymo manevro pradžią, nei stabdymo manevro metu, nei vėliau, jokių kliūčių ant kelio važiuojamosios dalies, šalia kelio (nuo kelio kairėje pusėje įrengtų kelių signalinių stulpelių iki dešinės kelio pusėje įrengtų kelių signalinių stulpelių), nematyti. Matomo automobilio stabdymo metu matyti, kad automobilio svorio centras pasislenka į priekį (automobilio priekis pažemėja, o galinės dalis paaukštėja).
Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. 2020-06-24 krašto kelyje Antakalnis-Jieznas-Merkinė, 80 km, padaryto nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį (Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. pirminiame paaiškinime, surašant administracinio nusižengimo protokolą nurodė, kad parodė posūkį į dešinę, pristabdė ir užsuko. Skunde dėl priimto nutarimo, jis jau nurodė, kad „vaizdo įraše aiškiai matosi, kad tikrai prieš sukdamas į dešinę, iš anksto parodžiau posūkio signalą.“ Tačiau tuo pačiu skunde nurodoma nauja aplinkybė: ...“kad prieš parodant posūkio signalą buvau priverstas pristabdyti automobilį dėl ant kelio esančios kliūties ...“. Todėl lyginant pirminį V. M. paaiškinimą ir skunde nurodomas aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjas nevienodai ir nuosekliai nurodo aplinkybes ir tai vertinama, kaip pasirinkta gynybinė siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi teisę aktyviai gintis duodamas paaiškinimus, tačiau teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Liudytoja O. K. nurodė, kad ar pirma V. M. stabdė, ar pirma įjungė posūkio signalą, negali pasakyti, katė išbėgo anksčiau. Tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą iš paskui važiavusio policijos automobilio vaizdo fiksavimo įrangos, jokios katės nei ant kelio, nei vaizdo matymo zonoje (nuo kelio siganalinių stulpelių tiek į kairę, tiek į dešinę) nematyti. Liudytojos O. K. parodymų objektyvumu leidžia pagrįstai abejoti kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, pirmiausia tai byloje esantis vaizdo įrašas, o taip pat liudytojų Dariaus Laurinaičio ir Ingos Margelienės, vyriausieji patruliai, parodymai, kad jokių kliūčių priekyje važiavusiam automobiliui nebuvo. Šių liudytojų parodymai atitinka aplinkybėms, kurios fiksuotos ištirtame vaizdo įraše. Nagrinėjamu atveju V. M. administracinis nusižengimas taip pat buvo tiesiogiai užfiksuotas policijos pareigūnų (tiesiogiai matė patį įvykį), kurie nedelsdami ir surašė administracinio nusižengimo protokolą.
V. M. padarytas administracinis nusižengimas buvo padarytas per pakankamai trumpą laiko tarpą, o kiekvienas liudytojas įvykio aplinkybes matė iš skirtingų stebėjimo vietų. Liudytoja O. K., įgijusi teisę vairuoti transporto priemones ir turinti vairuotojo stažo, apie įspėjamojo posūkio signalo įjungimo momentą sprendė pagal sklindantį garsą (įjungus posūkio signalas garsiai spragsėjo automobilio salone), tačiau toks įrodymas yra išvestinis, t.y. pati liudytoja tiesiogiai posūkio šviesos signalo nei automobilio priekyje ar gale, nematė. Posūkio šviesos signalas matomas byloje pateiktame vaizdo įraše, o taip pat tiesiogiai tokias aplinkybes matė liudytojai D.Laurinaitis ir I.Margelienė.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. skunde akcentuoja, kad vyriausiasis patrulis Darius Laurinaitis su juo buvo išankstiniuose bloguose santykiuose, jis kaip pareigūnas buvo keletą kartų jį sustabdęs vairuojantį automobilį ir baudė.
Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis už priimtus sprendimus už 5 metus, V. M. buvo septynis kartus baustas už nusižengimus, susijusius su Transportu ir kelių ūkiu. Vyriausiasis patrulis Darius Laurinaitis tik vieną kartą, 2015-10-01 paskyrė V. M. nuobaudą už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 124(1) straipsnio 8 dalyje (vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo), o kitais atvejais nuobaudas skyrė kiti įgalioti policijos pareigūnai.
Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo (toliau- Įstatymo) 5 straipsnio 1 dalį policijos uždaviniai yra ir nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; eismo automobilių keliais priežiūra. Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos (Patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 ir galiojo iki 2020-07-01) 22.1. papunktį policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai vairuotojas pažeidė KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti. Pagal ANK 589 straipsnio 49 punktą, dėl ANK 417 straipsnyje numatyto nusižengimo, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, policijos pareigūnai.
Teismui išreikalavus įrodymus apie Alytaus AVPK pajėgų išsidėstymą, 2020-06-24 laiku nuo 11.00 val. iki 22.00 val., policijos pareigūnai Darius Laurinaitis ir Inga Margelienė vykdė vyriausiųjų patrulių pareigas Alytaus, Lazdijų, Druskininkų savivaldybių teritorijose, todėl turėjo teisę patruliuoti ir vykdyti eismo automobilių keliais priežiūrą, stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai vairuotojas pažeidė KET. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad nurodyti vyriausieji patruliai vykdė jiems pavestas užduotis ir turėjo teisę stabdyti V. M. transporto priemonę ir tikrinti vairuotoją, kai įtarė, kad vairuotojas pažeidė KET.
Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis policijos pareigūnams. Todėl vyriausiasis patrulis Darius Laurinaitis, kaip statutinis valstybės tarnautojas, nežiūrint aplinkybių, kad jis anksčiau buvo surašęs administracinio nusižengimo protokolą ar priėmęs pagal jam suteiktus įgaliojimus skirti administracinę nuobaudą, turėjo pareigą vykdyti jam įstatymuose nustatytas policijos vyriausiojo patrulio funkcijas.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. birželio 24 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 52-ANR_ P-6373- 2020 V. M. surašė Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausioji patrulė Inga Margelienė, kurios kaip nurodė pareiškėjas, nepažįsta, jai jokių pretenzijų nepareiškė, išskyrus savo subjektyvų vertinimą apie nusižengimo aplinkybės: „ ... patrulė I.Margelienė melagingai protokole įrašė, kad nerodžiau posūkio signalo.“ Nutarimą šioje byloje yra priėmęs Alytaus AVPK Varėnos rajono PK Reagavimo skyriaus viršininkas Rimantas Platūkis, kuriam nušalinimai nebuvo pareikšti ir nereiškiami paduotame skundė dėl priimto nutarimo.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl pareigūno nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio pareigūno asmeninį tendencingumą. Siekiant konstatuoti objektyvųjį šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl institucijos, tiriant administracinį nusižengimą, ar jos pareigūno šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios pareigūno suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus nusižengimo bylą tiriantis ir nagrinėjantis pareigūnas stokoja nešališkumo, kaltininko požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas.
Policija yra institucija, turinti išimtinę teisę tirti ir nagrinėti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bausti kaltus asmenis (ANK 589 straipsnio 49 punktas, 590 straipsnis). Vien tai, kad vieną kartą policijos pareigūnas Darius Laurinaitis paskyrė administracinę nuobaudą, kuri dar ir yra įsiteisėjusi, savaime nerodo policijos pareigūno šališkumo. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai suabejoti policijos pareigūnų nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi.
Skunde V. M. nurodo, kad 2020-06-24 D.Laurinaitis nepagrįstai persekiojo tarnybiniu automobiliu, nurodydamas, kad važiavo „užlipęs man ant uodegos“.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir pasisako tik dėl skunde nurodomo motyvo, ar policijos pareigūnas neprovokavo padaryti nurodomą nusižengimą.
Liudytoju apklaustas Darius Laurinaitis nurodė, kad jis vairavo tarnybinį automobilį ir važiavo paskui automobilį, kurį vairavo V. M. iš paskos, turėdamas tikslą šį automobilį aplenkti, tačiau to padaryti negalėjo, nes priekyje važiuojantis automobilis važiavo lėtai, o lenkti buvo draudžiama, kadangi priešingų krypčių transporto srautus skyrė siaura ištisinė linija, kurią kirsti draudžiama.
KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais.Toks laiko tarpas būtų pakankamas laiku sustabdyti transporto priemonę, t.y. saugus atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės.
KET 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Pagal KET 135.3 papunktį vairuotojui draudžiama važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą, o pagal KET 135.4 papunktį - staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.
Nagrinėjamu atveju vairuotojui V. M. stabdant automobilį ir sukant į dešinę, paskui važiuojantis automobilis neatsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, neišvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ar kelkraštį, o tai reiškia, kad važiavo saugiu atstumu.
Pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. paaiškinimą teismo posėdyje, jis važiavo gerai žinoma kelio atkarpa, iš anksto buvo numatęs nuvažiavimo nuo kelio vietą (įsukti į senos degalinės aikštelę), važiavo pakankamai nedideliu greičiu (50 km/h), todėl iš paskos važiuojantis automobilis neįtakojo jo numatytų veiksmų įvažiavimui į aikštelę, nesudarė pagrindo didinti važiavimo greitį, staiga keisti važiavimo greitį ar staigiai stabdyti, t.y. pažeisti ar nesilaikyti kelių eismo taisyklių reikalavimų dėl įspėjamųjų signalų tvarkos naudojimo.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja Inga Margelienė nurodė, kad nuo V. M. vairuojamo automobilio važiavo 300-400 m atstumu. Tokios aplinkybės neatitinka tikrovės, bet neturi įtakos atstumo tarp automobilių vertinimui aukščiau nutartyje nurodytais motyvais. Automobilių kelių signalinių stulpelių techninių reikalavimų apraše ir įrengimo taisyklėse (TRAT SST 14) (patvirtinta Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014-02-20 įsakymu Nr.V-69) 2 priede yra nurodyta, kad magistraliniuose ir krašto keliuose kelių signaliniai stulpeliai įrengiami 50 m. vienas nuo kito atstumu (tam tikrais atvejais ir 100 m. atstumu). Pagal byloje pateiktą vaizdo įrašą matyti, kad atstumas tarp važiuojančių automobilių nebuvo didesnis negu nuo vieno iki kito, o priekyje važiuojančio automobilio stabdymo metu dar labiau sumažėjo.
Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-04 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019). Taigi bylą nagrinėjanti institucija turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.
Proceso dalyvio teisė reikšti prašymus, teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė dėl priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje pateikti užduotį specialistui, siekiant gauti išvadą ar tikrai jo veiksmuose susiformavo KET 86 punkto numatytas pažeidimas.
Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad specialios žinios – išsilavinimo, specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos būdu įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar kitos srities žinios, reikalingos ekspertiniam tyrimui atlikti. To paties įstatymo 25 straipsnio 2 dalis numato, kad teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis. Teismo ekspertai negali teikti išvadų teisiniais klausimais.
Nagrinėjamu atveju nereikalingos specialios žinios, nes pagal surinktus ir ištirtus įrodymus galima spręsti ir daryti išvadas dėl Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimo. Vairuotojo elgesys nagrinėjamoje situacijoje, vertinant ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).
ANK 12 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Tačiau nėra numatyta, kad padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį gali būti taikytos ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatos.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Skiriant nuobaudas turi būti nuodugniai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
V. M. nebuvo pakankamai atidus bei dėmesingas eismo dalyvis, todėl pažeidė KET 86 straipsnio reikalavimus, su padarytu nusižengimu nesutinka. Nagrinėjant bylą nebuvo nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą apie V. M. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, jis negali būti laikomas drausmingu vairuotoju, kadangi daro nusižengimus (pažeidimus), susijusius su transportu ir kelių ūkiu. Jokių kitų išskirtinių aplinkybių, V. M. charakterizuojančių išskirtinai teigiamai, pateiktoje bylos medžiagoje nėra, todėl nukrypti nuo sankcijoje įtvirtintos baudos nuobaudos vidurkio, nutarimą priėmęs pareigūnas neturėjo pagrindo, kaip to nenustatė ir teismas išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą.
Pagal KET reikalavimus privaloma vairuotojo pareiga įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais arba ranka (KET 82 punktas) ir įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru), t.y. nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Įstatymų leidėjas, siekdamas, jog būtų išvengta sunkesnių pasekmių, ir numatė administracinę atsakomybę vairuotojams už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimus. Jeigu KET 126 punkte numatyta, jog rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas, tai reagavimo laikas paskui važiuojančio automobilio net ir viena sekunde vėliau įspėjamojo signalo rodymui prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru), yra svarbus ir nemažareikšmis.Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme ar kituose teisės aktuose įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.
Nagrinėjant skundą dėl priimto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo buvo gautas liudytojos O. K. prašymas ją pakartotinai iškviesti ir apklausti liudytoja, kadangi nenurodė visų jai žinomų aplinkybių, tačiau konkrečiai kokias aplinkybes galėtų papildomai nurodyti nagrinėjant šį skundą, nenurodė.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 583 straipsnis numato, kokias teises turi liudytojas ir liudytojui nesuteikta teisė prašyti jį pakartotinai apklausti.
Liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės (ANK 581 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant šį skundą buvo tikrinama ar teisėtai ir pagrįstai buvo priimtas nutarimas dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, o ne dėl kitų administracinių nusižengimų (pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis V. M. yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nagrinėjama administracinio nusižengimo byla pagal ANK 508 straipsnį). Liudytoja O. K. buvo apklausta dėl priimto nutarimo, pareiškėjas V. M. turėjo teisę užduoti klausimus liudytojai. Pagal liudytojai suteiktas teises (ANK 583 straipsnis) jai nesuteikta teisė vertinti kitų liudytojų duodamų parodymų. Papildomai liudytoju apklausiamas asmuo, jeigu nagrinėjimo metu paaiškėja, kad jam gali būti žinomos naujos aplinkybės dėl nagrinėjamo skundo. Šiuo atveju liudytoja O. K. buvo apklausta ir davė išsamius parodymus dėl tų aplinkybių, kurias jis žino dėl posūkio signalo įjungimo momento, automobilio stabdymo manevro. Asmuo, įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, turtintis vairuotojo stažą, išsamiau ir kvalifikuočiau gali nurodyti aplinkybes dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų vykdymo.
Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.
Teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis ANK nuostatomis, nepažeidžiant jo reikalavimų, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištyrus bei įvertinus visas įvykio aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 642 straipsnio 6 dalimi,
n u t a r i a :
palikti 2020-07-28 Alytaus AVPK Varėnos rajono PK Reagavimo skyriaus viršininko Rimanto Platūkio nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-914-2020, kuriuo V. M., pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje nepakeistą ir skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo (nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo) dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.
Teisėjas Dalis Žilionis