ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ZAO „Russkije proteiny“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d.  nutarties, sprendžiant ieškovo ZAO „Russkije Proteiny“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metaloidas“, tretiesiems asmenims K. D., Ž. K., V. V. ir V. P. dėl 2010-09-01 skolos perkėlimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo nesudaryta, priėmimo klausimą. 

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas ZAO „Russkije Proteiny“ pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Metaloidas“, tretiesiems asmenims K. D., Ž. K., V. V., V. P. dėl 2010-09-01 skolos perkėlimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo nesudaryta. Ieškiniu atsakovei ieškovas prašo pripažinti nesudaryta 2010-09-01 skolos perkėlimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir  pasiūlė ieškovui ieškiniu kreiptis į Šiaulių apygardos teismą.

3.       Teismas sprendė, kad pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio. Teismas pažymėjo, jog nors ieškovas ir neprašo taikyti restitucijos, tačiau tam tikrais atvejais, tenkinus ieškinį dėl sandorio nuginčijimo, ieškovas, nors ir neatgauna jokio turto, tačiau įgyja turtinę naudą, taigi tokio pobūdžio reikalavimas, kurio tenkinimas net ir netaikius restitucijos sukuria ieškovui tam tikro dydžio turtinę naudą, laikomas turtiniu reikalavimu, kurio suma lygi ieškovo siekiamos gauti turtinės naudos dydžiui.

4.       Teismas pažymėjo, jog vertinant ieškovo argumentus dėl neturtinio ieškinio reikalavimo dėl sutarties pripažinimo nesudaryta svarbi yra aplinkybė, ar ieškovas yra ginčijamos sutartis šalis ir kokių tikslų jis siekia. Nors ieškovas nurodo, kad ieškiniu siekia pašalinti teisinį netikrumą ir neapibrėžtumą, tačiau ginčijamas sutarties sudarymo faktas tarp galimų sutarties šalių - šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovės. Teismas sprendė, jog ieškovas, reikalaudamas pripažinti sutartį esant nesudaryta, iš esmės gina savo sutarties šalies interesus, kad galimai išvengtų turtinės prievolės.

5.       Teismas vertino, kad, galimai atmetus ieškovo reikalavimą šioje byloje, ieškovui tektų grąžinti gautas sumas V. P., o ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta V. P. turtinė reikalavimo teisė į ieškovą. Ieškovo ZAO „Russkije Proteiny“ ieškinio tenkinimo atveju tai sukeltų teisines pasekmes civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl restitucijos, sugrąžinant įmonei nustatytas pinigų sumas. Teismas pripažino, kad restitucijos nebuvimas šioje byloje nereiškia nesant turtinio intereso, nes tai nebūtinai turi būti tik ieškovui tiesiogiai grąžintinos sumos, o turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus.

6.       Teismas sprendė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakytina priimti ieškinį kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui dėl turtinio reikalavimo ieškinio sumos (3 487 583,00 JAV dolerių). 

7.       Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl 2010-09-01 sutarties nagrinėjamas Rusijos Federacijos Belgorodo arbitražo teisme. Pažymėjo, jog kai yra pradėtas arbitražo procesas, kuriame, be kita ko, ginčijama arbitražo jurisdikcija, kvestionuojant arbitražinio susitarimo galiojimą, teismas, kuriam vėliau pateikiamas ieškinys dėl šio arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, turi atsisakyti priimti tokį ieškinį, o jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja po ieškinio priėmimo – palikti ieškinį nenagrinėtą, nes vienu metu negalimi du procesai (arbitražo ir teismo) dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Atskiruoju skundu ieškovas ZAO „Russkije proteiny“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, ieškovo ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Šiaulių apylinkės teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie arbitražinį susitarimą. 2010-09-01 skolos perkėlimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)taip pat nėra nuostatų apie arbitražinį susitarimą. Rusijos Federacijos Belgorodo arbitražo teismas yra Rusijos Federacijos teisminės valdžios dalis. Minėtas teismas nagrinėja komercinius ginčus tarp verslo subjektų, tačiau kreipiantis į šį teismą nebūtinas arbitražinis susitarimas. Todėl Šiaulių apylinkės teismo išvada, kad kreipimasis į Belgorodo arbitražo teismą patvirtina arbitražinio susitarimo egzistavimą, nepagrįsta jokiais duomenimis. 

8.2.                      Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas ginčija sutarties sudarymo faktą, t. y. ginčija atsakovės turtinę teisę gauti iš jo paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą, teigdamas, kad sutartyje nurodytų pinigų negavo, t. y. paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Atmetus ieškinį, ieškovui liktų turtinė pareiga. Ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovės turtinio reikalavimo teisė ir dėl to atsakovė patirtų turtinių praradimų. Tačiau ieškovui su ieškiniu pateikus įrodymus, kad UAB „Metaloidas“ direktorė 2010-09-01 skolos perkėlimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirašė, teismas nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta sutartis, dėl kurios ieškovui gali atsirasti kokios nors prievolės. Šiuo atveju įrodyti, kad sutartis buvo sudaryta, pareiga tenka tuo suinteresuotai sutarties šaliai.

8.3.                      Šiuo atveju ieškovas nesiekia taikyti restitucijos, priteisti pinigines lėšas ir ieškiniu siekia pašalinti nusikaltimu dėl sutarties suklastojimo sukeltą teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą, todėl tai atitinka kasacinio teismo praktiką, kai proporcinis žyminis mokestis netaikomas, o reikalavimas pripažįstamas neturtiniu.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2,6 punktų pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl ieškinio teismingumo

11.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). 

12.       Teismingumas yra laikomas viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.

13.       CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismų kompetenciją nustato įstatymas. Bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencija atribojama rūšinio teismingumo taisyklėmis, kurios yra imperatyvaus pobūdžio. Šių taisyklių privalo laikytis tiek teismai, tiek ginčo šalys. Esant imperatyviosioms rūšinio teismingumo taisyklėms, ginčo šalys neturi teisės rinktis, į kurį teismą kreiptis. Jos privalo kreiptis į tą teismą, kuriam byla yra teisminga pagal rūšinio teismingumo taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2007).

14.       CPK 26 straipsnis numato, jog visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta rūšinio teismingumo taisyklė, nustatanti pirmąja instancija nagrinėjamų civilinių bylų, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, teismingumą apygardų teismams, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. CPK 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.

15.       Apeliantas teigia, kad ieškovui su ieškiniu pateikus įrodymus, kad UAB „Metaloidas“ direktorė 2010-09-01 skolos perkėlimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirašė, teismas nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta sutartis, dėl kurios ieškovui gali atsirasti kokios nors prievolės. Šiuo atveju įrodyti, kad sutartis buvo sudaryta, pareiga tenka tuo suinteresuotai sutarties šaliai. Ieškovas nesiekia taikyti restitucijos, priteisti pinigines lėšas ir ieškiniu siekia pašalinti nusikaltimu dėl sutarties suklastojimo sukeltą teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą, todėl tai atitinka kasacinio teismo praktiką, kai proporcinis žyminis mokestis netaikomas, o reikalavimas pripažįstamas neturtiniu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.

16.       Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinumą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

17.       Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2008). Pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009).

18.       Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu atsakovei UAB „Metaloidas“, tretiesiems asmenims K. D., Ž. K., V. V., V. P. prašo pripažinti nesudaryta 2010-09-01 skolos perkėlimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „Metaloidas“ , UAB „Eikla“ ir ZAO „Russkije proteiny“, kurioje nurodyta, kad UAB „Metaloidas“ perkelia savo 3 487 583,00 JAV dolerių skolą kreditoriui UAB „Eikla“ naujajam skolininkui ZAO „Russkije proteiny“. Restitucijos taikyti ieškovas neprašo. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad  apie šią skolos perkėlimo sutartį ieškovas sužinojo gavęs pranešimą iš Rusijos Federacijos Belgorodo srities arbitražo teismo apie tai, jog šiam teismui trečiasis asmuo V. P. 2021-03-15 pateikė ieškinį dėl skolos ir netesybų priteisimo iš ieškovo šios sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, reikalaudamas pripažinti sutartį esant nesudaryta, iš esmės gina savo sutarties šalies interesus, kad galimai išvengtų turtinės prievolės. Teismui atmetus ieškovo reikalavimą šioje byloje, ieškovui galimai tektų grąžinti gautas sumas V. P., o ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta V. P. turtinė reikalavimo teisė į ieškovą. Vadinasi, tokio pobūdžio ieškinio reikalavimas, kurio tenkinamas net ir netaikius restitucijos sukuria ieškovui turtinę naudą (būtų panaikinta V. P. turtinė reikalavimo teisė į ieškovą), taip pat laikomas turtiniu reikalavimu, kurio suma lygi ieškovo siekiamos gauti turtinės naudos dydžiui. Apelianto argumentai, kad jis nesiekia taikyti restitucijos, priteisti pinigines lėšas ir ieškiniu siekia tik pašalinti nusikaltimu dėl sutarties suklastojimo sukeltą teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą, nekeičia teisinės situacijos.

19.       Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimai laikytini turtiniais bei taikė civilinių bylų rūšinio teismingumo taisykles, dėl ko pagrįstai nurodė ieškinio reikalavimą esant teismingą apygardos, o ne apylinkės, teismui.  

20.       Skundžiama nutartimi taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl reikalavime nurodytos 2010-09-01 sutarties ginčas nagrinėjamas Rusijos Federacijos Belgorodo arbitražo teisme, todėl taikytinas CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas, kur numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstais vertina atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreipimasis į Belgorodo arbitražo teismą patvirtina arbitražinio susitarimo egzistavimą, nepagrįsta jokiais duomenimis.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2010-09-01 skolos perkėlimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nuostatų apie arbitražinį susitarimą. Kitokių duomenų apie arbitražinį susitarimą prie ieškinio taip pat nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo V. P. yra kreipęsis į Belgorodo arbitražo teismą, nepatvirtina arbitražinio susitarimo tarp šalių egzistavimo. Todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir šiuo pagrindu, t. y. CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktu.  

Dėl procesinės bylos baigties

22.       Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, tačiau pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimai laikytini turtiniais ir teisingai nurodė ieškinio reikalavimą esant teismingą apygardos, o ne apylinkės teismui bei pagrįstai atsisakė ieškovo ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Dėl to skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                         Lina Muchtarovienė