Civilinė byla Nr. 2-8341-996/2021

      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14979-2020-3

      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1;

 (S)

      1.3.5.3.2; 1.3.5.3.3; 3.2.6.1; 3.4.1.7     

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 3 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovui R. L.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PALINK“ atstovui advokatui Tomui Bagdanskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PALINK“ dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

 R. L. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. I, b. l. 1–4) uždarajai akcinei bendrovei „PALINK“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. DGKS-2621 darbo byloje Nr. APS-131-3889 (toliau – sprendimas) ir prašydamas priteisti jam iš atsakovės 824 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio dienomis ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose (t. I, b. l. 1–4, 153–156) nurodė, kad pagal 2019 m. rugsėjo 17 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. 554/484 buvo priimtas dirbti pas atsakovę mėsininku, faktinė jo darbo vieta buvo įmonės valdomose patalpose, parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), D. R., darbo sutartimi darbdavė įsipareigojo mokėti jam kas mėnesį 810 Eur darbo užmokestį, darbo sutartyje nustatyta, kad jam bus taikoma suminė darbo laiko apskaita, 36 val. per savaitę, konkretizuojant pamainos trukmę darbo grafike. Teigė, kad darbdavė tinkamai nevykdė viršvalandinio darbo apskaitos bei apmokėjimo, žiniaraštyje tinkamai nenurodė jo faktiškai dirbto laiko bei atitinkamai neapmokėjo jam už faktiškai dirbtą laiką, darbdavė nevykdė savo pareigos tinkamai pildyti darbo laiko apskaitos dokumentus, juos pildė formaliai, neatsižvelgdama į faktinę padėtį. Pabrėžė, kad visais atvejais viršvalandinį darbą ne pagal savo grafiką bei išeiginėmis dienomis jis dirbo pagal darbdavės nurodymą bei jai žinant, tą patvirtina higienos kontrolės lapai (higienos kontrolės lapuose pasirašydavo darbuotojai kai ateidavo į darbą) bei liudytojų parodymai. Nurodė, kad faktiškai jo viršvalandinį darbą sudarė: 1) 2019 m. rugsėjo mėnesį jis dirbo 7 dienas, iš jų 6 dienas dirbo po 8 valandas, 1 dieną – 11 valandų, tai sudaro 59 valandas, darbdavė faktiškai nenurodė dirbto laiko apskaitos dokumentuose, nurodė tik 49 valandas, taigi, už 10 valandų darbo liko nesumokėta 112 Eur; 2) 2019 m. spalio mėnesį jis dirbo 19 dienų, iš jų 4 dienas dirbo savo poilsio dienomis, dirbo pamainomis po 10 valandų už V. K. (V. K.), kuris nedirbo dėl ligos 2019 m. spalio mėnesio 12–15 dienomis, darbo grafikas liko be darbdavės pakeitimų, taigi, jam nesumokėta 488 Eur už viršvalandinį darbą poilsio dienomis 40 valandų; 3) 2019 m. lapkričio mėnesį jis dirbo pagal savo darbo grafiką 16 dienų ir 1 dieną dirbo papildomai ne pagal darbo grafiką, faktiškai buvo sumokėta už 14 dienų, taigi, darbdavė neapmokėjo jam už 2 dienas už 20 darbo valandų – 112 Eur bei už 1 viršvalandinio darbo dieną 10 valandų – 112 Eur; 4) 2019 m. gruodžio mėnesį jis dirbo 14 dienų be pietų pertraukos nuo 6 val. iki 18 val., grafike nurodyta nuo 6 val. iki 17 val., taigi, jam nesumokėta už 14 val. – 132,60 Eur, todėl, jo skaičiavimais, už viršvalandinį darbą atsakovė jam yra neapmokėjusi 957,60 Eur. Nurodė, kad žodžiu kreipėsi į darbdavę dėl viršvalandžių apmokėjimo, tačiau teigiamų sprendimų nesulaukė, nors vadovė žadėjo sumokėti, kadangi pajuto darbdavės nepasitenkinimą dėl jo keliamų reikalavimų, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu. Teigė, kad jis buvo atleistas iš darbo dėl darbo pareigų pažeidimo, paaiškindamas, jog 2020 m. balandžio 17 d. turėjo konfliktą darbe, darbdavės atstovai netikėtai patikrino jo spintelę pagalbinėse patalpose, mano, kad patikrinimas buvo atliktas dėl darbdavės nepasitenkinimo jo elgesiu, kadangi dėl tiesioginių darbo funkcijų vykdymo jokių priekaištų ar pastabų jis niekada neturėjo, spintele naudojosi su kitu darbuotoju, jokių įrodymų dėl galimos vagystės darbe rasta nebuvo, tačiau jis buvo sumuštas, traumuotas, po šio įvykio turėjo nedarbingumą. Paaiškino, kad naujo grafiko dėl 2019 m. spalio mėnesio sudaryta nebuvo, jokio dokumento jis nepasirašinėjo, darbo grafikas jam buvo sudaromas iš anksto prieš mėnesį. Teigė, kad jo kolega V. K. (V. K.), su kuriuo jis dirbo pamainomis, buvo netikėtai sunkiai sužalotas, jokių planų vykti į darbą pradžioje mėnesio vietoj kolegos neturėjo, todėl nebuvo pagrindo keisti darbo grafiką, šis kolega, 2019 m. spalio 12 d., neplanuotai neteko darbingumo dėl sužalojimo peiliu bei fiziškai negalėjo atvykti į darbą, todėl jis turėjo dirbti vietoje jo ir už tai jam darbdavė turėjo atitinkamai sumokėti. Pabrėžė, kad įmonės higienos lapai buvo įforminami kiekvieną dieną, kiekvienas darbuotojas juose pasirašė, jų paskirtis – įrodyti sanitarinių reikalavimų vykdymą parduotuvėje, pasibaigus mėnesiui higienos lapai išmetami, jie patvirtina, kad darbuotojai laikėsi sanitarinių normų įmonėje ir darbuotojų atvykimą į darbą.  

Teismo posėdžio metu ieškovas sukonkretino savo reikalavimą – nurodė, kad prašo iš atsakovės priteisti jam 956,60 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio dienomis su netesybomis bei paaiškino, kad byloje kelia reikalavimą dėl netinkamo atsiskaitymo su juo už 2019 m. rugsėjo–gruodžio mėn. Teigė kad jo tiesioginė vadovė buvo parduotuvės vadovė J. S., mėsos cecho vadovo nebuvo. Paaiškino, kad: 1) 2019 m. rugsėjo mėn. 23 d. pradėjęs dirbti darbo grafiko neturėjo, vadovė J. S. žodžiu nurodė jam rugsėjo mėn. dirbti kasdien, jis sekmadienį (2019 m. rugsėjo 29 d.) buvo paprašęs poilsio dienos ir tą dieną nedirbo, rugsėjo mėn. 6 dienas dirbo po 8 valandas, o vieną dieną (2019 m. rugsėjo 30 d.) dirbo 11 val., taigi, dirbo 59 val., o ne 49 val., kaip kad nurodė atsakovė, rugsėjo mėn. darbo grafikas jam buvo duotas pasirašyti tik spalio mėn., už 10 val. darbo rugsėjo mėn. jam neapmokėta, taigi, nesumokėta 56 Eur, taip pat 56 Eur už šį mėnesį prašo netesybų; 2) 2019 m. spalio mėn. dirbo 1–3, 8–19, 24–27 d. dirbo po 10 val., 12–15 d. dirbo savo poilsio dienomis už V. K. (V. K.) vadovės J. S. prašymu, jam nesumokėta už 10 val. darbo spalio 12 d., o spalio 13, 14, 15 d. pažymėtos 8 val., nors jis dirbo po 10 val., taigi, už spalio mėn. iš viso jam nesumokėta už 16 val.; 3) 2019 m. lapkričio mėn. dirbo nuo 1 d. ir dirbo po 4 dienas, tada 4 buvo poilsio dienos, dirbo po 10 val., nepažymėta, kad jis dirbo lapkričio 2 ir 4 d., tos dienos buvo grafike, bet pateiktas vadovės suklastotas grafikas, todėl už šias dienas neišmokėta jam 112 Eur ir mėnesio pabaigoje vieną dieną savo poilsio dieną 10 val. dirbo papildomai, tą dieną dirbo kartu su V. K. (V. K.), nes buvo atliekamas auditas, reikėjo sverti visą produkciją, jam buvo nurodyta dirbti, todėl už tą dieną neišmokėta 112 Eur; 4) 2019 m. gruodžio mėn. 5 dienas (3, 4, 5, 6, 11 d.) dirbo apytiksliai po 10 val. (kartais daugiau, kartais mažiau), o ne po 8 val., kaip kad nurodė atsakovė, todėl 10 val. dirbo viršvalandžius, juos dirbo vadovės J. S. žodiniu nurodymu, buvo prieškalėdinis laikotarpis, buvo daug darbo; ieškinyje neteisingai nurodyta, nes pietų pertraukas jis turėjo.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. I, b. l. 106–110).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose (t. I, b. l. 106–110, 172–173, t. II, b. l. 75–77) nurodė, kad ieškovas įmonėje darbo sutarties pagrindu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. dirbo mėsininko pareigose, parduotuvėje „IKI“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), D. R., jo darbo sutartis nutraukta 2020 m. gegužės 7 d. dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (neteisėto įmonės turto pasisavinimo ir fizinio smurto naudojimo prieš apsaugos darbuotoją), įmonė su darbuotoju yra tinkamai atsiskaičiusi. Dėl ieškovo 2019 m. rugsėjo mėnesį dirbto laiko paaiškino, kad ieškovas dirbo darbo grafike, su kuriuo jis buvo supažindintas pasirašytinai, nurodytomis dienomis ir laiku, ieškovo faktiškai dirbtas laikas, už kurį ieškovui buvo tinkamai apmokėta, buvo pažymėtas ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, darbo grafike nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 23–28 d. ir 30 d. ieškovas dirbo nuo 06.00 val. iki 14.00 val., darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad ieškovas minėtomis dienomis dirbo po 7 val. per dieną, taip pat suteikiant 1 poilsio valandą, įmonė neturi duomenų, taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pateikta informacija būtų neteisinga, t. y. kad 2019 m. rugsėjo mėn. žiniaraštyje būtų nenurodytos ar nurodytos ne visos ieškovo dirbtos valandos. Pabrėžė, kad darbuotojai nuo įrodinėjimo pareigos darbo bylose nėra atleidžiami. Dėl ieškovo 2019 m. spalio mėnesį dirbto laiko paaiškino, kad ieškovo darbo laiko apskaitos dokumentai patvirtina, jog ieškovas 2019 m. spalio mėnesį dirbo 18 dienų (o ne 19 dienų, kaip teigia ieškovas), už darbą minėtomis dienomis jam buvo tinkamai apmokėta, be to, ieškovas nepagrįstai teigia, jog 2019 m. spalio 13–15 d. jis dirbo ne pagal darbo grafiką (per poilsio dienas), nes ieškovo 2019 m. spalio mėnesio darbo grafike, kurį jis buvo pasirašęs, nurodyta, jog 2019 m. spalio 13–15 d. yra darbo dienos, todėl ieškovo reikalavimas už darbą šiomis dienomis papildomai sumokėti kaip už darbą per poilsį yra nepagrįstas, ir nors 2019 m. spalio mėnesį ieškovui darbo grafikas ir buvo pakeistas, apie darbo grafiko pakeitimą ieškovas buvo įspėtas laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatų, su darbo grafiko pakeitimu ieškovas sutiko, todėl darbo grafikas buvo pakoreguotas, o ieškovas pasirašytinai supažindintas su pakeistu darbo grafiku, taigi, ieškovas atvyko į darbą pagal atnaujintą spalio mėnesio darbo grafiką ir pagal atnaujintą darbo grafiką ieškovo faktiškai dirbtas laikas, už kurį ieškovui buvo tinkamai apmokėta, pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Dėl ieškovo 2019 m. lapkričio mėnesį dirbto laiko paaiškino, kad darbo grafikas ir darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina faktą, kad ieškovas 2019 m. lapkričio mėnesį dirbo 15 dienų (t. y. 14 dienų pagal darbo grafiką ir 1 dieną per poilsio dieną), taigi, ieškovas, teigdamas, kad lapkričio mėnesį jis dirbo 17 dienų remiasi nepasirašytu darbo grafiku ir higienos kontrolės lapu, tačiau šie ieškovo pateikti dokumentai negali būti laikomi pagrįstais ir tikrovę atitinkančiais dokumentais, kadangi, visų pirma, ieškovo pateiktas darbo grafikas nepatvirtintas darbuotojų parašais ir įmonės antspaudu, tai yra pavienis (atskiras) lapas, kurio kilmė ir šaltinis yra neaiškūs ir pats ieškovas Darbo ginčų komisijos posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti, iš kur gavo minėtą lapą, priešingai, įmonės pateiktas ieškovo 2019 m. lapkričio mėnesio darbo grafikas yra teisingas, būtent šį grafiką ieškovas patvirtino savo parašu. Pabrėžė, kad ieškovas 2019 m. lapkričio mėnesį 1 dieną dirbo per poilsį ir už darbą poilsio dieną ieškovui buvo sumokėta, tai patvirtina ieškovo 2019 m. lapkričio mėnesio atsiskaitymo lapelis, kuris, išmokėjus darbo užmokestį, ieškovui buvo įteiktas. Dėl ieškovo 2019 m. gruodžio mėnesį dirbto laiko paaiškino, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2019 m. gruodžio mėnesį dirbo 14 dienų be pietų pertraukos nuo 6 val. iki 18 val., tuo tarpu Darbo ginčų komisijai ieškovas nurodė, jog 2019 m. gruodžio mėnesį dirbo 15 dienų, už jas paskaičiuota 10 val. mažiau faktiškai išdirbto laiko, taigi, skirtingų aplinkybių nurodymas patvirtina, kad ieškovas neatsimena savo konkretaus dirbto laiko, o teigdamas, kad jam neva sumokėta ne už visą darbo laiką, nurodo bet kokią nepagrįstą informaciją, kuri iškreipia faktinius duomenis, remdamasis vien tik atsiminimais, kurie, akivaizdu, keičiasi; ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pateikti duomenys (kurie sutampa su darbo grafike pateikta informacija) patvirtina, jog ieškovas 2019 m. gruodžio mėn. dirbo 15 dienų – 5 dienas po 8 valandas, 10 dienų po 10 valandų, įmonė neturi duomenų, taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ši informacija būtų neteisinga, be to, 2019 m. gruodžio mėnesį, kaip ir visą kitą jo dirbtą laiką įmonėje, ieškovui buvo suteikta pietų pertrauka bei kitos specialios pertraukos po 10 minučių. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. gegužės 6 d. įvykusio teismo posėdžio metu pats ieškovas pripažino, jog pietų pertraukos jam buvo suteikiamos, taigi, ieškovo reikalavimai dėl tariamai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už darbą, dirbtą 2019 m. gruodžio mėn. priteisimo yra visiškai nepagrįsti ir atmestini (net neatsižvelgiant į tai, kad ieškovas darbo, dirbto per pietų pertraukas, neįrodinėjo ir absoliučiai jokiais įrodymais). Teigė, kad nors ieškovas kartu su ieškiniu pateikė higienos kontrolės lapus (spalio ir rugsėjo mėnesio), tačiau tokių higienos kontrolės lapų įmonė neturi, taip pat jie nebuvo pateikti Darbo ginčo komisijai, todėl įmonė negali patvirtinti jų autentiškumo, jie negali būti vertinami kaip tinkamas įrodymas byloje, be to, higienos kontrolės lapus, kuriuos ieškovas pateikė kartu su ieškiniu, ir tuos, kuriuos ieškovas pateikė Darbo ginčų komisijai, ir kurių parduotuvėje nebuvo, ieškovas neteisėtai pasisavino, o tokių neteisėtai gautų dokumentų tikrumas kelia abejonių, nes informacija šiuose dokumentuose (po neteisėto pasisavinimo) galėjo būti suklastota, pvz., ją pakoreguojant, prirašant naujus įrašus (lapuose matyti koregavimo ženklų), tikėtina, kad ieškovo pateiktuose higienos kontrolės lapuose galėjo likti tuščių eilučių, kuriose ieškovas galėjo įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, įrašant savo vardą, pavardę ir/arba paprašant kitų asmenų įrašyti kitų darbuotojų duomenis, todėl tokie abejonių dėl tikrumo keliantys ieškovo pateikti dokumentai negali būti laikomi įrodymais byloje. Pažymėjo, kad darbuotojų įrašai higienos kontrolės lapuose nėra kontroliuojami parduotuvės administracijos, patys higienos kontrolės lapai nėra prižiūrimi, todėl nėra pagrindo jais remtis byloje. Nurodė, kad ieškovo faktiškai dirbtas laikas, už kurį jam buvo tinkamai apmokėta, pažymėtas tiek darbo grafikuose, kurie yra su ieškovo parašais, tiek ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, įmonė neturi duomenų, taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darbo grafikuose ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateikta informacija būtų neteisinga, t. y. kad žiniaraščiuose būtų nenurodytos ar nurodytos ne visos ieškovo dirbtos valandos, priešingai, ieškovo pateikti duomenys ir informacija kelia abejonių dėl jų tikrumo. Atkreipė dėmesį į tai, kad visose įmonės valdomose parduotuvėse yra nustatytas 3 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos režimas, viršvalandinių darbų laikas už atskirus apskaitinio laikotarpio mėnesius nėra skaičiuojamas ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nėra išskiriamas (žymimas bendras faktiškai dirbtas laikas), o viršytos nustatytą darbo laiką valandos skaičiuojamos ir apmokamos tik apskaitinio laikotarpio pabaigoje. Kartu pastebėjo ir tai, kad darbuotojas V. K. (V. K.) 2019 m. spalio mėn. nedarbingumo pasiėmęs nebuvo. Nurodė, kad už tinkamą darbo laiko apskaitą parduotuvėje ir atsiskaitymą su darbuotojais ginčo laikotarpiu buvo atsakinga parduotuvės vadovė J. S., jokių duomenų apie tai, kad pastarasis asmuo būtų netinkamai vykdęs aptariamas (su darbo laiku/atsiskaitymu susijusias) pareigas įmonė neturi, dėl to ji laikosi pozicijos, jog byloje esantys darbo laiko apskaitos/atsiskaitymo dokumentai yra objektyvūs, juose užfiksuoti teisingi duomenys, su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Tomas Bagdanskis palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad higienos kontrolės lapai skirti vidinei kontrolei, jie apskaitomi nebuvo, niekas nekontroliavo daromų įrašų juose, ieškovas galėjo juos pildyti kaip nori, iš jų matyti, kad 2019 m. lapkričio 3 d. ieškovas yra prirašęs savo pavardę į tą pačią eilutę šalia kito darbuotojo pavardės, nors tokios pildymo praktikos nebuvo, be to, pagal pvz. darbo grafiką spalio mėn. ieškovas 1–2 d., 20 d. dirbo, už tai su juo atsiskaityta, o higienos kontrolės lapuose nėra įrašų, kad jis tą dieną būtų pasirašęs, todėl jais vadovautis negalima; ieškovas nėra reiškęs pretenzijų dėl netinkamo atsiskaitymo su juo.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. K. parodė, kad jau 26 metus dirba pas atsakovę regiono vadove, ji tvirtina parduotuvės vadovo parengtus pirminius darbo grafikus einamojo mėnesio 20 d. kitam mėnesiui, o kai daromi grafikų pakeitimai, juos tvirtina parduotuvės vadovas, su pirminiu darbo grafiku ir jo pakeitimais darbuotojus supažindina parduotuvės vadovas; parduotuvė, kurioje dirbo ieškovas, buvo jos pagrindinė parduotuvė, kurioje ji labai daug laiko praleisdavo, dirbdavo joje visada penktadieniais ir dar kai kuriomis kitomis dienomis, draugiškai bendraudavo su visais darbuotojais, jų klausdavo, kaip jiems sekasi, ar yra kokių klausimų, atvykdavo į parduotuvę ir tada, kai joje nebūdavo parduotuvės vadovės, kad darbuotojai galėtų atvirai pasikalbėti, ieškovas niekada nekėlė jokių klausimų; iš parduotuvės vadovės telefonu sužinojo, kad V. K. ligoninėje; parduotuvėje mėsininkai nuo 6 val. iki 22 val. nedirbdavo; higienos kontrolės lapus darbuotojai pasirašinėja nekontroliuojami, kartais juos pasirašo jie ir atgaline data, jais tikėti 100 proc. negalima, juose turi pasirašyti atėjęs į darbą darbuotojas, kad yra sveikas; parduotuvėje mėsos skyriaus vadovo nebuvo, ieškovas buvo pavaldus parduotuvės vadovei.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. S. parodė, kad nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2021 m. gegužės 29 d. dirbo pas atsakovę padalinio vadove, ieškovas jai buvo pavaldus, ieškovas pas ją nė karto nebuvo atėjęs su klausimais dėl darbo laiko ar pan.; darbo grafikus sistema sugeneruoja automatiškai, jei reikėdavo kažką keisti, ji keisdavo, pranešdavo apie tai darbuotojams; ieškovas nedirbdavo daugiau nei buvo nurodyta darbo grafike, kartais padaręs darbus išeidavo ir anksčiau, nebuvo jokių žodinių susitarimų su ieškovu dirbti daugiau nei grafike, darbuotojams, kurie sutinka dirbti daugiau, visada apmokami višvalandžiai ir tai žymima; kai sužinojo apie V. K. ligą, kad jis susižalojo, prašė ieškovo papildomai padirbėti, bet jis nesutiko, atsisakė ir nurodė dvi atsisakymo priežastis – jis turi slaugyti šeimos narį ir už asmenį, kuris išgerinėja, nedirbs, tuomet ieškojo darbuotojo, kaip visada tokiais atvejais, kitose parduotuvėse arba prašė pardavėjos iš kito skyriaus arba pati papildomai dirbo; higienos kontrolės lapus darbuotojai patys pasirašo kada nori, sumaišo jie ir datas, niekas nekontroliuoja, ką jie ten rašo, taip pat į lapo vieną eilutę niekas nepasirašinėja po du, parašai grafike reiškia, kad darbuotojai sutinka taip dirbti, kaip nurodyta grafike; sudarant darbo sutartį su ieškovu buvo kalbėta, kad jis 4 dienas dirbs, 4 ilsėsis, tačiau buvo nurodyta, kad gali keistis darbo grafikas ir gali reikėti dirbti ir kitokia tvarka, jį tai tenkino; mėsininkai iki 22 val. niekada nedirbdavo.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. M. parodė, kad jau 6 metus dirba pas atsakovę, dirba mėsos skyriaus cecho vadove, dirbo su ieškovu toje pačioje parduotuvėje, tuo metu mėsos cecho vadovo nebuvo ir ji jį kartais pavaduodavo, iš parduotuvės vadovės jai žinoma, kad V. K. buvo apie 2–4 d. ligoninėje, jai nėra žinoma, ar ieškovas tomis dienomis dirbo, mėsininkai atrodo, jog dirba nuo 6 val. iki 18 val., kai trūksta darbuotojų, ateina darbuotojai iš kitų parduotuvių padirbėti, kartais į pagalbą ateidavo kiti mėsininkai padirbėti parduotuvėje, paprašius parduotuvės vedėjai galima dirbti ir ilgiau, jos viskas darbas atsispindi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, vieną kartą ieškovas sakė, kad gavo mažiau darbo užmokesčio, visiems darbuotojams suteikiama 1 val. pietų pertrauka, taip pat ir mėsininkams, higienos kontrolės lapus pasirašo darbuotojai atėję į darbą nekontroliuojami administracijos.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. I. parodė, kad dirba pas atsakovę pamainos viršininke, dirbo kartu su ieškovu, apie pačią V. K. ligą jai nežinoma, pradžioje buvo sakyta, kad jis turi nedarbingumą, vėliau lyg paaiškėjo, kad nedarbingumo nebuvo, ieškovas dirbo vietoj V. K., bet tikslių dienų nepamena, darbo grafikus sudarinėjo parduotuvės vadovė J. S., mėsininkai dirbo nuo 6 val. iki 18 val., iki 22 val. niekada nėra jie dirbę, kai parduotuvės vadovės nebūdavo (šeštadieniais ir sekmadieniais) ji būdavo atsakinga ir surašydavo, jei kas neateidavo į darbą ar dirbdavo ilgiau, pirmadienį atėjusi vedėja suvesdavo jos pateiktus duomenis, viskas pildoma į darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir visada viskas darbuotojams apmokama, nėra girdėjusi jokių nusiskundimų dėl neatžymėto darbo laiko, jai nežinoma, kad būtų darbuotojai dirbę, tačiau jų darbas neatžymėtas.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. ieškovas ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 554/484, pagal kurią ieškovas pas atsakovę nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. pradėjo dirbti mėsininku parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), D. R. km., (duomenys neskelbtini) sen., susitarta dėl suminės darbo laiko apskaitos (t. I, b. l. 5–7), įmonėje nustatytas 3 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos režimas (t. I, b. l. 174–175), 2020 m. vasario 21 d. ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovės (t. I, b. l. 25–26), Darbo ginčų komisija sprendimu ieškovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodama, kad ieškovas neįrodė, jog dirbo nedeklaruotą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir dėl to neapmokėtą darbo laiką (viršvalandinį darbą bei darbą poilsio dienomis) (t. I, b. l. 100–103), ieškovas iš darbo pas atsakovę atleistas nuo 2020 m. gegužės 7 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 5, 6, 7 punktų pagrindu (t. I, b. l. 118–119).

DK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. DK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. DK 115 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.

DK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę.

DK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. DK 144 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių nekilo, kad ieškovas įmonėje darbo sutarties pagrindu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. dirbo mėsininko pareigose, parduotuvėje „IKI“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), D. R., tą patvirtina ir aukščiau aptarta bylos medžiaga, tačiau ieškovas teigia 2019 m. rugsėjo–gruodžio mėn. dirbęs ilgesnį laiką, nei kad yra užfiksavusi atsakovė, – ieškovas nurodo darbdavės nurodymu dirbęs tiek viršvalandžius, tiek savo poilsio dienomis, tačiau darbdavė už tai su juo nėra atsiskaičiusi – nėra išmokėjusi jam 956,60 Eur darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio dienomis su netesybomis, kartu pažymėdamas, kad byloje kelia reikalavimą dėl netinkamo atsiskaitymo su juo už 2019 m. rugsėjo–gruodžio mėn. Tuo tarpu atsakovės teigimu, ieškovo faktiškai dirbtas laikas, už kurį jam buvo tinkamai apmokėta, pažymėtas tiek darbo grafikuose, kurie yra su ieškovo parašais, tiek ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, įmonė neturi duomenų, taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darbo grafikuose ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateikta informacija būtų neteisinga. 

Byloje ieškovas savo dirbtą laiką, be kita ko, įrodinėja jo paties į bylą pateiktų higienos kontrolės lapų originalais, kuriuos jis išsinešė iš darbdavės. Teismas, įvertinęs liudytojų J. K., J. S., V. M. parodymus apie tai, kad higienos kontrolės lapus darbuotojai pasirašinėja patys be jokios administracijos kontrolės, ieškovo pateikti higienos kontrolės lapai buvo netgi laikomi pačiame mėsos skyriuje, kuriame ieškovas dirbo, higienos kontrolės lapai skirti vidinei kontrolei, jie apskaitomi nebuvo, jų turinio teisingumu visiškai pasitikėti negalima, be to, iš jų matyti, kaip kad teisingai pastebėjo atsakovės atstovas advokatas, 2019 m. lapkričio 3 d. (t. I, b. l. 15) ieškovas yra prirašęs savo pavardę į tą pačią eilutę šalia kito darbuotojo pavardės, nors tokios pildymo praktikos nebuvo, ką patvirtino liudytoja J. S., be to, pagal pvz. darbo grafiką spalio mėn. ieškovas spalio 1–2 d., 20 d. dirbo, už tai su juo atsiskaityta, o higienos kontrolės lapuose nėra įrašų, kad jis tomis dienomis būtų pasirašęs, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas galėjo higienos kontrolės lapus pildyti taip, kaip nori, jais vadovautis kaip įrodymais byloje negalima.

Dėl ieškovo 2019 m. rugsėjo mėnesį dirbto laiko pirmiausia pažymėtina, kad ieškovas dirbti pas atsakovę pradėjo nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. (dėl to ginčo tarp šalių nėra). Ieškovas teigia 2019 m. rugsėjo mėn. pirmąsias savo šešias darbo dienas dirbęs po 8 val., o vieną darbo dieną (2019 m. rugsėjo 30 d.) dirbęs 11 val., taigi, dirbo 59 val., o ne 49 val., kaip kad nurodė atsakovė, todėl, teigia, darbdavė už 10 val. darbo 2019 m. rugsėjo mėn. jam neapmokėjo. Matyti, kad 2019 m. rugsėjo mėn. darbo grafike, su kuriuo darbuotojas buvo pasirašytinai susipažinęs, (t. I, b. l. 120) vadinasi, žinojo, kada yra jo darbo dienos ir valandos, (kartu pastebėtina ir tai, kad nors ieškovas teigia, jog 2019 m. rugsėjo mėn. darbo grafikas jam buvo duotas pasirašyti tik 2019 m. spalio mėn., tačiau savo parašu jis pats patvirtino jam pateiktą darbo grafiką, vadinasi, sutiko su jame nuodyta informacija, jokių prierašų jis neatliko) nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 23–28 d. ir 30 d. ieškovas dirba nuo 06.00 val. iki 14.00 val. po 7 val. (suteikiant 1 val. pertrauką), 2019 m. rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (t. I, b. l. 36) pažymėta, kad ieškovas minėtomis dienomis dirbo po 7 val., įrodymų, kad ieškovo darbo laikas būtų buvęs kitoks 2019 m. rugsėjo mėn. byloje duomenų nėra, kaip ir nėra įrodymų, kad darbdavė būtų nurodžiusi darbuotojui dirbti daugiau valandų nei pažymėtosios, vadinasi, nėra pagrindo išvadai, kad su darbuotoju buvo netinkamai atsiskaityta už 2019 m. rugsėjo mėn.

Dėl ieškovo 2019 m. spalio mėnesį dirbto laiko ieškovas nurodė, jog 2019 m. spalio mėn. jis dirbo 1–3, 8–19, 24–27 d., dirbo po 10 val., 12–15 d. dirbo savo poilsio dienomis už V. K. (V. K.) vadovės J. S. prašymu, jam nesumokėta už 10 val. darbo spalio 12 d., o spalio 13, 14, 15 d. pažymėtos 8 val., nors jis dirbo po 10 val., taigi, už spalio mėn. iš viso jam nesumokėta už 16 val. Matyti, kad 2019 m. spalio mėn. darbo grafikas darbuotojui buvo pakeistas, su juo darbuotojas buvo pasirašytinai susipažinęs, (t. I, b. l. 121) vadinasi, žinojo, kada yra jo darbo dienos ir valandos (kartu pastebėtina ir tai, kad 2019 m. spalio mėn. darbo grafiko duomenų teisingumą darbuotojas savo parašu patvirtino lapkričio mėn., vadinasi, sutiko su jame nurodyta informacija, jokių prierašų jis neatliko), nurodyta, kad 2019 m. spalio 1–3, 8–11 d. ieškovas dirba nuo 06.00 val. iki 17.00 val. po 10 val. (suteikiant 1 val. pertrauką), 2019 m. spalio 13–18, 20 d. ieškovas dirba nuo 06.00 val. iki 15.00 val. po 8 val. (suteikiant 1 val. pertrauką), 2019 m. spalio 24–27 d. ieškovas dirba nuo 06.00 val. iki 17.00 val. po 10 val. (suteikiant 1 val. pertrauką), ta aplinkybė, kad spalio 12 d. V. K. (V. K.) nebuvo darbe neįrodo, kad ieškovas už jį tą dieną dirbo, kadangi, kaip nurodė liudytojos J. S., V. M., esant poreikiui mėsininkus pavaduodavo iš kitų parduotuvių pakviesti mėsininkai, be to, pasak liudytojos J. S., pardavėjos iš kito skyriaus kartais prašydavo pavadavimo arba pati papildomai dirbdavo esant poreikiui, o spalio 13–15 d. nebuvo pažymėtos kaip darbuotojo poilsio dienos, ką jis nepagrįstai teigia, 2019 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (t. I, b. l. 37) pažymėta tokia pati informacija kaip ir darbo grafike, įrodymų, kad ieškovo darbo laikas būtų buvęs kitoks 2019 m. spalio mėn. byloje duomenų nėra, kaip ir nėra įrodymų, kad darbdavė būtų nurodžiusi darbuotojui dirbti daugiau valandų (dienų) nei pažymėtosios. Ieškovo į bylą pateiktas kitokio turinio darbo grafikas (t. I, b. l. 8) yra niekieno nepasirašytas, juo teismas vadovautis pagrindo neturi, teismas vadovaujasi aukščiau aptartu paties ieškovo parašu patvirtintu jo darbo grafiku. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad su darbuotoju buvo netinkamai atsiskaityta už 2019 m. spalio mėn. 

Dėl ieškovo 2019 m. lapkričio mėnesį dirbto laiko ieškovas nurodė, jog 2019 m. lapkričio mėn. dirbo nuo 1 d. ir dirbo po 4 dienas, tada 4 buvo poilsio dienos, dirbo po 10 val., nepažymėta, kad jis dirbo lapkričio 2 ir 4 d., tos dienos buvo grafike, bet pateiktas vadovės suklastotas grafikas, todėl už šias dienas neišmokėta jam 112 Eur ir mėnesio pabaigoje vieną dieną savo poilsio dieną 10 val. dirbo papildomai, tą dieną dirbo kartu su V. K. (V. K.), nes buvo atliekamas auditas, reikėjo sverti visą produkciją, jam buvo nurodyta dirbti, todėl už tą dieną neišmokėta 112 Eur. Matyti, kad ieškovas 2019 m. lapkričio mėnesį dirbo 1 dieną per poilsio dieną 2019 m. lapkričio 1 d., už ką su juo tinkamai atsiskaityta (t. I, b. l. 38, 64)), 2019 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (t. I, b. l. 38) pažymėta, kad ieškovas dirbo po 10 val. lapkričio 1, 3, 8–10, 12, 17–20, 25–28 d., kas atitinka 2019 m. lapkričio mėn. darbo grafiką, kurį 2019 m. lapkričio 1 d. ieškovas patvirtino savo parašu (t. I, l. 122), įrodymų, kad ieškovo darbo laikas būtų buvęs kitoks 2019 m. lapkričio mėn. byloje duomenų nėra, kaip ir nėra įrodymų, kad darbdavė būtų nurodžiusi darbuotojui dirbti daugiau valandų (dienų) nei pažymėtosios. Ieškovo į bylą pateiktas kitokio turinio darbo grafikas (t. I, b. l. 10) yra niekieno nepasirašytas, juo teismas vadovautis pagrindo neturi, teismas vadovaujasi aukščiau aptartu ieškovo parašu patvirtintu darbo grafiku. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad su darbuotoju buvo netinkamai atsiskaityta už 2019 m. lapkričio mėn.

Dėl ieškovo 2019 m. gruodžio mėnesį dirbto laiko ieškovas pradžioje teismui nurodė, kad 2019 m. gruodžio mėnesį jis dirbo 14 dienų be pietų pertraukos nuo 6 val. iki 18 val., grafike nurodyta nuo 6 val. iki 17 val., taigi, jam nesumokėta už 14 val., vėliau teismo posėdžio metu jau teigė, kad vis dėlto pietų pertraukos jam būdavo suteikiamos, bet 2019 m. gruodžio mėn. 5 dienas (3, 4, 5, 6, 11 d.) dirbo apytiksliai po 10 val., nors kartu pats pripažino, kad kartais gal ir mažiau nei 10 val. dirbo, tačiau ne po 8 val., kaip kad nurodė atsakovė,  Darbo ginčų komisijai jis teikė dar kitokią poziciją dėl darbo gruodžio mėn., todėl darbuotojo nuolatinis pozicijos keitimas kelia abejones darbuotojo paaiškinimų patikimumu, tuo labiau, jo paaiškinimai nepagrįsti jokiais įrodymais byloje. Matyti, kad 2019 m. gruodžio mėn. darbo grafike, su kuriuo darbuotojas buvo pasirašytinai susipažinęs, (t. I, b. l. 123) vadinasi, žinojo, kada yra jo darbo dienos ir valandos, nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 3–6, 11 d. ieškovas dirba nuo 06.00 val. iki 15.00 val. po 8 val. (suteikiant 1 val. pertrauką), 2019 m. gruodžio 12–14, 19–22, 28–30 d. ieškovas dirba nuo 06.00 val. iki 17.00 val. po 10 val. (suteikiant 1 val. pertrauką), 2019 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (t. I, b. l. 39) pažymėta tokia pati informacija kaip ir darbo grafike, įrodymų, kad ieškovo darbo laikas būtų buvęs kitoks 2019 m. gruodžio mėn. byloje duomenų nėra, kaip ir nėra įrodymų, kad darbdavė būtų nurodžiusi darbuotojui dirbti daugiau valandų (dienų) nei pažymėtosios, vadinasi, nėra pagrindo išvadai, kad su darbuotoju buvo netinkamai atsiskaityta už 2019 m. gruodžio mėn.

Svarbu pastebėti tai, kad byloje nėra įrodymų (to neteigė ir pats ieškovas), kad darbo santykių eigoje ieškovas būtų kėlęs klausimus dėl netinkamo su juo atsiskaitymo kiekvieną mėnesį keturis mėnesius iš eilės nuo jo įsidarbinimo pas atsakovę dienos, tuo labiau, kai regiono vadovė J. K. su darbuotojais pasikalbėti atvykdavo papildomai ir tuo metu, kai nebūdavo parduotuvės vadovės, taip sudarydama darbuotojams jaukią atmosferą išsakyti situaciją darbe, išdėstyti nusiskundimus, tačiau, kaip parodė liudytoja J. K., ieškovas niekada nesiskundė jai dėl netinkamo atsiskaitymo su juo, o jos santykiai su darbuotojais buvo šilti, todėl, akivaizdu, nesutinkantis su apmokėjimu darbuotojas būtų savo nuoskaudas jai išsakęs. Be to, liudytoja pamainos viršininkė R. I. parodė, kad jai nėra žinomas joks atvejis, kad kuriam nors darbuotojui būtų sužymėtos ne visos jo dirbtos valandos/dienos ar būtų netinkamai atsiskaityta. Kartu pažymėtina ir tai, kad jei darbuotojas savo iniciatyva pasilieka darbe ilgiau ar pamiršęs apie darbo grafiko pakeitimus atvyksta į darbą savo poilsio dieną, už tai darbdavė neturi darbuotojui mokėti darbo užmokesčio, nes nėra darbdavės nurodymo dirbti daugiau ar ilgiau.

Išsamiai įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus teismas daro išvadą, kad ieškovo faktiškai dirbtas laikas, už kurį jam buvo tinkamai apmokėta, pažymėtas tiek darbo grafikuose, kurie yra su ieškovo parašais, tiek darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, ieškovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, kad darbo grafikuose ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateikta informacija būtų neteisinga, taigi, nėra pagrindo tenkini ieškovo reikalavimo dėl 956,60 Eur darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio dienomis su netesybomis priteisimo. 

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo jos patirtas jį atstovavusiam advokatui sumokėtas 1 787,33 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (t. II, b. l. 51, 58–62, 82–88, 106–109). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovei iš ieškovo 1 787,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo R. L. ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. DGKS-2621 darbo byloje Nr. APS-131-3889 laikyti netekusiu galios.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PALINK“ (į. k. 110193723) iš ieškovo R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 787,33 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų ir trisdešimt trijų euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                   Ieva Stanislovaitienė