Civilinė byla Nr. e2A-1914-852/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02983-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.5.1.2.2

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 17 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. N., J. R., V. M. ir A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. N., J. R., V. M. ir A. N. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Ąžuolas–2“ dėl bendrijos narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, notarė Vaidota Majūtė.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai A. N., J. R., V. M. ir A. N. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančiu SB „Ąžuolas–2“ narių susirinkimo, įvykusio 2022 m. liepos 2 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta nauja SB „Ąžuolas–2“ įstatų redakcija ir panaikinti jos registraciją Juridinių asmenų registre. Ieškovai nurodė, kad jie nėra SB „Ąžuolas–2“ nariai, tačiau jie turi nuosavybės teises į žemės sklypus bendrijoje. Bendrijos narių susirinkimas, įvykęs 2022 m. liepos 2 d., patvirtino naują SB „Ąžuolas–2“ įstatų redakciją. Naujos redakcijos įstatai 2022 m. rugpjūčio 16 d. įregistruoti Juridinių asmenų registre. Sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti įstatai, kuriuose yra įstatymams prieštaraujančių, ne bendrijos narių ir bendrijos narių teises pažeidžiančių nuostatų, taip pat, kuris priimtas galimai pažeidžiant Sodininkų bendrijų įstatyme (toliau – SBĮ) nustatytą susirinkimo sušaukimo procedūrą ir sprendimų priėmimo tvarką, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Įstatų II dalis reglamentuoja bendrijos veiklos tikslus. Įstatų 12.1. papunktyje įtvirtintas tikslas įgyvendinti bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, pažeidžia SBĮ 3 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad bendrijos tikslas – įgyvendinti sodininkų, t. y. tiek bendrijos narių, tiek kitų asmenų, turinčių bendrijoje žemės sklypus, bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Įstatų 13 punkte numatyta, kad bendrija vykdo šiuos uždavinius: <...>13.6. papunktyje nustatyta, kad bendrija visuomenei naudingais tikslais rūpinasi aplinkos apsauga mėgėjų sodo teritorijoje ir jai priskirtose teritorijose, organizuoja talkas aplinkai tvarkyti. Įstatų 13.6. papunktis prieštarauja SBĮ 2 straipsnio 5 daliai, kuri apibrėžia mėgėjų sodo teritoriją, kaip mėgėjų sodininkystei skirtą teritoriją ir, be teisėto pagrindo, suteikia bendrijai teisę savo uždavinius įgyvendinti už mėgėjų sodo teritorijos ribų. Taip pat prieštarauja SBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktui, kuris draudžia bendrijai bendrijos pajamas skirti kitai, negu yra nustatyta bendrijos įstatuose, veiklai. Įstatų IV dalis reglamentuoja narystės bendrijoje sąlygas, narių ir kitų asmenų teises ir pareigas. SBĮ 221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitų asmenų teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos vidaus tvarkos taisyklės. Pažeidžiant šį reikalavimą, įstatuose nėra įtvirtintos SBĮ nustatytos kito asmens teisės, pvz. įstoti į bendriją; kartu su šeimos nariais naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeidžiant kitų mėgėjų sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų; teikti siūlymus dėl bendrosios nuosavybės objektų, kurių bendraturčiais yra, valdymo ar būklės pagerinimo, pritarti ar argumentuotai nepritarti bendrijos valdymo organų siūlymams dėl lėšų, skiriamų bendrojo naudojimo objektų, bendrojo naudojimo žemės priežiūros organizavimui, eksploatavimui ar modernizavimui, dydžio ir poreikio, gauti raštu bendrijos pirmininko motyvuotus atsakymus dėl savo siūlymų; laiduojama teisė nedalyvauti bendrijos projektuose įsigyjant naujus bendrosios dalinės nuosavybės objektus; teisę apskųsti bendrijos valdymo organų sprendimus. Tačiau, pažeidžiant SBĮ 221 straipsnio 1 dalį, SBĮ 221 straipsnio 2 dalį ir etc. įstatuose kitiems asmenims nustatytos pareigos, kurios nėra nustatytos nei SBĮ, nei kitais įstatymais: 25.2. mokėti infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestį, jei tokį mokestį nustatė bendrijos narių susirinkimas, 25.3. mokėti kitas įmokas, jei tokias nustatė bendrijos narių susirinkimas, 26 p. <...> be bendrijos valdybos leidimo savavališkai nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti mėgėjų sodo teritorijos bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų. Įstatų V dalis reglamentuoja dokumentų ir kitos informacijos apie sodininkų bendrijos veiklą pateikimo nariams ir kitiems asmenims tvarką. Šios įstatų dalies 28-36 punktų nuostatų visuma, tiek, kiek nėra numatyta galimybė gauti dokumentų, susijusių su bendrijos veikla, kopijas, bendrijos susirinkimų sprendimų ir valdybos sprendimų kopijų, leista tik susipažinti su kai kuriais dokumentais, apriboja tiek bendrijos narių, tiek ne bendrijos narių teisę gauti informaciją apie bendrijos narių susirinkimo nustatytas įmokas, kurias jie privalo sumokėti pagal šį ir kitus įstatymus. Be to, įstatai dalyje, kurioje nėra numatyta kito asmens teisė gauti informaciją apie bendrijos narių susirinkimo priimtus sprendimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiūra, susipažinti ir gauti kopijas dokumentų, susijusių su kitiems asmenims nustatytomis įmokomis, bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiūra, apriboja kitų asmenų – žemės sklypų savininkų teisę į informaciją pagal SBĮ 221 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Įstatų VI dalyje reglamentuojama priėmimo į bendrijos narius, išstojimo ir pašalinimo iš bendrijos narių sąlygos ir tvarka. Šios įstatų dalies 46 punkte yra įtvirtinta kito asmens pareiga, kuri nėra nustatyta įstatymu – pareiga apmokėti už bendrijos valdymo organo atliekamo sodininkų bendrijos, kaip juridinio asmens, administravimą. Tokiu būdu, be teisėto pagrindo ne bendrijos nariams įteisinamas mokestis ne tik už bendrijos organų veiklą organizuojant bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, bet jie įpareigojami apmokėti ir už kitą bendrijos valdymo organų vykdomą veiklą, kuri nėra susijusi su bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Įstatų 62 punkte nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimo priimti sprendimai (protokolai) registruojami ir skelbiami bendrijos skelbimų lentose ar šių įstatų 29 punkte nurodytais būdais. Tokia sprendimų skelbimo tvarka ydinga, neužtikrina galimybės operatyviai susipažinti su susirinkimo priimtais sprendimais. Aukščiausio bendrijos organo, taip pat valdymo organo – valdybos sprendimai turi būti skelbiami bendrijos interneto svetainėje. Įstatų 88 punkte,  kuriame įtvirtinta bendrijos nario pareiga dalyvauti talkose ir už nedalyvavimą talkoje, yra numatyta baudinio pobūdžio įmoka, kuri galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsniui. Iš sodininkų bendrijos narių ieškovai sužinojo, kad kai kurie iš bendrijos narių nebuvo informuoti raštu arba pasirašytinai, arba elektroninių ryšių priemonėmis apie šaukiamą susirinkimą (pažeista SBĮ 16 straipsnio 3 dalis), jie iki šiol nematė įstatų. Susirinkime, kuriame buvo pritarta įstatams, galėjo dalyvauti ir balsuoti tokios teisės neturintys asmenys, t. y. ginčijamas sprendimas galėjo būti priimtas tokios teisės neturinčių asmenų balsais. Balsavimas susirinkime vyko „prieš“ sprendimą, o ne „už“ sprendimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsniui galimai prieštarauja ir bendrijos narių teises galimai pažeidžia ir Įstatų 44 punktas, 44.3., 44.4., 44.5 ir 47.7 papunkčiai, kurie sudaro kliūtis asmeniui, turinčiam įsiskolinimus, išstoti iš bendrijos. Įstatymams taip pat galimai prieštarauja ir kiti įstatų punktai: įstatų 51.8 papunktis, numatantis per trumpą bendrijos narių susirinkimų protokolų saugojimo laikotarpį, 68.5 papunktis, kuris suteikia teisę valdybai sudaryti metinę finansinę atskaitomybę ir ją pateikti bendrijos narių susirinkimui, tačiau neįtvirtina įstatymuose nustatytų finansinės atskaitomybės reikalavimų, finansinės atskaitomybės atitikimo finansinės apskaitos vykdymo principams, 68.11 papunktis, kuriuo priėmimo ir pašalinimo į/iš bendrijos narius klausimai, taip pat priskirti valdybos kompetencijai, įstatų 68.12 punktas, kuriuo valdybai priskirta spręsti dėl paslaugų, numatytų bendrijos įstatuose, teikimo asmenims, turintiems sklypą bendrijos teritorijoje, neatitinka aiškumo reikalavimų, nes jame nėra nuorodų į konkrečius įstatų punktus, kuriuos numatytos paslaugos, kurių teikimo klausimus kompetentinga spręsti valdyba. Įstatai taip pat neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat aiškumo reikalavimų ir tuo aspektu, kad įstatų 46 punkte įtvirtinus, kad kiti asmenys turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, bendrojo naudojimo žemės tvarkymu, kaip ir bendrijos nariai, atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas, įstatuose nėra nustatyta atitinkamu laikotarpiu bendrijos patirtų išlaidų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, paskirstymo bendrijos ir ne bendrijos nariams ir skaičiavimo tvarka. Tokia spraga sudaro sąlygas bendrijai skaičiuoti nevienodus mokesčius bendrijos nariams ir ne bendrijos nariams.

2.       Atsakovė Sodininkų bendrija „Ąžuolas–2“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad bendrija yra viena didžiausių Lietuvos sodininkų bendrijų, administruojanti 45 ha dydžio teritoriją ir vienijanti 380 narius, kurių didelė dalis nuolat gyvena bendrijoje esančiuose gyvenamuosiuose namuose, aktyviai dalyvauja kasdieniniame bendrijos gyvenime priimant reikiamus sprendimus, moka bendrijos narių susirinkimu nustatytus mokesčius, dalyvauja bendrijos organizuojamose talkose tvarkant bendrijos teritoriją, savo neatlygintinu darbu individualiai prisideda prie teritorijos priežiūros, tokiu būdu bendrijos nariai stengiasi, siekia, kad jų gyvenamoji aplinka ir visa bendrijos teritorija būtų tvarkinga, išpuoselėta, patogi, saugi ir jauki čia gyvenantiems, besiilsintiems, užsiimantiems sodininkyste bendrijos nariams ir ne nariams. Ieškovai – keturi asmenys iš visos gausos bendrijos narių ir ne narių, yra itin maža grupė asmenų, kurie nemoka mokesčių ir su jais vyko/vyksta ne vienas teisminis ginčas tiek dėl skolos priteisimo, tiek dėl informacijos jiems nepateikimo, nevertina bendrijos narių ir valdymo organų pastangų, dedamų bendrijos naudai, nuolat teikia skundus, ieškinius, viešai skelbia melagingą ir klaidinančią bei bendrijos valdymo organus šmeižiančią informaciją, tokiu būdu bendrija priversta surinktas lėšas naudoti advokatų konsultacijoms, teisminiams ginčams, o ne bendrijos gerbūvio kūrimui, laiką, energiją skirti atsakymų į nepagrįstus ieškovų skundus, prašymus, reikalavimus rengimui. Atsakovės manymu, ji negali būti atsakove pagal antrą ieškinio reikalavimą – panaikinti bendrijos įstatų registraciją Juridinių asmenų registre, o Registrų centras byloje dalyvauja tik kaip trečiasis asmuo, todėl priimtas teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas, nes ne bendrija priima sprendimus dėl įstatų registracijos Juridinių asmenų registre. Teismo sprendimas, priimtas pagal ieškovų pareikštą antrą reikalavimą nesukeltų jokių teisinių pasekmių ir negalėtų būti vykdomas. Be to, ieškovai nebūdami bendrijos nariais neturi teisės ginčyti bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimų. SBĮ 221 straipsnio 3 dalies 7 punktas įtvirtina kitų asmenų (ne bendrijos narių) teisę skųsti tik bendrijos valdymo organų sprendimus. Bendrijos valdymo organas pagal SBĮ 17 straipsnį yra valdyba arba bendrijos pirmininkas. Ieškovai ginčija visuotinio narių susirinkimo, kuris nėra valdymo organas, sprendimą. Sprendžiant dėl ieškovų kaip ne bendrijos narių teisės kontroliuoti juridinio asmens – sodininkų bendrijos veiklą, ginčyti ar revizuoti bendrijos organo sprendimus, yra aktualios CK normos, reglamentuojančios juridinius asmenis. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tai reiškia, kad ne bet kurie, o tik įstatyme numatyti asmenys turi teisę ginčyti juridinio asmens organo sprendimus, o ginčo atveju SBĮ nenustato ne bendrijos narių teisės ginčyti bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimų. Todėl darytina išvada, kad ieškinį pareiškė tokios teisės neturintys ieškovai. Ieškovai, ginčydami sprendimą, turi įrodyti, kad šis sprendimas yra niekinis (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80–1.81 straipsnis, 2.82 straipsnio 4 dalis), tačiau įvertinus ieškovų pareikštus reikalavimus/ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, akivaizdu, kad sprendimo neteisėtumą ieškovai įrodinėja tik susirinkimo sušaukimo procedūrų ir sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimais, o ne tuo pagrindu, kad sprendimas yra niekinis. Dėl procedūrinių pažeidimų reikšti ieškinį ieškovai, nebūdami nariais negali, nes niekaip neįrodo ir nepagrindžia kaip susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimai (kurių net nebuvo, apie ką atsiliepime toliau) pažeidžia ieškovų teises ir interesus. SBĮ 221 straipsnio 1 dalis nustato, kad kitų asmenų (ne bendrijos narių) teises ir pareigas nustato SBĮ, kiti įstatymai, taip pat bendrijos vidaus tvarkos taisyklės, todėl darytina išvada, kad bendrijos įstatai niekaip neįtakoja ieškovų/ne bendrijos narių teisių ir pareigų, nes jų teisių ir pareigų pagrindas yra įstatyminis. Bendrijos įstatai yra vidaus dokumentas, kuris reglamentuoja bendrijos narių teises ir pareigas, tai patvirtina SBĮ 11 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kas turi būti įstatuose, o juose turi būti tik bendrijos narių teisės ir pareigos (SBĮ 11 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Ieškovai ieškinį iš esmės grindžia sprendimu patvirtintų bendrijos įstatų prieštaravimu SBĮ, tačiau nesant reikalavimo pripažinti bendrijos įstatus negaliojančiais, bendrija kaip atsakovė net neteikia atsikirtimų dėl tokių argumentų, nes jie nėra susiję su byloje pareikštais reikalavimais/dalyku. Nesant pareikšto reikalavimo dėl bendrijos įstatų pripažinimo negaliojančiais netgi reikalavimas dėl bendrijos įstatų registracijos Juridinių asmenų registre panaikinimo negali būti tenkinamas, nes ieškovų ginčijamo sprendimo panaikinimas savaime nedaro bendrijos įstatų negaliojančiais, nes narių susirinkimo sprendimo pripažinimas (ne)galiojančiu savaime nesukelia kitų savarankiškų juridinių faktų (sandorių, įstatų ir kt.) negaliojimo, nebent pastarieji būtų pagalbinio pobūdžio, ginčo atveju akivaizdu, kad įstatai nėra pagalbinio pobūdžio. Ginčo atveju teismas pagal ieškovų pareikštą ieškinį negali priimti sprendimo dėl bendrijos įstatų teisėtumo ar neteisėtumo, nes nėra tokio reikalavimo. Ieškovai prašo panaikinti bendrijos įstatų registraciją, tačiau nereiškia reikalavimo dėl VĮ Registrų centras sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta registruoti bendrijos įstatus galiojimo, todėl ieškovų antras ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, nes jis nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi teisinis pagrindas įstatų registracijai liktų galioti. Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu sprendimą, nurodo, kad jis priimtas pažeidžiant procedūras, tačiau nenurodo jokių aplinkybių dėl procedūrinių pažeidimų (nurodo, kad galimai buvo pažeistos procedūros), t. y. nenurodo faktinio ieškinio pagrindo, ką privalo padaryti pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl pagal CPK 138 straipsnį teismas turėjo įpareigoti ieškovus ištaisyti šį trūkumą, o ieškovui jų neištaisius palikti ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio pagrindu. Ieškovams nenurodžius faktinio ieškinio pagrindo atsakovė negali tinkamai įgyvendinti savo teisės – teikti atsiliepimą į ieškinį ir jame formuluoti atsikirtimus, o tai neatitinka rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Ieškovai pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu sprendimą dėl procedūrinių pažeidimų, tačiau kaip ir nurodyta atsiliepimo II.1 skyriuje, ieškovai nebūdami bendrijos nariais neturi teisės reikšti ieškinio dėl sprendimo negaliojimo procedūrinių pažeidimų pagrindu. Be to, sprendimo pripažinimas negaliojančiu nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes jo panaikinimas niekaip neįtakotų ieškovų teisių ir interesų, dėl ko ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Ieškovai tik deklaratyviais ir niekaip nepagrįstais teiginiais nurodo procedūrinius pažeidimus, neva iš bendrijos narių sužinojo, kad kai kurie iš narių nebuvo informuoti taip, kaip numato SBĮ. Tačiau nė vienas bendrijos narys nesikreipė į teismą dėl sprendimo negaliojimo, todėl ieškovų teiginiai yra klaidinantys teismą. Be to, sprendimas buvo priimtas teisėtai, kadangi susirinkimas buvo šaukiamas, nariams pranešta (skelbimo lentoje, spaudoje, o taip pat raštu – SMS telefonu visiems nariams) ir sprendimai priimti pagal teisės aktų reikalavimus. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 17 punktą notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Juridinio asmens steigimo dokumentai yra steigėjo sprendimas (arba esant dviem ir daugiau steigėjų – steigiamojo susirinkimo protokolas), steigimo aktas (arba esant dviem ir daugiau steigėjų – steigimo sutartis), steigiamo juridinio asmens įstatai (arba atitinkamas teisines formas reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais – nuostatai). Notarai tvirtina, kad juridinių asmenų steigimo dokumentų turinys ir forma atitinka įstatymų reikalavimus, juose nustatytos juridinio asmens teisės ir pareigos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Notaras, tvirtindamas įstatus, patikrina ar sprendimas, kuriuo įstatai patvirtinti, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Ginčo atveju notaras tikrino sprendimo priėmimo teisėtumą, patvirtino bendrijos įstatus, o toks notaro veiksmas yra laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, kuris pagal CPK 197 straipsnį turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

3.       Ieškovai A. N., J. R., V. M. ir A. N. dubliku prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad jie aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją. Priešingai, nei nurodo atsakovė, toks ieškovų reikalavimas dėl susirinkimo sprendimo, kuriuo patvirtinta nauja įstatų redakcija, pripažinimo negaliojančiu (o ne įstatų pripažinimo negaliojančiu) pareikštas tinkamai, nes jį tenkinus, bus pasiektas ieškovų siekiamas rezultatas – neteks galios įstatymams prieštaraujančias ir ieškovų teises pažeidžiančias nuostatas įtvirtinanti nauja įstatų redakcija ir atsiras pagrindas panaikinti įstatų registraciją Juridinių asmenų registre. Atsakovė, manydama, kad bendrija negali būti atsakove pagal antrą ieškinio reikalavimą – panaikinti bendrijos įstatų registraciją Juridinių asmenų registre, turi teisę pareikšti motyvuotą prašymą pakeisti ją tinkamu atsakovu. Atsakovei yra žinoma, jog vienas iš ieškovų – V. M., yra bendrijos narys. V. M., kaip juridinio asmens dalyvio, teisė apskųsti juridinių asmenų organų sprendimus įtvirtinta CK 2.82 straipsnio 4 dalyje. Kiti ieškovai nėra bendrijos nariai, tačiau lingvistiškai aiškinant SBĮ 221 straipsnio 3 dalies 7 punktą atkreiptinas dėmesys, kad, skirtingai, negu nurodo atsakovė, SBĮ 221 straipsnio 3 dalies 7 punkte nėra įtvirtinta, kad ne bendrijos nariai gali apskųsti tik bendrijos valdymo organų sprendimus. Pagal SBĮ 14 straipsnį ir 17 straipsnį, esančių SBĮ skirsnyje „Bendrijos valdymas“ nuostatas, bendrijos organai yra: 1. bendrijos narių susirinkimas ir 2. bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba. Taigi bendrijos valdymui SBĮ yra įtvirtinti du organai, iš kurių tik vienas yra valdymo organas (bendrijos valdyba arba bendrijos pirmininkas). Jeigu įstatymų leidėjo tikslas būtų suteikti ne bendrijos nariams teisę apskųsti tik bendrijos valdymo organo (bendrijos valdybos arba bendrijos pirmininko) sprendimus, SBĮ 221 straipsnio 3 dalies 7 punktas turėtų būti suformuluotas „apskųsti bendrijos valdymo organo sprendimus“, o SBĮ 221 straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtina kitų asmenų (ne bendrijos narių) teisę apskųsti bendrijos valdymo organų sprendimus. Esant tokiai aptariamos normos formuluotei, kyla jos tikrosios prasmės išaiškinimo poreikis, t. y. reikia nustatyti, koks buvo tikrasis įstatymo leidėjo ketinimas SBĮ įtvirtinant ne bendrijos nario teisę apskųsti valdymo organų sprendimus. Ieškovų teigimu, tikrasis įstatymų leidėjo ketinimas papildant keičiamo įstatymo 221 straipsnio 3 dalį 7 punktu buvo nustatyti kitų asmenų teisę apskųsti bendrijos organų sprendimus. Todėl A. N., J. R., A. N., nebūdami bendrijos nariais, turi teisę reikšti ieškinį dėl bendrijos susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, nes tokią teisę jiems suteikia CK 2.82 straipsnio 4 dalis ir SBĮ 221 straipsnio 3 dalies 7 punktas. Atsakovė įrodinėdama, kad asmenys, kurie nėra sodininkų bendrijos dalyviai (nariai), turi teisę pareikšti ieškinį dėl sodininkų bendrijos organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau pagrindas teismo sprendimu tenkinti ieškinį bus tik tuo atveju, jei ieškovas įrodys, kad šis sprendimas yra niekinis, remiasi teismų praktika, kuri buvo suformuota iki 2020 m. sausio 1 d., tai yra iki SBĮ 221 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kitų asmenų (ne bendrijos narių) teisė apskųsti bendrijos valdymo organų sprendimus, įsigaliojimo. Šioje byloje ieškinys pareikštas jau galiojant SBĮ 221 straipsniui, todėl atsakovės atsiliepimo 16 punkte nurodyta teismų praktika ir joje pateiktais išaiškinimais šioje byloje negali būti vadovaujamasi, nes jie pateikti galiojant kitokiam ginčo santykių dėl ne bendrijos narių teisės skųsti bendrijos organų sprendimus teisiniam reguliavimui. Ieškovai sprendimą ginčija tuo pagrindu, kad juo patvirtinta nauja bendrijos įstatų redakcija, kurioje yra įstatymams prieštaraujančių, ne bendrijos narių ir bendrijos narių teises pažeidžiančių nuostatų, taip pat įrodinėja susirinkimo sušaukimo procedūrų ir sprendimų priėmimo tvarkos, įtvirtintos sodininkų bendrijų įstatyme pažeidimus. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tik teismas, išnagrinėjęs ieškinį nustatys, ar skundžiamas bendrijos susirinkimo sprendimas, kuriuo patvirtinta nauja įstatų redakcija, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytus jos prieštaravimus įstatymų reikalavimams, atitinka niekinio sandorio požymius, sukeliančius ieškovų (ne bendrijos narių) neproporcingą, nesąžiningą teisių suvaržymą ar (ir) pareigų kylimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). SBĮ 221 straipsnio 4 dalies 1 punkte inter alia įtvirtina kitų asmenų pareigą laikytis įstatų. Vadinasi, skirtingai negu nurodyta atsiliepimo 19 punkte, įstatuose yra nuostatų, kurios privalomos ne bendrijos nariams ir kurios įtakoja ieškovų (ne bendrijos narių) teises ir pareigas. Todėl, atsakovės pozicija, kad bendrijos įstatai niekaip neįtakoja ieškovų/ne bendrijos narių teisių ir pareigų, nes jų teisių ir pareigų pagrindas yra įstatyminis, yra nepagrįsta ir neteisėta. Ieškinio reikalavimas panaikinti bendrijos įstatų registraciją Juridinių asmenų registre kartu reiškia ir reikalavimą panaikinti VĮ Registrų centro sprendimą registruoti bendrijos įstatus.

4.       Tripliku atsakovė sodininkų bendrija „Ąžuolas–2“ prašė ieškinį atmesti. Akcentavo, kad bendrija negali būti atsakove pagal antrą ieškinio reikalavimą – panaikinti bendrijos įstatų registraciją Juridinių asmenų registre. V. M. piktnaudžiauja savo teisėmis, nes vienais atvejais jis nurodo, kad yra bendrijos narys (kaip šiuo atveju ištaisyta ieškinio klaida), kitais atvejais nurodo, kad nėra bendrijos narys – jam atvykus susipažinti su dokumentais į bendriją viešai deklaravo, kad jis nėra bendrijos narys. V. M. atvykęs į 2021 m. ir 2022 m. visuotinius narių susirinkimus nesiregistravo ir nebalsavo, nors dalyvavo, kaip ir kitas ieškovas A. N., kuris nėra narys. Tačiau jie nė karto nereiškė pastabų ir pasiūlymų dėl įstatų redakcijos, kuri buvo teikiama susipažinti viešai. Bet kuris bendrijos narys, taip pat ir V. M., ginčydami sprendimą turi įrodyti jo negaliojimo pagrindus. Kiti ieškovai nebūdami bendrijos nariais neturi teisės ginčyti bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimų, nes bendrijos visuotinis narių susirinkimas nėra valdymo organas, o kiti asmenys, kurie nėra bendrijos nariai, pagal SBĮ 221 straipsnio 3 dalies 7 punktą, turi teisę skųsti tik bendrijos valdymo organų sprendimus. CK 2.82 straipsnis labai aiškiai atskiria juridinio asmens organo ir juridinio asmens valdymo organo sąvokas. Ieškovų pateikta 2019 m. gruodžio 4 d. Seimo komiteto išvada taip pat pagrindžia, kad buvo pritarta pasiūlymui papildyti SBĮ 221 straipsnio 3 dalies 7 punktu, kuris būtent ir numato teisę apskųsti bendrijos valdymo organų sprendimus. Nesant pareikšto reikalavimo dėl bendrijos įstatų pripažinimo negaliojančiais, reikalavimas dėl bendrijos įstatų registracijos Juridinių asmenų registre panaikinimo negali būti tenkinamas, nes ieškovų ginčijamo sprendimo panaikinimas savaime nedaro bendrijos įstatų negaliojančiais, kadangi narių susirinkimo sprendimo pripažinimas (ne)galiojančiu savaime nesukelia kitų savarankiškų juridinių faktų (sandorių, įstatų ir kt.) negaliojimo, nebent pastarieji būtų pagalbinio pobūdžio. Ginčo atveju akivaizdu, kad įstatai nėra pagalbinio pobūdžio, ką patvirtina atsiliepime į ieškinį nurodyta kasacinio teismo praktika. Sprendimas nepažeidžia nei imperatyvių įstatymo normų, nei įstatų, nei protingumo ir sąžiningumo principų. Priešingai, bendrijos visuotinis narių susirinkimas įgyvendino savo SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą išimtinę teisę keisti įstatus, o šiuo atveju patvirtinti jų naują redakciją, nes pasikeitus SBĮ įstatus reikėjo keisti iš esmės. Apie susirinkimą buvo pranešta įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka. Priešingai nei teigia ieškovai, visi nariai buvo informuoti ir skelbimu lentoje ir spaudoje ir internetiniame puslapyje ir raštu, nes visiems nariams buvo išsiųstos SMS žinutės, todėl nebuvo pažeista SBĮ 16 straipsnio 3 dalies norma. Sprendimas priimtas balsų dauguma (iš 58 dalyvavusių su balso teise 57 balsavo už), todėl neaišku, kaip daugumos valia galėjo pažeisti vieno nario V. M. teises ir interesus, tuo labiau kad jis nors ir dalyvavo, tačiau nebalsavo susirinkime ir skundžia sprendimą, nors kiti nariai nėra pateikę jokių skundų ir pretenzijų. Dar 2021 m. liepos 3 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime 6.7 darbotvarkės klausimu buvo pateikta svarstymui bendrijos įstatų redakcija, parengta pagal pakeistą SBĮ, ir visiems buvo paskelbta, kad visi norintys pareikšti pastabas dėl bendrijos įstatų projekto, tai gali daryti visus metus, savo pasiūlymus teikdami valdybai. Tačiau iki pat 2022 m. liepos 2 d. susirinkimo/sprendimo nė vienas iš ieškovų neteikė pasiūlymų. Atsakovė neturi pareigos teikti atsikirtimus į ieškovų argumentus dėl įstatų teisėtumo/neteisėtumo, kadangi ieškovų argumentai nėra susiję su ieškinio dalyku – ieškovai nėra pareiškę reikalavimo dėl įstatų negaliojimo, o teismas negali išeiti už pareikšto ieškinio ribų. Ginčo atveju notaras tikrino sprendimo priėmimo teisėtumą, patvirtino bendrijos įstatus, o toks notaro veiksmas yra laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, kuris pagal CPK 197 straipsnį turi didesnę įrodomąją galią. Taigi notaras patvirtino, kad sprendimas priimtas be pažeidimų yra teisėtas, o įstatai atitinka įstatymo normas. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Bendrijos įstatai niekaip neįtakoja ieškovų /ne bendrijos narių teisių ir pareigų, nes jų teisių ir pareigų pagrindas yra įstatyminis. Bendrijos įstatai yra vidaus dokumentas, kuris reglamentuoja bendrijos narių teises ir pareigas, tai patvirtina SBĮ 11 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kas turi būti įstatuose, o juose turi būti tik bendrijos narių teisės ir pareigos (SBĮ 11 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Todėl nepagrįsti ieškovų argumentai, kad SBĮ 3 straipsnio 1 daliai prieštarauja įstatų II dalis, 12.1 punktas, teigiantis, kad bendrijos tikslas yra įgyvendinti bendrijos narių teises ir pareigas. Be to, jeigu asmuo įsigyja sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje, bet nesijungia į sodininkų bendriją, jis nėra sodininkas SBĮ prasme, ką patvirtina ir SBĮ 2 straipsnio 5 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 6 dalis, kuriose naudojamos sąvokos „sodininkai ir kiti asmenys“, o tai leidžia teigti, kad kiti asmenys SBĮ prasme nėra laikomi sodininkais. Nepagrįstas teiginys, kad įstatų 13.6 papunktis, numatantis, kad bendrija rūpinasi aplinkos apsauga mėgėjų sodo teritorijoje ir jai priskirtose teritorijose, prieštarauja SBĮ 2 straipsnio 5 daliai ir 20 straipsnio 2 dalies 1 punktui. SBĮ 6 straipsnis nustato, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad SBĮ pažeidžia tai, kad įstatuose nėra numatytos SBĮ 221 straipsnyje įtvirtintos kito asmens (ne narių) teisės. SBĮ 221 straipsnio 1 dalis nustato, kad kitų asmenų (ne bendrijos narių) teises ir pareigas nustato SBĮ, kiti įstatymai, taip pat bendrijos vidaus tvarkos taisyklės, todėl ne narių teisių ir pareigų pagrindas yra įstatyminis, jie turi teises, kurias įtvirtina įstatymas. SBĮ 11 straipsnio 2 dalis nustato, kas turi būti įstatuose, o juose privalomai turi būti tik bendrijos narių teisės ir pareigos (SBĮ 11 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Be to, SBĮ 11 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatuose gali būti ir kitų įstatymams neprieštaraujančių nuostatų, net jei jos ir neprivalo būti nurodytos įstatuose. SBĮ 11 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad įstatuose turi būti nurodyta mokesčių bendrijos nariui ir kitam asmeniui, tikslinių, kaupiamųjų (skirtų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir kitiems projektams, kurių sąmata dar nesuplanuota) ir kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarka, todėl visiškai pagrįstai įstatų 25 punkte įtvirtintos kitų asmenų pareigos susijusios su įvairių mokesčių mokėjimais, o jų pavadinimai neturi reikšmės, tai vis tiek yra mokesčiai, kuriuos pagal įstatymą privalo mokėti kiti asmenys, o kaip juos diferencijuoti ir kaip pavadinti yra narių susirinkimo kompetencija. Įstatų V dalis, reglamentuojanti dokumentų ir kitos informacijos apie sodininkų bendrijos veiklą pateikimo nariams ir kitiems asmenims tuo aspektu, kad neteikiamos dokumentų kopijos, riboja tiek narių tiek ir ne narių teisę gauti informaciją apie susirinkimo nustatytas įmokas. SBĮ nenumato bendrijų imperatyvios pareigos teikti dokumentų kopijas, nes tiek SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 5 punktas, tiek ir 221 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato narių ir kitų asmenų teisę gauti informaciją, bet ne dokumentų kopijas. Įstatymas palieka teisę kiekvienai bendrijai informacijos suteikimo tvarką nustatyti tokią, kokią nori pati bendrija (SBĮ 11 straipsnio 2 dalies 15 punktas). Dokumentų kopijų darymas reikalauja papildomų sąnaudų (tiek kopijavimo/skenavimo įrangos įsigijimui, tiek jos priežiūrai, aptarnavimui tiek ir kopijavimo priemonėms – toneris, popierius ir kt.), o bendrija neuždirba pajamų/pelno ir pajamas gauna tik iš narių ir kitų asmenų, kurios naudojamos bendroms reikmėms, todėl ir numatyta kad kopijos neteikiamos, nes šiuo aspektu gali prasidėti piktnaudžiavimas, dėl kurio asmenys nuolat nepagrįstai prašys kopijų darymo, o bendrija negalės to atsisakyti, todėl bendrija lėšas turės eikvoti ne bendram interesui, o kažkurio piktnaudžiaujančio nario/ne nario interesais kopijų darymui. Bendrijos įstatai niekaip neriboja narių ir ne narių teisės gauti informaciją – jie turi teisę atvykti ir susipažinti su dokumentais vietoje, tokiu būdu užtikrinant ir konfidencialios informacijos saugumą. Ieškovai teigia, kad įstatų 46 punkte nepagrįstai numatyta pareiga mokėti už juridinio asmens administravimą. Kadangi bendro naudojimo objektų valdymas, eksploatavimas, priežiūra, modernizavimas neįmanomi be juridinio asmens administravimo, nes administravimas ir yra šios veiklos (turto priežiūros, eksploatavimo, valdymo) organizavimas, patirtų išlaidų ir gautų pajamų apskaita, užtikrinimas, kad nariai ir kiti asmenys galėtų įgyvendinti savo teises ir naudotis administravimo dėka sukurtu rezultatu, tai visiškai suprantama, kad administravo išlaidos taip pat įskaičiuojamos į narių ir kitų asmenų privalomus mokėti mokesčius. Ieškovai nenurodo, kokiai įstatymų normai prieštarauja įstatų 62 punktas, tuo labiau, kad įstatų 29 punktas ir numato bendrijos susirinkimų protokolų skelbimą internetiniame puslapyje. Įstatų 88 punktas neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsniui, nes pagal SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 6 punktą, bendrijos narys turi pareigą bendrijos įstatų nustatyta tvarka ir sąlygomis dalyvauti bendrijos valdymo organo organizuojamose talkose ir kituose bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbuose. Todėl visiškai suprantama, kad, jei bendrijos narys nenori prisidėti prie gerbūvio savo darbu, jis tai gali pakeisti piniginių įnašų mokėjimu, kad bendrija tuomet galėtų pirkti tvarkymo paslaugas. Įstatų 44 punktas neprieštarauja Konstitucijos 35 straipsniui, nes įstatų 44 punktas neriboja išstojimo, priešingai, numato, kad bendrijos narys gali bet kuriuo metu išstoti iš bendrijos, o tuo atveju, jeigu turi neįvykdytų prievolių bendrijai, prieš patvirtinant išstojimą turi būti suderinami atsiskaitymo terminai ir tvarka. Prievolių vykdymas yra privalomas ir narys negali jokiu pagrindu šių prievolių nevykdyti, todėl yra suteikiama teisė nurodyti, kada ir kokia tvarka jis tokias prievoles įvykdys, ir tai jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip ribojimas išstoti iš bendrijos. Kiti ieškovų argumentai dėl įstatų 46, 51.8, 68.5, 68.11,68.12 prieštaravimų nepagrįsti, nes netgi nenurodyta kokiems įstatymams jie prieštarauja, o grindžiami tik subjektyviais ieškovų vertinimais.

5.       Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime nurodė, kad nenustatinėjo, ar SB „Ąžuolas–2“ visuotinio pakartotino susirinkimo 2022 m. liepos 2 d. protokole nurodytos visuotinio susirinkimo sušaukimo nurodytos aplinkybės egzistavo. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro nuostatų 41.2 punktu, už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą ir jų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako dokumentų ir duomenų teikėjas. Ieškovas, prašydamas panaikinti įstatų registraciją, nenurodė nė vieno teisės akto, kurį pažeidė registrų tvarkytojas.

6.       Trečiasis asmuo notarė Vaidota Majūtė atsiliepime nurodė, kad notaras tvirtina tik steigimo dokumentą/įstatus ir jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, tačiau netvirtina sprendimo, kuriuo įstatai tvirtinami. Šioje byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl įstatų pripažinimo negaliojančiais, todėl notaras neturi suinteresuotumo byla. Teigė, kad patvirtino, jog sodininkų bendrijos „Ąžuolas–2“ įstatai atitinka Sodininkų bendrijų įstatymo reikalavimus. Notaro manymu, imperatyvių teisės aktų nuostatų įstatai nepažeidžia ir joms neprieštarauja. Tvirtindama įstatus notarė patikrino ir formalias sprendimo priimti naujus bendrijos įstatus prielaidas: ar sodininkų narių susirinkimo sprendimas patvirtinti įstatus buvo priimtas teisėtai, tai yra laikantis Sodininkų bendrijų įstatymo ir galiojančių įstatų reikalavimų, ar nebuvo pažeisti susirinkimo sušaukimo, organizavimo ir sprendimų priėmimo reikalavimai, ar buvo susirinkimo ir sprendimo priėmimui nustatyti kvorumai. Notarei buvo pateikti visi prašomi dokumentai ir informacija, jie buvo įvertinti, pažeidimų nenustatyta. Ieškinyje nurodyti procedūriniai pažeidimai nebuvo nustatyti. Notarei kartu su nauja įstatų redakcija buvo pateikti: 2022 m. liepos 2 d. susirinkimo protokolas, dalyvių sąrašas, sodininkų išduoti įgaliojimai, dokumentai, įrodantys tinkamą bendrijos narių informavimą apie šaukiamą pakartotinį susirinkimą (skelbimas, kuris buvo skelbtas bendrijos informacinėse lentose, skelbimas laikraštyje, skelbimas interneto svetainėje), taip pat visų sodininkų bendrijos „Ąžuolas–2“ narių sąrašas.

 

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir pagal šią procesinę baigtį paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisti atsakovei SB „Ąžuolas–2“ iš ieškovų V. M., J. R., A. N., A. N., lygiomis dalimis 1790 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2022 m. liepos 2 d. įvyko visuotinis bendrijos „Ąžuolas–2“ narių pakartotinis susirinkimas. Protokole nurodyta, kad jame dalyvavo 64 asmenys, iš kurių 58 turėjo balsavimo teisę (55 bendrijos nariai, 3 – sodų bendrijos narių šeimos nariai, turintys įgaliojimus). Susirinkime buvo nutarta patvirtinti 2022 m. liepos 2 d. registravimo knygoje esančius duomenis, kad bendrijoje yra 369 nariai (protokolo 3.2 punktas). Susirinkime buvo svarstyta dėl naujų įstatų patvirtinimo. Juos nuspręsta patvirtinti (už patvirtinimą balsavo 57, prieš 1). Ieškovai teigė, kad sprendimas patvirtinti naujus įstatus yra neteisėtas, nes kai kurie iš bendrijos narių nebuvo informuoti raštu arba pasirašytinai, arba elektroninių ryšių priemonėmis apie šaukiamą susirinkimą (pažeista SBĮ 16 straipsnio 3 dalis), jie iki šiol nematė įstatų. Susirinkime, kuriame buvo pritarta įstatams, galėjo dalyvauti ir balsuoti tokios teisės neturintys asmenys, t. y. ginčijamas sprendimas galėjo būti priimtas tokios teisės neturinčių asmenų balsais. Teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, nurodė, kad ieškovai tik abstrakčiai teigia, jog kai kurie nariai nebuvo informuoti apie susirinkimą, tačiau minėtų argumentų niekaip nekonkretizavo ir juos patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš bylos duomenų matyti, kad anksčiau galiojusių įstatų 36.7 punktas numatė, jog bendrijos valdyba priėmusi sprendimą sušaukti susirinkimą turi ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos paskelbti skelbimų lentoje apie šaukiamą narių susirinkimą, nurodyti susirinkimo datą, vietą bei pateikti darbotvarkę. Jei ketinama keisti įstatus apie susirinkimą kiekvienam nariui turi būti pranešta raštu. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. gegužės 28 d. sodininkų bendrijos „Ąžuolas–2“ valdybos posėdyje buvo nutarta sodų bendrijos „Ąžuolas–2“ narių susirinkimą rengti 2022 m. birželio 18 d., be kitų klausimų jame svarstyti naujų įstatų tvirtinimą. Nesusirinkus kvorumui pakartotinį susirinkimą šaukti 2022 m. liepos 2 d. 11 val. toje pačioje vietoje, pagal tą pačią darbotvarkę, parengti skelbimą ir paviešinti skelbimų lentose, internetiniame puslapyje, nariams siųsti SMS kontaktiniais telefonais, paskelbti spaudoje. Su norimais dokumentais ar naujais jų projektais galima buvo susipažinti valdybos darbo metu vagonėlyje. Apie susirinkimą buvo paskelbta Valstiečių laikraštyje, iškabinti skelbimai, siunčiamos SMS. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vien aplinkybė, jog bendrijos narys nebuvo informuotas ir nedalyvavo susirinkime savaime nesuponuoja išvados, kad sprendimas neteisėtas (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1469-614/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovas V. M. nebuvo asmeniškai informuotas SMS žinute apie susirinkimą, tačiau apie jį žinojo, nes nepaneigė atsakovės paaiškinimų, kad faktiškai buvo atvykęs į susirinkimą (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai). Ieškovui V. M. atvykus į susirinkimą, esant duomenims, kad ieškovas gyvena bendrijos teritorijoje, apie susirinkimą buvo skelbiama iškabinus skelbimus, nėra pagrindo naikinti visuotinio susirinkimo sprendimą vien todėl, kad vienas iš bendrijos narių nebuvo informuotas apie susirinkimą SMS žinute. Aplinkybė, kad kiti bendrijos nariai nebuvo informuoti apie susirinkimą nėra įrodyta, be to, netgi ją įrodžius nebūtų pagrindo ieškovų reikalavimą pripažinti pagrįstu, nes ieškovai neturi teisės atstovauti kitų bendrijos narių (kuriems neva nebuvo tinkamai pranešta) apskųsdami visuotinio susirinkimo spendimą procedūriniu aspektu. Ieškovai neturi teisės kreiptis į teismą prašydami apginti ne savo, o kitų asmenų teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kitų asmenų laisvės sritį. Be to, ieškovai nekonkretizavo, kokią įtaką įstatų patvirtinimas turėjo kitų asmenų interesams ir, kaip konkrečiai jų teisės buvo pažeistos (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-70-560/2019). Teismas vertino, kad ieškovų argumentas, jog balsavimas susirinkime vyko „prieš“ sprendimą, o ne „už“ sprendimą net jei ir atitiktų tikrovę, tai nesudarytų pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus, nes toks balsų skaičiavimo būdas teismų praktikoje nepripažįstamas ydingu, jei nepaneigiamas protokole užfiksuotas rezultatas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1602-553/2011). Nei Sodininkų bendrijų įstatyme, nei sodininkų bendrijos „Ąžuolas–2“ ankstesniuose įstatuose (įregistruoti 2007 m. spalio 23 d.) nebuvo reglamentuojama konkreti bendrijos narių balsavimo susirinkime procedūra, išskyrus išankstinį balsavimą, taip pat slaptą balsavimą (įstatų 40-42 punktai) (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1262-796/2019). Visuotinio narių susirinkimo sprendimui pripažinti negaliojančiu dėl balsavimo tvarkos pažeidimo nepakanka vien tos aplinkybės, kad nustatomi tam tikri formalūs trūkumai, negalėję įtakoti balsavimo rezultato ir priimto sprendimo turinio (žr. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1641-823/2014). Ieškovas V. M., nurodydamas aplinkybes dėl neaiškumų pristatant sprendimus ar balsuojant, niekaip neįrodė, kad iš tiesų balsavimo rezultatas turėjo būti kitas nei užfiksuotas protokole. Teismas pažymėjo, kad ieškovai teigia, jog susirinkime, kuriame priimti įstatai tikėtinai galėjo dalyvauti ir balsuoti tokios teisės neturintys asmenys, tačiau byloje nėra įrodymų, kad tokios aplinkybės tikrai buvo ir atsakovė neturi pareigos paneigti šiuos argumentus. Anksčiau galiojusiuose įstatuose buvo numatyta, kad bendrijos nariu gali būti mėgėjiško sodo teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas, turintis nario pažymėjimą (įstatų 19 punktas), bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo įregistravimo (įstatų 25 punktas); prašymas stoti į bendriją paduodamas valdybai, sodininko pareiškimas svarstomas artimiausiame po prašymo padavimo dienos bendrijos narių susirinkime, sprendimas dėl narystės priimamas paprasta balsų dauguma (26 punktas). Teismas nurodė, kad 2022 m. liepos 2 d. susirinkime buvo nutarta patvirtinti registravimo knygoje esančius duomenis, kad bendrijoje yra 369 nariai (protokolo 3.2 punktas). Minėto sprendimo ieškovai neginčijo. Atsakovė pateikė asmenų, dalyvavusių susirinkime, sąrašą. Ieškovai konkrečiai neįrodinėjo, kurie iš dalyvavusių susirinkime nėra bendrijos nariai (neturėjo teisės būti narių atstovais). Ieškovų išsakyti formalūs priėmimo į bendrijos narius procedūrų pažeidimai nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad net bendrijos valdybos nariai S. P., T. L. nėra priimti į bendriją, tačiau pagal įstatų 45 punktą, bendrijos valdyba buvo renkama iš bendrijos narių. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo (II t. b. l. 45-46) matyti, kad T. L., S. P. 2021 m. liepos 3 d. paskirti (išrinkti) bendrijos valdybos nariais. Minėti sprendimai nėra nuginčyti. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad D. L. (I t. b. l. 176) pripažįsta esąs bendrijos nariu ir 2022 m. spalio 25 d. elektroniniame laiške patvirtino, kad jo balsas susirinkime buvo užskaitytas kaip susilaikymas, o ne balsavimas „prieš“. Teismas pažymėjo, kad ieškovai teigia, jog dalis bendrijos narių iki šiol nematė įstatų, tačiau ieškovai nėra asmenys, turintys teisę ginti kitų asmens teises be jų įgaliojimo. Be to, dalyvauti susirinkime, jame balsuoti, kaip ir susipažinti su įstatais arba ne yra sodininkų bendrijos narių teisė, bet ne pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Teismas nustatė, kad dėl naujų įstatų patvirtinimo buvo svarstyta 2021 m. liepos 3 d. susirinkime ir nutarta apsispręsti dėl jų tvirtinimo kitame visuotiniame susirinkime, todėl teismas vertino, kad norintys susipažinti su naujai tvirtinamais įstatais objektyviai galėjo tai padaryti. Teismas taip pat nurodė, kad remiantis teismų praktika, nepaskelbus siūlomų sprendimų projektų būtų padarytas tik formalus pažeidimas, neturintis esminės įtakos priimtų sprendimų teisėtumui bei negalintis būti pagrindu susirinkimo metu priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais, net jei tokios aplinkybės būtų įrodytos (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1262-796/2019). Teismas, pasisakydamas dėl ieškovų teisės ginčyti bendrijos sprendimus, nurodė, kad remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią asmenys, kurie nėra sodininkų bendrijos dalyviai (nariai), turi teisę pareikšti ieškinį dėl sodininkų bendrijos valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau pagrindas teismo sprendimu tenkinti ieškinį bus tik tuo atveju, jei ieškovas savo teisių pažeidimą įrodys ne bet kokiais pagrindais, o įrodys požymius, patvirtinančius sodininkų bendrijos valdymo organo sprendimo kaip niekinio sandorio sudarymo faktą, kuris įtakojo (nulėmė) ieškovo (ne bendrijos narių) neproporcingą, nesąžiningą teisių suvaržymą ar (ir) pareigų kylimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80–1.81 straipsnis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Todėl, ieškovai, nesantys sodininkų bendrijos nariais, turi teisę reikšti ieškinį dėl tokių sprendimų nuginčijimo, tačiau jie turi įrodyti sprendimų atitikimo niekiniam sandoriui požymius, sukeliančius ieškovo (ne bendrijos nario) neproporcingą, nesąžiningą teisių suvaržymą ar/ir pareigų kylimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis) (žr. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-9-368/2019). Teismų praktikoje pažymima, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalies normų, nustatančių, kokie asmenys turi teisę pareikšti ieškinį dėl juridinio asmens organų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, negalima taikyti atskirai nuo CPK 5 straipsnio, kuriame teisminė gynyba garantuojama asmeniui, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeidžiami ar ginčijami. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmestas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006). Nenustačius, kad asmens teisės ar saugomi interesai yra pažeisti, kreipimasis į teismą laikomas nepagrįstu (žr. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-200-230/2016, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-70-560/2019 ir kt.). Ieškovai teigia, kad tokia teismų praktika buvo suformuota iki 2020 m. sausio 1 d., tai yra iki SBĮ 221 straipsnio, kuriame įtvirtinta kitų asmenų (ne bendrijos narių) teisė apskųsti bendrijos valdymo organų sprendimus, įsigaliojimo. Tačiau ieškovai tokių savo argumentų niekaip nepagrindė. Teismo vertinimu, paminėta teismų praktika yra aktuali ne tik Sodininkų bendrijų įstatymo 221 nuostatų ar Civilinio kodekso CK 2.82 straipsnio 4 dalies, bet ir CPK 5 straipsnio 1 dalies, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, taikymo prasme. Nagrinėjamu atveju ieškovai ginčija įstatų pakeitimus abstrakčiais argumentais, nekonkretizuodami, kaip dėl įstatų pakeitimo pasireiškė jų teisių pažeidimas. Ieškovų teisių įgyvendinimas yra formalus, todėl aukščiau paminėtoje teismų praktikoje pateikti išaiškinimai yra aktualūs šioje byloje. Teismas pažymėjo, kad sodininkų bendrijos kaip ir bet kurio kito juridinio asmens valdymo organai pagal savo patvirtintus įstatus bei vidinę tvarką turi prerogatyvą patys spręsti kaip vykdyti veiklą (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnis). Ieškinyje išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį, nes sprendimą patvirtinti įstatus pagal išimtinę teisę priėmė bendrijos susirinkimas, todėl vien ieškovų manymas, kad įstatų turinys turėjo būti kitoks, nesudaro pagrindo naikinti spendimą juos patvirtinti (žr. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-752-160/2014). Ieškovai taip pat teigė, kad dalis įstatų nuostatų prieštarauja SBĮ nuostatoms ar Konstitucijai, tačiau ieškovų deklaratyvūs argumentai tokių aplinkybių nepagrindžia. Ieškovai nenurodė, kaip konkrečiai patvirtinti įstatai pažeidžia jų teises (CPK 5 straipsnis). Įstatų 12.1 papunktyje nurodytas tikslas neprieštarauja SBĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatoms, pagal kurias bendrijos tikslas yra įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas. Įstatų 13.6 punkte numatyta teisė visuomenei naudingais tikslais rūpintis aplinkos apsauga sodo teritorijoje ir jai priskirtose teritorijose neprieštarauja SBĮ 2 straipsnio 5 dalies ar 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms. SBĮ 221 straipsnio nuostatose įtvirtintos kitų asmenų teisės ir pareigos, tame tarpe įstoti į bendriją, kartu su šeimos nariais naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeidžiant kitų mėgėjų sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų. SBĮ 221 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kitų asmenų teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos vidaus tvarkos taisyklės, todėl bendrija neturėjo pareigos SBĮ 221 straipsnio, reglamentuojančio kitų asmenų teises ir pareigas nuostatų, perkelti į įstatus. Įstatų 25.2, 25.3 punktuose įtvirtinta bendrijos narių susirinkimo teisė priimti sprendimą dėl mokesčių ar įmokų nustatymo, tačiau vien tokios teisės suteikimas niekaip nepažeidžia ieškovų interesų. Ieškovai galėtų skųsti konkretų bendrijos susirinkimo sprendimą, nustatantį jiems privalomus mokėjimus, jei jis neatitiktų teisės aktų reikalavimų ir pažeistų ieškovų teises. Įstatų 31 punktas numato pareigą už bendrijos teikiamų dokumentų kopijas mokėti mokestį (atitinka SBĮ 18 straipsnio 2 dalis 7 punktą), todėl nepagrįstas ieškovų argumentas, kad nėra galimybės gauti bendrijos dokumentų kopijų. Kitų asmenų teisės gauti informaciją apie bendrijos narių susirinkimo nustatytas įmokas, kurias jie privalo sumokėti pagal šį ir kitus įstatymus, ar kitus bendrijos narių susirinkimo priimtus sprendimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiūra, numatyta SBĮ 221 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir ieškovai galės ja naudotis. Įstatų 33 punkte nurodyta, kad bendrijos valdybos sprendimą neleisti susipažinti su dokumentais ir (ar) informacija bendrijos narys gali apskųsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, todėl nepagrįstas ieškovų argumentas, kad įstatų 28-36 punktų nuostatos pažeidžia jų teisę į informaciją. Teismas pažymėjo, kad bendrasavininkai turi pareigą apmokėti išlaidas už bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimą ir priežiūrą (CK 4.76 straipsnis), todėl įstatų 46 punktas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Ieškovai nurodo, kad 62 punkte numatyta bendrijos narių susirinkimo sprendimo registravimo ir skelbimo lentose ar įstatų 29 punkte nurodytais būdais yra ydinga, neužtikrina galimybės operatyviai susipažinti su susirinkimo sprendimais, tačiau ieškovai niekaip nepagrindžia savo argumentų dėl minėto įstatų punkto ydingumo. Nagrinėjamu atveju bendrija įgyvendindama savo teises gali pasirinkti norimą veikimo būdą. Kaip minėta, atskiro sodininkų bendrijos nario ar kitų asmenų siekis, kad bendrijos susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo sprendimas būtų kitoks, nei susirinkimas nusprendė, nesuponuoja teisės dėl sprendimo ydingumo. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė atsakovės atstovė, pagal įstatų 29.2 punktą bendrijos valdyba dokumentus ir (ar) informaciją viešai skelbia internete. SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 6 punkte yra numatyta bendrijos nario pareiga įstatų nustatyta tvarka ir sąlygomis dalyvauti bendrijos valdymo organo organizuojamose talkose ir kituose bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbuose. Įstatymas nustato bendrijoms teisę detalizuoti šios pareigos įgyvendinimo būdus, todėl bendrijos nariui negalint tokiose talkose dalyvauti, jis gali prisidėti prie bendrijos poreikių tenkinimo piniginiu įnašu. Įstatų 44 punkte nėra ribojama nario teisė išstoti iš bendrijos, tačiau reglamentuota išstojimo tvarka nariui turint įsiskolinimų. Ieškovų argumentai dėl įstatų 51.8 papunktyje nurodyto termino yra formalūs, nemotyvuoti, nenurodyta, koks terminas ir kodėl laikytinas pagrįstu. Įstatų 68 punkte nustatytos valdybos teisės. Kaip jau minėta, juridinio asmens vidinės veiklos klausimai ir jų išsprendimas, priimant sprendimus, yra išimtinė juridinio asmens dalyvių (sodininkų bendrijos narių) teisė (žr. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-9-368/2019). Vien ieškovų kitokia nuomonė dėl galimų sprendimų variantų šios teisės negali riboti. Bendrijos patirtų išlaidų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, paskirstymas bendrijos ir ne bendrijos nariams yra fakto klausimas ir ginčas dėl išlaidų priskaičiavimo teisingumo būtų sprendžiamas atsiradus ieškovų pareigai apmokėti konkrečiais išlaidas, todėl abstraktūs ieškovų argumentai dėl įstatų 46 punkto nuostatų neturi teisinės reikšmės. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Atmetus ieškinį, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 1 790,80 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir vertino, kad atmetus ieškinį, šios išlaidos turi būti priteistos iš ieškovų.

 

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

8.       Ieškovai A. N., J. R., V. M. ir A. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Apeliantų vertinimu, teismas neteisingai konstatavo, kad nebuvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka. Paaiškina, kad ieškovai ieškinyje nurodė, jog bendrijos nariai nebuvo tinkamai informuoti (raštu arba pasirašytinai) apie susirinkimą, t. y. kad buvo pažeistos SBĮ 16 str. 3 d. ir susirinkimo šaukimo metu galiojusių SB „Ąžuolas–2“ įstatų 36.7 punkto imperatyvios normos, kuriose numatyta, jog jei ketinama keisti įstatus, apie susirinkimą kiekvienam nariui turi būti pranešta raštu. Apeliantai pažymi, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad raštu informavo bendrijos narius. Ieškovas V. M., kuris yra bendrijos narys, nebuvo informuotas raštu apie susirinkimą. Teismo vertinimas, kad jis dalyvavo susirinkime, neįrodytas. Apeliantai teigia, kad toks tvarkos pažeidimas, t. y. nepranešimas raštu visiems nariams apie ketinimą keisti įstatus, reiškia įstatymo imperatyvo pažeidimą, todėl jie neprivalėjo įrodinėti konkrečių savo teisių pažeidimo ar tai, kad jie atstovauja kitų bendrijos narių interesus.

8.2.                      Apeliantai nesutinka su teismo vertinimu, kad nebuvo pažeista balsavimo ir sprendimo priėmimo tvarka. Ieškovai nesutinka su tuo, kad byloje ieškovai neįrodė, jog susirinkime balsavimas vyko „prieš“ sprendimą, o ne „už“. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti garso įrašą, kuriame galima girdėti, kad buvo paskelbtas balsavimas prieš įstatus, ir visi nebalsavę prieš asmenys neteisėtai prilyginti balsavusiems už įstatus, neskaičiuojant konkrečių balsų, atiduotų už sprendimą. Teismas nepagrįstai nesivadovavo SBĮ 16 str. 10 d., kurioje yra aiškiai nustatyta, kad sprendimai bendrijos narių susirinkime priimami, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, vadinasi įstatyme aiškiai numatyta balsavimo tvarka „už“ sprendimą, o ne „prieš“ sprendimą.

8.3.                      Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jų argumentus, jog ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvią SBĮ 16 str. 10 d. normą, nustatančią, kad bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Paaiškina susirinkime, kuriame priimti įstatai galėjo dalyvauti ir balsuoti tokios teisės neturintys asmenys. Ieškovai prašė išreikalauti iš bendrijos jos narių registravimo knygą ir narių priėmimo į bendriją įrodymus (narių susirinkimų, valdybos sprendimus), motyvuodami ir nurodydami priežastis, kad šių įrodymų negali gauti ir pateikti teismui. Nors tik šiais įrodymais ieškovai turėjo galimybę įrodyti tai, kad bendrijos nariai, balsuojantys susirinkimuose iš tikrųjų nėra priimti į bendriją, vadinasi nėra įgiję narystės bendrijoje nustatyta tvarka ir neturi balso teisės. Atsakovė tokių įrodymų nepateikė ir neįrodė, kad visi balsavę buvo bendrijos nariais. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą išreikalauti tokius įrodymus, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą.

8.4.                      Apeliantai nurodo, kad teismas neteisingai taikė teismų praktiką, nustatančią ne bendrijos nario teisę skųsti bendrijos valdymo organų sprendimus. Teismas vadovavosi neaktualia , t. y. iki SBĮ 221 straipsnio priėmimo suformuota praktika. Paaiškina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo SBĮ 221 straipsnis, kuris aiškintinas ir taikytinas, kaip apimantis kitų asmenų (ne bendrijos narių) teisę skųsti visų bendrijos organų sprendimus.

8.5.                      Apeliantai nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovai neįrodė, jog konkrečios SB „Ąžuolas–2“ įstatų nuostatos pažeidžia įstatymų imperatyvus. Teismas nemotyvuotai konstatavo, kad įstatų 12.1 papunktyje nurodytas tikslas neprieštarauja SBĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatoms, pagal kurias bendrijos tikslas yra įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas. Ieškovai įrodinėjo, kad įstatų 12.1. papunktyje įtvirtintas tikslas įgyvendinti bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, yra neteisėtas, nes prieštarauja SBĮ 3 str. 1 d., kurioje numatyta, kad bendrijos tikslas – įgyvendinti sodininkų, t. y. tiek bendrijos narių, tiek kitų asmenų, turinčių bendrijoje žemės sklypus, bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Taigi įstatyme įtvirtintas bendrijos tikslas yra įgyvendinti ne tik bendrijos narių teises ir pareigas, o visų sodininkų. Apeliantai paaiškina, kad SBĮ 221 straipsnio 4 dalies 1 punkte inter alia įtvirtina kitų asmenų pareigą laikytis įstatų. Įstatuose yra nuostatų, kurios privalomos ne tik bendrijos nariams, bet kurios įtakoja ieškovų (ne bendrijos narių) teises ir pareigas, pvz. nuostatos dėl mokesčių bendrojo naudojimo objektų išlaikymui ir t. t.. Vadinasi, įstatai, skirtingai negu nurodyta teismo sprendime, nėra vidaus dokumentas, kuris reglamentuoja tik bendrijos narių teises ir pareigas. Įstatų 25.2., 25.3 papunkčiuose nėra numatyta, kad juose nurodyti mokesčių tikslinė paskirtis yra bendrijos bendrojo naudojimo objektams. Todėl Įstatų 25.2., 25.3 papunkčiai aiškiai prieštarauja SBĮ 221 str. 4 d.., kurioje yra įtvirtintas kitų asmenų (ne bendrijos narių) pareigų baigtinis sąrašas, 3 punktui, taip pat SBĮ 15 str. 1 d. 5 p., kuriuose aiškiai numatyta, kad bendrijos nariai pagal bendrijos pateiktas sąskaitas turi pareigas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą), kitas suteiktas paslaugas. Įstatų 25.2., 25.3 papunkčiai prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams ir pažeidžia ne bendrijos narių teises bei interesus. Įstatų 31 punktas, numatantis pareigą už bendrijos teikiamų dokumentų kopijas mokėti mokestį, pažeidžia teisę gauti informaciją, kuri numatyta įstatymu (SBĮ 221 str. 3 d. 3 p., 22 str. 2 d. 5 p.). Bendrijos įstatuose turi būti reglamentuota tik dokumentų ir kitos informacijos apie sodininkų bendrijos veiklą pateikimo bendrijos nariams ir kitiems asmenims tvarka, bet ne mokestis už tokią informaciją ar kiti apribojimai. Įstatų 88 p., kuriame įtvirtinta bendrijos nario pareiga dalyvauti talkose ir už nedalyvavimą talkoje yra numatyta baudinio pobūdžio įmoka, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str., kuris draudžia priverčiamąjį darbą. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad Įstatų 44 punkte nėra ribojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos nario teisė išstoti iš bendrijos, nes šiame punkte tariamai reglamentuota išstojimo tvarka nariui turint įsiskolinimų. Skirtingai negu nurodyta teismo sprendime, įstatų 44 punkte reglamentuota ne išstojimo iš bendrijos tvarka turint įsiskolinimų, o išstojimo iš bendrijos sąlyga – neturėti įsiskolinimų, tačiau tokiai sąlyga prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str., laiduojančiam piliečiams absoliučią ir besąlyginę teisę vienytis į bendrijas, o kartu ir teisę nebūti bendrijų nariais.

9.       Atsakovė SB „Ąžuolas–2“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9.1.                      Atsakovė prašo neprijungti ieškovų pateiktų naujų įrodymų. Mano, kad pirmos instancijos teismas, vadovaudamasi CPK 181 str. 2 d., pagrįstai atsisakė priimti ieškovų teiktą garso įrašą, kadangi ieškovai nenurodė, kodėl jo nepateikė anksčiau, negalėjo paaiškinti, kas darė garso įrašą ir, kokiomis aplinkybėmis. Be to, garso įrašas buvo pateiktas 2023-03-29 teismo posėdžio metu, kuomet byla jau buvo nagrinėjama iš esmės ir minėtame posėdyje buvo baigta nagrinėti, todėl dėl garso įrašo prijungimo būtų reikėję atidėti bylos nagrinėjimą. Taip pat pažymi, kad ir apeliacinės instancijos teismui teikiamas įrodymas – garso įrašas, neatitinka įrodymų patikimumo, leistinumo, teisėtumo reikalavimų, kadangi nėra pateikti duomenys, kas įrašą darė, kokiu būdu, kada – nėra patvirtinti garso įrašo metaduomenys, dėl ko yra pagrindas abejoti šio įrodymo patikimumu. Išklausius garso įrašą girdėti, kad tai yra tik epizodinis įrašas, ne vientisas, todėl jo įrodomoji galia abejotina. Bendrija neturėjo jokių duomenų ir nebuvo informuota, kad daromas 2022-07-02 susirinkimo garso įrašas, o tai leidžia teigti kad garso įrašas yra neteisėtas. Be to, garso įraše yra girdima, kad balsavimas vyko ne tik balsuojant „prieš“, bet ir skaičiuojant „susilaikiusius“, todėl akivaizdu, kad balsavimo rezultatai nebuvo iškraipyti, nes tik vienas asmuo balsavo prieš, kuris vėliau elektroniniu laišku nurodė, kad jo balsas turi būti skiriamas prie susilaikiusių. Taigi pirmos instancijos teismas sprendimu pagrįstai konstatavo, kad netgi jei minėta aplinkybė (kad buvo balsuojama, kas „prieš“) būtų atitinkanti tikrovę, ji nesudarytų pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus, nes toks balsų skaičiavimo būdas teismų praktikoje nepripažįstamas ydingu, jei nepaneigiamas protokole užfiksuotas rezultatas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1602-553/2011).

9.2.                      Atsakovė pažymi, kad ieškovai nepareiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiais bendrijos įstatus, o ginčija susirinkimo sprendimą ir prašo panaikinti įstatų teisinę registraciją, nepareiškus reikalavimo dėl pačių įstatų pripažinimo negaliojančiais. CK 2.82 str. 4 d. nustato, kad juridinio asmens organo sprendimas gali būti pripažintas negaliojančiu, jei jis: prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms; prieštarauja juridinio asmens steigimo dokumentams;  prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Šiuo atveju sprendimas nepažeidžia nei imperatyvių įstatymo normų, nei įstatų nei protingumo ir sąžiningumo principų. Priešingai, bendrijos visuotinis narių susirinkimas įgyvendino savo SBĮ 15 str. 1 d. 1 p. nustatytą išimtinę teisę keisti įstatus, o šiuo atveju patvirtinti jų naują redakciją, nes pasikeitus SBĮ įstatus reikėjo keisti iš esmės. Todėl teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kad nebuvo pažeisti nei imperatyvūs reikalavimai, nei susirikimo sprendimo metu galioję bendrijos įstatai, nei protingumo, sąžiningumo principai.

9.3.                      Atsakovė nesutinka su ieškovų argumentais, kad susirinkimo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl to, jog buvo pažeista narių informavimo apie susirinkimą tvarka. Paaiškina, kad apie susirinkimą buvo pranešta įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka, visi nariai buvo informuoti ir skelbimu lentoje ir spaudoje ir internetiniame puslapyje ir raštu/elektroninėmis ryšių priemonėmis, nes visiems nariams buvo išsiųstos SMS žinutės, todėl nebuvo pažeista SBĮ 16 str. 3 d. norma. Su įstatų projektu bendrijos nariai ir ne nariai galėjo susipažinti metus laiko, nes 2021-07-03 bendrijos narių visuotiniame susirinkime 6.7 darbotvarkės klausimu buvo pateikta svarstymui bendrijos įstatų redakcija parengta pagal pakeistą SBĮ, ir visiems buvo paskelbta, kad visi norintys pareikšti pastabas ir pasiūlymus dėl bendrijos įstatų projekto, tai gali daryti visus metus, savo pasiūlymus teikdami valdybai. Tačiau iki pat 2022-07-02 susirinkimo, o taip pat ir susirinkimo metu nė vienas iš bendrijos narių ir ne narių, tarp jų ir ieškovai, neteikė pasiūlymų, net ir neatvyko susipažinti, net ir tas pats D. L., kuris vienintelis buvo susilaikęs dėl įstatų patvirtino. Tai patvirtina tai, kad patys ieškovai nesinaudojo jiems suteiktomis teisėmis, o bendrija nėra atsakinga už tokį ieškovų neveikimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vien aplinkybė, jog bendrijos narys nebuvo informuotas ir nedalyvavo susirinkime savaime nesuponuoja išvados, kad sprendimas neteisėtas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1469-614/2017). Ieškovai ignoruoja aplinkybę, kad SBĮ 16 str. 3 d. nustato, kad apie susirinkimą turi būti informuojami tik bendrijos nariai (o trys iš ieškovų yra netgi ne nariai), o bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai, arba elektroninių ryšių priemonėmis. Šiuo atveju, visi ieškovai žinojo apie susirinkimą, nes skelbimų lentos yra keliose vietose bendrijos teritorijoje, taip pat ir prie įvažiavimo. Be to, SBĮ leidžia informuoti narius ne tik raštu, bet ir elektroninių ryšių priemonėmis. Mobilus ryšys yra būtent tokia priemonė ir SMS pranešimai yra tinkamas informavimo būdas. Bendrija nėra atsakinga, kad V. M. kategoriškai atsisako pateikti savo kontaktinius duomenis, kuriais bendrija galėtų jam teikti pranešimus. Atsakovė pažymi, kad V. M. gyvena bendrijos teritorijoje nuolat, todėl jam žinoma visa informacija apie vykstančius susirinkimus. Susirinkimo sprendimas buvo priimtas balsų dauguma (iš 58 dalyvavusių su balso teise 57 balsavo už), todėl neaišku, kaip daugumos valia galėjo pažeisti vieno nario V. M. teises ir interesus. Ieškovų argumentai, kad vien tai, jog susirinkime dalyvavo tik 58 nariai iš 369 narių patvirtina, kad nariai nebuvo tinkamai informuoti, yra nelogiška ir neteisinga, nes visų sodininkų bendrijų praktikoje yra vyraujanti tendencija, kad susirinkimuose dalyvauja labai menka dalis narių ir paprastai sprendimai priimami tik pakartotiniuose susirinkimuose, nes pirmi susirinkimai neįvyksta dėl kvorumo nebuvimo. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškovai neturi teisės atstovauti kitų bendrijos narių, kuriems neva nebuvo tinkamai pranešta, apskųsdami visuotinio susirinkimo spendimą procedūriniu aspektu.

9.4.                      Atsakovė teigia, kad ieškovų prielaidos dėl to, jog balsavusių dauguma (t. y. 58 asmenys) yra net ne nariai ir neturi teisės balsuoti, yra nepagrįsti jokia logika ir protingu paaiškinimu. Notaras, tvirtindamas bendrijos įstatus patikrina visus dokumentus, susijusius su susirinkimo sušaukimu, su balsavusiais asmenimis ir patikrina sprendimo, kuriuo patvirtinti įstatai teisėtumą. Ginčijant SB „Ąžuolas–2“ narių susirinkimo, įvykusio 2022-07-02 sprendimą, gali būti aktualus tik bendrijos narių sąrašas, buvęs 2022-07-02 sprendimo priėmimo dienai, o ieškovai nepagrindė, ką jie įrodinėtų bendrijos narių registravimo knyga (bendrijos vertinimu tai nepagrįstas ieškovų siekis gauti perteklinius ir nesusijusius su byla duomenis, kuriuos ketina panaudoti kitais tikslais). SBĮ 21 str. 3 d. nustato, kad bendrijos narių registravimo knygoje esantys duomenys tvarkomi ir teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Pagal šiuos reikalavimus, asmenims, pageidaujantiems susipažinti su registravimo knyga, teikiami tik su jais pačiais susiję duomenys. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai turėjo pagrįsti spendimo priėmimo neteisėtumą, o tokių įrodymų nepateikus, atsakovė neturėjo pareigos įrodinėti nebuvus ieškovo nurodytų aplinkybių. Atsakovė paaiškina, kad 2022-07-02 susirinkime buvo nutarta patvirtinti registravimo knygoje esančius duomenis, kad bendrijoje yra 369 nariai (protokolo 3.2 punktas). Minėto sprendimo Ieškovai neginčijo. Atsakovė pateikė asmenų, dalyvavusių susirinkime sąrašą. Ieškovai konkrečiai neįrodinėjo, kurie iš dalyvavusių susirinkime nėra bendrijos nariai (neturėjo teisės būti narių atstovais). Ieškovų išsakyti formalūs priėmimo į bendrijos narius procedūrų pažeidimai nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad net bendrijos valdybos nariai S. P., T. L. nėra priimti į bendriją, tačiau pagal įstatų 45 punktą, bendrijos valdyba buvo renkama iš bendrijos narių. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad T. L., S. P. 2021 m. liepos 3 d. paskirti (išrinkti) bendrijos valdybos nariais. Minėti sprendimai nėra nuginčyti. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad D. L. pripažįsta esąs bendrijos nariu, nes 2022 m. spalio 25 d. elektroniniame laiške jo balsą susirinkime pripažinti kaip susilaikymą, o ne balsavimą „prieš“. Vien formalių procedūrų priimant į bendrijos narius neatitikimai negali paneigti dalyvavimo bendrijoje fakto, ypatingai tuo atveju, kai asmenys aktyviai realizuoja bendrijos nario teises bei vykdo pareigas.

9.5.                      Atsakovė paaiškina, kad ieškovai nebūdami bendrijos nariais neturi teisės ginčyti bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimų, nes bendrijos visuotinis narių susirinkimas nėra valdymo organas, o kiti asmenys, kurie nėra bendrijos nariai pagal SBĮ 221 str. 3 d. 7 p., turi teisę skųsti tik bendrijos valdymo organų sprendimus. Bendrijos valdymo organas pagal SBĮ 17 str. yra valdyba arba bendrijos pirmininkas. Ieškovai ginčija visuotinio narių susirinkimo, kuris nėra valdymo organas, sprendimą. Pažymi, kad SBĮ yra labai aiškiai atskirtos sąvokos bendrijos organai ir bendrijos valdymo organai, ir sąvoka bendrijos valdymo organas įstatyme naudojama tik tais atvejais, kai reglamentuojami bendrijos valdybos ar pirmininko įgaliojimai/funkcijos. Priešingas aiškinimas, kad bendrijos narių susirinkimas irgi yra valdymo organas, iškreiptų visą įstatymo esmę ir būtų nebeaišku, ar bendrijos narių visuotinis susirinkimas, ar bendrijos valdyba/pirmininkas yra įstatymo įgaliotas atlikti tam tikrus veiksmus ir funkcijas. CK 2.82 straipsnis taip pat labai aiškiai atskiria juridinio asmens organo ir juridinio asmens valdymo organo sąvokas. Atsakovė paaiškina, kad ne bet kurie, o tik įstatyme numatyti asmenys turi teisę ginčyti juridinio asmens organo sprendimus, o ginčo atveju SBĮ nenustato ne bendrijos narių teisės ginčyti bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimų. Todėl darytina išvada, kad ieškinį pareiškė tokios teisės neturintys ieškovai. Teismų praktikoje teismai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civ. b. Nr. e2A-9-368/2018) yra konstatavę, kad įstatymo leidėjas suteikia asmeniui (kuris nėra juridinio asmens kreditorius, valdymo organas ar dalyvis) teisę ginčyti juridinio asmens organo sprendimus tuomet, kai pastarasis asmuo įrodinėja organo sprendimą esant niekiniu sandoriu. Taigi ieškovai ginčydami susirinkimo sprendimą, turėjo įrodyti, bet neįrodė kad šis sprendimas yra niekinis (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80–1.81 straipsnis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Teismas pagrįstai konstatavo, kad Ieškovai be formalių teiginių nepateikė objektyvių įrodymų, jog skundžiamas bendrijos narių susirinkimo sprendimas patvirtinti naujus įstatus turi niekinio sandorio požymių, neproporcingai, esmingai pažeidė (suvaržė) jų teises ar prieštarauja Sodininkų bendrijos įstatymų nuostatoms. Sodininkų bendrijos kaip ir bet kurio kito juridinio asmens valdymo organai pagal savo patvirtintus įstatus bei vidinę tvarką turi prerogatyvą patys spręsti kaip vykdyti veiklą (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, SBĮ 3 str., 15 str. 1 d. 1 p.). Vadinasi, joks pašalinis asmuo, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, neturi teisės kištis į sodininkų bendrijos vidaus valdymą ir veiklą.

9.6.                      Atsakovės įsitikinimu, teismas sprendimu pagrįstai konstatavo, kad įstatai neprieštarauja nei SBĮ įstatymo nuostatoms nei Konstitucijai, o ieškovų teiginiai yra deklaratyvūs, jie neįrodė, kaip konkrečiai pažeidžiamos jų teisės. Juridinio asmens vidinės veiklos klausimai ir jų išsprendimas, priimant sprendimus, yra išimtinė juridinio asmens dalyvių (sodininkų bendrijos narių) teisė. Vien kitokia ieškovų nuomonė dėl galimų sprendimų variantų šios teisės negali riboti. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad Įstatai riboja įstatymuose numatytą jų teisę gauti informaciją ar nustato jiems naujas prievoles ir rinkliavas.

10.       Tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“ ir notarė Vaidota Majūtė atsiliepimų nepateikė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

12.       Byloje yra kilęs ginčas dėl SB „Ąžuolas–2“ visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2022 m. liepos 2 d., priimto sprendimo, kuriuo patvirtinta nauja SB „Ąžuolas–2“ įstatų redakcija. Ieškovai teikdami ieškinį nurodė, kad sodininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo priimtas sprendimas yra neteisėtas dėl esminių šio susirinkimo organizavimo ir balsavimo procedūrų pažeidimo. Be to, ieškovai nurodė, kad ginčijamu sprendimu naujai patvirtintuose sodininkų bendrijos įstatuose yra įtvirtinamos įstatymuose nenumatytos bendrijos narių ir ne narių pareigos bei suvaržymai ir taip yra pažeidžiamos ieškovų teisės ir interesai.

 

Dėl ieškovų teisės ginčyti sodininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimą

 

13.       Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atmetė jų ieškinį, visų pirma nurodo, kad teismas neteisingai aiškino jų teisę pareikšti ieškinį.

14.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos aplinkybes nurodytu aspektu, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl ieškinio atmetimo, tokio sprendimo nepagrindė tuo, jog ieškovai neturi teisės teikti ieškinio. Teismas tik atkreipė dėmesį, kad nors ieškovai teikia bendrą ieškinį, tačiau ieškovas V. M., kuris yra bendrijos narys, ir kiti ieškovai, kurie nėra bendrijos nariai, pateiktu ieškiniu gina skirtingus teisinius interesus.

15.       Atsakovė SB „Ąžuolas–2“ šio ginčo nagrinėjimo metu neneigė, kad ieškovas V. M. yra sodininkų bendrijos narys. Taip pat pirmosios instancijos teismas pripažino, kad V. M. gindamas savo teises gali ginčyti bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimą visais aspektais, t. y. tiek procedūriniais, tiek materialiniais pagrindais ir kad toks ieškinys vertintinas kaip susijęs su jo, kaip bendrijos nario, subjektinių teisių gynimu.

16.       Kiti ieškovai nėra SB „Ąžuolas–2“ nariai, todėl jų teisės ginčyti bendrijos valdymo organų sprendimus yra ribotos. Apie tai plačiai yra pasisakyta teismų praktikoje. Teisėjų kolegija visiškai pritarai tam, kaip pirmosios instancijos teismas taikė teismų praktiką. Teismo nurodyta praktika yra aktuali nepaisant to, kad po jos suformavimo, SBĮ buvo papildytas 221 straipsniu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmenys, kurie nėra sodininkų bendrijos dalyviai (nariai), turi teisę pareikšti ieškinį dėl sodininkų bendrijos valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau pagrindas teismo sprendimu tenkinti ieškinį bus tik tuo atveju, jei ieškovas savo teisių pažeidimą įrodys ne bet kokiais pagrindais, o įrodys požymius, patvirtinančius sodininkų bendrijos valdymo organo sprendimo kaip niekinio sandorio sudarymo faktą, kuris įtakojo (nulėmė) ieškovo (ne bendrijos narių) neproporcingą, nesąžiningą teisių suvaržymą ar (ir) pareigų kilimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80–1.81 straipsnis, 2.82 straipsnio 4 dalis) (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-9-368/2019 ir kt). CK 2.82 straipsnio 4 dalies normos, nustatančios, kokie asmenys turi teisę pareikšti ieškinį dėl juridinio asmens organų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, negalima taikyti atskirai nuo CPK 5 straipsnio, kuriame teisminė gynyba garantuojama asmeniui, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeidžiami ar ginčijami. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmestas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad SBĮ 221 straipsnis, numatantis teisę ne sodininkų bendrijos nariams ginčyti bendrijos valdymo organų sprendimus, iš tikrųjų tik įtvirtina tokią teisę įstatyme, kuri iki tol nebuvo numatyta, bet negali būti aiškinamas, kaip teigia apeliantai, kad priėmus tokį įstatymo pakeitimą, ne sodininkų bendrijos nariams buvo suteikta teisė ginčyti bendrijos valdymo organų sprendimus visais aspektais, nesiejant tokios galimybės su konkrečių subjektinių teisių pažeidimu.

17.       Kita vertus, kaip minėta, teismo sprendime nėra konstatuota, kad ieškovai iš viso negalėjo pareikšti ieškinio – teismas dėl ginčo esmės priėmė sprendimą, įvertinęs, ar ieškovų teisės buvo pažeistos pagal tą apimtį, dėl kurios jie gali ginčyti bendrijos valdymo organo sprendimus.

 

Dėl procedūrinių sodininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo tvarkos pažeidimų

 

18.       Apeliantai teigia, kad šaukiant visuotinį narių susirinkimą buvo pažeista 2007 m. spalio 23 d. SB „Ąžuolas–2“ įstatų 36.7 punkte numatyta procedūra, reikalaujanti, kad „tuo atveju, jei susirinkimo darbotvarkėje numatyta pakeisti bendrijos įstatus <...>, apie bendrijos narių susirinkimo sušaukimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu“ (e. bylos t. 2, b. l. 19). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šis reikalavimas iš esmės buvo įvykdytas, kadangi bendrijos nariai buvo informuoti masinėmis SMS žinutėmis, ir kad tai atitinka adresatų informavimą rašytine forma. Teisėjų kolegija pritaria šiam vertinimui. SB „Ąžuolas–2“ įstatų redakcijoje, pagal kurią buvo šaukiamas susirinkimas, nėra detalizuota, ką reiškia „pranešama raštu“, įstatuose taip pat nėra reikalaujama, kad rašytinis pranešimas būtų įteikiamas paštu ar kiekvienam nariui pasirašytinai. Atsakovė yra pateikusi įrodymus apie masinių SMS žinučių išsiuntimą su informacija apie šaukiamą narių susirinkimą, todėl teismas teisingai vertino, kad rašytinė pranešimo forma buvo išlaikyta, kaip to ir reikalavo įstatai.

19.       Apeliantai teigia, kad ieškovas V. M., kuris yra bendrijos narys, nebuvo informuotas raštu apie šaukiamą susirinkimą, o teismo vertinimas, kad jis dalyvavo susirinkime ir tokiu būdu šis procedūrinis pažeidimas buvo ištaisytas, yra nepagrįstas. Patikrinus su tuo susijusias bylos aplinkybes, matyti, kad apeliacinėje instancijoje atsakovė pripažįsta, jog V. M. nebuvo įtrauktas kaip masinės SMS žinutės adresatas, taip pat nebeprašo laikyti, jog jis iš tikrųjų dalyvavo susirinkime, nes V. M. nesiregistravo susirinkime kaip dalyvis ir taip pat bendrija neturi kitų įrodymų apie jo dalyvavimą susirinkime. Tačiau teisėjų kolegija, vertindama bendrijos narių susirinkimo sušaukimo procedūras, nesutinka su ieškovu V. M., kad rašytinio pranešimo apie šaukiamą susirinkimą neįteikimas jam, šiuo atveju turi būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu. Atsakovė teigia, kad V. M. nebuvo nurodęs savo kontaktinių duomenų, kuriais jam būtų galima išsiųsti rašytines žinutes ir todėl jis nebuvo įtrauktas kaip siųstų SMS žinučių gavėjas. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais paaiškinimais apie V. M. elgesį ir jo santykį su bendrija. Byloje nustatyta, kad V. M., net ir kreipdamasis į teismą savęs nelaikė bendrijos nariu, ieškinyje nurodė, kad jis nėra narys. Tad nėra pagrindo manyti, kad jis kitaip elgėsi santykiuose tiesiogiai bendraudamas su bendrija ir vykdydamas kitas bendrijos nario pareigas iki 2022 m. liepos 2 d. įvykusio susirinkimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pats V. M. nebuvo sąžiningas, tinkamai nevykdė nario pareigų, nebendradarbiavo ir todėl negali ginti savo teisių remtis nežinojimu.

20.       Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas iš esmės pripažįsta, jog praktikoje gali pasitaikyti atvejų, kai susirinkimo organizatoriui gali būti sudėtinga pranešti konkretiems bendrijos nariams apie šaukiamą susirinkimą. SBĮ 16 straipsnis nustato, kad „jeigu susirinkimo darbotvarkėje yra numatytas svarstyti: <...> bendrijos įstatų pakeitimas, <...> apie tokį šaukiamą bendrijos narių susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai, arba elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, pranešimai skelbiami skelbimų lentose ir sodininkų bendrijos interneto svetainėje (jeigu ją bendrija turi)“. Kaip matyti, įstatymu yra nustatyta, kad be reikalavimo pranešti apie susirinkimą raštu ar pasirašytinai, pranešimai dar turi būti skelbiami ir skelbimų lentose bei sodininkų bendrijos interneto svetainėje (jeigu ją bendrija turi). Nėra abejonių, kad tokia nuostata kaip tik ir yra siekiama pašalinti galimus netikslumus, susijusius su tikėtinais kiekvieno nario informavimo tvarkos pažeidimais. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad susirinkimo organizatoriai ėmėsi protingų priemonių visų narių informavimui, apie susirinkimą buvo paskelbta viešai skelbiant laikraštyje ir bendrijos teritorijoje įrengtuose informaciniuose stenduose. V. M. neginčijo, kad jis nuolat gyvena bendrijos teritorijoje, domisi bendrijos veikla. Ieškovas teigia, kad jis nedalyvavo narių susirinkime, bet kaip matyti, jis susipažino su susirinkime priimtais sprendimais, dėl priimto sprendimo tvirtinti įstatų pakeitimą per 1 mėnesį kreipėsi į teismą. Tai rodo, kad atsakovės taikytos priemonės dėl narių informavimo viešai skelbiant informaciją buvo veiksmingos.

21.       Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad objektyviai vertinant, V. M. dalyvavimas susirinkime ir jo balsavimas nebūtų lėmęs kitokio rezultato. Ieškovai teigia, kad apie susirinkimą nežinojo ir daug kitų narių. Bet ieškovai nenurodė jokių kitų narių, be V. M., kurie dar nebūtų gavę SMS žinučių, ar nebūtų kitaip žinoję apie susirinkimą iš viešo paskelbimo. Ieškovai nėra įgalioti ginti kitų narių teisių ar interesų.

22.       Ieškovai taip pat teigė, kad balsavimas susirinkime vyko „prieš“ sprendimą, o ne „už“ sprendimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toks balsavimas nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus, nes toks balsų skaičiavimo būdas teismų praktikoje nepripažįstamas ydingu, jei nepaneigiamas protokole užfiksuotas rezultatas. Teisėjų kolegija pritaria šiam vertinimui. Pažymėtina, kad nei SBĮ, nei 2007 m. sodininkų bendrijos „Ąžuolas–2“ įstatuose nebuvo reglamentuojama konkreti bendrijos narių balsavimo susirinkime procedūra, išskyrus išankstinį balsavimą ir slaptą balsavimą. Visuotinio narių susirinkimo sprendimui pripažinti negaliojančiu dėl balsavimo tvarkos pažeidimo nepakanka vien tos aplinkybės, kad nustatomi tam tikri formalūs trūkumai, negalėję turėti įtakos balsavimo rezultatui ir priimto sprendimo turiniui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad susirinkime pirmiausiai suskaičiavus balsus „prieš“, balsavimo rezultatas ir priimtas sprendimas vis tiek buvo aiškus. Skirtingai nei teigia, ieškovas V. M., tokia aplinkybė nepatvirtina, kad sprendimas dėl įstatų pakeitimo nebuvo priimtas susirinkime dalyvavusių narių balsų dauguma.

23.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantų argumentus, jog susirinkime dalyvavo ir balsavo nenustatyti asmenys, kurie galėjo būti ir ne bendrijos nariais. Į bylą yra pateiktas susirinkimo dalyvių sąrašas, todėl ieškovai savo teiginius galėjo pagrįsti ir turėjo tai padaryti, nes to reikalauja bendroji įrodinėjimo pareiga (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų prašymą surinkti įrodymus apie tai, kokiu pagrindu kiekvienas bendrijos narys buvo priimtas į bendriją. Tokių asmens duomenų rinkimas būtų neproporcingas pagal bylos nagrinėjimo ribas ir nepateisinamas pagal ieškovų šiame ginče siekiamą tikslą. Ieškovai nenurodė aiškių priežasčių, dėl kurių konkretus susirinkime dalyvavęs ir balsavęs narys, ieškovų vertinimu, neturi bendrijos nario statuso, todėl pareikštą prašymą teismas teisingai vertino kaip nesusijusį su ieškinio dalyku, t. y. ne kaip siekį surinkti įrodymus pagal pareikštą ieškinį, bet kaip perteklinius duomenis, kurių panaudojimo tikslas neatskleistas.

 

Dėl patvirtintų įstatų turinio pagrįstumo ir atitikimo įstatymams

 

24.       Ieškovai ieškinį taip pat grindė tuo, kad jų įsitikinimu, dalis pakeistų Įstatų nuostatų prieštarauja Konstitucijai ir SBĮ, protingumo ir sąžiningumo principams ir be to pažeidžia ieškovų teises.

25.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovai šioje byloje ginčijo visuotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą, todėl tikrindamas ginčijamą sprendimą, teismas turėjo įvertinti, ar narių susirinkimas neviršijo kompetencijos ir nėra pažeisti kiti įstatymų imperatyvai. Narių susirinkimo sprendimu patvirtintų Įstatų turinio išsamumo bei pagrįstumo vertinimas nėra šio ginčo dalyku. Teismui nepriskirta revizuoti tokių klausimų.

26.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi atskiras Įstatų nuostatas pagal apeliantų suformuluotas abejones dėl jų teisėtumo, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, kad visuotiniame narių susirinkime patvirtinti įstatai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, SBĮ ar kitiems įstatymams. Taip pat teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus apeliantų argumentus, kad narių susirinkimas, priimdamas įstatų pakeitimą viršijo jam įstatymu suteiktą kompetenciją ar priėmė tokius sprendimus, kurie tiesiogiai pažeidžia ieškovų teises.

27.       Ieškovai nesutinka su tuo, kaip Įstatų 12.1 papunktyje yra apibrėžtas bendrijos veiklos tikslas, t. y. kad bendrijos tikslas – įgyvendinti bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendro naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Apeliantai pažymi, kad bendrijos tikslu pagal SBĮ 3 straipsnio 1 dalį yra siekis įgyvendinti ne tik bendrijos narių, bet visų sodininkų teises ir pareigas. Tačiau teisėjų kolegija taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad Įstatuose numatytas bendrijos tikslas neprieštarauja SBĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatoms, tuo labiau, kad SBĮ 11 straipsnio 2 dalies 4 punktas paveda ir deleguoja bendrijai pačiai savo įstatuose sukonkretinti savo veiklos tikslus. Apeliantų keliamos abejonės dėl Įstatuose vartojamų sąvokų neatitikimo su SBĮ vartojamomis sąvokomis yra teorinio pobūdžio, niekaip nesusijusios su jų subjektinių teisių ar teisėtų interesų pažeidimu. Nėra abejonių, kad sodininkų bendrija privalo atstovauti savo narių teisėms ir interesams santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir kitais bendro naudojimo objektų bendraturčiais, o atstovaudama savo narius ir dalyvaudama santykiuose su kitais sodininkais, kurie nėra bendrijos nariais, tuo pačiu pasiekia ir bendrą tikslą, kuris yra numatytas SBĮ 3 straipsnio 1 dalyje, t. y. įgyvendina visų sodininkų bendrąsias teises ir pareigas. Tokia nuostata savaime seka iš Įstatų, kaip norminio dokumento, vietos teisinio reglamentavimo hierarchijoje ir todėl nėra būtina, kad visa tai būtų konkrečiai aptarta. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokios ieškovų pastabos dėl įstatų turinio iš esmės reiškia ne savo teisių gynimą, bet pastabas dėl įstatų kaip norminio dokumento teisėkūros technikos, o tokios pastabos nėra ir negali būti pagrindu ieškinio patenkinimui.

28.       Apeliantai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Įstatų 25.2 ir 25.3 punktuose įtvirtinta bendrijos narių susirinkimo teisė priimti sprendimą dėl mokesčių ar įmokų nustatymo, neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia jų teisių. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti nurodytas Įstatų nuostatas. Nėra abejonių, kad Įstatų 25.2 25.3 punktuose įtvirtinta bendrijos narių susirinkimo teisė priimti sprendimus dėl mokesčių ar įmokų nustatymo yra deleguota pagal SBĮ 11 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatas, suteikiančias teisę visuotiniam narių susirinkimui Įstatuose numatyti mokesčių bendrijos nariui ir kitam asmeniui, tikslinių, kaupiamųjų ir kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarką, nepiniginių įnašų įvertinimo bei bendrijos narių, kitų asmenų ir jų šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į įnašus tvarką. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Įstatų 25.2, 25.3 punktuose yra tik įtvirtinta narių susirinkimo teisė nustatyti konkrečius mokesčius, t. y. Įstatuose yra numatyta valdymo organo kompetencija, bet ne konkretūs mokesčiai ar jų dydis. Vien tokios kompetencijos nustatymas niekaip nepažeidžia ieškovų teisių ir be to, kaip minėta, neviršija valdymo organo kompetencijos. Teismas teisingai nurodė, kad konkretų bendrijos susirinkimo sprendimą, kuriuo bus nustatyti ieškovams (bendrijos nariams ir ne nariams) privalomi mokėjimai, ieškovai galės ginčyti, jei jis neatitiks teisės aktų reikalavimų ir pažeis jų teises.

29.       Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad Įstatų 31 punktas, numatantis mokestį už bendrijos dokumentų kopijas, prieštarauja įstatymams ir pažeidžia jų teisę gauti informaciją. Ieškovai be pagrindo sutapatina teisę gauti informaciją ir teisę gauti dokumentų kopijas. Atsakovė teisingai pažymi, kad dokumentų kopijų darymas visada yra susijęs su tam tikromis sąnaudomis ir jokiame įstatyme nėra įtvirtinta asmens teisė gauti nemokamas kopijas. Teismas taip pat atmeta apeliantų argumentus, kad Įstatuose nustatyta bendrijos narių teisė gauti informaciją apie bendrijos veiklą, yra nepakankamai sureguliuota ar kad toks reguliavimas pažeidžia įstatymus, ar kad visuotinis narių susirinkimas, Įstatų 32 punkto 3, 4, 5 papunkčiuose nustatydamas informacijos teikimo ribojimus, viršijo kompetenciją. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad visuotinis narių susirinkimas, Įstatuose nustatydamas informacijos suteikimo tvarką, neabejotinai turėjo kompetenciją nustatyti ir tokios informacijos teikimo apribojimus. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šioje byloje nespendžiama dėl to, ar yra pažeista ieškovų teisė gauti konkrečią informaciją apie bendriją, - ieškovai, manydami, kad jų teisė gauti konkrečią informaciją yra pažeista, gali šia teisę ginti teisme, kaip tai numatyta Įstatuose.

30.       Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai, kaip aiškiai nepagrįstas, vertino ieškovų keliamas abejones dėl to, jog Įstatų 88 punktas, kuriame įtvirtinta bendrijos nario pareiga dalyvauti talkose, o už nedalyvavimą talkoje yra numatytos baudinio pobūdžio įmokos, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsniui, kuris draudžia priverčiamąjį darbą. Patys apeliantai pripažįsta, kad SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 6 punkte yra numatyta bendrijos nario pareiga įstatų nustatyta tvarka ir sąlygomis dalyvauti bendrijos valdymo organo organizuojamose talkose ir kituose bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbuose. Teismas teisingai vertino, kad paminėta įstatymo nuostata deleguoja sodininkų bendrijoms teisę detalizuoti šios pareigos įgyvendinimo būdus, todėl bendrijos narių susirinkimas turėjo kompetenciją įstatuose nustatyti, kad bendrijos nariui negalint tokiose talkose dalyvauti, jis gali prisidėti prie bendrijos poreikių tenkinimo piniginiu įnašu.

31.       Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog Įstatų 44 punkte nėra įtvirtintas apribojimas nariui išstoti iš bendrijos, o tik reglamentuotas tokios teisės įgyvendinimas. Nustatyti tam tikrus apribojimus ketinančiam išstoti nariui, kuris turi įsiskolinimų, įstatymų imperatyvai nedraudžia. Tokia tvarka nepažeidžia protingumo ir teisingumo principų, nustatydamas tokią tvarką visuotinis narių susirinkimas taip pat neviršijo savo kompetencijos.

32.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Pažymėtina ir tai, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina tik tai, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Taigi teismas plačiau nepasisako dėl tų ieškinio argumentų, kurių ieškovai nebepalaiko apeliaciniame skunde.

 

Dėl apeliantų prašymo prijungti įrodymus apeliacinės instancijos teisme

 

33.       Apeliantai prašo prijungti graso įrašą, kuriame, kaip teigia ieškovai, yra fiksuotas 2022 m. liepos 2 d. vykusio visuotinio sodininkų bendrijos „Ąžuolas–2“ narių susirinkimo fragmentas. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu be pagrindo šio įrodymo neprijungė. Apeliantai paaiškina, kad šis įrodymas patvirtina, jog susirinkimo metu balsavimas vyko „prieš“ sprendimą, t. y. nebuvo skaičiuojami „už“ atiduoti balsai.

34.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, patikrinusi aplinkybes, susijusias su šio procesinio klausimo išsprendimu, nenustatė priežasčių, dėl kurių apeliacinėje instancijoje reikėtų prijungti apeliantų pateiktus įrodymus. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu išsprendė garso įrašo prijungimo klausimą ir šį prašymą atmetė be kitą ko konstatuodamas, kad nėra aiškios garso įrašo padarymo aplinkybės, kad šis įrodymas yra pateiktas pavėluotai ir kad jo prijungimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalys įrodymus turi pateikti laiku, t. y. pasirengimo bylai stadijoje, o vėliau pateiktų įrodymų prijungimo klausimo sprendimas priklauso teismo prerogatyvai (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti prijungti įrodymą yra tinkamai pagrįstas ir atitinka civilinio proceso normas. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad apribojimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, turi būti vertinamas, atsižvelgiant į tai, ar įrodymo neprijungimas netrukdys teismui vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, tačiau tai neįpareigoja apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl atsisakymo prijungti įrodymą, atsižvelgiant į ypatingai reikšmingą šio įrodymo svarbą ginčo baigčiai, nes šis įrodymas tokios reikšmės neturi.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

35.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantai šioje byloje nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

37.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

38.       Apeliacinės instancijos teismo sprendimas nėra palankus apeliantams (ieškovams), todėl atsakovė neturi pareigos šias išlaidas jiems kompensuoti.

39.       Atsakovė į bylą pateikė prašymą priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.

40.       Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovei priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis (1 210 Eur / 4 = 302,50 Eur).

41.       Tretieji asmenys įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

 

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Ieškovų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei sodininkų bendrijai „Ąžuolas–2“, juridinio asmens kodas 191517923, lygiomis dalimis iš ieškovų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur (tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (t. y. po 302,50 Eur iš kiekvieno).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                Giedrė Čėsnienė

 

 

Andrius Verikas

 

 

                                                Renata Volodko