Civilinė byla Nr. 2-18-446/2015

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00005-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija :

92,; 114.4.; 114.8.2.; 114.9.; 116.1.

(S)

KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 5 d.

Kelmė

              Kelmės  rajono  apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,

sekretoriaujant Linai Normantaitei,  

dalyvaujant ieškovams R. V., R. A., R. R., 

ieškovų atstovo Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos atstovams Bartui Markevičiui ir Pauliui Markevičiui,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovei Eglei Lakačauskienei,

atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovei Renatai Deveikytei,

trečiojo asmens UAB „Telšių šilumos tinklai“ atstovams Jurgiui Staševičiui, advokatui Mariui Griciui,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui Vladui Barodicai,

tretiesiems asmenims A. I., R. Š., A. E.,

trečiojo asmens – daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ – atstovei R. R., 

                viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K., S. M., G. A., R. V., J. J., R. B., R. A., R. R., A. J. M., R. R. ir I. K. ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, Telšių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Telšių šilumos tinklai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialui, I. J., R. J., D. S., E. S., I. M., S. N., R. I., A. I., Z. R., Marijonai D. Š., N. L., R. Š., A. E., G. F., P. G., N. J., DNSB „S. Daukanto g. 12A“ dėl statybą leidžiančio dokumento, statybos darbų užbaigimo akto, katilinės teisinės registracijos panaikinimo ir

n u s t a t ė :

              Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė panaikinti atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos neteisėtai ir nepagrįstai 2012 m. spalio 25 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-83-121025-0009, panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. spalio 22 d. uždarajai akcinei bendrovei „Telšių šilumos tinklai“ išduotą statybos darbų užbaigimo aktą Nr. SUA-80-141022-00077 ir katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją viešame registre, priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

              Ieškovai nurodė, kad panaikinus šiuos aktus bus apgintos jų kaip butų savininkų ir žemės sklypo nuomininkų teisės savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti jiems priklausančiu turtu ir turtinėmis teisėmis. Jų nuomone, katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), statytoju ir savininku neturi teisės būti šilumos tiekėjas – UAB „Telšių šilumos tinklai“. Ginčo katilinės statytojais ir savininkais turi teisę būti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai, kurie gavę visų butų savininkų ir Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, nustatyta tvarka parengę statybos projektą ir gavę statybą leidžiantį dokumentą, įteisintų katilinę savo vardu. Jei namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai nuspręstų netapti ginčo katilinės savininkais ir todėl neįteisintų šios nelegalios statybos, tuomet neteisėtos statybos padarinius privalėtų likviduoti Statybos inspekcija, įpareigodama statytoją nugriauti nelegalų statinį. Ieškovų nuomone, katilinę turėtų įteisinti savo vardu namo gyventojai - tretieji asmenys, kurie savo butus šildo vietiniu centriniu šildymu, tiekiamu UAB „Telšių šilumos tinklai“. Katilinė – ne savarankiškas statinys, o nelegaliai atlikta jų daugiabučio namo rekonstrukcija, kurią savavališkai atliko UAB „Telšių šilumos tinklai“, katilinė – daugiabučio gyvenamojo namo priestatas, neatskiriama daugiabučio namo dalis, kuri gali priklausyti nuosavybės teise tik namo gyventojams. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. UAB „Telšių šilumos tinklai“ negali būti katilinės statytoju, nes ši bendrovė nėra žemės sklypo, ant kurio pastatyta katilinė, teisėta valdytoja ar savininkė. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalimi, statybos techninio reglamento 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33-34 punktų nuostatomis, statant statinį valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl naudojimosi valstybine žeme. Nacionalinė žemės tarnyba sutikimo statyti stacionarinę katilinę įstatymo nustatyta tvarka nėra davusi. Nacionalinės žemės tarnybos laisvos formos raštas dėl neprieštaravimo įteisinti jau atliktą savavališką statybą yra Nacionalinės žemės tarnybos nuomonė, o ne teises ir pareigas sukuriantis administracinis aktas. Be to, ieškovų nuomone, Nacionalinė žemės tarnyba nėra įgaliota išduoti sutikimus įteisinti jau pastatytus savavališkos statybos statinius. Katilinė pastatyta ant valstybinės žemės sklypo, kurio dalis yra išnuomota ieškovams, žemės sklypas katilinės statybai nėra atidalintas. Ieškovų nuomone, katilinė yra daugiabučio gyvenamojo namo priklausinys, priestatas, jo atsiradimas turi įtakos visam namui, katilinė daro poveikį namo sienai, prie kurio ji pastatyta, todėl statant ir įteisinant katilinę, turėjo būti gautas visų namo gyventojų – butų savininkų - sutikimas. Įteisinant savavališką katilinės statybą ieškovų, kurie yra namo butų savininkai, sutikimas nebuvo gautas, 2004 metais gyventojų sutikimas buvo duotas ne UAB „Telšių šilumos tinklai“, o kitam statytojui – UAB „Arisanda“. Savavališkai pastatyta katilinė pažeidžia ieškovų interesus, nes daromas poveikis namui, katilinės siurbliai kelia triukšmą. Eksploatuodami katilinę UAB „Telšių šilumos tinklai“ naudoja ir šilumos mazgą, esantį gyvenamojo namo rūsyje. Šilumos mazgas name įrengtas už visų namo gyventojų lėšas, yra visų butų savininkų nuosavybė, tačiau šilumos mazgu naudojasi tik šilumos tiekėjas, iš namo savininkų šis mazgas yra neteisėtai nusavintas. Ieškovų nuomone, teismas patenkinęs jų ieškinį, panaikinęs Telšių savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir katilinės statybos užbaigimo aktą, vadovaudamasis Statybos įstatymo 211 straipsniu turėtų įpareigoti trečiuosius asmeninis – butų, kuriems šiluma tiekiama iš katilinės, esančios prie jų gyvenamojo namo, savininkus įteisinti savavališką statybą.

Ieškovė ir DNSB „S. Daukanto 12 a“ atstovė R. R. paaiškino, kad katilinė, pastatyta prie daugiabučio namo sienos, trukdo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, sudaro kliūtis daugiabučio gyvenamojo namo renovacijai. Statant katilinę buvo sudarkytas gyvenamojo namo gerbūvis, aplinka, kurios iki šiol UAB „Telšių šilumos tinklai“ nesutvarko.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir praleidus terminą ginčyti statybą leidžiantį dokumentą. Nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 281 straipsnį į teismą kreiptis dėl statybos leidimo panaikinimo turi teisę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, viešojo administravimo subjektai, nurodyti šio įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje, ir asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Ieškovai nėra asmenys, nurodyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje, galintys kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo, nes jie į teismą kreipėsi ne dėl savo pažeistų teisių, o dėl trečiųjų asmenų tariamų teisių gynimo. Įstatymai nesuteikia ieškovams teisės ginti viešąjį interesą, todėl jie negali kreiptis į teismą ieškinyje nurodytais pagrindais ir kelti ieškinyje nurodytus reikalavimus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos yra ta institucija, kuriai įstatymu pavesta tikrinti statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą ir teikti dėl to išvadas tiek teismams, tiek kitiems suinteresuotiems asmenims. Patikrinus ginčijamo statybos leidimo parengimo ir išdavimo procedūrų bei dokumentų atitiktį Statybos įstatymo 23 straipsnio bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimams, nustatyta, kad statybos leidimas išduotas teisėtai, surašytas 2013 m. balandžio 23 d. patikrinimo aktas Nr. LDIPA-80-130423-00021, todėl šiuo atveju nėra įstatyme numatyto pagrindo kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant administracinio pobūdžio reikalavimus taikytini administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyti administracinio akto apskundimo terminai. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas, kurį ieškovai yra praleidę ir neprašo atnaujinti. Telšių rajono savivaldybės administracija ginčijamą statybos leidimą išdavė 2012 m. spalio 25 d., ieškovai ieškinį teismui dėl šio akto panaikinimo pateikė 2013 m. kovo 7 d., o apie skundžiamą statybos leidimą ieškovai sužinojo 2013 m. sausio 29 d. savivaldybės internetiniame puslapyje, apie tai jie patys nurodė 2013 m. sausio 29 d. pateikdami prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl leidimo statyti katilinę kopijos išdavimo. Atsakovės atstovė nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 19 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijos nariai pasirašė sutikimą, jog sutinka, kad prie jų namo būtų pastatyta katilinė namui apšildyti, t. y. gyventojai leidžia panaudoti daugiabučio namo sieną katilinei statyti, todėl nepagrįstas ieškovų teiginys, kad namo bendraturčiai nedavė sutikimo katilinei statyti. Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus 2012 m. kovo 12 d. neprieštaravimas yra administracinis aktas, kuriame įtvirtintas valstybinės žemės patikėtinio sprendimas leisti valstybinėje žemėje įteisinti statinį, šis aktas yra nenuginčytas ir galiojantis. Katilinė nėra daugiabučio namo priklausinys, ji – naujas, atskiras statinys, kadangi nebuvo keičiamos statinio, t. y. gyvenamojo namo, laikančiosios konstrukcijos (siena). Sąvoka „konteinerinė katilinė“ apibūdina katilinės, kaip statinio, pristatymo vietą, konstrukcijas, medžiagiškumą, konstrukcijų montavimo specifiką. Įvertinus 2002 m. pastatytos ginčo katilinės konstrukcijas ir pastatymo vietą, darytina išvada, kad ji labiau atitinka pristatytų prie kitų pastatų katilinių grupės požymius, tačiau pavadinimo netikslumas nepaneigia ir nepakeičia katilinės, kaip statinio statuso ir paskirties. Pavadinimas -  ne esminis projekto sprendinys ir dėl pavadinimo netikslumo neprivaloma keisti, koreguoti ar gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pavadinimas įtakos statybą leidžiančio dokumento teisėtumui neturi.

Atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „Telšių šilumos tinklai“ 2012 m. spalio 10 d. pateikė Telšių rajono savivaldybės administracijai prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos leidimas UAB „Telšių šilumos tinklai“ buvo išduotas 2012 m. spalio 25 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatomis. Statybą leidžiančio dokumento teisėtumą patvirtina ir 2013 m. balandžio 23 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Telšių skyriaus išduotas statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas.

Tretysis asmuo – UAB „Telšių šilumos tinklai“ – su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2011 m. kovo 28 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo atmesti UAB „Telšių šilumos tinklai“ ieškinys dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-03-31 savavališkos statybos akto ir 2010-04-02 reikalavimo nutraukti katilinės eksploatavimą panaikinimo ir atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priešieškinis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo – katilinės, esančios prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nugriovimo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog nėra duomenų, kad katilinė kelia pavojų ar kokius nors neigiamus padarinius aplinkai ir visuomenės interesams, statybos įstatymas suteikia galimybę įteisinti katilinę įstatymo nustatyta tvarka. UAB „Telšių šilumos tinklai“ atliko katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos įteisinimo procedūrą tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka, savavališkos statybos aktas IS „Infostatyba“ pažymėtas negaliojančiu, ginčo statyba nebelaikoma savavališka. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Telšių skyriaus 2013 m. balandžio 23 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad statybos leidimas parengtas ir išduotas laikantis Statybos įstatymo 23 straipsnio ir STR 1.07.01:2010  „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimų, statybos leidimas išduotas teisėtai. Dėl valstybinės žemės sklypo panaudojimo ginčo katilinės statybai yra duotas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriaus sutikimas, kurio ieškovai neginčija, dėl katilinės statybos prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 2004 metais yra gauti visų namo gyventojų, 2012 m. daugumos butų savininkų sutikimai. Prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovai yra praleidę terminą statybos leidimo išdavimui apskųsti.     

Tretysis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos – su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2004 m. kadastriniais matavimais prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas 0,4000 ha ploto žemės sklypas, kuris 2005 m. lapkričio mėnesį dalimis, nustatytomis proporcingai pagal nuosavybės teisėmis valdomas gyvenamojo namo dalis, buvo išnuomotas namo gyventojams, iš viso buvo sudarytos 25 valstybinės žemės nuomos sutartys. 2010 m. spalio mėnesį 13 gyventojų pateikė prašymus nutraukti nuomos sutartis, gyventojų prašymai patenkinti, sutartys nutrauktos, šiuo metu valstybinės žemės sklypo laisvos dalies plotas yra 0,2336 ha, 12 gyventojų nuomojamų žemės sklypo dalių plotas 0,1666 ha. Kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo katilinė ir daugiabutis gyvenamasis namas, mažesnis nei 100 m2, todėl atskiras žemės sklypas katilinės statybai negali būti suformuotas. Į Nacionalinės žemės tarnybos Telšių žemėtvarkos skyrių 2012 m. kovo 6 d. kreipėsi UAB „Telšių šilumos tinklai“ dėl katilinės statybos valstybinėje žemėje prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Telšių žemėtvarkos skyrius 2012 m. kovo 12 d. raštu, kurį pateikė UAB „Telšių šilumos tinklai“, nurodė, kad neprieštarauja dėl vykdomų katilinės statybos darbų minėtame sklype. 2012 m. kovo 12 d. žemėtvarkos skyriaus raštas yra administracinis sprendimas, ieškovų apskųstas Nacionalinės žemės tarnybos centrinei būstinei, kuri 2013 m. gegužės 19 d., išnagrinėjusi skundą, pateikė atsakymą, kad Telšių skyriaus sutikimo dėl katilinės statybos valstybinėje žemėje naikinti nėra pagrindo.

Tretysis asmuo – Valstybės įmonės Registrų centro Telšių skyrius – nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (1-2 b. l. 7 t.) nurodė, kad pagal teisės aktų nustatytą tvarką, norint nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į neypatingą statinį, pakanka pateikti statybos leidimą, statybos užbaigimo aktą bei savininko ar įgalioto asmens prašymą. Minėti dokumentai atliekant statinio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją buvo pateikti ir nuosavybės teisės buvo įregistruotos 2014 m. spalio 27 d. UAB „Telšių šilumos tinklai“.  

Tretieji asmenys A. I. ir R. Š. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, namo gyventojai nėra katilinės, esančios prie jų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), iš kurios šilumos energija tiekiama į jų butus, statytojai, neketina ir nenori katilinės įteisinti ir perimti savo nuosavybėn.

Kiti tretieji asmenys nuomonės nepareiškė.

Ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

Teisė kreiptis į teismą turi procesinę teisinę formą ir materialinį teisinį turinį. Procesiniu teisiniu aspektu teisė kreiptis į teismą yra suprantama kaip teisė pareikšti ieškinį. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, o ši teisė įgyvendinama pareiškiant ieškinį. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, o pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo materialinis teisinis reikalavimas (dalykas). Ieškovas privalo įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis), kad jo materialinis teisinis reikalavimas būtų patenkintas. Sprendžiant dėl asmens materialinio teisinio suinteresuotumo konkrečioje byloje yra reikšmingas bylos nagrinėjimo dalykas, kuris apibrėžtas ieškinio pagrindu ir dalyku. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

Nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Telšių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėja civilinė byla Nr. 2-80-339/2011 pagal ieškovo Uždarosios akcinės bendrovės „Telšių šilumos tinklai“ ieškinį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-03-31 savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-100331-00084 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-04-02 reikalavimo Nr. 2D-3527 „Dėl katilinių (duomenys neskelbtini), eksploatavimo nutraukimo“ panaikinimo ir atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos priešieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo – katilinių, tarp jų ir esančios (duomenys neskelbtini), nugriovimo. Į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai. 2011 m. kovo 28 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendime nustatyta, kad Telšių rajono savivaldybės taryba 2002-10-25 sprendimu Nr. 212 skyrė lėšas dviem suskystintomis dujomis kūrenamoms katilinėms įrengti prie gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Buvo parengtas katilinių statybos techninis projektas, surašytas nuolatinės statybos komisijos 2004-05-10 projekto tikrinimo protokolas, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos aktai – pažymos, požeminės dujų talpyklos buvo įregistruotos LR potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nariai 2004-08-19 parašė sutikimus, kad prie jų gyvenamųjų namų būtų pastatytos katilinės, skirtos namų apšildymui. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010-03-31 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-100331-00084 apie tai, kad UAB „Telšių šilumos tinklai“ 2002 m. savavališkai, neturėdama statybos leidimo, pastatė katilines adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ir 2010-04-02 reikalavimą Nr. 2D-3527 „Dėl katilinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), eksploatavimo nutraukimo“, kuriame nurodė, kad katilinės eksploatuojamos nepripažinus jų tinkamomis naudotis, pareikalavo nutraukti katilinių eksploatavimą iki kol katilinės nebus pripažintos tinkamomis naudotis teisės aktų nustatyta tvarka. 2011 m. kovo 28 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu ieškinys ir priešieškinys atmesti. Teismas konstatavo, kad katilinės prie daugiabučių namų adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), yra pastatytos neturint statybos leidimo, todėl pagrįstai 2010-03-31 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-100331-000841 ir 2010-04-02 reikalavimas Nr. 2D-3527 dėl šių katilinių eksploatavimo nutraukimo. Ginčo katilinės yra vieninteliai objektai, iš kurių tiekiama šiluma į du daugiabučius namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Nugriovus katilines, butai liktų be šildymo, būtų pažeisti gyventojų teisėti interesai naudotis jiems priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Ginčo katilinės pastatytos esant abiejų daugiabučių namų gyventojų sutikimams, kai Varnių žemės ūkio mokykla atsisakė tiekti šilumos energiją į šiuos namus. Nėra duomenų, kad ginčo katilinės kelia pavojų ar kokius nors neigiamus padarinius aplinkai ir visuomenės interesams. LR Statybos įstatymas suteikia galimybę ginčo katilines įteisinti LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo įpareigoti ieškovą nugriauti ginčo katilines (33-36 b. l. 1 t.). Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), statytojas yra UAB „Telšių šilumos tinklai“, ji pastatyta esant daugiabučio namo gyventojų sutikimui. Iš naujo šios aplinkybės byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, neįrodinėjamos.

              Lietuvos Respublikos statybos įstatymas leidžia įteisinti savavališkas statybas, šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje išvardinti dokumentai, kuriuos statytojas privalo pateikti savivaldybės administracijai, norėdamas gauti leidimą statyti naują statinį. 6 punkte numatyta, jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Statybos techninio reglamento 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33-34 punktų nuostatos nurodo, kad statant statinį valstybinėje žemėje visais atvejais privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą). Reglamento 50 punkte nurodyta, kad statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą (susitarimą) dėl naudojimosi valstybine žeme. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų bazės išrašo (99-101 b. l. 6 t.) matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybinė žemė, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos. Nacionalinės žemės tarnybos Telšių žemėtvarkos skyrius, t. y. patikėjimo teisės subjektas, 2012 m. kovo 12 d. rašte, adresuotame UAB „Telšių šilumos tinklai“, nurodė, kad Telšių žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu ir Teritorijų planavimo įstatymu, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriaus nuostatais, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 2 d. įgaliojimu Nr. 1Į-(1.9.)-277 „Dėl sprendimo priėmimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 19 d. įgaliojimu Nr. 1Į-(1.9.)-51 „Dėl sutikimų naudotis valstybine žeme ir rengti teritorijų planavimo dokumentus“, atsižvelgdamas į UAB „Telšių šilumos tinklai“ 2012-03-06 prašymą Nr. 12, neprieštarauja, kad parengus ir suderinus projektą dėl konteinerinės katilinės įrengimo adresu (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), būtų vykdomi statybos darbai (konteinerinės katilinės statyba) pagal pateiktą situacijos planą M 1:500 (suderintą su Telšių rajono architektūros skyriaus vedėju). Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi ieškovų 2013-03-04 skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus išduoto sutikimo statyti konteinerinę katilinę valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad Telšių skyriaus 2012 m. kovo 12 d. raštas – neprieštaravimas dėl projektavimo ir statybos darbų valstybinėje žemėje reiškė pritarimą projektavimo darbų vykdymui ir statybos darbų vykdymui po to, kai parengtas statinio projektas bus nustatyta tvarka suderintas ir parengtas, kai Telšių rajono savivaldybės administracija išduos leidimą statybos darbų vykdymui. Šis Nacionalinės žemės tarnybos raštas galėjo būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (50-53 b. l. 4 t.), tačiau ieškovai jo neskundė, tokiu būdu administracinis sprendimas, patvirtinęs, kad Telšių žemėtvarkos skyrius tinkama forma išreiškė savo sutikimą valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), statyti katilinę, nebuvo nuginčytas, jo teisėtumu teismas neturi pagrindo abejoti. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnyje nėra nustatyta sutikimo forma, nėra tiksliai reglamentuotas turinys sutikimo, kokį turėtų pateikti valstybinės žemės valdytojas, patikėtinis, išreikšdamas savo sutikimą dėl statinio statybos valstybinės žemės sklype. Telšių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 12 d. rašte yra aiškiai išreikštas sutikimas statyti konkretų statinį, konkrečiame sklype, todėl tai negali būti traktuojama kaip nuomonė, tai yra administracinis aktas, jame aiškiai suformuluota suteikiama teisė įteisinti savavališką statybą tokio sutikimo besikreipiančiam asmeniui - UAB „Telšių šilumos tinklai“. Nacionalinės žemės tarnybos atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad Telšių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 12 d. išduotame rašte įtvirtintas valstybinės žemės patikėtinio sprendimas leisti valstybinėje žemėje įteisinti statinį – katilinę.

              2012 m. spalio 25 d. Telšių rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. LNS-83-121025-00092 statytojui UAB „Telšių šilumos tinklai“ statyti katilinę pagal projektuotojo UAB „Banduva“ parengtą statinio projektą statybos vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (46 b. l. 3 t.). Tokiu būdu, gaudama statybą leidžiantį dokumentą, UAB „Telšių šilumos tinklai“ pašalino savavališkos statybos padarinius. Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo 2013 m. balandžio 23 d. aktu Nr. LDIPA-80-130423-00021 (199-201 b. l. 3 t.) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Telšių skyriaus vyresnysis specialistas, vadovaudamasis planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašu, patikrintino Telšių rajono savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiančio dokumento - Statybos leidimas, 2012 m. spalio 25 d. Nr. LNS-83-121025-00092 – parengimo ir išdavimo procedūrų bei dokumentų atitiktį Statybos įstatymo 23 straipsnio bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimus ir pateikė išvadą, kad statybą leidžiantis dokumentas – Statybos leidimas, išduotas 2012  m. spalio 25 d. Nr. LNS-83-121025-00092 pagal projektą „Konteinerinės katilinės nauja statyba Nr. TP“, parengtą 2012 m., parengtas ir išduotas laikantis Statybos įstatymo 23 straipsnio ir Reglamento nuostatų. 

              2014 m. spalio 22 d. statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-80-141022-0007 (95-97 b. l. 6 t.) statybos užbaigimo komisija, sudaryta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės, nustatė, kad statinys - konteinerinė katilinė (neypatingas statinys, gamybos paskirties), pastatyta adresu (duomenys neskelbtini), - atitinka statinio projekto sprendinius, komisijai pateikti visi privalomi dokumentai, jie atitinka nustatytus reikalavimus, statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai, komisija nusprendė – statyba baigta. Šio statybos užbaigimo akto pagrindu 2014 m. spalio 27 d. atlikta pastato - konteinerinės katilinės su dūmtraukiu, esančios (duomenys neskelbtini), teisinė registracija nekilnojamojo turto registre (99-101 b. l. 6 t.), katilinė įregistruota UAB „Telšių šilumos tinklai“ vardu.   

              Pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, kiti šio Įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta. Nagrinėjamoje byloje ieškovai reiškia reikalavimus panaikinti katilinės,  esančios (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantį dokumentą - statybos leidimą. Reikalavimai pripažinti statybos leidimą neteisėtu bei pašalinti tolimesnes su šiuo statybos leidimu susijusias pasekmes – panaikinti  statybos užbaigimo aktą ir pastato teisinę registraciją - yra ieškovų teisių gynybos būdai. Įgyvendindami savo manomai pažeistų teisių gynimą teisme, ieškovai tik reikalauja, jų manymu neteisėtai ir nepagrįstai išduotus statybos leidimą ir statybos užbaigimo aktą, panaikinti, tačiau savo pažeistų teisių ieškovai nenurodė, neįvardijo nei pažeistų teisių apimties, nei nuostolių dydžio. Priešingai, ieškovai nurodė, kad jie nesinaudoja UAB „Telšių šilumos tinklai“ teikiamomis paslaugomis, į jų butus šilumos energija iš ginčo katilinės netiekiama. Įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad ne UAB „Telšių šilumos tinklai“, o kiti asmenys yra ginčo katilinės statytojai, t. y. kitų asmenų lėšomis, darbo sąnaudomis ir pan., būtų pastatytas pastatas, ieškovai nepateikė. Ieškovų tvirtinimas, kad teismas, panaikinęs skundžiamą statybos leidimą, turėtų įpareigoti kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal butų savininkų, kurie naudojasi ginčo katiline savo butų šildymui, tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą, ko pasekoje, katilinė turėtų būti įteisinta šių namo gyventojų vardu, akivaizdžiai pažeidžia trečiųjų asmenų, daugiabučio namo gyventojų, teises ir teisėtus interesus, nes nei vienas iš namo gyventojų pretenzijų į ginčo katilinę nereiškia, įrodymų, kurių pagrindu namo gyventojai būtų įgiję nuosavybės teises į ginčo katilinę, nepateikta. Neparemtas įrodymais ir nepagrįstas ieškovų tvirtinimas, kad katilinė yra daugiabučio gyvenamojo namo priklausinys, katilinė nekilnojamojo turto registre suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Kaip jau minėta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ginčo katilinė pastatyta esant daugiabučio namo gyventojų sutikimams, iš 2004 m. rugpjūčio 19 d. sutikimo dėl katilinės statybos (189 b. l. 3 t.) matyti, kad DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai sutinka, kad prie (duomenys neskelbtini) namo būtų pastatyta katilinė namui apšildyti, todėl nepagrįstas ieškovų tvirtinimas, kad nebuvo gautas namo gyventojų sutikimas prie jų namo sienos statyti katilinę.                 

Ieškovų tvirtinimas, kad dėl katilinės statybos buvo sudarkytas gerbūvis aplink gyvenamąjį namą, pastačius katilinę, UAB „Telšių šilumos tinklai“ savavališkai užvaldytas namo šildymo mazgas, kurį namo gyventojai įsirengę savo lėšomis, nėra tos aplinkybės, kurios turėtų įtakos katilinės statybos leidimo išdavimui, statybos užbaigimui. Pažeistas turtines teises ieškovai turi teisę ginti pareikšdami ieškinius dėl nuostolių atlyginimo.

Teismo pareiga pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises. Ieškovai neįrodė, kokios jų teisės ar teisėti interesai yra pažeisti dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento. Visuma aptartų aplinkybių suponuoja išvadą, kad UAB „Telšių šilumos tinklai“ turi teisę būti statytoju, valstybiniame žemės sklype statyti katilinę, nes tam buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, statybos leidimas išduotas teisėtai ir nėra pagrindo naikinti jo galiojimo, statybos užbaigimo akto ir katilinės registracijos viešame registre.

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 str. 2 d.). Atsakovai, tretieji asmenys prašė taikyti ieškinio senatį ieškovų reikalavimui dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, nes ieškovai praleido vieno mėnesio terminą administracinio akto nuginčijimui, t. y. apie statybą leidžiantį dokumentą sužinojo 2013-01-29, ieškinį teismui pateikė 2013-03-07. Tačiau ieškinio senaties termino eiga prasideda tik tuo atveju, jeigu teisė yra pažeista. Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį. Ieškovų reikalavimai šioje byloje atmesti kaip nepagrįsti, todėl taikyti ieškinio senatį nereikia.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Kadangi ieškinys atmestas, trečiajam  asmeniui UAB „Telšių šilumos tinklai“ priteistinos išlaidos, susijusios su advokato teikta pagalba, kurios šioje byloje yra 868,86 Eur (143, 145, 146 b. l. 7 t.). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Remiantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Tokiu būdu, advokato atstovavimo išlaidos turi būti ne tik pagrįstos, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkančios išlaidos. Ši byla sudėtinga, ieškovai ne kartą keitė ieškinio reikalavimus, pradiniame ieškinyje UAB „Telšių šilumos tinklai“ buvo patraukta atsakove, ginčas susijęs su specialių žinių reikalingumu, teisinių klausimų naujumu, todėl teismas vertina, jog prašomas priteisti 3000 Lt, kas sudaro 868,86 Eur, dydžio advokato atlyginimas, nėra per didelis, atitinkantis teisingumo bei protingumo kriterijų.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui išieškomos iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Kadangi ieškovai nuo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje neatleisti, ieškinį atmetus iš jų valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, susidariusios iki teismo sprendimo paskelbimo, kurios šioje byloje yra 431,94 Eur (1 b. l. 1 t.; 1 b. l. 2 t., 129 b. l. 5 t.; 7 t.) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsniu, 185 straipsnio 1 dalimi, 259, 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

              Ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. K., S. M., G. A., R. V., J. J., R. B., R. A., R. R., A. J. M., R. R., I. K. po 78,98 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 98 euro ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Telšių šilumos tinklai“.

Priteisti iš A. K., S. M., G. A., R. V., J. J., R. B., R. A., R. R., A. J. M., R. R., I. K. po 39,26 Eur (trisdešimt devynis eurus 26 euro centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                      Vilma Raščiuvienė