Administracinė byla Nr. II-179-162/2009
Proceso Nr. 4-63-3-00064-2009-7
Procesinio sprendimo kategorija 39.1;
42.22; 73 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2009
m. balandžio 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn
atsakomybėn patrauktam asmeniui K.P., jo atstovui advokato padėjėjui Raimondui
Simonavičiui, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Kultūros
paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio
atstovams Laivūnui Kavaliauskui ir Nagliui Puteikiui, 2009 m. balandžio 27 d. viešame
teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn
atsakomybėn patraukto asmens K.P. skundą
dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos
teritorinio padalinio 2009-03-23 nutarimo administracinio teisės pažeidimo
byloje panaikinimo,
Kultūros paveldo departamento
prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio pareigūnas 2009 m. kovo
9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog
2009 m. vasario 21 d. 13 val. buvo nustatyta, kad sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda
moksliniam pažinimui saugomojoje teritorijoje – Senojo miesto vietoje su
priemiesčiais (kultūros vertybės reg. Nr. A1704K) pradėti vykdyti žemės kasimo
darbai: apie 4 m į vakarus nuo archeologų ištyrinėto ploto iškasti trys
tarpusavyje sujungti 50 cm pločio ir 40 cm ilgio gylio grioviai. Žemės kasimo
darbai vykdomi be archeologinių tyrinėjimų. Neištirtame moksliniam pažinimui
saugomame objekte valdytojas gali vykdyti tik priežiūros ir konservavimo
darbus, todėl K.P., kaip valdytojas,
pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17
straipsnio 3 dalį. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų
kodekso (toliau – ir ATPK) 91 straipsnį.
2009 m. kovo
23 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos
teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus (toliau – ir
Institucijos) nutarimu K.P. pagal ATPK 91 straipsnį paskirta administracinė
nuobauda – 3 000 litų bauda.
Skundu K.P. prašo
nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nes jis nepažeidė Lietuvos Respublikos
nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimų. Pažymi, jog įvykį
tiriantiems pareigūnams jis paaiškino, kad darbuotojams nedavė jokių nurodymų
vykdyti žemės kasimo darbų, nes žemė buvo sušalusi. Teigia, jog buvo duoti
nurodymai atlikti pastato ašių žymėjimą bei tvorų atitvėrimą. Mano, jog institucijos
pareigūnai netyrė įvykio aplinkybių, neapklausė darbuotojų ir vienašališkai
nusprendė, jog jis davė nurodymus darbuotojams vykdyti žemės kasimo darbus.
K.P. ir jo
atstovas advokato padėjėjas Raimondas Simonavičius prašo tenkinti skundą jame
išdėstytų motyvų pagrindu.
Institucijos,
kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė
skundžiamą nutarimą – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
Klaipėdos teritorinio padalinio atstovai Laisvūnas Kavaliauskas ir Naglis
Puteikis prašo atmesti skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Kultūros
paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinys
atsiliepime (b.l. 38-39) nurodo, jog K.P. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir sklypo adresu (duomenys neskelbtini) valdytojas, todėl
pradėdamas vykdyti statybos darbus minėtame žemės sklype, turėjo vadovautis
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros vertybių apsaugos įstatymo 17
straipsnio 3 dalimi. Žemės kasimo darbai neištirtame moksliniam pažinimui
saugomame objekte buvo vykdomi be archeologinių tyrinėjimų. Pažymi, kad sklype (duomenys neskelbtini) darbavosi 8 darbininkai, kurie kastuvais
ir pneumatiniu kūju kalė ir kasė 2009 m. vasario 21 d. apžiūros aktu Nr. 27
užfiksuotus griovius.
Konstatuojama
Teismas,
nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1
dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla
išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas
(pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos
nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei
kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į
nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę
(ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas
juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo
kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti
administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės
atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo
numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (objektas,
objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė) padarymas reiškia, kad yra
faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti
jam atitinkamas poveikio priemones.
K.P. patrauktas administracinėn
atsakomybėn pagal ATPK 91 straipsnį. Minėtos teisės normos pažeidimas užtraukia
atsakomybę už Nekilnojamojo kultūros
paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo
pažeidimus. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos
nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros
elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei
nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse.
Tiek administracinio teisės
pažeidimo protokole (b.l. 16-17), tiek ir skundžiamame nutarime (b.l. 19-20)
nurodyta ši pažeidimo esmė: 2009 m. vasario 21 d. 13 val. nustatyta, kad sklype,
adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje,
moksliniam pažinimui saugomoje Senojo miesto vietoje su priemiesčiais (kultūros
vertybės reg. Nr. A1704K) pradėti vykdyti žemės kasimo darbai be archeologinių
tyrinėjimų. Konstatuota, jog K.P. pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo
kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 3 dalį.
Lietuvos
Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir
Įstatymo) 17 straipsnio 3 dalis nustato, jog neištirtame moksliniam pažinimui saugomame objekte valdytojas gali
vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus. Valdytojas apibrėžiamas kaip
kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar
kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo
teisių turėtojas (Įstatymo 2 straipsnio 39 punktas). Iš teisės normos,
įtvirtintos Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje, turinio matyti, jog už moksliniam
pažinimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą yra atsakingas tokio
objekto valdytojas. Konservavimas apibrėžiamas
kaip kultūros paveldo objekto vertingąsias
savybes naikinančių ar žalojančių veiksnių poveikio sustabdymas ir autentiškumo
požymių sutvirtinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius
paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus (Įstatymo 2 straipsnio 10
punktas). Priežiūra apibrėžiama kaip
valdytojų nuolat vykdomi kultūros paveldo
objekto vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, kuriems nereikalingas už
šio objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas (Įstatymo 2 straipsnio 27
punktas).
Administracinėn
atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo teigimu, moksliniam pažinimui
saugomas objektas buvo ištirtas, atlikti archeologiniai tyrinėjimai, be to,
minėtame žemės sklype nebuvo atliekami jokie žemės kasimo darbai. Byloje būtina
išsiaiškinti, ar žemės sklype, adresu (duomenys
neskelbtini) Klaipėdoje, buvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai; nustatyti,
ar atlikti žemės kasimo darbai ir kurioje (archeologiškai ištyrinėtoje ar
neištyrinėtoje) sklypo dalyje.
Dėl archeologinių tyrinėjimų
Byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda pripažintas saugoma vertybe, kurios kodas A1704K ir nustatytas vertybės apsaugos tikslas – saugoti moksliniam pažinimui (b.l. 26-28). Kultūros vertybės registravimo duomenų lapas įrodo, kad kultūros vertybė – Senojo miesto vieta su priemiesčiais 2003 m. balandžio 24 d. įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (b.l. 29-30).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas teigia, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai, todėl K.P. nepažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
2008 m. rugpjūčio 29 d. architektui M. B. išduotas leidimas Nr. 184 vykdyti Klaipėdos senojo miesto vietos (A1704) Dažų g. 7, Klaipėda archeologinius tyrinėjimus (b.l. 42). Leidimas galiojo iki 2008 m. lapkričio 30 d. Archeologinių tyrimų 2008 m. lapkričio 12 d. išvados (b.l. 22-23) patvirtina, jog prieš pradedant vykdyti statybos darbus archeologiškai buvo tirtas užstatomas plotas. Iki įžemio ištirtas 10 x 10 m dydžio perkasa. Byloje pateikta ištirto ir neištirto ploto schema (b.l. 25) įrodo, kad sklype (duomenys neskelbtini) archeologiškai neištirtas 8 x 3 m plotas (schemoje pažymėtas tamsesne spalva). Pažeidimo fakto nepaneigia ir ta aplinkybė, jog leidimo vykdyti archeologinius tyrinėjimus galiojimo laikas buvo pratęstas. 2009 m. kovo 6 d. užfiksuota situacija žemės sklype (b.l. 43) įrodo, jog atidengtas viršutinis žemės sluoksnis, ir Institucijos atstovo Laisvūno Kavaliausko teigimu, tai įrodo archeologinių tyrinėjimų vykdymą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog 8 x 3 m žemės sklypo dalis pažeidimo padarymo metu buvo archeologiškai ištyrinėta. Institucijos reikalavimas atlikti archeologinius tyrimus buvo aiškiai išreikštas tiek išduodant specialiąsias sąlygas (b.l. 67), tiek ir peržiūrėjus projektinius pasiūlymus (b.l. 41). Institucijos atstovų Laisvūno Kavaliausko ir Naglio Puteikio paaiškinimais nustatyta, jog žemės kasimo darbai buvo vykdomi archeologiškai neištyrinėtoje žemės sklypo dalyje. Jų paaiškinimais nustatyti faktiniai duomenys yra laikytini įrodymais administracinėse bylose (ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis).
Dėl žemės kasimo darbų
2009 m. vasario 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija UAB (duomenys neskelbtini) išdavė statybos leidimą Nr. 40/14-NS/09 biurų pastato minėtu adresu statybai (b.l. 21).
Nors K.P. neigia faktinę aplinkybę, jog žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda buvo vykdomi žemės kasimo darbai, tačiau rašytinė bylos medžiaga: 2009 m. vasario 21 d. kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas Nr. 27 (b.l. 11-12), fotonuotraukos (b.l. 13-15) bei Institucijos atstovų Laisvūno Kavaliausko ir Naglio Puteikio paaiškinimai patvirtina pažeidimo padarymą. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino, kad jis darbų vadovei S.B. davė nurodymą aptverti statybvietės aikštelę ir pamatuoti statinio ašis. K.P. paaiškino, jog nurodymas aptverti tvorą buvo duotas darbų vadovei siekiant apsaugoti žemės sklypą ir apriboti galimybę žmonėms patekti į jį. Pripažįsta faktinę aplinkybę, kad buvo sukasti kuoliukai tvorai, buvo intervencija į žemę, tačiau mano, jog tokie darbai negali būti laikomis žemės kasimo darbais. Nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei liudytoja S.B. negalėjo įvardinti, kas davė nurodymą kasti griovius. Liudytoja S.B. parodė, kad iš direktoriaus K.P. gavusi nurodymą sutvarkyti tvorą, kartu su darbininkais nuvyko į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda. Darbininkai kasė kastuvais maždaug 30 cm gylio duobutes tam, kad būtų galima įkalti į žemę kuolelius tvorai aptverti. Liudytoja paaiškino, jog statybos nebuvo pradėtos, buvo ruošiama tik statybvietė. Pažymėtina, kad K.P. administracinėn atsakomybėn patrauktas ne už statybos darbų vykdymą, tačiau už Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies pažeidimą, t.y. už imperatyvų reikalavimą neištirtame moksliniam pažinimui saugomame objekte valdytojui vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus.
Iš pateiktų fotonuotraukų aiškiai matyti, kad nuo tam tikro žemės ploto buvo nukastas sniegas, sukasti grioviai. Patikrinimo akte užfiksuota, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) Klaipėda pradėti vykdyti žemės kasimo darbai: 4 metrai į vakarus nuo archeologų ištyrinėto ploto iškasti trys tarpusavyje sujungti 50 cm pločio ir 40 cm gylio grioviai, perkelta apsauginė tvora. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek teismo posėdžio metu, tiek ir paaiškinime Institucijai (b.l. 18) nurodė, kad žemės kasimo darbai negalėjo būti vykdomi, nes žemė buvo įšalusi, tačiau fotonuotraukos patvirtina priešingą situaciją. Institucijos atstovas Laisvūnas Kavaliauskas paaiškino, kad jis pats 2009 m. vasario 21 d. užfiksavo žemės sklype (duomenys neskelbtini) vykdomus žemės kasimo darbus. Matė, kad statybvietėje darbavosi 8 darbininkai, 2 iš jų kasė griovelius kūju ir pneumatiniu pjūklu.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktas apibrėžia statybos sąvoką kaip veiklą, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Statybos darbai apibrėžiami kaip visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo) (2 straipsnio 15 punktas). Akivaizdu, kad ginčo atveju minėtų darbų atlikimas nepatenka į priežiūros ar konservavimo darbų sąvoką ir byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių žemės kasimo darbų vykdymą.
Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui – Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimui, įrodyti.
Dėl administracinio teisės pažeidimo
subjekto ir paskirtos nuobaudos
Administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė administracinės teisės pažeidimą, t.y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Pažeidimų subjektais gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių, kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pvz. būti įmonės vadovu ar pan. Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje ar sankcijoje, todėl tais atvejais, kai specialieji požymiai nenurodyti, administracinė atsakomybė taikoma subjektui, atitinkančiam bendruosius požymius. Analizuojamoje teisė normoje (ATPK 91 straipsnis) nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako specialiuosius požymius turintis subjektas, todėl Institucijai kaltinant asmenį tiesiogiai atlikus ATPK 91 straipsnio dispozicijoje numatytą veiką, jis laikytinas tinkamu šio teisės pažeidimo subjektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-002/2008).
ATPK 91 straipsnio sankcijoje
numatyta administracinė nuobauda piliečiams – įspėjimas arba bauda nuo 500 iki
3 000 litų ir bauda pareigūnams – nuo 3 000 iki 5 000 litų.
ATPK 30 straipsnis reglamentuoja
nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame
numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo
pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias
aplinkybes.
ATPK 302 straipsnio
1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio
sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra
atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant
atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki
maksimumo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K.P. paskirta
sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 3 000 litų bauda, nenustačius
atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, bet atsižvelgus į aplinkybę,
kad administracinė nuobauda skiriama pareigūnui. Administracinę nuobaudą
paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas (ATPK 2462
straipsnio 2 dalis).
ATPK 14
straipsnyje apibrėžiama pareigūnų atsakomybė ir nurodoma, kad pareigūnais šiame
kodekse laikomi asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų
funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar
kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose
ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su
organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba
kurie tokias pareigas eina
minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Iš teismui
pateikto UAB (duomenys neskelbtini) 2002
m. lapkričio 7 d. steigimo akto (b.l. 64-66) matyti, jog bendrovės steigėjas yra J.P. Pažeidimo padarymo metu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo
administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K.P. Pats administracinėn
atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino aplinkybę, jog jis nuo 2007 m. sausio
mėnesio iki 2009 m. balandžio mėnesio buvo bendrovės direktorius, todėl
aplinkybė, jog patikrinimo akte valdytoju nurodytas J.P. nereikšminga.
Institucijos pareigūnai paaiškino, kad surašant patikrinimo aktą su jais
bendravo J.P., bendrovės dokumentai nebuvo patikrinti, todėl akte valdytoju ir buvo nurodytas J.P., o
ne bendrovės direktorius K.P. UAB (duomenys neskelbtini) steigimo akto 8.2
ir 8.3 punktai nustato, jog steigėjas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo akto
pasirašymo dienos privalo patvirtinti sudarytus sandorius, išrinkti valdymo
organus, spręsti kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos
klausimus, steigėjas bei steigėjo įgaliotiniai per 7 dienas nuo bendrovės
įregistravimo dienos privalo perduoti
bendrovės sukauptą turtą ir dokumentus bendrovės direktoriui, surašydami
perdavimo-priėmimo aktą. Akivaizdu, kad pažeidimo padarymo metu, t.y. 2009 m.
vasario 21 d. K.P. buvo kultūros paveldo objekto valdytojas, todėl, pradėdamas
vykdyti statybos darbus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, turėjo vykdyti Lietuvos
Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 3
dalies reikalavimus.
Teismas,
išnagrinėjęs bylą, K.P. kaltę lengvinančių aplinkybių nenustatė.
Kiekvienos
teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų
paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija
taikoma. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, priešingu atveju
nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų ATPK 20 straipsnyje numatytų
nuobaudos tikslų – nubaudimo ir auklėjimo, todėl realizuodamas šias įstatymo
nuostatas ir atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, pobūdį, teismas konstatuoja, kad
paskirta nuobauda yra pagrįsta.
Nustatytų
faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1
dalies 1 punktu, teismas,
n u t a r ė:
skundo netenkinti.
Kultūros paveldo departamento prie
Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2009 m. kovo 23 d. nutarimą,
kuriuo K.P. pagal ATPK 91 straipsnį paskirta 3 000 (trijų tūkstančių) litų
bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per
Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės
instancijos teismui.
Teisėja Dalia Gumuliauskienė