Civilinė byla Nr. e2S-824-1187/2026

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00364-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6; 3.3.2.6.1

(S)

VILNIAUS apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 26 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) L. L. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovams A. E. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypų ribų, tretieji asmenys A. K., I. K., V. M., ir ieškovo L. L. ieškinį atsakovui A. E. V. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys A. K., I. K., V. M., išvadą teikiančios institucijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, Valstybinė miškų tarnyba, valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas L. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2019  m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 45SK-144-(14.45.110.), kuriuo buvo pakeisti atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys; 2) panaikinti kadastrinių matavimų metu parengtą 2015 m. spalio 27 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 1; 3) panaikinti kadastrinių matavimų metu parengto 2015 m. spalio 27 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1 pagrindu parengtą šio žemės sklypo planą (M1:2000) (Sklypo plotas 60 708 kv. m); 4) nustatyti ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą pagal UAB „Markai” parengtą Žemės sklypo plano ištrauką (M 1:2000) ir pažymėtą taškais 1-2-3-4-5-6 (kraštinės ilgis – 297,67 m). Ieškovas, pakeitęs reikalavimo dėl servituto nustatymo, dalyką, prašė: 1) tenkinus ieškinį dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų panaikinimo, nustatyti neterminuotą atlygintinį kelio servitutą – 4,5 m pločio, 0,0911 ha ploto, suteikiantį teisę viešpataujančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, teise varyti galvijus, pagal UAB  „Markai“ matininko S. L. 2024 m. sausio 4 d. parengtą siūlomo kelio servituto (sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą (M 1:1500) žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) tenkinus ieškinį dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų panaikinimo ir nustačius prašomą servitutą, priteisti iš ieškovo atsakovui 118,70 Eur kompensaciją už servituto nustatymą; 3) netenkinus ieškinio dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų panaikinimo, nustatyti neterminuotą atlygintinį kelio servitutą – 4,5 m pločio, 0,0920 ha ploto, suteikiantį teisę viešpataujančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, teise varyti galvijus, pagal 2024 m. sausio 4 d. UAB „Markai“ matininko S. L. parengtą siūlomo kelio servituto (sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą (M 1:1500) žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 4) netenkinus ieškinio dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų panaikinimo ir nustačius prašomą servitutą, priteisti iš ieškovo atsakovui 119,87 Eur kompensaciją už servituto nustatymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas kartu su kitais bendrasavininkais: A. K., I. K., V. M. yra žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas.

2.       Teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant atsakovui E. V. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užversti kelią (pažymėtą Kelio servituto (sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo faktiškai esamo kelio vietoje plane M 1:2000 taškais 50-51-51-53-54-55-56-57-58-59-60-61-62-63–64-65-66-67-68) ar kitaip riboti galimybę patekti šiuo keliu į ieškovo ir trečiųjų asmenų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), I. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), taip suteikiant žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, pagal 2019 m. balandžio 2 d. UAB „Markai“ matininko S. L. parengtą Kelio servituto (sklype kad Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo faktiškai esamo kelio vietoje planą M 1:2000 žemės sklype: kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Utenos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2957-392/2025 sprendimas paliktas nepakeistas.

4.       2025 m. lapkričio 18 d. atsakovas A. E. V. (toliau – atsakovas) pateikė teismui prašymą dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

5.       Prašyme nurodė, kad šioje byloje teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškinio užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, byloje Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinys atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimas paliktas nepakeistas, todėl įsiteisėjo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau pirmosios instancijos tesimo sprendimu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nebuvo išspręstas – jos nebuvo panaikintos.

6.       2026 m. vasario 18 d. ieškovas pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartimi skundą atsisakyta priimti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Utenos apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino ir panaikino byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi (tuo metu civilinės bylos Nr. e2-5959-763/2019) ieškovo L. L. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant atsakovui E. V. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užversti kelią (pažymėtą Kelio servituto (sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo faktiškai esamo kelio vietoje plane M 1:2000 taškais 50-51-51-53-54-55-56-57-58-59-60-61-62-63–64-65-66-67-68) ar kitaip riboti galimybę patekti šiuo keliu į ieškovo ir trečiųjų asmenų A. K., I. K., V. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), taip suteikiant žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, pagal 2019 m. balandžio 2 d. UAB „Markai“ matininko S. L. parengtą Kelio servituto (sklype kad Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo faktiškai esamo kelio vietoje planą M 1:2000 žemės sklype: kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad civilinėje byloje teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu nebuvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, šiuo pagrindu teismo sprendimas nebuvo skundžiamas ir apeliacinės instancijos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartyje šiuo klausimu nepasisakęs, šiuo metu įsiteisėjęs byloje priimtas teismo sprendimas ieškinį atmesti, todėl atsakovo prašymas tenkinamas – byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

9.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 152 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgus į CPK 150 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvias įstatymo nuostatas, kad teismo sprendimu atmetus ieškinį, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos tik iki sprendimo įsiteisėjimo, į tai, kad šiuo metu teismo sprendimas atmesti ieškinį įsiteisėjęs, sprendžiama, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo gali būti vykdoma skubiai. Leidus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai, bus užtikrinta A. E. V. teisė nevaržomai naudotis jam priklausančia nuosavybe, taip pat tuo nebus pažeisti ieškovo teisėti interesai, kadangi, ieškinį atmetus, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo taikomos siekiant užtikrinti ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliantas (ieškovas) L. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį; palikti laikinąsias apsaugos priemones galioti iki 2026 m. vasario 18 d. arba bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka pabaigos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.                      Nutartyje padaryti rašymo apsirikimai, tokie kaip 1) neteisingai įrašytas ieškovo sklypo kadastrinis Nr., kuris įrašytas kaip „(duomenys neskelbtini)“, vietoj teisingo „(duomenys neskelbtini)“; 2) nutartyje vartojamas žodis „tesimo“ vietoj „teismo“: „Vilniaus apygardos tesimo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimas paliktas nepakeistas, todėl įsiteisėjo“; „tačiau pirmosios instancijos tesimo sprendimu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nebuvo išspręstas“; „Vilniaus apygardos tesimas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė“; 3) skiriasi teismo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, nuo tų kurias teismas panaikino. Nurodyti rašymo apsirikimai patvirtina, kad teismas nesigilino į situaciją, bylą nagrinėjo atmestinai, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

10.2.                      Nagrinėjamu atveju teismo nutarties turinys negali būti laikomas tinkamai motyvuotu CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, o tai lemia absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nes teismas nenurodė įstatyme numatytų aplinkybių, dėl kurių teismo nutartis turėtų būti vykdoma skubiai. Atsakovas pažeidinėjo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl nevykdomos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas ir tretieji asmenys nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. neteko galimybės naudotis savo nuosavybe - buvo pažeidžiama jų Konstitucinė teisė į nuosavybę. Taigi, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovas turės galimybę toliau piktnaudžiauti savo padėtimi ir neleisti ieškovui patekti į jam priklausančią nuosavybę.

10.3.                      Dėl priimtos Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties, iki 2026 m. vasario 18 d. gali būti teikiamas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Ieškovas ketina per įmanomai trumpesnį laiką, pasinaudoti šia įstatymo jam suteikta teise, todėl dabar, nemotyvuotai panaikinus taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir leidus nutartį vykdyti skubiai, atsakovas gali sunaikinti esamą kelią (bus sugadinta danga, pastatyti statiniai, augalai ir pan.), dėl ko galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, būtina sustabdyti nutarties skubų vykdymą iki kasacinio skundo išnagrinėjimo.

11.       Atsakovas A. E. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – nesąžiningai pareikštą nepagrįsta atskirąjį skundą – skirti ieškovui teismo parinkto dydžio baudą, 50 proc. jos sumos paskiriant atsakovui. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.                      Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimas įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 18 d. Tai reiškia, kad jokios civilinės bylos, kurioje pareikštų reikalavimų užtikrinimui galėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nebėra, t. y. laikinųjų priemonių taikymui neegzistuoja teisinis pagrindas, o išnagrinėtoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti panaikintos, ką teismas visiškai teisingai sprendė skundžiama nutartimi.

11.2.                      Ieškovo nurodomas atskirojo skundo teisinis pagrindas – jo „planai“ teikti kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties – yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atskirojo skundo tokiu pagrindu pateikimas pripažintinas akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų kontrolės forma, kuri, didžiąja dalimi, yra skirta tik vienodos teismų praktikos formavimui aiškinant ir taikant teisės normas. „Kasacinės bylos nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad kasaciniame procese nebeveikia suspensyvinis efektas, būdingas apeliacijai. Tai reiškia, kad kasacinio skundo padavimo ir priėmimo faktas nedaro jokios įtakos skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo (Kavaliauskienė, 2010, p. 48)“. Ieškovą byloje atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, tad ieškovui CPK normos, nustatančios apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimą ir jo vykdymo privalomumą, taip pat, kad kasacinio skundo padavimas nesustabdo apeliacinės instancijos teismo sprendimo galiojimo ir vykdymo, yra žinomos, todėl atskirasis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas, o ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka skirtina bauda, iki 50 proc. jos sumos ją skiriant atsakovui.

12.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1.                      Teismas, priešingai nei teigia ieškovas, nutartyje pateikė motyvus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir vykdymo skubiai, nurodydamas, kad CPK 152 straipsnio 2  dalyje nustatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

12.2.                      NŽT pritaria teismo išvadai, kad ,,atsižvelgus į CPK 150 str. 2 d. įtvirtintas imperatyvias įstatymo nuostatas, kad, teismo sprendimu atmetus ieškinį, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos tik iki sprendimo įsiteisėjimo, į tai, kad šiuo metu teismo sprendimas atmesti ieškinį įsiteisėjęs, sprendžiama, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo gali būti vykdoma skubiai. Leidus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai, bus užtikrinta A. E. V. teisė nevaržomai naudotis jam priklausančia nuosavybe, taip pat tuo nebus pažeisti ieškovo teisėti interesai, kadangi, ieškinį atmetus, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo taikomos siekiant užtikrinti ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą”.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14.       Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). 

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas byloje panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

16.       Teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant atsakovui E. V. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užversti kelią (pažymėtą Kelio servituto (sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo faktiškai esamo kelio vietoje plane M 1:2000 taškais 50-51-51-53-54-55-56-57-58-59-60-61-62-63–64-65-66-67-68) ar kitaip riboti galimybę patekti šiuo keliu į ieškovo ir trečiųjų asmenų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), I. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), taip suteikiant žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, pagal 2019 m. balandžio 2 d. UAB „Markai“ matininko S. L. parengtą Kelio servituto (sklype kad Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo faktiškai esamo kelio vietoje planą M 1:2000 žemės sklype: kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

17.       Utenos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2957-392/2025 sprendimas paliktas nepakeistas.

18.       2026 m. vasario 18 d. ieškovas pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartimi skundą atsisakyta priimti.

19.       Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, motyvuodamas tuo, kad teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, įsiteisėjo, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

20.       Pirmosios instancijos teismas tenkindamas atsakovo prašymą nurodė, kad teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu nebuvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, bei šiuo metu įsiteisėjęs byloje priimtas teismo sprendimas ieškinį atmesti, todėl atsakovo prašymą tenkino – byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Teismas taip pat leido nutartį vykdyti skubiai, kadangi tokiu būdu bus užtikrinta atsakovo teisė nevaržomai naudotis jam priklausančia nuosavybe, taip pat tuo nebus pažeisti ieškovo teisėti interesai, kadangi, ieškinį atmetus, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

21.       Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia tuo, kad: 1) nutartyje padaryti rašymo apsirikimai, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį; 2) ieškovas turi teisę teikti kasacinį skundą, todėl atsakovui sunaikinus esamą kelią (bus sugadinta danga, pastatyti statiniai, augalai ir pan.), galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas; 3) teismo nutarties dalis dėl nutarties skubaus vykdymo visiškai nemotyvuota. Atsakovas A. E. V. atsiliepime į atskirąjį skundą tvirtina, kad teismas visiškai teisingai sprendė, jog teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimui įsiteisėjus laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, o kasacinio skundo padavimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Atsakovė NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą palaikė pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus argumentus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nutarties skubaus vykdymo

22.       Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas reglamentuojamas CPK 150 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą CPK nustatyta tvarka pranešama asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir jam išaiškinama atsakomybė už nustatytų apribojimų pažeidimą. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK numatytus atvejus.

23.       Kaip yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas, užbaigus bylą, turi būti išspręsti visi su ja susiję procesiniai klausimai, t. y. turi būti išspręsti ne tik klausimai, susiję su byloje pareikštų reikalavimų tenkinimu, bet ir procesiniai klausimai, pvz., dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, žyminio mokesčio grąžinimo, laikinųjų apsaugos priemonių ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-922/2008; 2014 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1136/2014). Taigi, bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą, užbaigus bylą, kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir su laikinųjų apsaugos priemonių galiojimu susijusius klausimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1495-196/2017 13 punktas; 2026 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-44-553/2026 21 punktas).

24.       Minėta CPK 150 straipsnio 2 dalies norma nustato teismui pareigą atmetus ieškinį sprendime išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą. Priešingu atveju, palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeidžiamos atsakovų teisės bei teisėti interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-96/2014; kt.). 

25.       Nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas, priimdami procesinius sprendimus, kuriais buvo atmestas ieškovo ieškinys, neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jos pagrįstai panaikintos skundžiama nutartimi. 

26.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2026 m. vasario 18 d. pateikė kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakyta jį priimti. Tačiau net ir tuo atveju, jei kasacinis skundas būtų priimtas, ši aplinkybė nesudarytų pagrindo šios situacijos vertinti priešingai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovui, kad kasacinio skundo padavimo ir priėmimo faktas nedaro jokios įtakos skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 363 straipsnyje įtvirtinta ieškovo teisė kasacinėje instancijoje teikti prašymą tiek dėl kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

27.       Apeliacinės instancijos teismas laiko teisiškai nepagrįstu apelianto argumentą, kad aplinkybė, jog skundžiamoje nutartyje padaryti rašymo apsirikimai, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Rašymo apsirikimų ištaisymas yra reglamentuotas CPK 276 straipsnyje. CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Todėl ieškovas, manydamas, jog nutartyje padaryti rašymo apsirikimai, turi procesinę teisę teikti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl rašymo apsirikimo ar klaidos ištaisymo, o ne atskirąjį skundą.

28.       Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis, nurodant kokios laikinosios apsaugos priemonės naikinamos, yra identiška teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, rezoliucinei daliai.

29.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo skundžiamos nutarties dalies dėl jos skubaus vykdymo.

30.       CPK 152 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ir nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdomos įsiteisėjus šioms nutartims. Teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba dėl nutarties pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita sustabdo šių nutarčių vykdymą.

31.       Nurodytos teisinio reguliavimo nuostatos parodo, kad tuo atveju, jei teismas nutartimi panaikina laikinąsias apsaugos priemones, tokios nutarties skubus vykdymas yra galimas tik esant teismo leidimui. Akivaizdu, kad bet koks teismo procesinis sprendimas turi turėti tam pagrindą ir aiškius motyvus, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad dėl tokios nutarties gali būti paduodamas atskirasis skundas, todėl teismas privalo tokį savo procesinį sprendimą motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas nutarties vykdymo skubumą grindė tuo, kad leidus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai, bus užtikrinta atsakovo A. E. V. teisė nevaržomai naudotis jam priklausančia nuosavybe, taip pat tuo nebus pažeisti ieškovo teisėti interesai, kadangi, ieškinį atmetus, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo taikomos siekiant užtikrinti ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas motyvavo savo sprendimą dėl skubaus laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdymo CPK 152 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl aptartų pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų nepagrįstumo ir iš esmės ignoruodamas teismo motyvus, deklaratyviai nurodė, jog ši nutarties dalis nemotyvuota.

32.       Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdo antstoliai teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnio 6 dalis), todėl ieškovas, jei jo manymu atsakovas nevykdė ar pažeidinėjo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo teisę kreiptis į antstolį.

33.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones bei tinkamai motyvavo nutarties dalį dėl nutarties skubaus vykdymo.

Dėl prašymo skirti baudą

34.       Atsakovas prašo skirti apeliantui CPK 95 straipsnyje numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pateiktus atskirąjį skundą. Atsakovo tvirtinimu, ieškovą byloje atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, tad ieškovui CPK normos, nustatančios apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimą ir jo vykdymo privalomumą, taip pat, kad kasacinio skundo padavimas nesustabdo apeliacinės instancijos teismo sprendimo galiojimo ir vykdymo, yra žinomos, todėl atskirasis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir jam turi būti skiriama bauda.

35.       CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą. CPK 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Piktnaudžiauti procesu galima naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, tai yra veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

36.       Viena vertus apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad ieškovui, kuomet jį atstovauja profesionalus teisininkas, turi būti žinomos CPK normos dėl teismo sprendimo įsiteisėjimo ir jo vykdymo privalomumo, tačiau kita vertus, įvertinus bylos faktines aplinkybes, negalima sutikti, jog šiuo atveju byloje yra akivaizdžių piktnaudžiavimo procesu požymių. Vien ta aplinkybė, jog apeliantas pateikė atskirąjį skundą, kuris atmestinas, nesudaro pagrindo vertinti, jog apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Juolab, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog ieškovas byloje nuolatos būtų teikęs nepagrįstus atskiruosius skundus. Todėl apeliacinės instancijos teismas prašymo dėl baudos skyrimo netenkina.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37.       Iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38.       Apelianto atskirąjį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Atmesti apelianto (ieškovo) L. L. atskirąjį skundą.

Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                        Ieva Navickaitė–Sakalauskienė