MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 6 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei,
dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei, kaltinamojo V. R. gynėjui advokatui Algimantui Pileckiui, nukentėjusiosioms I. R., A. R., nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą, nukentėjusiajai N. R., jos atstovui advokatui Vidui Peikšteniui, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N., vertėjai G. V.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Rusijos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, be nuolatinės gyvenamos vietos, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-12).
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
V. R. 2012 m. gruodžio 5 d. apie 22 val. 30 min., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, sėdinčiai ant kėdės žmonai N. R. kumščiu sudavė vieną smūgį į kairįjį dilbį, televizoriaus valdymo pulteliu sudavė 5-6 smūgius į abi rankas, stumdamas į kairį šoną, nuvertė nuo kėdės, dėl ko N. R. nukrito ant kelių, po to koridoriuje nukentėjusiąją stūmė, dėl ko N. R. griūdama susitrenkė dešinės kojos blauzdą, taip mušdamas ir smurtaudamas padarė nukentėjusiajai N. R. dešinio žasto ir kairio kelio sąnario sumušimus, kraujosruvas dešiniame žaste, kairiame dilbyje ir abiejų kelių sąnarių srityse, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kas nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamasis V. R. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltu neprisipažino.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. R. parodė, kad N. R. nemušė ir jos nestūmė, jos dvi dienas nebuvo namuose, neaišku iš kur atsirado mėlynės.
Nors kaltinamasis V. R. kaltu ir neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, grindžiama teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais:
Nukentėjusiosios N. R. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną jos tuometinis sutuoktinis V. R. ją pastūmė, mušė televizoriaus pulteliu. Vyras dažnai ją mušdavo, kartą per savaitę, tačiau ryte jis nieko neprisimindavo.
Tai, kad kaltinamasis V. R. smurtavo prieš nukentėjusiąją N. R. patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios N. R. parodymai, kai ji parodė, kad V. R. pirmą smūgį į kairės rankos dilbį sudavė kumščiu tik po to pasiėmė pultelį ir mušė pulteliu (13 b. l.). Kad nukentėjusiajai N. R. 2012-12-05 buvo padaryti sužalojimai, kurie sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina ir 2012-12-07 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad N. R. nustatyta: dešinio žasto ir kairio kelio sąnario sumušimai, kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame dilbyje, abiejų kelių sąnarių srityse, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau 6-ių kontaktų su kietais bukais daiktais metu ir galėjo gauti tiriamosios nurodytu laiku 2012-12-05 apie 23.00 val. (10 b. l.). Bei liudytojos R. P. parodymai, kuri patvirtino, kad jai N. R. pranešė, kad ją sumušė vyras, o kitą dieną pati matė ant jos kūno mėlynes ir patarė jai kreiptis pas teismo med. ekspertą.
Be to, šias aplinkybes patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustos nepilnametės nukentėjusiosios – kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukros – I. R. ir A. R., kurios patvirtino, kad girdėjo triukšmą, kaip šaukė jų tėvas, vos spinta nesulūžo, girdėjo kaip krito mama ant žemės. Jos pačios bijojo išeiti iš kambario, bijojo, kad tėvas gali užmušti mamą, o po įvykio matė ant mamos kelio mėlynę.
Byloje esančių duomenų nepakanka nustatyti, kad kaltinamasis V. R. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, nors kaip teigė nukentėjusiosios, jis dažniausiai būdamas neblaivus keldavo triukšmą bei mušdavo N. R., todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji smurtą buvo patyrusi jau ne pirmą kartą, todėl išsamiai ir tiksliai atpasakoti būtent tą įvykį negalėjo dėl objektyvių priežasčių.
Taigi, teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo V. R. kaltę nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Kaltinamojo V. R. nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis smurtaudamas, t. y. suduodamas smūgius ranka, pulteliu bei stumdamas ir taip apversdamas nukentėjusiąją padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Skiriant kaltinamajam V. R. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta. Kaltinamasis V. R. nedirbantis, anksčiau neteistas, tačiau prieš nukentėjusiąją smurtavo ne pirmą kartą. Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. R. straipsnio sankcijose numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus. Skiriamos bausmės dydis nustatytinas didesnis nei vidurkis. Šiuo atveju laisvės apribojimo bausmė negalima, nes jos vykdymas būtų problemiškas ir negalimas, nes kaltinamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti. Ši kardomoji priemonė laikytina tinkamiausia kaltinamajam neturinčiam nuolatinės gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo šaltinio.
Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos, kuriais prašo priteisti iš kaltinamojo V. R. nukentėjusiajai A. R. 500,00 Lt (36-37 b. l.), I. R. 600,00 Lt (41-42 b. l.) neturtinės žalos. Ieškiniai grindžiami tuo, kad smurtiniai veiksmai prieš mažametės I. R. ir nepilnametės A. R. motiną N. R. buvo atliekami esant namuose dukroms, kurios patyrė išgąstį, baimę, pasijuto nesaugios ir pažeidžiamos, teko išgyventi patirtus įvykius duodant parodymus.
Nukentėjusioji N. R. pareiškė 30000,00 Lt dydžio ieškinį dėl neturtinės žalos, neturtinės žalos dydį grindžia tuo, kad dėl 2012-12-05 įvykusio incidento ji patyrė gana didelius išgyvenimus ir dvasinius sukrėtimus, pasijuto labai įžeista ir pažeminta (156-158 b. l.).
Prokuroro pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai, nukentėjusiosios N. R. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametės A. R. ir I. R. dėl jų tėvo V. R. pavartoto smurto jų motinos N. R. atžvilgiu, patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, išgąstį, baimę, nepatogumą, pažeminimą. Smurtas artimoje aplinkoje vaikų akivaizdoje, nors ir netiesioginėje, tačiau vaikams girdint triukšmą, bildesius, griuvimą, motinos patiriamą skausmą, neabejotinai sukėlė nukentėjusiosioms minimus sukrėtimus ir sukėlė negrįžtamas pasekmes, todėl prokuroro civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos nepilnamečių vaikų naudai tenkintini visiškai.
Nukentėjusioji N. R. smurtą patyrė nuo artimo žmogaus, tuometinio sutuoktinio, savo dukrų tėvo, kas sukelia didesnius dvasinius išgyvenimus, nepatogumo jausmą bendraujant su kaltinamuoju ateityje, auklėjant ir auginant jų vaikus. Šis eilinis ir ne pirmas smurto proveržis lėmė kaltinamojo V. R. ir nukentėjusiosios N. R. santuokos iširimą. Nukentėjusios N. R. dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, t. y. jos patirtą neturtinę žalą teismas įvertina 15000,00 Lt sumai, nes neturtinės žalos įvertinimas pinigais išimtinė teismo teisė (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, toks neturtinės žalos dydis, bent minimaliai suteiks nukentėjusiajai satisfakciją ir leis jai greičiau adaptuotis aplinkoje, pamiršti sutuoktinio smurtą ir jo sukeltus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.
Įvertinęs visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad prokuroro pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai, o nukentėjusios N. R. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo V. R. priteistina nukentėjusiajai A. R. 500,00 Lt neturtinės žalos, nukentėjusiajai I. R. 600,00 Lt neturtinės žalos, o nukentėjusiajai N. R. 15000,00 Lt neturtinės žalos.
Nukentėjusiajai N. R. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, tačiau advokatas nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.
Kadangi nusikalstama veika padaryta prieš sutuoktinį, smurtas sukėlė neigiamas pasekmės ir nepilnamečiams (mažamečiams) vaikams, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 721, 722 straipsniais, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam V. R. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios N. R. bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Daiktinis įrodymas: televizoriaus valdymo pultelis, saugomas pas N. R., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajai N. R..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 721, 722 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-12) ir nubausti viešaisiais darbais aštuoniems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 721, 722 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones: draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios N. R., uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja N. R., lankytis vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo. Dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Prokuroro pareikštus civilinius ieškinius patenkinti visiškai, nukentėjusiosios N. R. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. R. priteisti nukentėjusiajai A. R. 500,00 Lt neturtinės žalos, nukentėjusiajai I. R. 600,00 Lt neturtinės žalos, o nukentėjusiajai N. R. 15000,00 Lt neturtinės žalos.
Daiktinį įrodymą: televizoriaus valdymo pultelį, saugomą pas N. R., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai N. R..
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.
Teisėjas | Mindaugas Klemenis |