Civilinė byla Nr. 3K-3-242-469/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05644-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.11

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 29  d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Daliaus Traigio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. bankroto administratorės Astos Skujytės skundą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims K. K., akcinei bendrovei SEB bankui, uždarajai akcinei bendrovei ,,Būsto paskolų draudimas“, dėl antstolio veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar fizinio asmens bankroto byloje antstolis, teismo leidimu baigęs vykdymo veiksmų procedūrą, pervesdamas gautas už parduotą iš varžytynių turtą lėšas į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą, gali atskaityti patirtas vykdymo išlaidas.
2. Pareiškėja bankroto administratorė A. Skujytė prašė teismo panaikinti antstolio 2015 m. vasario 2 d. patvarkymo dalį, kuria paskirstytos 2655,06 Eur vykdymo išlaidos (285,60 Eur papildomos vykdymo išlaidos ir 2369,46 Eur atlygis antstoliui), ir įpareigoti antstolį į bankroto administratorės vardu atidarytą sąskaitą pervesti 2655,06 Eur.
3. Pareiškėja nurodė, kad teismas leido antstoliui baigti skolininko, kuriam iškelta fizinio asmens bankroto byla, turto realizavimą ir įpareigojo antstolį gautas lėšas pervesti į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą. Antstolis 2015 m. vasario 2 d. patvarkymu pervedė 59 636,13 Eur į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą, tačiau nepagrįstai atskaitė 2655,06 Eur kaip vykdymo išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo  27 d. nutartimi panaikino antstolio 2015 m. vasario 2 d. patvarkymo dalį, kuria 2655,06 Eur paskirta kaip vykdymo išlaidos antstoliui, ir įpareigojo antstolį į bankroto administratorės vardu atidarytą depozitinę sąskaitą pervesti 2655,06 Eur.
5. Teismas nustatė, kad antstolis vykdė vykdomąjį įrašą dėl 86 089,52 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko K. K. išieškotojo AB SEB banko naudai. Buvo paskelbtos bankui įkeisto turto varžytynės ir 2014 m. rugsėjo 22 d. laimėtoju pripažintas varžytynių dalyvis, pasiūlęs 62 291,18 Eur kainą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi skolininkui iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, taip pat 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi leido antstoliui baigti ginčo buto realizavimą bei įpareigojo antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. 2015 m. sausio 28 d. buvo surašytas įkeisto buto pardavimo iš varžytynių aktas. Antstolis 2015 m. vasario 2 d. patvarkymu paskirstė išieškotas lėšas: hipotekos kreditoriui AB SEB bankui – 59 636,13 Eur, pervedant šias lėšas į skolininko bankroto administratorės depozitinę sąskaitą, o 2655,06 Eur paskyrė sau kaip vykdymo išlaidas.
6. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 20 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.
7. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą.
8. Nors ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalis leidžia antstoliui atskaityti vykdymo išlaidas, bet ši teisės norma fizinių asmenų bankroto atveju pagal analogiją netaikoma. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies redakcija įsigaliojo nuo 2014 m. liepos 1 d. Iki tol ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalis nustatė, kad, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą, t. y. vykdymo išlaidų atskaitymo nenustatė. Keičiant ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalį FABĮ 20 straipsnio 1 dalis nebuvo pakeista ir nebuvo antstoliui leista atskaityti vykdymo išlaidas.
9. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė leidimą baigti turto realizavimą ir nenurodė, kad antstolis privalo pervesti į depozitinę sąskaitą tik tam tikrą dalį gautų lėšų, todėl sprendė, kad antstolis privalėjo pervesti visą gautų lėšų sumą už parduotą butą.
10. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio D. Traigio atskirąjį skundą, 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį paliko nepakeistą.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis yra įsiteisėjusi, o įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ĮBĮ nuostatų mutatis mutandis taikymas FABĮ reglamentuojamiems santykiams, įskaitant ir vykdymo išlaidų paskirstymą antstoliui, taip pat kiti antstolio nurodomi argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis D. Traigys prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Tiek ĮBĮ, tiek FABĮ reglamentuoja pradėtų vykdymo veiksmų užbaigimą, kai skolininkui iškeliama bankroto byla. Baigus juridiniam asmeniui priklausančio įkeisto turto realizavimą bei sprendžiant pinigų paskirstymo klausimą pagal ĮBĮ gautą pinigų sumą, atskaitęs vykdymo išlaidas, antstolis perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą, o FABĮ vykdymo išlaidų atskaitymo klausimas nėra reglamentuojamas. Tiek juridinio asmens, tiek fizinio asmens bankroto atveju priverstinis turto realizavimas vykdymo procese prasidėjus bankroto procedūrai sukelia vienodas teisines pasekmes: surašomas turto pardavimo iš varžytynių aktas, abiem atvejais antstoliui tenka atsakomybė už varžytynių teisėtumą. Šiais atvejais skiriasi tik subjektas, kurio turtas realizuojamas, ir tai, kad tęsti vykdymo veiksmus fizinio asmens bankroto atveju reikalingas teismo leidimas. Atsižvelgiant į tai, vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas abiem atvejais turėtų būti sprendžiamas vienodai, t. y. taikant ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, juolab kad ir FABĮ nustato ĮBĮ taikymą mutatis mutandis, pvz., darbo santykių reguliavimui (FABĮ 21 straipsnis).
2. Pagal FABĮ, kai bankroto administratorius realizuoja įkeistą turtą, tai jam atlyginamos patirtos išlaidos ir jos neįtraukiamos į bendrą kreditorių reikalavimų eilę. Vykdymo procese susidarančios išlaidos savo esme ir prigimtimi prilygsta bankroto administravimo išlaidoms, jeigu turtas būtų realizuotas fizinio asmens bankroto proceso metu. Taigi, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, nėra pagrindo išskirti iš esmės vienodų išlaidų kompensavimo tvarkos. Antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolio A. Selezniovo pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-1/2007). Vykdymo išlaidų teisinis reglamentavimas yra pagrindas antstoliams gauti teisingą atlyginimą už darbą (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimas).
13. Pareiškėja bankroto administratorė A. Skujytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad kai yra vykdomas lėšų, gautų realizavus bankrutuojančio fizinio asmens turtą, skirstymas, iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, turi būti taikomos FABĮ nuostatos, draudžiančios fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Antstolis, siekdamas gauti vykdymo išlaidų atlyginimą, turi reikšti bankroto administratoriui kreditoriaus reikalavimą, kuris bus teikiamas tvirtinti teismui, o jo tenkinimo tvarka bei proporcijos bus nurodytos fizinio asmens mokumo atkūrimo plane. Kitu atveju, jeigu antstolis įgytų teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą, jis nepagrįstai įgautų pranašumą prieš kitus kreditorius. Bankroto administratorius taip pat neturi teisės į administravimo išlaidas, kai turtas yra parduodamas antstolio iš varžytynių pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalį. Visas gautas lėšas bankroto administratorius perveda hipotekos kreditoriui ir nuo šių lėšų nėra skaičiuojamas ir išmokamas bankroto administratoriui atlyginimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl antstolio teisės fizinio asmens bankroto byloje teismo leidimu baigus vykdymo veiksmus atskaityti patirtas vykdymo išlaidas

14. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtintas teisės normų konkurencijos taisykles šis įstatymas yra lex specialis (specialusis) kitų teisės aktų atžvilgiu (FABĮ 1 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnio 1 dalis). Šią išvadą patvirtina ir CPK 1 dalyje įtvirtinta civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisyklė, pagal kurią bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi fizinio asmens bankroto byloje iškylantys bylos proceso, sprendimų priėmimo bei vykdymo klausimai nagrinėjami taikant CPK normas, išskyrus išimtis, tiesiogiai nustatytas FABĮ. 
15. FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas vienas iš pareiškimo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą priėmimo teisme padarinių: teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.
16. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad fizinio asmens bankroto atveju turtas realizuojamas FABĮ 27, 28 straipsnyje nustatyta tvarka. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turto realizavimo bendrosios tvarkos išimtis: jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Teismas turi spręsti dėl leidimo baigti varžytynes, atsižvelgdamas į FABĮ tikslą, nurodytą FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje, t. y. įvertinti, kuris sprendimas: užbaigti pradėtą turto realizavimą ar nutraukti pradėtas vykdymo procedūras ir turtą realizuoti bankroto įstatyme nustatyta tvarka, labiau atitinka tiek skolininko, tiek kreditorių interesus.
17. Pažymėtina, kad FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, teismui leidus užbaigti pradėtus vykdymo veiksmus, antstolis juos vykdo CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodyta tvarka. Šiuose teisės aktuose įtvirtinta antstolio teisė gauti vykdymo išlaidas už atliktus vykdymo veiksmus ir šių išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka turto pardavimo atveju: inter alia, CPK 611 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos; vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą; CPK 753 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdymo dokumentus patenkinti, vykdymo išlaidos atlyginamos pirmiau už kitus reikalavimus.
18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad FABĮ nereglamentuotas antstolio vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas, todėl jis spręstinas pagal CPK nuostatas. FABĮ nėra expressis verbis (pažodžiui) įtvirtinto draudimo antstoliui, užbaigusiam vykdymo veiksmus, gauti vykdymo išlaidų atlyginimą, toks draudimas neišplaukia ir iš sisteminio FABĮ nuostatų aiškinimo.
19. Bankroto administratorės atsiliepimo į kasacinį skundą teiginys, kad leidimas antstoliui atskaityti vykdymo išlaidas suteiktų jam nepagrįstai pranašumą prieš kitus kreditorius, atmestinas. Antstolio vykdymo veiksmų išlaidos savo prigimtimi analogiškos bankroto administravimo išlaidoms realizuojant bankrutuojančio asmens turtą, kurios apmokamos pirmiau už kreditorių reikalavimus (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis).
20. Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta panašų, kaip nurodytas FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje, teisinį santykį įmonių bankroto procese reglamentuojanti teisės norma: jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą.
21. Pažymėtina, kad tiek fizinių asmenų bankroto, tiek įmonių bankroto atveju turtas realizuojamas pagal tas pačias taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr.321 patvirtintame Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše.
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ĮBĮ ir FABĮ tikslų panašumas ir jų reglamentuojamų procesų esmė neteikia pagrindo išvadai, kad įstatymų leidėjas turėjo ketinimą fizinio asmens bankroto procedūrą nagrinėjamu aspektu (dėl antstolio teisės į antstolio vykdymo išlaidas) sureglamentuoti specialiai (skirtingai) negu įmonių bankroto atveju.
23. Priimdamas nutartį dėl FABĮ 20 straipsnyje nustatytos turto realizavimo tvarkos išimties taikymo, teismas sprendžia klausimą, ar leisti antstoliui užbaigti pradėtas vykdymo procedūras. Teismo sprendimas – vientisas dokumentas, teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti aiškinama ir taikoma sprendimo motyvų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Labochema LT“ v. VšĮ Vilniaus universitetas, bylos Nr. e3K-3-362-415/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu tam tikras klausimas nebuvo nagrinėjimo dalykas, dėl jo nėra pateikti argumentai teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl tokio klausimo teismo nuspręsta ir teismo sprendimas neturi res judicata galios dėl klausimų, kurie juo neišspręsti.
24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi teismas sprendė dėl varžytynių laimėtojo UAB ,,Naudingas plotas“ prašymo leisti antstoliui užbaigti buto varžytynes ir nusprendė leidimą duoti. Šioje nutartyje nebuvo nagrinėjamas antstolio teisės atskaityti vykdymo išlaidas klausimas ir dėl jo sprendimas nepriimtas. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį vertino kaip turinčią res judicata galią dėl antstolio veiksmų atskaitant vykdymo išlaidas teisėtumo.
25. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. sausio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal antstolio V. Zubino prašymą, bylos Nr. 3K-3-22-684/2016, sprendė dėl antstolio, užbaigusio vykdymo veiksmus FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, teisės paskirstyti gautas lėšas kreditoriams. Dėl faktinės situacijos ir teisinės problematikos skirtingumo nurodyta nutartis neturi precedentinės reikšmės nagrinėjamai bylai. 
26. Aptartų argumentų pagrindu teisėjų kolegija išaiškina, kad fizinio asmens bankroto byloje antstolis, teismo leidimu baigęs vykdymo veiksmus, pervesdamas lėšas į depozitinę sąskaitą, turi teisę atskaityti turėtas vykdymo išlaidas.
27. Bylą nagrinėję teismai padarė proceso teisės taikymo klaidų, dėl kurių buvo priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės, todėl skundžiami procesiniai sprendimai panaikinami ir priimamas naujas sprendimas – skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Kasacinis teismas patyrė 5,89 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi antstolio D. Traigio kasacinis skundas tenkintas, tai valstybei iš pareiškėjos bankroto administratorės A. Skujytės priteistina 5,89 Eur šių išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškėjos bankroto administratorės Astos Skujytės skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Priteisti valstybei iš bankroto administratorės Astos Skujytės 5,89 Eur (penkis Eur 89 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Birutė Janavičiūtė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Sigita Rudėnaitė

                                                                                                            Donatas Šernas