Kopija
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudž.
bylos Nr. 1A-47-64/2010
Teisėja Astra
Karpytė Proceso
Nr. 1-05-1-07015-2009-1
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.7.1.; 1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.2.; 1.1.8.8.;
1.1.8.9.2.; 1.1.10.1.; 1.2.29.1.; 2.1.16.1.8.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.; 3.12.
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 4 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės
Klavdijos Kruminienės,
teisėjų Zigmui Kavaliauskui,
Vaclovui Iždonui,
sekretoriaujant Irenai
Skaringienei,
dalyvaujant prokurorei Ninai
Raugienei,
gynėjui advokatui Algirdui
Zakrasui,
nuteistajam D. R.,
teismo
posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m.
lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas
kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. areštu 30 parų,
bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
D. R. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad
jis 2006 m. rugpjūčio
mėn. pabaigoje, tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini)
gatvėje, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys
neskelbtini), esančioje aikštelėje pateikdamas nenustatytam asmeniui priemones,
tai yra savo asmens nuotrauką ir tikslius anketinius duomenis, padėjo
nenustatytam asmeniui pagaminti netikrą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys
neskelbtini), išduotą D. R., po ko, tęsdamas nusikaltimą,
iš nenustatyto asmens aikštelėje prie prekybos cento „(duomenys neskelbtini)“,
esančio (duomenys neskelbtini), 2006 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksli
data ir laikas nenustatyti, įgytą žinomai netikrą dokumentą - vairuotojo
pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) pargabeno su savimi į butą, esantį (duomenys
neskelbtini), kuriame jį laikė nuo pargabenimo momento iki 2009-04-21 8 val. 30
min., po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, pasiėmęs žinomai netikrą vairuotojo
pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilį “PONTIAC TRANSPORT”,
valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį panaudojo
2009-04-21 8 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje pateikdamas jo
automobilį sustabdžiusiems Valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos VRM
Šiaulių rinktinės pareigūnams.
Apeliaciniu
skundu nuteistasis D. R. prašo peržiūrėti Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2009-11-17 nuosprendį ir jam paskirti piniginę baudą, jos
vykdymo terminą atidedant 1 metams. Teigia, kad teismas, skirdamas jam bausmę, jį
vertino neigiamai, dėl ko nesvarstė galimybės jam taikyti BK 55 str. nuostatų,
kad pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas
paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusiais bausmes, o BK 49 str. 2 d.
nurodyta, kad areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Nurodo, kad jis augina
tris nepilnametes dukras, kuriomis, atlikdamas areštą poilsio dienomis, negalės
rūpintis ir auklėti, su jomis bendrauti, kadangi darbo dienomis būna darbe,
todėl mano, kad dėl nutrūkusio bendravimo jam paskirtas areštas poilsio
dieniomis yra bausmė ne tik jam, bet ir jo vaikams. taip pat nurodo, kad pats
seniai serga kasos liga - ūmiu pankreatitu, pirmine arterine hipertenzija,
stuburo srities osteochondroze, dėl ko maistą turi valgyti mažais kiekiais ir
dažnai, prieš maistą turi vartoti vaistus, o arešto atlikimo metu neturės
galimybės vartoti jam reikalingo maisto ir vaistų, kas sukels neigiamas
pasekmes jo sveikatai. Be to, teigia, kad jis vienintelis išlaiko šeimą, jam
susirgus ir praradus darbą dėl paskirtos bausmės, šeima liks be pajamų šaltinio
ir beviltiškoje padėtyje. Nusikaltimą įvykdė pirmą kartą, dėl įvykdytos veikos
nuoširdžiai gailiuosi, išgyvena, po šio nusikaltimo padarymo jokių teisės
pažeidimų nepadarė. Dėl ikiteisminio tyrimo metu jam paskirtos kardomosios
priemonės negalėdamas išvykti iš savo gyvenamosios vietos, mano, kad yra jau
nubaustas. Dėl šių aplinkybių mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskiriant
kitokią bausmę, kuri nesukeltų žalos jo sveikatai ir šeimai. Kadangi areštas
yra trumpalaikis laisvės atėmimas, teigia, kad jis yra nuteistas realia laisvės
atėmimo bausme, kuri pakenks jo šeimos interesams. Mano, kad yra pagrindas, taikant
BK 54 str. 3 d., 62 str. 2 d. 1 ir 2 p., 75 str. nuostatas, paskirti jam bausmę,
nesusijusią su laisvės atėmimu, t.y. švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmė –
piniginę baudą, jos vykdymą atidedant vieneriems metams, nes bausmės tikslai gali
būti pasiekti be realaus jos atlikimo.
Teismo
posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė
apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis
skundas atmestinas. Nuteistasis D. R., neginčydamas savo
kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, apeliaciniu skundu prašo paskirti
jam švelnesnę bausmę – baudą, jos vykdymą atidedant, todėl, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., kolegija patikrina bylą tiek, kiek to
prašoma apeliaciniu skundu.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai,
numatyti BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio,
numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos
ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį,
kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus,
kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
D. R. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine
tyčia, iš anksto apgalvojęs, bei siekdamas asmeninės naudos, nes su suklastotu
vairuotojo pažymėjimu važiuodavo už Lietuvos Respublikos ribų parsivežti
prekių, kurias parduodavo Lietuvoje. Apeliantas yra išsituokęs, gyvena kartu su
sugyventine, augina du mažamečius vaikus su A. R. bei turi
vieną vaiką iš pirmos santuokos, kurį, apelianto teigimu, išlaiko (b.l. 67,
160-162, t. 1), nors teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių vaiko išlaikymą.
Nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje
(b.l. 53, 64, 22-23, 28, 33, t. 1), teismo posėdžio metu nurodė, jog įsidarbino
V. B. įmonėje tiekėju (b.l. 146, t. 1), į ką pirmosios
instancijos teismas, atsižvelgė skirdamas bausmę, nors duomenų, patvirtinančių įsidarbinimą
nuteistasis teismui nepateikė. Byloje yra duomenų, jog D. R. į
medikus kreipėsi dėl širdies ligos – pirminės hipertenzinės kardiopatijos,
stuburo osteochondrozės, radikulotopijos, ūmaus bronchito, dėl kasos uždegimo
(b.l. 113, 131-133, 159, t. 1). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad nors D. R. anksčiau nėra teistas, tačiau 11 kartų yra baustas
administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių
administracinių nuobaudų (b.l. 45-48, t. 1), apylinkės inspektorės
charakterizuojamas kaip linkęs daryti nusikaltimus bei administracinius teisės
pažeidimus (b.l. 51, t. 1). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir nuteistojo
atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad D. R. prisipažino
padaręs nusikalstamą veika ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių
aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir sutinkamai su
BK 55 str., jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį
nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes,
pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė švelniausią BK 300 str. 2 d.
sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kadangi BK 300 str. 2 d. sankcijoje
numatytos tik dvi bausmių rūšys – areštas ir laisvės atėmimas iki 4 metų. Nors
arešto bausmė yra trumpalaikis laisvės atėmimas, tačiau ši bausmė, pagal jos
atlikimo pobūdį, trukmę, atlikimo vietą nėra ir negali būti lyginama su laisvės
atėmimo bausme, kadangi maksimali arešto bausmė už nusikaltimą yra numatyta 90
parų, t.y. 3 mėnesiai, kur laisvės atėmimo bausmės minimumas yra skaičiuojamas
tik nuo 3 mėnesių, be to, arešto bausmė atliekama areštinėse bei baudžiamasis
įstatymas suteikia teisę arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.
BK 61 str. 2
d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančią ir (ar) sunkinančias
aplinkybes, jų pobūdį ir tarpusavio santykį, bei kitas Lietuvos Respublikos BK
54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, skiriamos bausmės dydį skaičiuoja nuo jos
vidurkio. BK 49 str. 3 d. numato, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90
paršų arešto, todėl arešto bausmės vidurkis už nusikaltimą būtų 52 paros arešto
(pvz., laisvės atėmimo bausmės vidurkis už BK 300 str. 2 d. numatyto
nusikaltimo padarymą būtų 2 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Iš nuteistajam paskirtos
arešto bausmės trukmės matyti, kad teismas už padarytą nusikalstamą veiką D. R. paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei arešto
bausmės vidurkis. Taigi, nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Be
to, BK 49 str. 5 d. numato, kad, jeigu paskirta iki 45 parų arešto, teismas
gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti,
kad teismas įvertino tai, kad D. R. dirba, todėl jam
paskyrė arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Lietuvos Respublikos BVK 59
str. numato poilsio dienomis atliekamo arešto ypatumus ne tik dėl paskirtos
bausmės atlikimo sąlygų (areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės
dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos
laiko), bet ir dėl kitų bausmės atklikimo sąlygų, tame tarpe ir dėl to, kad
arešto bausmė gali būti atliekama ne tik poilsio dienomis, bet ir švenčių
dienomis ar nuteistojo atostogų metu, jei nuteistasis dirba. Taip pat BVK 59
str. 4 d. numato, kad nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių
negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai
pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. Nuteistasis
skunde teigia, kad jam atliekant areštą poilsio dienomis nutrūks jo bendravimas
su vaikais, dėl ko vaikai pergyvens, tačiau ši aplinkybė nėra esminė, dėl ko
būtų pagrindas manyti, kad tokia bausmė nuteistajam yra per griežtą, be to,
pastebėtina, kad nuteistajam atimama teisė bendrauti ir auklėti vaikus kitomis
dienomis. Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas, atsižvelgęs į tai,
kad nuteistasis dirba, turi šeimą, daro išvadą, kad areštą atliekant poilsio
dienomis nebūtų pažeistos nuteistojo teisės į darbą, į šeimą, bei būtų
įgyvendinta BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis: ne tik sulaikyti asmenį nuo
nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę
daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir nubausti nusikalstamą veiką
padariusį asmenį, paveikti bausmę, atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir
vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nors
nuteistajam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti,
tačiau šia priemone siekiama ne BK 41 str. numatytų bausmės tikslų, o tik
siekiama užtikrinti asmens dalyvavimą procese. Be to, rašytinis pasižadėjimas neišvykti
nėra absoliutus uždraudimas asmeniui išvykti iš jo gyvenamosios vietos, kadangi
asmeniui leidžiama pasišalinti iš savo gyvenamosios vietos ar laikino buvimo
vietos turint tyrimui vadovaujančio prokuroro ar teismo leidimo. Taigi, nėra
pagrindo manyti, kad nuteistajam paskirta kardomieji priemonė – rašytinis
pasižadėjimas neišvykti nelaikytina bausme ir, kad nuteistasis jau yra
nubaustas.
Taip pat
nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, jog jam atliekant areštą poilsio
dienomis, bausmės atlikimas pakenks jo sveikatai, nes arešto atlikimo metu
neturės galimybės vartoti jam reikalingo maisto ir vaistų, kadangi serga ūmiu
pankreatitu, pirmine arterine hipertenzija, stuburo srities osteochondroze. Lietuvos
Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 str. ir Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos įstatymas ir kt. norminiai aktai, laisvės atėmimo vietose ir
areštinėse vykdoma laisvės atėmimo bausmę ar areštą atliekančių nuteistųjų
sveikatos priežiūra, todėl nuteistajam D. R. tokios pat
kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems
asmenims, turi būti užtikrinta ir jam atliekant areštą. Kaip jau buvo minėta, BVK
59 str. 4 d. numato, kad nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių
negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai
pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. Įvertinus
paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės atlikimas
poilsio dienomis pakenks nuteistojo sveikatai. Be to, Lietuvos Respublikos BVK
nedraudžia nuteistajam su Kalėjimų departamento atstovu susitarti ir dėl kitų
arešto atlikimo poilsio dienomis sąlygų.
Taip pat D. R. skundu prašo taikant BK 54 str. 3 d., 62 str. 2 d. 1 ir
2 p., 75 str. nuostatas, paskirti jam baudą, kurios vykdymą atidėti vieneriems
metams.
Lietuvos
Respublikos BK 62 str. taikymas galimas tokiu atveju, kai be BK 62 str. 2 d.
konkrečius punktus tenkinančių aplinkybių, yra mažiausiai bent dvi atsakomybę
lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala,
jei ji buvo padaryta. Apeliantas nurodo, kad jis vienintelis išlaiko šeimą (BK
62 str. 2 d. 2 p.), t. y. išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra
neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti arba išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl
paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Iš bylos medžiagos
matyti, kad D. R. turi tris vaikus, kurių vienas yra iš
pirmos santuokos (b.l. 67, 160-162, t. 1), tačiau nuteistasis nepateikė
duomenų, patvirtinančių, jog jo šeimoje yra asmenų, kurie serga ar yra neįgalūs
ir jis vienintelis šeimoje dirba, išlaiko bei prižiūri ne tik mažamečius
vaikus, bet ir asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs. Lietuvos
Respublikos CK 3.163 str. numato, jog nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą
užtikrina tėvai (tėvas ir motina), kurių teisės ir pareigos vaikams yra lygios
(CK 3.156 str.). Vadinasi, mažamečiais vaikais privalo rūpintis tiek D. R., tiek ir mažamečių vaikų motinos. Teismas neturi jokių
duomenų apie tai, kad vaikų motinų teisės dėl vaikų auklėjimo bei priežiūros
būtų apribotos. Tokiu būdu, vaikų motinoms išlieka pareiga rūpintis savo vaikais.
Taigi, teismas šiuo metu neturi pagrindo konstatuoti, jog D.
R. išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos bausmės nebus kam
prižiūrėti.
Lietuvos
Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. (taip pat ir kitų numatytų punktų) taikymas
negalimas ir dėl to, jog nenustatytos bent dvi apelianto atsakomybę
švelninančios aplinkybės. Byloje nustatyta ir D. R. atsakomybe
lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą
veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau to neužtenka norint taikyti BK 62 str.
nuostatas, kadangi šiuo atveju būtina mažiausiai dar bent viena apelianto
atsakomybę švelninanti aplinkybė. Be to, švelnesnės, negu įstatymo numatytos
bausmės paskyrimas, negalimas nesant nė vienos konkrečius BK 62 str. 2 d.
punktus tenkinančios sąlygos, ką teismas aptarė ankstesniais argumentais.
Kita
galimybė skirti švelnesnę už įstatymo numatytą bausmę yra įtvirtinta Lietuvos
Respublikos BK 54
str. 3 d., kuri taikoma tais atvejais, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę
bausmę pagal BK 62 str., tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą
nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai
prieštarautų teisingumo principui. Skirdami švelnesnę, negu straipsnio
sankcijoje numatytą, bausmę, teismai, remdamiesi Lietuvos
Respublikos BK 54
str. 3 d., turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio
sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo
principui. Šiuo atveju kolegija nemato nė vienos išimtinės aplinkybės, kurios
pagrindu būtų galima švelninti bausmę. Aukštesnės instancijos teismo manymu,
nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta tinkama ir ne per griežta bausmė. Apylinkės
teismas, skirdamas bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų Lietuvos
Respublikos BK 54 str. 2 d., nepažeidė.
Taip pat nėra
galimybių atidėti D. R. paskirtos bausmės vykdymą. Lietuvos
Respublikos BK 75 str. 1 d., reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas
ir pagrindus, numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis
nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams
arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus
nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki
trejų metų. Kaip matyti, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, lemiamą reikšmę
turi nusikaltimo pavojingumas ir bausmės rūšis, t.y. minėtų nuostatų taikymas
galimas tik esant nesunkiems ar apysunkiams nusikaltimams, už kuriuos paskirtas
tik laisvės atėmimas. Nors D. R. yra nuteistas už apysunkį
nusikaltimą, tačiau jam paskirta sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis
- areštas ir ši aplinkybė (bausmės rūšis) rodo, jog nėra net formalaus pagrindo
taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Pastebėtina, kad, jei ir paskyrus nuteistojo
prašomą švelnesnę bausmės rūšį – baudą, nuteistojo nusikalstamos veikos
padarymo metu BK 75 str. nenumatė ir šiuo metu nenumato galimybės ir teisinio
pagrindo baudos vykdymą atidėti.
Remiantis
išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios
instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apylinkės teismas,
parinkdamas D. R. bausmės rūšį ir paskirdamas 30 parų arešto
poilsio dienomis, nepažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo
kodekso normų, todėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra
pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio ir D. R. paskirti
švelnesnę bausmę, jos vykdymą atidedant.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
Nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo
2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio atmesti.
Kolegijos pirmininkė Klavdija
Kruminienė
Teisėjai Vaclovas
Iždonas
Zigmas
Kavaliauskas
Kopija tikra
Teisėja
Klavdija Kruminienė