Civilinė byla Nr. e2-2956-351/2023

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00912-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.; 2.1.5.1.2.6.; 2.6.39.2.6.1.; 3.1.7.11.

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENdIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 17 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė,

sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei,

dalyvaujant ieškovės atstovei B. P.,

atsakovės atstovei advokatei L. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau tekste – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“  dėl  žalos atlyginimo,

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1670,28 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų  nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad  2019 m. rugsėjo 11 d., atsakovė su draudimo bendrove ERGO Insurance SE sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-5651356, pagal kurią vienerių metų laikotarpiui, t. y. nuo 2019-09-12 iki 2020-09-11, buvo apdrausta transporto priemonės VOLVO, FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje numatyta, jog draudimo sutarties kaina yra 2010,99 Eur (Draudimo sutarties 1.5.1. p.). Draudimo sutarties 1.5.2. punkte numatyta, jog draudimo įmoka turi būti sumokėta dalimis: iki 2019-09-12 turėjo būti sumokėta pirmoji 500,00 Eur dydžio įmoka, iki 2019-12-12 turėjo būti sumokėta likusi 1510,99 Eur dydžio įmokos dalis.

2019 m. spalio 21 d. Vokietijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu apdrausta transporto priemone VOLVO, FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta transporto priemonė OPEL BN, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Po įvykusio eismo įvykio Vokietijos policijos pareigūnai nustatė, jog už eismo įvykio metu kilusią žalą atsakingas yra transporto priemonės VOLVO, FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas.

Kadangi transporto priemonės VOLVO, FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Nuostolius dėl sugadintos transporto priemonės OPEL BN, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), patyręs asmuo pateikė pretenziją dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo.

Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu ( Nr. 61-2340, priimtas 2007 m. gegužės 17 d.) atlygino dėl eismo įvykio patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas jam 1670,28 Eur draudimo išmoką.

Kaip minėta, atsakovė draudimo sutarties draudimo įmoką turėjo sumokėti dalimis iki 2019-09-12 turėjo būti sumokėta pirmoji 500,00 Eur dydžio įmoka, iki 2019-12-12 turėjo būti sumokėta likusi 1510,99 Eur dydžio įmokos dalis. Tačiau atsakovė tik 2019-10-22 sumokėjo pirmąją 500,00 Eur įmoką, o antrosios įmokos nesumokėjo.

Ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę (TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 p., bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 punktu, nustatančiu, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala […], išmokėjęs išmoką atsakingas draudikas turi teisę susigrąžinti iš draudėjo dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovas šio reikalavimo neįvykdė.

TPVCAPDĮ tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta suma (2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis). Kartu teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Taigi, įstatymas nustato teisinę kompensuojamojo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Draudimo įmokos turi būti mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas. Aukščiau nurodyti draudimo sutarties pažeidimai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis).

Teismų praktikoje nurodoma, jog tokiu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių atlygintinį pobūdį ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, prasmę, yra siekiama užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugą bei pašalinti galimybę draudėjui piktnaudžiauti. Taip draudėjas yra drausminamas, nes, draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą, jis prisiima su tuo susijusią riziką, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, įgis į draudėją atgręžtinio reikalavimo teisę.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir į TPVCAPD 11 straipsnio 7 dalies įstatymo nuostatą, draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas turi teisę susigrąžinti jai atlyginti išmokėtas draudimo sumas iš draudėjo.

Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį, bei jos atstovė teismo posėdžio metu prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip pateiktą praleidus sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Nurodė, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį numatytos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje ir 22 straipsnyje. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

Remiantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atsakovui kyla iš draudimo teisinių santykių, todėl ieškovo reikalavimui taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kada išmokėjo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, tačiau iš ieškinio priedo – 2020-07-24 pretenzijos atsakovui dėl žalos atlyginimo galima laikyti ieškinio senaties termino pradžią, kuri baigėsi 2021-07-24. Tuo tarpu ieškovas ieškinį teismui pateikė tik 2023-05-02, tai yra praleidęs ieškinio senaties terminą beveik dvejais metais.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 11 d., šalys sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-5651356, pagal kurią vienerių metų laikotarpiui, t. y. nuo 2019-09-12 iki 2020-09-11, buvo apdrausta transporto priemonės VOLVO, FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje numatyta, jog draudimo sutarties kaina yra 2010,99 Eur (Draudimo sutarties 1.5.1. p.). Draudimo sutarties 1.5.2. punkte numatyta, jog draudimo įmoka turi būti sumokėta dalimis: iki 2019-09-12 turėjo būti sumokėta pirmoji 500,00 Eur dydžio įmoka, iki 2019-12-12 turėjo būti sumokėta likusi 1510,99 Eur dydžio įmokos dalis.

2019 m. spalio 21 d. Vokietijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu apdrausta transporto priemone VOLVO, FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta transporto priemonė OPEL BN, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Po įvykusio eismo įvykio Vokietijos policijos pareigūnai nustatė, jog už eismo įvykio metu kilusią žalą atsakingas yra transporto priemonės VOLVO, FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas.

Kadangi transporto priemonės VOLVO, FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Nuostolius dėl sugadintos transporto priemonės OPEL BN, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), patyręs asmuo pateikė pretenziją dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo. Ieškovė atlygino dėl eismo įvykio patyrusiam asmeniui padarytą žalą išmokėdama jam 1670,28 Eur draudimo išmoką. Draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, įgijo į draudėją atgręžtinio reikalavimo teisę.

Pagal įstatyme įtvirtintą sampratą, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Dėl ieškinio senaties instituto esmės teismų praktikoje pasisakyta, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis); jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, tai yra nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos.

  Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl turi būti atnaujintas, nes dėl žalos atlyginimo buvo nuolat bendraujama su brokeriais ir taip bandoma problemą išspręsti geruoju.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą.

Tokiu būdu, teismas ieškovės atstovės nurodytas priežastis dėl kurių turi būti atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas, nepripažįsta svarbiomis. Iš ieškovės atstovės pateiktų į bylą elektroninių laiškų nustatyta, kad pirmasis elektroninis laiškas siųstas prieš pat senaties termino pabaigą – 2021-06-16,  kiti laiškai  dėl geranoriško žalos sumokėjimo vyko jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. Ieškovė nebendravo tiesiogiai su atsakove ir nenurodė priežasčių, sutrukdžiusių pareikšti ieškinį teismui per vienerius metus.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos

Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 

             Bylą nagrinėjant teisme atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 907,05 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė jas patvirtinančius įrodymus, prašo priteisti jų atlyginimą iš ieškovės. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (7, 8.2, 8.3,8.19 punktai), todėl ieškinį atmetus atsakovei iš ieškovės priteisiama 907,05 Eur.  

Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 6,64 Eur, viršija minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl aukščiau konstatavus, kad ieškinys atmestinas, šios išlaidos prisiteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a  :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, įmonės kodas 302912288,  atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 302344476, devynis šimtus septynis eurus 05 ct (907,05 Eur) advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, įmonės kodas 302912288,   valstybės naudai 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banko“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėja                                                                                        Virgina Pankauskienė