Civilinė byla Nr. 2A-1044-230/2011
Proceso Nr. 2-21-3-01580-2010-5
Pirmosios instancijos teisėja Larisa Tamulionienė
Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 35.4; 63.1; 121.15; 121.21.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M AS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,
kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Dmitrijaus Korsakovo,
sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei,
dalyvaujant ieškovės atstovui adv. S. G.,
atsakovui M. P., jo atstovei adv. Inai Kurauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. D. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-301-660/2011 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovė L. D. prašė priteisti iš atsakovo M. P. 14 643,91 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvenant kartu su atsakovu 2007 m. pradžioje jis pareiškė norą įsigyti automobilį. Kadangi jis negalėjo gauti iš banko paskolos, todėl ieškovė sudarė DnB NORD banke kreditavimo sutartį, kurios pagrindu į jos sąskaitą buvo pervesta 18 000 Lt dydžio kreditas 5 metų laikotarpiui, iš viso ji bankui iki 2011 m. gruodžio 31 d. turi sumokėti paskolą su palūkanomis – 21 404,01 Lt. Atsakovas jai įsipareigojo mokėti įmokas pagal ieškovės sudarytą kreditavimo sutartį. Automobilių turguje buvo nupirktas automobilis BMW 318 už 15 000 Lt, likusi kredito suma – 3 000 Lt buvo panaudota automobilio paruošimui eksploatavimui, jo įregistravimui ir kitoms būtinoms išlaidoms. Vėliau ieškovės ir atsakovo ryšys nutrūko, jis žadėjo mokėti paskolą ir iš pradžių mokėjo, viso sumokėjo 6 760,10 Lt , o nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio nustojo mokėti, todėl likusi paskolos mokėjimo našta teko ieškovei. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 14 643,91 Lt, kadangi tarp šalių buvo susiklostę faktiniai paskolos teisiniai santykiai, t.y. atsakovui buvo suteikta 18 000 Lt paskola su palūkanomis.
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, nustatė, kad atsakovas neturėjo pakankamai piniginių lėšų automobiliui įsigyti. Ieškovė pasisiūlė jam padėti ir tuo tikslu sudarė kreditavimo sutartį ir paėmė iš AB DnB NORD banko 18 000 Lt kreditą, kurį su palūkanomis (bendra kredito suma 21 533,02 Lt) turi grąžinti bankui iki 2011-12-01. Taip pat nustatė, kad ieškovė su atsakovu Kauno automobilių turguje nupirko automobilį BMW 318, už kurį ieškovė sumokėjo pardavėjui 15 000 Lt. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė nesudarė su atsakovu rašytinės paskolos sutarties, ir tik žodžiu susitarė, kad atsakovas jai mokės pinigus banko paskolos bei palūkanų grąžinimui. Teismas nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2007-07-31 iki 2009-07-16 pervedė ieškovei į banko sąskaitą 6 760,10 Lt. Nors atsakovas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2007-03-01 iki 2008-05-30 ieškovei dar grąžino ir 4 000,95 Lt grynais, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Kadangi paskolos teisiniams santykiams nepakanka vien susitarimo, o turi būti perduoti ir pinigai, todėl teismas, nenustatęs pinigų perdavimo atsakovo nuosavybėn fakto, darė išvadą, jog tarp šalių nėra paskolos sutartinių santykių. Teismas vertino, kad ieškovės pinigų sumokėjimas pardavėjui už automobilį nėra paskolos suteikimas atsakovui. Atsakovas niekada nepripažino gavęs 18 000 Lt sumą asmeniškai, to neteigė ir pati ieškovė ir to nepatvirtino liudytojų parodymai bei ieškovės banko sąskaitos išrašai. Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu sprendė, jog tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai.
Ieškovė L. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovei 8 239,90 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes nustatė teisingai, tačiau nepagrįstai ieškinį atmetė nurodęs, kad ieškovės pinigų sumokėjimas pardavėjui už automobilį negali būti vertinamas kaip paskolos suteikimas atsakovui. Tokia teismo išvada prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Ieškovės nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaistė pirmosios instancijos teismo, kurio pareiga tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius, ex officio nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovės pareikšto ieškinio dalykas buvo reikalavimas priteisti tam tikrą pinigų sumą, ir ji tai pagrindė nurodydama faktines bylos aplinkybes bei pateikdama įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius ir nurodyti tinkamą teisinį pagrindą, o ne apsiriboti vien ieškovės nurodytu teisiniu ieškinio pagrindu. Atsakovas sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jo prievolę sumokėti pardavėjui už atsakovą įvykdė apeliantė, o atsakovas pardavėjui nepranešė, kad prieštarauja tokiam prievolės įvykdymo būdui, todėl jai perėjo pardavėjo teisės, susijusios su pirkėju (atsakovu) - teisė reikalauti sumokėti už prekę (automobilį) (CK 6.50 str. 6.51 str.1 d.). Taip pat nurodo, kad ieškovė neturi įrodymų, jog kredito dalis – 3 000 Lt buvo panaudota atsakovo įgyto automobilio paruošimui eksploatavimui ir įregistravimui, todėl atsižvelgdama tai, kad atsakovas jai yra grąžinęs 6 760,10 Lt, prašo iš atsakovo priteisti 8 239,90 Lt.
Atsakovas M. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog skundo argumentas, kad teismas neatliko pareigos tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius, nepagrįstas, kadangi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškovė, prašydama priteisti skolą, ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes nepagrįstai laikė tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad automobilio pirkimo kaina – 15 000 Lt, kadangi nėra įrodymų, kad buvo sumokėtas 3 000 Lt avansas, o rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Motoritas“ 10 500 Lt sumai. Šie oficialūs rašytiniai įrodymai nebuvo nuginčyti, o pripažinus, kad automobilis parduotas už 15 000 Lt būtų nuspręsta dėl UAB „Motoritas“ teisių ir pareigų. Kadangi pardavėjas yra UAB „Motoritas“, o ieškovė ir atsakovas kartu pirko automobilį bendriems poreikiams, todėl jai negali pereiti pardavėjo teisės.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), tačiau daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tiek procesines, tiek materialines teisės normas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau ydingai suprato ieškinio pagrindą, kadangi spręsdamas ginčą apsiribojo vien ieškovės nurodytu teisiniu santykių vertinimu, t.y. ginčą sprendė, remdamasis ieškovės nurodytu paskolos santykių teisiniu reglamentavimu. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat nurodant tai patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė ieškinyje nurodė faktines aplinkybes ir suformulavo savo reikalavimą, t.y. ieškinio dalyką - priteisti jai iš atsakovo tam tikrą pinigų sumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad įstatymai nereikalauja, jog besikreipiantis į teismą asmuo nurodytų įstatymus, kuriais jis grindžia savo reikalavimus, t.y. teisiškai kvalifikuotų bylos teisinius santykius, pats bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. Tokia teismo pareiga yra įtvirtinta įstatyme, o būtent CPK 265 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2009 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nėra paskolos santykiai, turėjo ne ieškinį atmesti šiuo pagrindu, bet tinkamai kvalifikuoti teisinį santykį ir tinkamai taikyti šiam santykiui taikytiną teisės normą. Byloje nustatyta, kad ieškovė paėmė iš banko paskolą savo vardu, automobilis buvo nupirktas atsakovo vardu, o ieškovė gauto kredito lėšomis už jį sumokėjo. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo, ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis surinktais įrodymais, jas visiškai pagrįstai nustatė. Tokiu būdu nustatyta, kad automobilis įgytas atsakovo M. P. nuosavybėn ir jo vardu įregistruotas (b.l. 8-10), o pinigus už automobilį sumokėjo ieškovė. Toks tarp šalių atsiradęs santykis reiškia, kad ieškovė, veikdama kaip tretysis asmuo už atsakovą, įvykdė jo prievolę sumokėti pardavėjui už įgytą automobilį (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimas ir nurodytos prievolės esmė (sumokėti už perkamą daiktą) to nedraudė. Todėl ieškovei, įvykdžiusiai piniginę prievolę už atsakovą, perėjo visos kreditoriaus teisės (CK 6.50 straipsnio 3 dalis, 6.112 straipsnio 1 punktas), ir ieškovė turi teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę.
Ginčo dalyku yra ir įvykdytos prievolės mastas. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad už automobilį buvo sumokėta 15 000 Lt, rėmėsi ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir liudytojų parodymais. Kolegija sutinka su tokiu įrodymu vertinimu. Nors pirkimo-pardavimo sutartį patvirtinantys rašytiniai įrodymai – PVM sąskaita-faktūra ir pažyma sąskaita (b.l. 8, 10) patvirtina, kad automobilis buvo pirktas iš UAB „Motoritas“ už 10 500 Lt, tačiau šiuo atveju įrodinėjant sandorio vertę yra pagrindas ir galimybė remtis ir liudytojų D. Lapinsko ir J. L. parodymais, kurie patvirtino, kad už automobilį iš viso buvo sumokėta 15 000 Lt, t.y. 3000 Lt grynais ir 12 000 Lt į J. L. sąskaitą. DnB NORD banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad iš ieškovės sąskaitos J. L. buvo pervesta 12 000 Lt (b.l. 12), kas atitinka tiek D. Lapinsko, tiek J. L. parodymus (b.l. 117-119). Nurodytas rašytinis įrodymas paneigia, jog už automobilį buvo sumokėta tik 10 500, nes atsakovas pripažįsta, kad automobilio pirkimui ieškovė J. L. pervedė būtent 12 000 Lt suma. Todėl kolegija daro išvadą, kad esant netiesioginiam rašytiniam įrodymui (banko sąskaitos išrašui), jog automobilis buvo pirktas už didesnę, nei sutartyje nurodytą kainą, yra pagrindas nepaisyti įstatyme numatyto draudimo sandorio patvirtinimui remtis liudytojų parodymais, kadangi tai iš esmės prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 1 ir 4 punktas). Dėl šių priežasčių nustatytina įvykdytos prievolės už atsakovą apimtis ne 10 500 Lt, kaip nurodyta PVM sąskaitoje-faktūroje, bet 15 000 Lt. Ir todėl, kadangi atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 6 760,10 Lt, dėl ko tarp šalių nekyla ginčo, tenkinus ieškovės ieškinį jai priteistinas skirtumas tarp jos sumokėtos automobilio vertės ir atsakovo jai grąžintų pinigų, kas sudaro 8 239,90 Lt (15 000 Lt – 6 760,10 Lt). Ieškovė apeliaciniu skundu sutinka dėl tokios sumažintos ieškinio sumos.
Kolegija atmeta atsakovo atsikirtimus, jog nustačius pardavimo kainą – 15 000 Lt, yra nusprendžiama dėl neįtraukto į bylą asmens pardavėjo UAB „Motoritas“ teisių, kadangi iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad automobilio pirkimo-pardavimo sandoris vyko ne tik tarp UAB „Motoritas“ ir atsakovo bei ieškovės, bet šiame sandoryje dalyvavo ir D. L., pagal kurio parodymus UAB „Motoritas“ buvo tik tarpininkas šiame sandoryje. Todėl esant tokiai pirkimo-pardavimo sandorio struktūrai teismo nustatyta aplinkybė, jog automobilis buvo parduotas už 15 000 Lt, nereiškia, kad šią sumą būtent ir gavo UAB „Motoritas“, o ne J. L.. Todėl nėra nusprendžiama dėl UAB „Motoritas“ teisių ir pareigų.
Kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio pagrindą, netinkamai taikė proceso teisės normas, ir tai turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui, be to, ginčo santykiui netinkamai taikė materialines teisės normas, todėl priimtas teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 3, 4 dalys, 98 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškinio reikalavimai patenkinti 56 procentais, todėl ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme – 1 500 Lt mažintinos iki 840 Lt (1 500 Lt x 56 proc.), žyminis mokestis priteistinas nuo patenkintos ieškinio sumos, t.y. 247,20 Lt už ieškinį ir tokia pat suma už apeliacinį skundą. Taip pat ieškovei priteistinos jos patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 1 000 Lt (b.l. 155).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės L. D. ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 8 239,90 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 494,40 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą ir 1 840 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, o valstybei - 11,25 Lt pašto išlaidų.
Kolegijos pirmininkė: Nijolia Indreikienė
Kolegijos teisėjai: Dalė Burdulienė
Dmitrijus Korsakovas