Nr. 1S-275-238/2015;

Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.16.1.3.; 2.1.16.1.10.; 2.12.4. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, teismo posėdyje nagrinėjo kaltinamojo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. M. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į namų areštą 3 (trims) mėnesiams.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

              V. M. kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugsėjo 1 d. – lapkričio 7 d. laikotarpiu, būdamas nenustatytoje vietoje, paskambinęs R. R. telefonu, apgaule, nuslėpdamas, kad yra įsiskolinęs kredito įstaigai ir neturi realios galimybės grąžinti pinigų, įgijęs A. R. ir R. R. pasitikėjimą, pateikdamas melagingus duomenis, t. y. melagingai nurodydamas, kad jam atsitiko nelaimė – avarija, kurios pasekmėms likviduoti jam skubiai reikalingi pinigai, paprašė nukentėjusių paskolinti 100000 litų, po ko nukentėjusieji, pasitikėdami V. M., (duomenys neskelbtini) per du kartus V. M. paskolino 5000 eurų ir 64350 litų, kuriuos jis įsipareigojo grąžinti iki 2011-06-07, tačiau pinigų iki šiol negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo 81600 litų, priklausančių A. R. ir R. R., t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 str. 2 d.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskelbta kaltinamojo V. M. paieška, kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeista į suėmimą.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi kaltinamajam V. M. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į namų areštą 3 (trims) mėnesiams. Teismas nutartyje nurodė, kad kaltinamasis V. M. pažeidė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – sąlygas, policijos įstaigoje nesiregistravo, tačiau buvo sulaikytas savo nurodytoje gyvenamojoje vietoje, nurodė, kad šiuo metu pablogėjusi jo sveikata, gydosi. Atsižvelgęs į tai, taip pat į kaltinamojo amžių, teismas padarė išvadą, kad kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nei suėmimas, t. y. paskyrus namų areštą.

Kaltinamasis V. M. skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti, o teismui nusprendus kitaip, prašo paskirti kitą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Skunde nurodo, kad jis jau daug metų yra neįgalus, dėl blogos sveikatos yra priverstas dažnai vykti į medicinos ar kitas sveikatos palaikymo įstaigas, vaistinę, kitais gyvenimo tvarkymo reikalais. Iš nutarties turinio akivaizdu, kad jis privalo kiekvieną dieną ryte ilgai būti namuose, t. y. net iki 10 val., todėl išvykęs iš Kauno rajone esančio Užliedžių kaimo į mieste esančias gydymo įstaigas turi galimybę nuvykti apie 11-11.30 val. Laboratoriniai mėginiai imami tik iki 11 val., registracija pas gydytoją atliekama ryte ir jis net neturi galimybės konsultuotis pas gydytoją, kuris dirba iki 12 val. Tas pats pasakytina ir apie vakarinį laiką, kad privalo būti namuose jau 18 val. Tokiu laiku yra dar net ne vakaras ir toks stiprus jo asmeninio gyvenimo apribojimas netikslingas ir nebūtinas norint pasiekti kardomosios priemonės tikslus. Atkreipia dėmesį į tai, kad kardomosios priemonės tikslas yra netrukdomas bylos tyrimas arba nagrinėjimas teisme, o jis niekaip netrukdė ir netrukdo bylos eigai, tačiau ši aplinkybė visiškai nebuvo įvertinta priimant teismo nutartį. Byloje yra dokumentai apie jo sveikatos būklę, kad jis yra pašlijusios sveikatos, neįgalus asmuo. Logiška ir dėsninga, kad neturi nei noro, nei tikslo trukdyti bylos eigai, ko niekada ir nedarė. Jokių neteisėtų veiksmų, nusikaltimų nedarė ir neketina daryti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad yra būtinas jo laisvės, visaverčio gyvenimo ribojimas. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi seną, ligotą motiną, kuri gyvena Kauno rajone, Domeikavoje, pas ją dažnai nuvyksta ir kartais net lieka nakčiai.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, teismo nutartį palikti galioti.

Kaltinamojo V. M. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 119 straipsnis numato, kad kardomosios priemonės, tarp jų ir namų areštas, skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomoji priemonė – namų areštas yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės siekiant įstatyme numatytų tikslų, todėl natūralu, kad dėl šios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos šios priemonės. Skiriant procesinę prievartos priemonę vadovaujamasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad asmens teisės ir laisvės gali būti suvaržomos ne daugiau, nei reikia įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, atkreipdamas dėmesį į kaltinamojo V. M. nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir kitas aplinkybes, taip pat į tai, kad jis kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, pažeidė jam anksčiau paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas, daro išvadą, kad taikoma kardomoji priemonė (namų areštas) yra adekvati, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant LR BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų LR BPK reikalavimų, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Baudžiamojo proceso kodekso normų. Teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekdamas užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, pagrįstai V. M. paskyrė griežtesnę kardomąją priemonę nei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, bet švelnesnę nei suėmimas, t. y. namų areštą. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam paskirta esant LR BPK 132 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pagrindams.

Pažymėtina, kad kaltinamasis ar jo gynėjas bylą nagrinėjančiam teismui gali pateikti prašymą dėl kardomosios priemonės – namų arešto sąlygų pakeitimo bei atitinkamus dokumentus, patvirtinančius šių sąlygų pakeitimo būtinumą, taip pat gali pateikti teismui prašymą pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės paskyrimo, patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nesprendžia kardomosios priemonės pakeitimo į švelnesnę klausimo, kadangi tai yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl skunde pateiktas prašymas pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę netenkinamas.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai kaltinamajam V. M. pakeitė kardomąją priemonę – suėmimą į kardomąją priemonę – namų areštą, todėl naikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Skundo argumentai nekelia abejonių nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

kaltinamojo V. M. skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                Danguolė Šiugždinytė