ATP byla Nr. A2.6.-8526-540/2013
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07432-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2013 m. lapkričio 29 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P. B., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir
n u s t a t ė :
2013 m. spalio 31 d. apie 14.20 val. Kaune, Dienos gatvėje, ties 19 namu, E. P. B., vairuodamas transporto priemonę VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas jos nesuvaldė ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) bei ją apgadino. Neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 133; 231.1; 232 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta, neatvykimo priežastis nežinoma, todėl vadovaujantis ATPK 272 str. 2 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukimam asmeniui nedalyvaujant.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. P. B. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, gailisi bei savo paaiškinime nurodė, kad atsitrenkęs į kitą transporto priemonę, išlipo iš automobilio, abu su nukentėjusiąja apžiūrėjo automobilį, pašnekėjo su nukentėjusiąją ir supratęs, jog su ja tarpusavyje susitars, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Nurodė, kad jo vairavimo stažas yra 37 metai, nėra padaręs nei vieno eismo įvykio, labai sunkiai išgyvena dėl padaryto pažeidimo, kas atsiliepė ir jo sveikatai. Po įvykio kalbėjosi su nukentėjusiąja, jos atsiprašė. Yra pensininkas, gauna 700 Lt pensiją, todėl prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą dėl sunkios finansinės padėties (b. l. 5).
Liudytoja Z. P. parodė, kad 2013 m. spalio 31 d. ji vairavo automobilį VW Golf. Kartu su ja važiavo jos močiutė. Sustojus prie namo Nr. 19, močiutė paprašė surinkti telefono numerį ir Z. P. renkant numerį, ji pajuto bumbtelėjimą į jos automobilio galą. Išlipusi iš automobilio pamatė, jog į jos automobilį atsitrenkė kitas VW Golf markės automobilis, iš kurio taip pat vairuotojas išlipo. Abu apžiūrėję matė, jog Z. P. automobilio yra įlenkta bagažinė, apibraižytas galinis bamperis, gan stipriai nubraukti dažai. Nežinodama kaip tokiu atveju pasielgti, Z. P. pasiskambino mamai, norėdama su ja pasitarti. Jai bekalbant telefonu, išgirdo kaip kaltininkas pasakė „atsiprašau“ ir sėdo į automobilį bei iš įvykio vietos išvažiavo. Jis išvažiavo su ja nederinęs nei deklaracijos pildymo klausimo nei taręsis dėl žalos atlyginimo, todėl Z. P. apie įvykį pranešė policijai. Vakare jai paskambino E. P. B. žmona, atsiprašė ir prašė iš policijos atsiimti pareiškimą. Z. P. ketino atsiimti pareiškimą, tačiau policijos pareigūnai išaiškino, kad taip padaryti nėra galimybės.
Analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos pirminiame Z. P. paaiškinime (b. l. 4).
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, kurio metu VW Golf markės automobilis atsitrenkė į Z. P. VW Golf markės automobilį ir iš eismo įvykio pasišalino. (b. l. 3).
Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti automobilio judėjimo kryptis, Z. P. automobilio stovėjimo vieta, atstumai bei iš papildomų duomenų matyti, kad automobilio VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti apgadinimai: apgadintas galinis bamperis bei bagažinės dangtis (b. l. 2).
Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto ir fotonuotraukų matyti, kad transporto priemonei VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti techniniai defektai: kontakto žymė ant užpakalinio kairio kampo 0,53 m. aukštyje nuo žemės paviršiaus (b. l. 7-9).
Iš automobilio VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukų matyti, kad automobiliui apgadintas galinis bamperis bei įlenktos bagažinės durelės bei atstumai nuo žemės paviršiaus (b. l. 10).
Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad E. P. B. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 13-14).
Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad E. P. B. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.
Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Kelių eismo taisyklių 232 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Iš eismo įvykio schemos, tarnybinio pranešimo, transporto priemonių fotonuotraukų, Z. P. ir E. P. B. pirminių paaiškinimų bei liudytojos Z. P. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad automobilis VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini), jį apgadino. Iš liudytojos Z. P. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad jai ir E. P. B. neužpildžius eismo įvykio deklaracijų bei nesusitarus dėl žalos atlyginimo, E. P. B. iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Iš E. P. B. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog jam pasirodė, jog jie su nukentėjusiąja susitars, todėl išvažiavo. Iš to matyti, kad ir pats pažeidėjas nepatvirtino, kad jis būtų su nukentėjusia vairuotoja kalbėjęs dėl eismo įvykio aplinkybių ir kaltės bei žalos atlyginimo, pildęs eismo įvykio deklaraciją.
Esant nustatytiems automobilių apgadinimams bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog E. P. B. pajuto automobilio kontaktą su stovinčiu automobiliu ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį, ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. P. B. padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
E. P. B. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad dėl padaryto pažeidimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.; 10 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodamas skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog E. P. B. pilnai pripažino savo kaltę, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, jo vairavimo stažas 37 m., nėra baustas už itin šiukščius KET pažeidimus, nuo 2005 m. iš viso nebuvo baustas administracine tvarka, nėra nustatyta, kad jis eismo įvykį būtų padaręs neblaivus, jis atsiprašė nukentėjusiosios Z. P., jos automobiliui padaryti sugadinimai nebuvo itin dideli, iš Z. P. parodymų matyti, kad po pokalbio su E. P. B. sutuoktine, Z. P. buvo nuvykusi į policiją ir norėjo pateikti prašymą dėl eismo įvykio tyrimo nutraukimo, tačiau policijos pareigūnai išaiškino tokios galimybės nebuvimą.
Taigi, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, E. P. B. asmenybę, jo amžių, jo pajamas, teismas daro išvadą, kad byloje yra nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai ir ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, dėl ko E. P. B. yra pagrindas skirti mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali- baudą bei papildomą nuobaudą- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (LR ATPK 33 str. 2 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 str., 30 str., 302 str., 286 str., 287 str., teismas
n u t a r i a :
E. P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą;
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., pritaikius 301 str. skirti 1500,00 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 1500,00 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Kauno apskrities VMI, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, priešingu atveju ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Kaunas, Chemijos g. 4B).
Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Violeta Miceikienė