Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1823-657-2012].doc
Bylos nr.: 2S-1823-657/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-1823-657/2012

                            Pirmosios instancijos teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

99.1.4.; 106.3.; 121.14.; 122.2.; 122.3.; 122.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. rugpjūčio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7366-886/2012 pagal E. Č. ieškinį atsakovei J. Ž. dėl  žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. Č. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės J. Ž. priteisti 56000,00 Lt žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3). Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi (b.l. 32) konstatavęs, kad ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų, nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus, įpareigodamas ieškovą pateikti duomenis, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą, be to, pateikti tinkamai patvirtintus ieškinio priedus ir ieškinio priedų, įteiktinų kitai šaliai, kopijas. Šalindamas ieškinio trūkumus, ieškovas teismui pateikė prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl jo turtinės padėties. Savo prašymą grindė metine gyventojo turto deklaracija už 2011 metus. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi (b.l. 39-40) konstatavęs, kad ieškovo pateikta turto deklaracija neatitinka jo tikrosios turtinės padėties, atmetė jo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė naują 10 dienų terminą sumokėti 1680,00 Lt žyminį mokestį.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovo E. Č. ieškinį, pareikštą atsakovei J. Ž. dėl 56000,00 Lt žalos atlyginimo, nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui (b.l. 56-57). Teismas pažymėjo, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Teismas nustatė, kad ieškovas savo asmeninėje sąskaitoje turi pakankamą asmeninių lėšų sumą žyminiam mokesčiui sumokėti. Konstatavęs, kad ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad ieškovo asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos, kaip nurodo ieškovas, priklauso kitiems asmenims, teismas ieškovo argumentus dėl labai sunkios turtinės padėties vertino kritiškai - kaip asmens, siekiančio išvengti žyminio mokesčio sumokėjimo, nesąžiningumą ir sąmoningą teismo klaidinimą. Ištyręs pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas, turėdamas realias galimybes sumokėti žyminį mokestį, neįvykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-10 ir 2012-05-07 nutartimis du kartus jam nustatyto įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad nustačius, jog ieškovas asmeninėje sąskaitoje turi pakankamą lėšų sumą žyminiam mokesčiui sumokėti, nėra teisinio pagrindo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str.). Teismas akcentavo, kad ieškovui du kartus buvo išaiškinta, kad nepašalinus ieškinio trūkumų per nustatytą 10 dienų terminą, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir jam grąžintas, tačiau ieškovas per nustatytą terminą nurodytų trūkumų nepašalino ir nepateikė jo prašyme, iš dalies  atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodomus teiginius pagrindžiančių įrodymų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti, sudarant jam galimybę iš dalies sumokėti žyminį mokestį ir teisme ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (b.l. 62-63). Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais :

1. Teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį, netinkamai vertino rašytinius įrodymus. Nurodo, kad jis neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir, būdamas įkalinimo įstaigoje, gauna tik 8,00 Lt mėnesinę išmoką higienos reikmėms, todėl jis yra socialiai remtinas asmuo. Savo teiginius ieškovas grindžia teismui pateikta gyventojo turto deklaracija už 2011 metus. Nurodo, kad būdamas laisvėje iš savivaldybės gaudavo socialinę pašalpą. Apeliantas teigia, kad jo asmeninėje sąskaitoje esanti 34830,92 Lt suma nėra jo asmeninės lėšos, todėl jis neturi teisės jomis naudotis asmeninėms reikmėms, o asmeninių nuolatinių pajamų jis neturi.

2. Teismas iš kompetentingų valstybės institucijų neišreikalavo duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas yra socialiai remtinas asmuo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba (CPK 5 str.), tačiau ši teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. CPK 135 straipsnyje yra įtvirtintas ieškinio kaip procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų baigtinis sąrašas. Pagal šį sąrašą ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 str. 1 d. 1 p.) bei prie ieškinio turi būti pridėti įrodymai, kad ieškovas sumokėjo žyminį mokestį (CPK 135 str. 2 d.). Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 80 straispnis įtvirtina mokėtino žyminio mokesčio dydžio nustatymo būdus: turtiniame ginče yra mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis priklauso nuo ieškinio sumos, neturtiniuose ginčuose – paprastasis žyminis mokestis, kuris yra išreiškiamas tikslia suma ir nuo ginčo dalyko vertės nepriklauso. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio.

Vienas iš privalomų mokėjimų valstybei yra Civilinio proceso kodekse nustatytas mokestis už teismo atliekamus veiksmus (CPK 79 str., 80 str. ir kt.).CPK šis mokestis įvardytas žyminiu, taip jį atskiriant nuo kitų Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nustatytų kitų valstybės rinkliavų (Rinkliavų įstatymo 2 str., Mokesčių administravimo įstatymo 13 str. 10 p., 14 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2008). Taigi žyminio mokesčio paskirtis yra įstatyme nustatytas mokestis už teismo atliekamus veiksmus, jis privalo būti sumokėtas. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pateikiant ieškinį žyminis mokestis turi būti sumokėtas.

Nagrinėjamu atveju ieškiniu pareikštas turtinis reikalavimas, t.y. prašoma priteisti 56000,00 Lt skolos ir palūkanas. Pagal pareikšto ieškinio kategoriją ieškovas turėtų sumokėti 1680,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 4 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas padavė ieškinį ir nesumokėjo žyminio mokesčio, nepateikė prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimą atidėti, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti ir sumokėti 1680,00 Lt žyminį mokestį.

Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad apeliantas 2012-04-19 pareiškime, kuris teisme gautas 2012-04-24 (b.l. 36) prašė jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodydamas, jog būdamas laisvėje buvo socialiai remtinas asmuo ir gaudavo socialinę pašalpą. Šiuo metu yra kalinamas, neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, sąskaitų bankuose, negauna jokių pajamų ir pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2011 m. (b.l. 37). Nurodo, jog pagal tokią deklaraciją gali būti teikiama antrinė teisinė pagalba visas išlaidas apmokant iš valstybės lėšų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš atvejų, kuomet ieškovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio yra tuomet, kai jam teikiama antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 14 str. 2 d., CPK  83 str. 1 d. 14 p.). Apeliantas teigia, jog jis yra socialiai remtinas asmuo, tačiau šios aplinkybės iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų teismas nenustatė, byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo kreipęsis dėl antrinės teisinės pagalbos ir būtų nuspręsta ją teikti, įskaitant atleidimą nuo žyminio mokesčio (CPK 12 str., 178 str.). tai, kad šiuo metu apeliantas yra įkalinimo įstaigoje netrukdo jam pasirūpinti tinkamu atstovavimu.

Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia ir tai, jos svarbu, kad teismas, taikydamas asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, nesielgtų pernelyg formaliai ir atsižvelgtų į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus kriterijus: a) bet kokie formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui neturi pažeisti teisės kreiptis į teismą esmės, b) formaliais reikalavimais ieškiniui turi būti siekiama teisėto tikslo ir c) jais turi būti užtikrintas proporcingumas tarp formalių ieškinio reikalavimų, taikomų įgyvendinant teisę kreiptis į teismą, ir siekiamo tikslo. Atsižvelgdamas į teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principą (CPK 5 str. 1 d.), teismas pažymi, kad, viena vertus, žyminio mokesčio institutas negali būti sureikšminamas taip, kad būtų nepagrįstai susiaurinta teisė kreiptis į teismą ar neleidžiama tinkamai naudotis teisminės gynybos priemonėmis. Šiuo aspektu konstatuotina, kad visi neaiškumai, susiję su žyminio mokesčio sumokėjimu, jo dydžio nustatymu ir pan., turėtų būti aiškinami, vertinami asmens teisės į teisminę gynybą naudai. Kita vertus, taikant žyminio mokesčio instituto normas, negali būti pažeidžiami, be kita ko, teisinio apibrėžtumo ir asmenų lygiateisiškumo principai, t.y. turi būti laikomasi taikytinų proceso teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2011).

Atskirajame skunde apeliantas savo prašymą atliesti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo motyvuoja tuo, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jis neturintis santaupų, yra įkalinimo įstaigoje, jokių pajamų negauna. Kaip įrodymą pateikė teismui Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, pateiktą Vilniaus apskrities VMI.

Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias ieškovo materialinę padėtį. Duomenys apie asmens turtinę padėtį turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija nepatvirtina sunkios turtinės padėties. Teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi ne tik formaliai įvertinti asmens sunkią turtinę padėtį įrodančius dokumentus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą (pavyzdžiui, į tai, kad asmuo turėjo galimybę sumokėti žyminį mokestį, tačiau dėl savo ar kitų asmenų neapdairių, nerūpestingų ar tyčinių veiksmų arba neveikimo apsunkino savo turtinę padėtį), į ieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovo sąskaitoje 2012-06-18 yra 34830,00 Lt (b.l. 53). Teismui nėra pateikta rašytinių įrodymų apie kitas E. Č. galimai turimas lėšas bankų sąskaitose, duomenų apie apelianto vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kt., todėl darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog apelianto turtinė padėtis yra sunki. kas leidžia teigti, kad ieškovo turtinė padėtis nėra tokia, dėl kurios būtų pagrindas atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Tačiau atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog tam, kad būtų užtikrintas teisminės gynybos prieinamumo principas, atsižvelgiant į ieškinio sumą, į ieškovo apsunkintą naudojimąsi savo teisėmis (yra apribota jo laisvė – randasi tardymo izoliatoriuje – kalėjime), tikslinga žyminio mokesčio - 1680,00 Lt sumokėjimą ieškovui atidėti iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, kas visiškai užtikrintų ieškovo procesinių teisių realizavimą, nagrinėjant bylą pagal jo pareikštą ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 137 str. ieškinio priėmimo klausimus sprendžia pirmosios instancijos teismas, Kauno apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis naikintina, žyminio mokesčio - 1680,00 Lt sumokėjimas ieškovui atidėtinas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 337 str. 2 p.), o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 290 str., teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti - atidėti ieškovui E. Č. žyminio mokesčio (1680,00 Lt) sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo ir klausimą dėl ieškovo E. Č. ieškinio atsakovei J. Ž. priėmimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos apylinkės teismui.

 

Teisėja                                                                                    Žibutė Budžienė