1S-158-238/2011;

                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m.  vasario 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atmestas Kybartų pataisos namų administracijos teikimas dėl G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

n u s t a t ė :

G. S. nuteistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-01-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai). Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies pagrindu, minėtu nuosprendžiu skirtos bausmės ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-09-23 nuosprendžiu skirta bausmė subendrintos, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia - 2009-07-26, bausmės pabaiga - 2013-07-24.

2010-11-30 Kybartų pataisos namų administracija su teikimu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 3 dalies 1 punktu kreipėsi į Vilkaviškio  rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011-01-06 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis G. S. drausminių nuobaudų neturėjo, skatintas, charakterizuojamas teigiamai, įdarbintas ūkio skyriuje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, turi du nepilnamečius vaikus, tėvo valdžia jam neapribota, vaikai materialinės paramos iš tėvo negauna. Teismas nurodė, jog nuteistasis atliko 1/3 bausmės dalį, tačiau neatliktoji bausmės dalis dar didelė. Ta aplinkybė, kad nuteistasis turi nepilnamečių vaikų, nėra absoliuti sąlyga, dėl kurios reikėtų tenkinti teikimą, nes turi būti užtikrinti ne tik  nepilnamečio vaiko, tačiau taip pat ir teisėti visuomenės interesai. Teismas taip pat konstatavo, jog nuteistasis labiau suinteresuotas savo teisine padėtimi, nei siekiu įrodyti rūpinimąsi nepilnamečiais vaikais ir tai nėra nuteistojo pavyzdinis poelgis. Nutartyje taip pat nurodyta, jog nustatytos aplinkybės rodo didesnį pavojingumą visuomenei bei negalėjimą jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. nutartyje daroma išvada, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo įstaigos nebus pasiekti bausmės tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

Nuteistasis G. S. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-01-06 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Nurodo, kad atlikta 1/3 paskirtos bausmės, drausminių nuobaudų neturėjo, skatintas, rūpinasi mažamečiais vaikais, dalyvauja jų auklėjime, finansinės paramos teikti neturi galimybių, pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, įsipareigojo pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad pasitaisė. Šios aplinkybės, nuteistojo manymu, rodo, jog jį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistasis skunde taip pat teigia, jog nepagrįsta teismo išvada dėl pažeidimo bausmės tikslų, nes bausmės tikslai yra priversti asmenį suprasti savo poelgius. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis išėjęs į laisvę turės darbą, neatsižvelgė į vaiko sunkią sveikatos būklę bei tai, kad pataisos namų administracija teikimą siūlo tenkinti.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo G. S. skundas atmestinas.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Nuteistasis G. S. yra atlikęs LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą 1/3 dalį paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, t. y. teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimus, į tai, kad vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, charakterizuojamas teigiamai, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, turi du mažamečius vaikus. Teismas taip pat atsižvelgė į nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą ir pobūdį, neatliktos bausmės dydį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.

Ta aplinkybė, kad nuteistasis pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, skatintas, dirba, atliko atitinkamą dalį bausmės, dar neduoda pagrindo teigti, kad yra privalu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta anksčiau, vertinamos ir kitos aplinkybės. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad nuteistasis turi nepilnamečių vaikų, įvertinus nuteistojo padarytų veikų pavojingumą, paties nuteistojo asmenybę ir pavojingumą (teistas tris kartus, kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau šios priemonės nepakako pasiekti bausmės tikslų, tai nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo), nėra pagrindinė aplinkybė, sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo atveju, nuteistajam atlikus tik nedidelę dalį bausmės, įvertinus nuteistojo asmenybę (teistas, nusikalto neišnykus teistumui, jau buvo taikytas lygtinis paleidimas), tai  nepersveria visuomenės teisių ir teisėtų interesų, teisingumo principo įgyvendinimo svarbos ir neduoda pagrindo spręsti, jog šiuo metu toliau nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

LR BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas vertino BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas ir šiuo atveju pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės paskirties. Ši teismo išvada motyvuota ir pagrįsta bylos duomenų analize.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam G. S. nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 straipsnį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo G. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja                                             Danguolė Šiugždinytė

Teisėjai:                                                                             Gytis Večerskas                                                                                                                                          

                                                                                   Valdas Vitunskas