Civilinė byla Nr. 2-7-136/2014
(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00607-2013-3)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
113.1.;116.4.;30.5.
S P R E N D I M A S
L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U
2014 m. birželio 20 d.
Raseiniai,
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Vidutė Micevičienė,
sekretoriaujant Rasai Budreckienei,
dalyvaujant ieškovams U. B. ir B. B.,
ieškovų atstovui advokatui S. Jankauskui,
atsakovės M. K., atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei,
trečiajam asmeniui J. B.,
atstovui advokatui Henrikui Norvaišai,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų U. B. ir B. B. pareikštą patikslintą ieškinį atsakovei M. K., tretysis asmuo J. B., dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo, ir
n u s t a t ė:
ieškovai prašo įpareigoti atsakovę M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Žalioji g. 7, Raseiniai nedelsiant pašalinti nekilnojamojo daikto-Raseinių r. sav., Raseinių m. sen., Raseinių m., Žalioji g. 19 esančio ūkinio pastato, kurio unikalus Nr.7296-2003-1020 valdymo pažeidimus, atliekant šiuos veiksmus: nuimti likusią dalį vielos tvoros ties ūkiniu pastatu, kad būtų galima naudotis nustatytu servitutu; nuimti prie sklypų ribos sustatytus šiferio lakštus; persodinti aviečių krūmus 1 m atstumu nuo žemės sklypų ribos; išlyginti ties žemės sklypų riba suformuotą žemės nelygumą, kuris sudaro sąlygas užlieti mūsų ūkinį pastatą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas - 404 Lt advokato pagalbai apmokėti, 26 Lt už VĮ Registrų centro duomenų banko išrašą ir 144 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 150 Lt įmoka antstoliui – iš viso 724 Lt.
Ieškovė B. U. paaiškino, kad maždaug prieš šešis metus J. B. žemės sklypą, esantį Žalioji g.17 atribojo nuo jų žemės sklypo vielos tvora. Jiems priklausantį ūkinį pastatą nuo užtvertos tvoros skiria tik 50 cm tarpas. Dėl tokio atstumo jie negali prieiti prie vienos ūkinio pastato sienos, pamatų ir stogo dalies bei atlikti reikalingus priežiūros ir remonto darbus. Nors yra nustatytas servitutas, įpareigojantis žemės sklypo Žalioji 17 savininką leisti žemės sklypo Žalioji g. 19 savininkui neatlyginamai naudotis sklypo Žalioji 17 dalimi, prižiūrint ir remontuojant prie sklypo ribos esantį pastatą. Šių veiksmų ir darbų atlikti negali, nes nėra priėjimo prie ūkinio pastato iš atsakovės žemės sklypo pusės. J. B. prie pat jų sklypo ribos pasodino aviečių krūmus ir prie sklypus skiriančios tvoros, sustatė šiferio lakštus, kurie ženkliai apribojo dienos šviesos patekimą į ūkiniame pastate esantį garažą, jį užtamsino. Atsakovės sklype pasodinti krūmai neatitinka reikalavimų, nes nėra išlaikyti nustatyti atstumai, o taip pat nurodyta nuimti šiferio lakštus nuo tvoros, nes asbestas yra kenksmingas, todėl prašo pašalinti patikslintame ieškinyje nurodytus trūkumus.
Ieškovas B. B. paaiškino tas pačias aplinkybes kaip ir ieškovė U. B. ir prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovės atstovė advokatė Gintarė Girdzijauskienė paaiškino, kad įpareigojimas nuimti likusią dalį vielos tvoros ties ūkiniu pastatu, kad būtų galima naudotis nustatytu servitutu yra nepagrįstas, nors servitutas nustatytas administraciniu aktu, tačiau šis servitutas nėra įregistruotas viešajame registre, todėl, servitutas nesukelia teisių ir pareigų. Patikslintame ieškinyje nurodyti reikalavimai: nuimti šiferio lakštus, persodinti aviečių krūmus, išlyginti ties žemės sklypų riba esantį nelygumą, nepažeidžia ieškovų teisių, kadangi ieškovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog kokiu nors būdu būtų pažeidžiamos ieškovų teisės ar teisėti interesai. Todėl patikslinto ieškinio reikalavimai šioje dalyje yra atmestini, nes atsakovė turi teisę valdyti jai priklausančią nuosavybę priklausančiame žemės sklype savo nuožiūra. Dėl minėtų priežasčių ieškovų reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.
Tretysis asmuo J. B. paaiškino, kad 40 metų buvo tas pats, tvoros pamatą pats B. B. išsipylė, išsibetonavo sklypo teritoriją, prie metalinių stulpų prisirišo savo statytą tvorą, o jis tik per du tarpus pririšo savo tvorą ir pastatė šiferį, kad žemės nebirtų į kaimyno teritoriją. Šiuo metu šiferis sutrumpintas iki betoninės pertvaros lygio, avietės prie pat tvoros betoninės pertvaros iškastos.
Liudytoja A. N. B parodė, kad ji su vyru J. B. apie 10 metų globoja M. K.. M. K. yra savininkė savo sodybinio sklypo. Ji padeda žemės darbuose. Šiuo metu šiferis yra sutrumpintas iki B. B. išlietos betoninės pertvaros, avietės nukeltos 50 cm nuo pertvaros. Be to avietės, kurios auga M. K. sklype, yra žiemai nupjaunamos, o vasara jos atauga ir davus derlių apie du mėnesius, vėl nupjaunamos. Nei jie nei M. K. netrukdo naudotis ieškovams jų sklypu. Jie patys pasistatė ūkinį pastatą šalia sklypo ribos, palikdami apie 30 cm. Plotą nuo M. K. sklypo ribos.
Ieškovų ieškinys atmestinas.
Konstitucijos 23 straipsnyje ir CK 4.39–4.40 nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota trimis atvejais: paties savininko valia, įstatymų, teismo sprendimo. Ypatingais atvejais toks perdavimas gali būti ir be savininko valios - įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu, pavyzdžiui, nustatant servitutą. Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kuris yra nustatytas teisės aktais. LR CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Tam, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas sukeltų daiktinių santykių subjektams teisių ir pareigų, turi būti dviejų juridinių faktų sudėtis - priimtas servitutą nustatantis administracinis aktas ir įregistruotas servitutas.
Byloje kilo ginčas dėl nustatyto servituto, nustatyta (1 t. b. l. 8-9), kad žemės sklypas, UN 7263-0008-0146, ir jame esantys statiniai, Raseinių m., Žalioji g. 19, nuosavybės teise priklauso ieškovei U. B., o (1 t. b. l. 28) žemės sklypas, UN 7263-0008-0037, ir jame esantys statiniai, Raseinių m., Žalioji g. 17, nuosavybės teise priklauso atsakovei M. K.. Ieškovų teigimu nors žemės sklypas, esantis Žalioji g. 17, nuosavybės teise priklauso M. K., tačiau tvarką čia daro J. B., kuris byloje yra patrauktas trečiuoju asmeniu ir jis maždaug prieš šešerius metus minėtą žemės sklypą atribojo nuo jų žemės sklypo vielos tvora. Ieškovams priklausantį ūkinį pastatą nuo užtvertos tvoros skiria tik 50 cm tarpas, dėl tokio atstumo jie negali prieiti prie vienos ūkinio pastato sienos, pamatų ir stogo dalies bei atlikti reikalingus priežiūros ir remonto darbus (1 t. b. l. 13-15).
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (1 t. b. l. 10, 11, 12), šiuo konkrečiu atveju servitutas nustatytas administraciniu aktu - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 11SK- (14.11.110.)-309. Iš VĮ „Registrų centras" centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šis servitutas nėra įregistruotas viešajame registre (1 t. b. l. 28), todėl remiantis kasacinio teismo jurisprudencija bei LR CK 4.124 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvia nuostata, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos atsiranda tik įregistravus servitutą, šiuo atveju servitutas nesukelia teisių ir pareigų, nes jis nėra įregistruotas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad minėtos teisės įgyvendinimas ieškovams būtų kada nors apsunkintas ar apribotas, J. B. teigimu, pats ieškovas išsipylė betoninius pamatus ir kuolus, tik prie jų buvo pritvirtinta vielos tvora. Iš 2013-12-23 byloje pateiktų nuotraukų (1 t. b. l. 87-90) matyti, kad atsakovė geranoriškai dalį tvoros nuardė. Atsakovės teigimu, ieškovams geranoriškai pareiškus norą remontuoti ar kitaip tvarkyti ginčo pastatą, jiems būtų suteikta tokia galimybė, nepažeidžiant nustatyto servituto naudojimosi tvarkos, nors jis ir neįregistruotas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pačių ieškovų teigimu tvora buvo statyta apie 1970 metus, pagal tuo metu nustatytas ribas, bei niekuomet nebuvo keičiama jos vieta.
Patikslinto ieškinio reikalavimas nuimti likusią dalį vielos tvoros yra neproporcingas ir pažeistų atsakovės, kaip statinio savininkės teises. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog patikslinto ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę nuimti likusią dalį vielos tvoros ties ūkiniu pastatu, kad būtų galima naudotis nustatytu servitutu, yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes servitutas neįregistruotas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jis nesukelia teisių ir pareigų.
Ieškovai prašo nuimti prie sklypų ribos sustatytus šiferio lakštus teigdami, kad jie ženkliai apribojo dienos šviesos patekimą į ūkiniame pastate esantį garažą, jį užtamsino, bei persodinti aviečių krūmus 1 m. atstumu nuo žemės sklypų ribos, išlyginti ties žemės sklypų riba suformuotą žemės nelygumą, kuris sudaro sąlygas užlieti kaimyninį ūkinį pastatą. Privataus žemės sklypo savininkai, sodindami medžius ir krūmus, privalo vadovautis statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo nuostatomis, ir išlaikyti jose nurodomus atstumus, nuo kaimyninių sklypų ribų krūmai sodinami ne mažiau kaip 1 m atstumu. Nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Iš 2013-12-23 su atsiliepimu pateiktų nuotraukų (1 t. b. l. 87-90) ir iš 2014-02-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir nuotraukų (2 t. b. l. 13-18) matyti, kad šiuo metu ieškovų nurodyti aviečių krūmai nuo tvoros yra pašalinti, o šiferio lakštai labai sužeminti tam, kad neužstotų šviesos ieškovų garažui bei nebirtų žemės per vielinę tvorą į ieškovų pusę, atsakovės iniciatyva. Patikslintame ieškinyje vien nurodytų reikalavimų konstatavimas neįrodo, kad būtų pažeistos ieškovų teisės, kadangi ieškovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog kokiu nors būdu būtų pažeidžiamos ieškovų teisės ar teisėti interesai, kad būtų daromas neigiamas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems statiniams. Todėl patikslinto ieškinio reikalavimai šioje dalyje yra atmestini, nes atsakovė turi teisę valdyti jai priklausančią nuosavybę priklausančiame žemės sklype savo nuožiūra.
Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Ieškovai privalėjo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (LR CK 1.5 str. 1 d.), ieškovų elgesys neatitinka sąžiningo, protingo ir rūpestingo asmens statuso, nes patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais rašytiniais ar liudytojų įrodymais, dalis ieškinio reikalavimų jau buvo pašalinti. Dėl išdėstytų argumentų teismas daro išvadą, kad ieškovai neįrodė savo reikalavimus pagrindžiančių aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jų ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 263 str. 1 d.).
Atmetus ieškinį, iš ieškovų solidariai priteistinos atsakovų turėtos išlaidos už teisinę pagalbą 3630,00 litų (2 t. b. l. 8-11) bei teismo turėtos 57,27 Lt pašto išlaidos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos 410 litų (1 t. b. l. 36) (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268 str.
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti solidariai iš ieškovų U. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3630,00 litų (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt litų 00 ct) advokato išlaidų.
Priteisti solidariai iš ieškovų U. B. ir B. B. 57,27litus (penkiasdešimt septynis Lt.27 ct.) pašto išlaidų į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti solidariai iš ieškovų U. B. ir B. B. 410,00 Lt (keturis šimtus dešimt litų 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vidutė Micevičienė