Civilinė byla Nr. 2-823-878/2013

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00606-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos 116.1.;128.2.

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 17 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjai A. J., suinteresuotam asmeniui D. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J., D. K. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir

n u s t a t ė :

Pareiškėja A. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą pagal įstatymą, pradėdama faktiškai jį valdyti, ir juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo brolio J. S. mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Iki pat mirties jis buvo naudotojas nekilnojamojo turto: 1/2 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/2 kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nespėjo įregistruoti savo daiktinių teisių į šį turtą. Prieš mirdamas J. S. testamento nepaliko. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis J. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Iki pat mirties jis buvo naudotojas šio nekilnojamojo turto: 0,4500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 lauko virtuvės ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), l/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), l/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/2 kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nespėjo įregistruoti savo daiktinių teisių į šį turtą. Taip pat liko jam priklausanti 20/100 dalis kiaulidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini). Prieš mirdamas pareiškėjos brolis J. S. testamento nepaliko. Pareiškėja tuoj po savo tėvo J. S. mirties priėmė jo palikimą, jį savo lėšomis palaidojo, tvarko ir prižiūri jo kapą. Jai liko ir visi tėvo asmeniniai daiktai, turėti iki mirties, kadangi prieš mirtį jis sirgo, pareiškėja jį slaugė. Jam mirus, kartu su broliu J. S. rūpinosi tėvui priklausančio nekilnojamojo turto dalimi, t.y. patalpų apšildymu šaltuoju metų laiku, einamuoju remontu ir t.t. Atvykusi savaitgaliais bei per atostogas, naudojasi ir visais jo baldais, namų apyvokos daiktais, kuriuos jis buvo įsigijęs už savo lėšas, ir kurie liko jai. Tačiau per tuo metu įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą pas notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, manė, jog jai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo J. S. palikimą, kurį faktiškai pradėjo valdyti tuoj pat po jo mirties. Kitos galimybės pareiškėjai įregistruoti savo nuosavybės teises į tėvo palikimą pagal įstatymą nėra. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos broliui J. S., ji po brolio mirties priėmė jo palikimą, brolį savo lėšomis palaidojo, tvarko ir prižiūri jo kapą. Jai liko ir visi brolio J. asmeniniai daiktai, turėti iki mirties, nes brolis kartu su savo sutuoktine K. negyveno, vaikų nebuvo susilaukęs. Todėl pareiškėjai teko pareiga rūpintis visu nekilnojamuoju turtu, kuris anksčiau priklausė tėvui bei broliui, kiekvienam po 1/2 dalį. Ji iki šiol rūpinasi patalpų apšildymu šaltuoju metų laiku, einamuoju remontu ir t.t. Atvykusi savaitgaliais bei per atostogas, naudojasi ir visais brolio baldais, namų apyvokos daiktais, kuriuos jis buvo įsigijęs už savo lėšas, ir kurie liko jai. Tačiau per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pas notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, manė, jog jai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į (duomenys neskelbtini) mirusio brolio J. S., kurį faktiškai pradėjo valdyti tuoj pat po jo mirties. Kitos galimybės įregistruoti savo nuosavybės teises į brolio palikimą pagal įstatymą nėra. Šių juridinių faktų nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų paveldėti mirusio savo tėvo J. S. ir brolio J. S. palikimą. Kitų asmenų, priėmusių tėvo J. S. ir brolio J. S. palikimą, nėra. Pareiškėjos motina M. S. mirė (duomenys neskelbtini), brolio sutuoktinė K. S. mirė (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotieji asmenys D. K. ir A. J. pateiktame atsiliepime nurodė, o D. K. ir teismo posėdyje patvirtino, jog su pareiškimu sutinka, patvirtino tas pačias pareiškėjos nurodytas aplinkybes, į palikimą nepretenduoja.

Suinteresuotas asmuo A. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai (b.l. 52). Byla, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėta suinteresuotam asmeniui A. J. nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu rašytiniais duomenimis nustatyta, kad J. S., J. sūnus, mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 24 (b.l. 8). J. S. turėjo penkis vaikus: A. J., A. J., J. S., E. J., mirusią (duomenys neskelbtini), L. S., mirusią (duomenys neskelbtini), M. L., mirusią (duomenys neskelbtini),  (b.l. 9, 21-38). Jo sutuoktinė M. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 39). Paveldėjimo byla į J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nepradėta (b.l. 10). J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 11), jis mirė santuokoje su K. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13, 40), paveldėjimo byla į jo palikimą nepradėta (b.l. 12). Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2013 m. vasario 26 d. rašte Nr. (3.11.4.)S-4803220 nurodyta, kad J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo naudotojai po 1/2 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/2 kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (b.l. 13a-14), o J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo 20/100 dalių pastato – kiaulidės (duomenys neskelbtini), savininkas (b.l.16-19), jo vardu įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b.l. 20).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimų, pareiškėjos tėvo J. S. palikimas atsirado jo mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini) (1964 m. CK (1991 m. vasario 4 d. redakcija) 569 straipsnio 1 dalis). Dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą niekas iš įpėdinių nesikreipė, duomenų apie palikėjo testamentą nėra. Paveldint pagal įstatymą, mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai buvo laikomi pirmosios eilės įpėdiniais lygiomis dalimis. Palikėjo dukra A. J. buvo pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymą, kitiems pirmosios eilės įpėdiniams nepareiškus noro priimti palikimą, ji iš karto pradėjo paveldimą turtą valdyti ir tokiu būdu faktiškai priėmė savo tėvo J. S. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjos paaiškinimai ir suinteresuotų asmenų atsiliepimas. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja iš karto po brolio J. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo mirties dieną atsiradusį palikimą (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Jokių kitų paveldėtojų, priėmusių palikimą ar pretenduojančių į jį, nėra - pareiškėjos brolio J. S. sutuoktinė K. S. mirė, šio palikimo nepriėmusi, vaikų jie neturėjo, kitos palikėjo seserys palikimo nepriėmė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, laikytina, kad ji iš karto, nepraleisdama trijų mėnesių po brolio J. S. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Kitokiu būdu gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktai nustatytini teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjos valstybei priteistina 34,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos A. J. 34,05 Lt (trisdešimt keturis litus 05 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Inga Liubinienė