Administracinė byla Nr. I-1099-414/2011
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15539-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjams S. D. ir M. D., atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Inai Giedrikienei, trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovui Vygaudui Moliui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Irgita“ atstovui advokatui Domui Pakėnui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vikspana“ atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. D. ir M. D. patikslintą skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Vikspana“, VĮ Registrų centro Kauno filialas, UAB „Irgita“, dėl turtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
S. D. ir M. D. prašė priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 3 520,00 Lt turtinę žalą, kurią sudaro: 2820,00 Lt transporto priemonės vertės netekimas; 250 Lt automobilio nuomai patirtos išlaidos; 450,00 Lt transporto priemonės vertinimo išlaidos. Skunde nurodė, kad 2010 m. vasario 22 d. lankėsi UAB „Vikspana“ priklausančiame SPA centre „Saulėja“ ir (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje paliko automobilį Mercedes Benz B180 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 15.30 val. pamatė, kad ant automobilio užvirtęs medis. Automobiliui apgadintas stogas, priekinis, galinis ir šoniniai stiklai. Bendras patirtas nuostolis jį remontuojant yra 26 696,79 Lt, automobilio vertės netekimas 2 820,00 Lt. Iš viso 29516,79 Lt. Transporto priemonė buvo drausta, todėl UADB „Ergo Lietuva“ išmokėjo 22 063,46 Lt draudimo išmoką. Transporto priemonės vertės netekimo suma 2 820,00 Lt į draudimo bendrovės išmoką nebuvo įtraukta. Kadangi negalėjo naudotis apgadintu automobiliu, transporto priemonę nuomojosi iš trečiųjų asmenų, todėl, jų nuomone, išlaidos automobilio nuomai 250,00 Lt taip pat priskirtinos prie žalos. Į žalos sumą įtrauktina ir 450 Lt transporto priemonės vertinimo paslaugos kaina, nes vertinimas buvo atliekamas išimtinai dėl transporto priemonės apgadinimo. Kauno miesto savivaldybės viena iš funkcijų yra prižiūrėti želdinius, kad jie nekeltų pavojaus žmogaus gyvybei, sveikatai ir nuosavybei. Žala turtui atsirado dėl atsakovo neveikimo, todėl jis privalo šią žalą atlyginti.
Atsakovas prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė ir jo atstovė posėdžio metu paaiškino, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas 2004 m. rugsėjo 24 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyrių dėl keturių medžių genėjimo. Buvo išduotas leidimas vieną išpuvusią liepą 80 cm skersmens nupjauti ir tris medžius genėti. Medžių genėjimo ir pjovimo darbus užsakė ir už juos apmokėjo VĮ Registrų centro Kauno filialas, tačiau apžiūrint nulūžusios liepos vietą buvo nustatyta, kad neteisėtai buvo nupjautas kaštonas, nors leidimas buvo išduotas nupjauti liepą. Pagal įvykio metu galiojusius ir galiojančius teisės aktus želdinius mieste saugo, prižiūri ir pertvarko žemės ir želdinių savininkai, valdytojai ir naudotojai, turėdami savivaldybės išduotą nustatytos formos leidimą. VĮ Registrų centro Kauno filialas turto patikėjimo teise valdo pastatą, esantį Gedimino g. 39 A, Kaune bei naudojosi greta jo esančiu žemės sklypu (mokėjo žemės nuomos mokestį už 2003-2010 metus), kuriame augo nulūžusi liepa. Kauno miesto savivaldybės administracija išduodama leidimą tinkamai atliko savo funkcijas, o savo pareigų tinkamai neįvykdė (ne tuos medžius nupjovė), VĮ Registrų centro Kauno filialas, todėl ši institucija yra atsakinga už žalą pareiškėjams. Jų nuomone, Kauno miesto savivaldybės administracija tinkamai vykdė jai įstatymais nustatytą pareigą, todėl nėra būtinųjų sąlygų civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti - neteisėto neveikimo, kaltės, priežastinio ryšio (CK 6.246 - 6.249 straipsnius), dėl to pareiškėjų skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių patikslintame skunde nurodytos žalos dydį, t. y., kiek iš tikrųjų kainavo transporto priemonės remontas, kad pareiškėjai iš tikrųjų nuomojosi kitą transporto priemonę, kad nuomos išlaidos sudarė 250 Lt, todėl ši reikalaujama priteisti išlaidų suma yra nepagrįsta. Pažymėjo, kad pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 1.15, 13.1.4, 13.1.6 ir 14.1.1 punktų nuostatas visas transporto priemonės remonto išlaidas ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio bei transporto priemonės vertinimo išlaidas turėjo atlyginti draudimo bendrovė. Todėl pareiškėjų reikalavimas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 3 520 Lt dydžio žalą yra nepagrįstas.
Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovas su skundu sutiko, nurodė, kad žalą padarė nugriuvęs medis, augęs valstybinėje žemėje. Kauno miesto savivaldybės pastangos kaltę dėl netinkamos želdinių priežiūros ir nugriuvusio medžio, perkelti VĮ Registrų centro Kauno filialui yra nepagrįstos ir prieštarauja teisės aktams. Jų pareiga pranešti dėl pavojingų medžių, o jais pasirūpinti privalo Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius. VĮ Registrų centro Kauno filialas nėra ir negali būti atsakingas už Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių želdinių priežiūrą, todėl nėra atsakingas už netinkamai prižiūrėtų želdinių padarytą žalą. Tik nugriuvus medžiui 2010-02-22, Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius nustatė, kad 2004 metais buvo nupjautas ne tas medis, o tai patvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė įstatymo priskirtas pareigas – želdynų ir želdinių kontrolę.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Irgita“ atstovas prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jie pagal sutartį atliko medžių genėjimo paslaugas laikydamiesi VĮ Registrų centro užsakymo. Neteisėtų veiksmų jie neatliko, todėl nėra atsakingi už nukritusio medžio ieškovams padarytą žalą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčas dėl tų pačių aplinkybių jau vyko, tik pareiškėjas buvo UADB „Ergo Lietuva“. Jų nuomone, sprendimas turėtų būti palankus pareiškėjams.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vikspana“ atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai (T 2, b. l. 16), prieštaravimų į skundą nepateikė.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjai kelia ginčą dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą už tai, kad jos teritorijoje nuvirtęs medis apgadino šalia stovėjusią pareiškėjams priklausiusią transporto priemonę. Iš pareiškėjų skundo matyti, kad jie prašomą priteisti žalą kildina iš atsakovo neveikimo prižiūrint želdinius, dėl to sužaloto turto bei su turto sužalojimu susijusių turėtų išlaidų.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 3 dalis neteisėtais valstybės institucijų ar jos darbuotojų aktais laiko šių subjektų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad žalos atlyginimui būtina nustatyti visetą sąlygų: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp šios žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Neteisėtumas pasireiškia tada, kai nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2010 m. vasario 22 d. apie 17 val. M. D. pastebėjo, jog ant pareiškėjų automobilio Mercedes Benz 180 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie pastato (duomenys neskelbtini) yra užvirtęs medis ir stipriai apgadinęs šią transporto priemonę. Automobilis buvo draustas UADB „Ergo Lietuva“, kuri kompensavo patirtus nuostolius, t. y. išmokėjo automobilio savininkui draudimo išmoką 22 063,46 Lt (T 1, b. l. 28), tačiau neišmokėjo transporto priemonės vertės netekimo sumos 2 820 Lt (T 1, b. l. 19) ir 450 Lt (T 1, b. l. 31) už nepriklausomų ekspertų agentūros paslaugas, nustatant automobilio remonto vertę ir prekinės vertės netekimą (T 1, b. l. 16-19; 31). Taip pat nebuvo išmokėta 250 Lt suma už automobilio nuomą iš trečiųjų asmenų (T 1, b. l. 31).
Byloje nėra ginčo dėl to, jog medis ant transporto priemonės galėjo nuvirsti dėl pašalinio poveikio. Atsakovas neginčija paties įvykio fakto, tačiau iš esmės ginčija savo atsakomybę dėl nuvirtusio medžio pasėkoje atsiradusios žalos, manydamas, kad Kauno miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tinkamai vykdė jai įstatymais numatytą pareigą saugoti, tvarkyti želdynus ir želdinius, bei motyvuodamas tuo, kad žemės, kurioje nuvirto medis, naudotojas yra ne Kauno miesto savivaldybė, bet VĮ Registrų centro Kauno filialas, kuris pagal išduotą leidimą medžiams pjauti ir genėti nupjovė ne tą medį, todėl ši institucija privalo atlyginti žalą.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos. Šio straipsnio 26 punkte, kaip viena iš tokių funkcijų, yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punktą miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynų tvarkymo, želdinių apsaugos taisyklių rengimo ir tvirtinimo funkcijos taip pat priskiriamos vietos savivaldos institucijoms. Dar plačiau ši savivaldybės funkcija atskleidžiama Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Jos organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 p.), vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 p.), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 p.) ir kt. Šio įstatymo 2 straipsnio 32 punkte apibrėžiama želdynų ir želdinių valdytojo sąvoka, kuri reikšminga nagrinėjamu atveju. Želdynų ir želdinių valdytojas - tai želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę.
Byloje nėra duomenų, kad žalos padarymo metu VĮ Registrų Kauno filialas buvo žemės, esančios prie pastato (duomenys neskelbtini), savininkas, šios valstybinės žemės nuomotojas, ar valdytojas, nes pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo į bylą pateiktą informaciją bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus matyti, kad šios daiktinės teisės įvykio metu nebuvo priskirtos ir įregistruotos VĮ Registrų centro Kauno filialui kaip to reikalauja Civilinio Kodekso 4.253 straipsnio 2 dalis (T 1, b. l. 69; 70-72). Be to, Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalis taip pat numato, kad pagal žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. Iš bylos duomenų matyti, kad dar nėra baigtos žemės sklypo, kuriame nulūžo medis (prie pastato (duomenys neskelbtini)) detaliojo planavimo procedūros (T 1, b. l. 98-99; 100-102) ir šis sklypas nėra suformuotas kaip atskiras bei priskirtas VĮ Registrų centro Kauno filialui, todėl ši žemė priklauso Kauno miesto savivaldybės teritorijai. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti apie teisinių pareigų prižiūrint želdynus ir želdinius sukūrimą trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centro Kauno filialui prie jiems priklausančio pastato (duomenys neskelbtini). Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas turėtų būti atsakingas už želdinių priežiūrą ir tuo pačiu už netinkamai prižiūrėtų želdinių – nuvirtusios liepos padarytą žalą.
Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad žemės sklypas, esantis prie pastato (duomenys neskelbtini), nuosavybės, ar patikėjimo teise įvykio metu priklausė atsakovui - Kauno miesto savivaldybei, tačiau ši aplinkybė, atsižvelgiant į Želdynų įstatymo nuostatas, nėra reikšminga, kadangi nagrinėjamu atveju valstybinis žemės sklypas yra atsakovo teritorijoje. Darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą jos teritorijoje (Želdynų įstatymo 10 str.), privalėjo užtikrinti, kad jos teritorijoje esančioje žemėje K. Donelaičio gatvėje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms, jų turtui. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens – VĮ Registrų centro Kauno filialo prašymu atsakovas buvo išdavęs leidimą kirsti medžiui, kuris nebuvo nupjautas ir vėliau nulūžęs apgadino transporto priemonę, tačiau nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad tokioje situacijoje savivaldybė, nors ir nebūdama medžio nupjovimo iniciatorė, tačiau išdavusi leidimą jį pašalinti privalėjo būti ir toliau rūpestinga bei aktyvi, t.y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytą pareigą dėl želdinių kirtimo vykdymo, iki pabaigos kontroliuoti medžio nupjovimo procesą, įsitikinant, ar realizuoti leidime numatyti darbai, ar nepažeisti leidime numatyti apribojimai. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių patikrinti, ar leidime nurodytas medis nukirstas. Taigi teisės aktuose nustatytų pareigų atsakovė tinkamai neatliko, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad teisės aktai aiškiai nustatė atsakovui Kauno miesto savivaldybei, jos institucijoms pareigą rūpintis želdiniais, kad jie nekeltų pavojaus aplinkiniams. Todėl atsakovas privalėjo prižiūrėti medį, augusį (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje, o tuo pačiu galėjo ir turėjo numatyti savo neveikimo pasekmes, t. y. galimą žalą dėl tinkamo pareigų nevykdymo. Žala atsirado, nes nuvirtęs medis kliudė pareiškėjų automobilį, o medis nuvirto dėl atsakovo neteisėtos veikos (neveikimo), taigi, atsakovo neveikimas lėmė, jog nuvirto medis ir jis apgadino pareiškėjų automobilį. Neteisėta veika, žala, priežastinis ryšys – civilinei atsakomybei kilti šioje byloje yra įrodytos ir teismui nekeliančios abejonių. Tokios pat pozicijos nagrinėdamas panašias bylas laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).
Atsakovo nuomone, pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 nuostatas už atliktą transporto priemonės vertinimą, patirtos žalos nustatymą ir draudimo išmokos paskaičiavimą turėjo sumokėti draudimo bendrovė UADB „Ergo Lietuva“. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-640-406/2011 pagal pareiškėjo UADB „Ergo Lietuva“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl 22 232,86 Lt turtinės žalos atlyginimo subrogacijos (subrogacija (lot.–subrogare) – tai subjektų pasikeitimas prievolėje) pagrindu, kurią jie patyrė išmokėję draudimo išmoką S. D. įvykus tam pačiam įvykiui, t. y. prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato, ant automobilio užvirtus medžiui ir smarkiai jį apgadinus. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu skundą tenkino, sprendimas įsiteisėjęs. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo priteisti jų turtui padarytą ir UADB „Ergo Lietuva“ neatlygintą žalą. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad šioje byloje prašomą atlyginti žalą pareiškėjams yra atlyginusi draudimo bendrovė. Byloje esantys dokumentai, t. y. UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūros“ specialistų 2010-02-25 išvada „Apie transporto prekinės vertės netekimą“, kurioje nurodoma 2 820,00 Lt transporto priemonės prekinės vertės netekimo suma (T 1, b. l. 19), bei pareiškėjų UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūrai“ sumokėta 450,00 Lt suma, už vertinimo ataskaitą (T 1, b. l. 31), įrodo, kad minėtus nuostolius, kilusius dėl transporto priemonės sugadinimo, patyrė pareiškėjai, todėl jie turi teisę reikalauti, kad atsakovas juos atlygintų. Teismas atmeta atsakovo atstovės nurodytą aplinkybę, jog sumokėti už prekinės vertės netekimą ir už atliktą transporto priemonės vertinimą turėjo draudimo bendrovė UADB“Ergo Lietuva“, o nesumokėjimas reiškia, kad reikalavimas sumokėti už prekinės vertės netekimą ir už atliktą transporto priemonės vertinimą yra nepagrįstas, nes tokia aplinkybė dėl reikalavimo nepagrįstumo nepagrįsta jokiais įrodymais.
Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjams iš atsakovo priteistina 3 270 Lt (2820,00 Lt + 450,00 Lt) turtinė žala.
Pagal byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų patirtų išlaidų susijusių su automobilio nuoma atsakovas atlyginti neprivalo, nes pareiškėjai neįrodė ir teismas nenustatė aplinkybių, kad kelionės buvo suplanuotos iš anksto, kad keliauti buvo būtina ir tik išnuomotu automobiliu, o ne visuomeniniu transportu. Todėl pareiškėjų reikalavimas dėl 250 Lt. išlaidų už automobilio nuomą priteisimo atmestinas, kaip neįrodytas ir nesusijęs su apgadintu automobiliu.
Dėl nurodytų aplinkybių ir įvertinus byloje surinktus įrodymus pripažintina, kad pareiškėjų prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo pareiškėjų naudai 3 270 Lt turtinę žalą.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p. ir 5 p., teisėjas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjams S. D. ir M. D. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 3 270 Lt (trys tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjas Rimantas Giedraitis