Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-160-1049/2025                                                                 

                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00015-2025-0

                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.4; 21.1.6; 21.3.4;

 (S)

                                                                 21.11.10.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Vilijos Danilevičės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. kovo 24 d. nutarties, kuria panaikintas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 23 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK 25263969872 ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą,

n u s t a t ė :

1.       A. A. 2024 m. gegužės 6 d. per ePolicija.lt portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, nurodydamas, kad jam važiuojant kelyje dviračiu automobilis lenkimo metu važiavo 112 km/val. greičiu (radaro duomenimis) ir nepagrįstai arti pranešėjo, dėl ko kilo reali grėsmė jo sveikatai ar gyvybei. Kartu pateikė prietaiso „Garmin“ vaizdo įrašą. Pagal šį A. A. pranešimą buvo pradėtas tyrimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 dalį ir ANK 420 straipsnio 1 dalį.

2.       Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėjos 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi iš vaizdo įrašo automobilio važiavimo greičio nėra galimybės nustatyti. Vaizdo įraše matyti, kaip automobilis iš pirmos juostos persirikiuoja į priešpriešinę juostą ir daro lenkimo manevrą aplenkdamas dviratininką. Automobilio priekyje ar kitoje eismo juostoje daugiau jokių automobilių matyti nebuvo, pavojus eismo saugumui nesukeltas, dviratininkui jokių pasekmių nesukelta.

3.       Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas A. A. pateikė skundą. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. birželio 20 d. nutarimu iš dalies sutikus su A. A. skundu, panaikintas Institucijos 2024 m. gegužės 21 d. nutarimas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nutarime konstatuota, kad tik atlikus papildomus tyrimo veiksmus galima spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės (ne)taikymo.

4.       Atikus papildomus tyrimo veiksmus, gavus Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. rugsėjo 10 d. ekspertizės aktą, pagal kurį nustatytas lenkiančio automobilio „Citroen“ vidutinis judėjimo greitis, Institucija 2024 m. rugsėjo 16 d. T. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu dėl ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, pasiūlant pastarajam iki 2024 m. spalio 16 d. sumokėti 6,00 eurų baudą.

5.       Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, pareiškėjas A. A. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos sprendimą administracinio nusižengimo bylos teisenoje ROIK 24240781898 ir įpareigoti Instituciją išsamiai ištirti įvykį, įvertinti vairuotojo veiksmus eismo saugumo požiūriu bei taikyti administracinę atsakomybę automobilio „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikintas Institucijos 2024 m. rugsėjo 16 d. procesinis sprendimas (administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 56-ANR_P-1645-2024, priimtas T. Ž. atžvilgiu) ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad skundžiamą procesinį sprendimą priėmusi pareigūnė jokiu procesiniu sprendimu nepasisakė dėl pradėto tirti administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį baigties, todėl skundas tenkintas.

6.       Gavus Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį, 2025 m. sausio 17 d. Institucijoje pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena ROIK 25263969872 pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2024 m. gegužės 2 d. 17.20 val., krašto kelyje (duomenys neskelbtini) T. Ž., vairuodamas automobilį ir lenkdamas dviratį, nesilaikė 1,5 m saugaus šoninio atstumo, kaip rekomenduojama Kelių eismo taisyklėse, dėl ko sukėlė pavojingą situaciją dviratininko saugumui, kuris buvo priverstas keisti važiavimo kryptį pagal eismo sąlygas. Po aplinkybių patikslinimo 2025 m. sausio 23 d. Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nes nenustatyta, kad būtų padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

7.       Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas A. A. pateikė skundą teismui. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. kovo 24 d. nutartimi A. A. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Institucijos 2025 m. sausio 23 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK 25263969872 ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, konstatavus, kad skundžiamas nutarimas priimtas kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Kadangi nebuvo nustatyta, kokiu atstumu iš šono buvo lenkiamas dviratininkas, įvertinus nustatytą dviratininką lenkusio automobilio greitį, lenkimo vietą ir esant abejonių dėl galimo kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymo, tikslinga visapusiškai ištirti įvykio aplinkybes.

8.       Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Vilija Danilevičė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. kovo 24 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2025 m. sausio 23 d. nutarimą.

8.1.                      Apeliaciniame skunde nesutinkant su apylinkės teismo argumentu, kad nutarimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, pabrėžiama, kad duomenų rinkimas administracinių nusižengimų bylose nėra savitikslis, įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės, duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atsakomybės. Nustačius visas reikšmingas aplinkybes, nėra būtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jeigu nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiški nauji duomenys. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad dviratininko lenkimas atliktas saugiu atstumu ir šoninio atstumo matavimas tarp dviratininko ir transporto priemonės šioje byloje nėra tikslingas.

8.2.                      Nutartyje nurodoma, kad lenkimo metu tarp dviratininko ir transporto priemonės turi būti išlaikytas saugus atstumas, tačiau nenurodoma, koks atstumas, teismo vertinimu, yra saugus, ir kaip šio atstumo nustatymas būtų naudingas sprendžiant atsakomybės klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Net jei ir būtų nustatytas atstumas tarp dviračio ir transporto priemonės (ar tai būtų nustatytas 1,3 metro ar 1,6 metro atstumas), pažeidimo esmės ar kvalifikacijos nekeistų, kadangi Kelių eismo taisyklių 126 punkte nurodytas 1,5 metro atstumas yra rekomenduojamas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo yra akivaizdžiai matoma, kad yra saugus atstumas tarp važiuojančio dviratininko ir transporto priemonės. Atstumas buvo toks, kad transporto priemonė negalėjo kliudyti važiuojančio dviratininko. Nurodytas 1,5 metro atstumas yra rekomendacinio pobūdžio ir vairuotojas pats gali pasirinkti saugų atstumą atsižvelgdamas į oro sąlygas, paros metą, kelio dangą, transporto priemonių eismą, savo vairavimo patirtį ir turimus įgūdžius. Šoninio atstumo tarp dviratininko ir transporto priemonės nustatymas, apeliantės vertinimu, būtų perteklinis veiksmas, nekeičiantis nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo. Nagrinėjimu atveju byloje surinkti įrodymai laikytini pakankamais konstatuoti, jog T. Ž., automobiliu lenkdamas dviratininką, paliko tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Papildomų veiksmų atlikimas, t. y., šoninio atstumo nustatymas - neturėtų esminės reikšmės sprendžiant dėl T. Ž. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismas,

k o n s t a t u o j a :

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Vilijos Danilevičės apeliacinis skundas atmetamas.

9.       ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Institucijos apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tvirtinama, kad nutartyje nurodytos aplinkybės išsiaiškinimas – šoninio atstumo nustatymas, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl T. Ž. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutartį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą Institucijai, priėmusiai nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, grąžino pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kokios aplinkybės šioje administracinio nusižengimo byloje reikalauja papildomo tyrimo, atkreipė dėmesį ir į tai, kad šioje byloje kyla abejonių ir dėl to, ar automobilio vairuotojo veiksmuose lenkiant dviratininką nėra ne tik pareiškėjo akcentuojamo Kelių eismo taisyklių 126 punkto, bet ir kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų motyvuotam galutiniam procesiniam sprendimui priimti, o nustatyti trūkumai gali būti pašalinti tik grąžinus bylą Institucijai papildomai tirti.

11.       ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją imtis visų būtinų priemonių patikrinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

12.       Iš pareiškėjo A. A. kreipimosi į policijos įstaigą, jo skundų turinio ir apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad jis yra įsitikinęs, jog 2024 m. gegužės 2 d. 17.20 val., krašto kelyje (duomenys neskelbtini) T. Ž., vairuodamas automobilį ir lenkdamas dviratį, viršijo leistiną greitį, nesilaikė 1,5 metro saugaus šoninio atstumo, kaip rekomenduojama Kelių eismo taisyklėse, dėl ko sukėlė pavojingą situaciją dviratininko saugumui ir šis buvo priverstas keisti važiavimo kryptį pagal eismo sąlygas, o taip pat lenkimą atliko kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją. Aplinkybės, kad nurodytu laiku ir vietoje T. Ž., vairuodamas automobilį „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė dviračiu važiuojamąja kelio dalimi važiavusį dviratininką A. A. ir, kad viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiuodamas 103 km/h greičiu, nėra ginčijamos. Ginčas kyla dėl to, ar lenkimo metu buvo laikomasi Kelių eismo taisyklių 126 punkte nurodyto rekomenduojamo saugaus atstumo ir ar dėl automobilio „Citroen“ vairuotojo atlikto lenkimo manevro buvo sukeltas pavojus dviratininko saugumui. Institucijos įsitikinimu, lenkimas buvo atliktas saugiu atstumu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo išvadoms, konstatuoja, kad pagal šiuo metu administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis tokios kategoriškos išvados padaryti visgi negalima. Pareiškėjas nuosekliai tvirtina, o savo tvirtinimus grindžia konkrečiais jo atliktais atstumų paskaičiavimais vietoje, kad dėl automobilio vairuotojo atlikto lenkimo manevro jis buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, pasukti į kelkraštį ir sustoti, kad atgautų pusiausvyrą. Įvertinus tai, kad dideliu greičiu dviratininką lenkianti transporto priemonė išties sukuria stiprų oro srautą, kuris gali išbalansuoti dviratininką, netgi sukelti kritimą, atsižvelgus į tai, kad dviračiu 32 km/h greičiu važiuojantis pareiškėjas buvo aplenktas 103 km/h greičiu važiuojančio automobilio, jo teiginiai apie prarastą pusiausvyrą negali būti besąlygiškai atmetami. Dėl to taip pat negali būti kategoriškai tvirtinama, kad atsižvelgus į tai, jog įvykio metu galiojusioje Kelių eismo taisyklių 126 punkto redakcijoje buvo numatyti tik rekomendaciniai atstumai, T. Ž. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, nes šiuo atveju reikia vertinti ne konkrečius atstumus, o faktiškai dviratininkui sukeltą pavojų. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ne tik į Kelių eismo taisyklių 126 punkto, bet ir į Kelių eismo taisyklių 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, reikalavimus. O tam, kad daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl to, ar T. Ž. veiksmuose yra, ar nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus.

13.       Nors byloje yra pateikta pasitelkiant droną sudaryta įvykio vietos schema, tačiau joje užfiksuoti duomenys visgi neatspindi, kurioje kelio važiuojamosios dalies vietoje buvo dviratininkas, kai automobilis jį lenkė, o taip pat ir koks buvo šoninis atstumas tarp dviratininko ir jį lenkiančio automobilio, kaip jau minėta, tokius skaičiavimus pateikia tik pats A. A.. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje tikslinga atlikti A. Ž., o galimai ir T. Ž. parodymų patikrinimą vietoje. Jo metu gautus duomenis sugretinti su vaizdo įraše užfiksuotais duomenis, atlikti matavimus, atsižvelgiant į dviratininko ir automobilio išsidėstymą kelyje, patvirtinti arba paneigti paties A. Ž. į bylą pateiktus skaičiavimus ir tik tuomet vertinti dėl galimai sukelto realaus pavojaus jam. 

14.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas nurodė, jog automobilio vairuotojas jį aplenkė kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau Institucijos nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną tvirtinama, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog atlikdamas lenkimo manevrą automobilis išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą kirsdamas kelio vidurio brūkšninę liniją. Aplinkybės, kurioje vietoje automobilis baigė lenkimo manevrą, Institucija nesiaiškino, nors iš byloje esančių įvykio vietos schemos ir pilno kelio vaizdo matyti, kad sulig autobusų stotele prasideda siaura ištisinė kelio ženklinimo linija, kuri tęsiasi iki pat sankryžos. Tam, kad patikrinti A. A. teiginio, jog automobilio vairuotojas jį aplenkė kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, teisingumą, žinant lenkimo manevro pradžios vietą, automobilio ir dviratininko greičius specialių žinių pagalba galima nustatyti, kokį mažiausią atstumą nuvažiavęs automobilio vairuotojas galėjo grįžti į savo eismo juostą, nesudarydamas kliūties aplenktam dviratininkui. Tokiu būdu būti patikrintas ir pareiškėjo bei automobilio vairuotojo teiginių apie tai, ar lenkimas atliktas pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ar ne, teisingumas ir atitinkamai spręstinas administracinės atsakomybės klausimas.

15.       Visa tai rodo, kad Institucijos skubotas sprendimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos yra iš esmės nepagrįstas, o administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, nesurinkti įrodymai, kurie galėtų pagrįsti/paneigti, jog buvo padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Todėl apylinkės teismas pagrįstai administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. kovo 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. kovo 24 d. nutartį nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Vilijos Danilevičės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                 Audrius Meilutis