Civilinė byla Nr. e2A-742-524/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00532-2018-2

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.;

                      2.4.2.12.2.; 2.4.2.13.; 2.6.16.8; 3.3.1.18.3                                                                                                                                                                                

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.         

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rietavo turgus“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aksel“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rietavo turgus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Aksel“ dėl statinio nukeldinimo, skolos bei palūkanų priteisimo, pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Aksel“ dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, deklaracijos ir statinio teisinės registracijos panaikinimo, pagal atsakovės UAB ,,Aksel“ priešieškinį ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorinių planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, viešoji įmonė Plungės technologijų ir verslo mokykla.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Teisme pagal ieškovės UAB ,,Rietavo turgus“ ieškinį buvo iškelta civilinė byla. Ieškovė pareiškė reikalavimus: priteisti iš atsakovės UAB ,,Aksel“ 8 410,14 Eur skolos ir 202,18 Eur delspinigius; ieškovei UAB ,,Rietavo turgus“ iš atsakovės UAB ,,Aksel“ priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovę UAB ,,Aksel“ ne vėliau kaip per 30 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir sąnaudomis nukelti pastatą – kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančią žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybinį laužą išvežti, žemės sklypą išlyginti bei iš jo pašalinti visus jai priklausančius daiktus; išregistruoti pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsakovės nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro Nr. 44/81408; nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas per 30 darbo dienų nuo jo įsiteisėjimo momento; nustatyti, kad atsakovei UAB ,,Aksel“ skiriama 500 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, jeigu atsakovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo; atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei nugriauti pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoti iš atsakovės statinių nugriovimo išlaidas, leisti ieškovei išregistruoti pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės nuosavybės teises į jį iš Nekilnojamojo turto registro.

2.       Ieškinio pagrindu UAB ,,Rietavo turgus“ nurodė, jog atsakovė ieškovės nuomos teisės pagrindais valdomame ir naudojamame žemės sklype ir ant ieškovės valdomos ir naudojamos Lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės yra pastačiusi ir naudojasi pastatu – kavine-baru. 2012 m. rugsėjo 6 d. raštu dėl statinių nugriovimo atsakovė įsipareigojo viešajai įstaigai Žemaitijos kolegijai (toliau – VšĮ Žemaitijos kolegija) nugriauti statinį, skirtą viešojo maitinimo paslaugoms, per vieno mėnesio laikotarpį, pasibaigus žemės panaudos sutarčiai, statybinį laužą išvežti ir žemės sklypą išlyginti. Pažymėjo, jog ši žemės panaudos sutartis yra pasibaigusi. 2017 m. vasario 10 d. VšĮ Žemaitijos kolegija buvo išregistruota ir likviduota. Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms atsakovė privalo įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą nugriauti statinį pasibaigus žemės panaudos sutarčiai. Pažymėjo, jog atsakovė naudojasi ieškovės infrastruktūra, tačiau ieškovei už tai nemoka jokių mokėjimų. Per laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. yra susidaręs 8 410,14 Eur įsiskolinimas.

3.       Gautas ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinys, kuriame ieškovė pareiškė reikalavimus atsakovei: panaikinti 2012 m. kovo 29 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 12-29 (toliau – Deklaracija); įpareigoti UAB „Aksel“ per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinti jame esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; tuo atveju, jei UAB „Aksel“ per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį valstybinės žemės sklype, ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš UAB „Aksel“.

4.       Ieškinio pagrindu nurodė tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius 2017 m. liepos 25 d. raštu Nr. 36SD-2610-(14.36.137 E.) „Dėl tarnybinės pagalbos“ prašė Valstybinės teritorinių planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija) pateikti pastato – kavinės-baro statybos ir įteisinimo teisėtumo patikrinimo išvadas. Inspekcija 2017 m. liepos 27 d. raštu Nr. 2D-10541 „Dėl tarnybinės pagalbos“ nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad skundai ar pranešimai dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, jeigu nuo deklaracijos surašymo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Aksel“ deklaracija Nr. 12-29 surašyta 2012 m. kovo 29 d., kavinė-baras Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuo 2012 m. rugsėjo 12 d., todėl apie įteisinimo teisėtumą pasisakyti negalėjo. Ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinyje nurodoma, jog Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius VšĮ Žemaitijos kolegijai išduotame sutikime buvo nurodęs, kad neprieštarauja, jog valstybinės žemės panaudos laikotarpiui žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų statomas statinys ir pasibaigus panaudos sutartyje numatytam terminui ar sutartį nutraukus anksčiau termino statinys būtų neatlygintinai nugriautas per vieno mėnesio laikotarpį, o žemės sklypas sutvarkytas. Atsakovė UAB „Aksel“ raštu VšĮ Žemaitijos kolegijai taip pat įsipareigojo nugriauti statinį pasibaigus žemės panaudos sutarčiai. UAB „Aksel“ privalo atlaisvinti žemės sklypą, t. y. maitinimo pastatą nukelti / nugriauti. Atsakovė neturėdama jokių teisių į žemę, kurioje yra pastatas, neturi teisinio pagrindo riboti žemės savininkės teisę naudotis ar disponuoti šia žeme, ją valdyti, taip pat reikalauti suteikti atsakovei kokias nors teises jai priimtinomis sąlygomis. Pažymėjo, jog 2012 m. kovo 29 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 12-29 apie statinio statybos darbų pabaigą buvo pateikta nebuvus vienos iš teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų – teisės naudotis valstybės žeme įstatymų nustatytais pagrindais, todėl ji turi būti panaikinta. Panaikinus Deklaraciją, atsakovės nuosavybės teisės į ginčo statinį registravimo pagrindą, panaikintina ir nuosavybės teisės į jį registracija VĮ Registrų centre.

5.       Atsakovė UAB ,,Aksel“ pateikė priešieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, prašė ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atmesti ir reikalauja įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įstatymų bei poįstatyminių aktų nustatyta tvarka išnuomoti UAB „Aksel“, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį pagal UAB „Geoland“ matininko R. K. 2018-12-07 parengtą sklypo planą, pažymėtą raide A, kurios plotas 2522 kv. m, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

6.       Priešieškinio pagrindu nurodė tai, kad ginčo statinys yra I grupės nesudėtingas statinys, kurio statybai neprivaloma gauti statybos leidimo. Statytoja UAB „Aksel“ pateikė 2012 m. kovo 29 d. deklaraciją apie pastato statybos užbaigimą VĮ Registrų centrui, kuris pastatą įregistravo Nekilnojamojo turto registre pagal VšĮ Žemaitijos kolegijos, tuo metu panaudos pagrindais valdžiusios žemės sklypą, sutikimą. Adresuotam Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui 2012 m. rugsėjo 10 d. rašte „Dėl statinio statybos“ VšĮ Žemaitijos kolegija neprieštaravo, jog valstybinės žemės panaudos laikotarpiui būtų statomas viešojo maitinimo paskirties statinys. 2004 m. kovo 4 d. valstybinės žemės panaudos sutarties terminas 50 metų. Atsakovė UAB „Aksel“ pagrįstai tikėjosi, kad statinį galės naudoti pagal paskirtį iki 2054 m. Prie ieškinio pridėtas UAB „Aksel“ įsipareigojimas dėl statinio nugriovimo yra skirtas ne UAB „Aksel“, o VšĮ Žemaitijos kolegijai, kuri yra likviduota. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepateikė įrodymų, kad šią VšĮ Žemaitijos kolegijos prievolę perėmė koks nors kitas subjektas. Atsakovės nuosavybės teisės į ginčo statinį įregistruotos viešame Nekilnojamojo turto registre nuo 2012 m. rugsėjo 12 d., t. y. daugiau kaip 7 m., ir ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos šios aplinkybės turėjo būti žinomos. Ieškovė ilgą laiką nereiškė pretenzijų dėl statinio statybos ir registracijos Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepateikė jokių įrodymų ir nepagrindė, kodėl atsakovės statinys negalėtų ir toliau funkcionuoti nurodytame žemės sklype. 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Rietavo turgus“ ieškinį ir atsakovės UAB ,,Aksel“ priešieškinį atmetė, ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį tenkino iš dalies: panaikino 2012 m. kovo 29 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 12-29; įpareigojo UAB „Aksel“ per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant jame esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tuo atveju, jei UAB „Aksel“ per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį valstybinės žemės sklype, visas išlaidas išieškant iš UAB „Aksel“, kitą dalį ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinio atmetė, priteisė atsakovei UAB ,,Aksel“ iš ieškovės UAB ,,Rietavo turgus“ 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės UAB ,,Aksel“ 75 Eur žyminį mokestį valstybei, nusprendė, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti įvykdžius teismo sprendimą (2018-02-08 Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 2018-008362).

8.       Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės UAB ,,Rietavo turgus“ ieškinio konstatavo, jog ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ ieškiniu reikalauja įpareigoti atsakovę UAB ,,Aksel“ pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra nukelti atsakovei priklausančią kavinę-barą, stovinčią ant Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo. Ieškovės UAB ,,Rietavo turgus“ atstovas pažymėjo, jog ateityje UAB ,,Rietavo turgus“ planuoja privatizuoti anksčiau nurodytą žemės sklypą, o neteisėtai šiame žemės sklype stovintis atsakovei priklausantis statinys pažeis būsimojo savininko teises, tai yra trukdys naudotis įsigytu žemės sklypu. Pažymėtina, jog UAB ,,Rietavo turgus“ nėra įstatymų įgaliotas asmuo kreiptis į teismą dėl savavališkų statybos padarinių šalinimo, tokios galimybės nenumato nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, nei kiti teisės aktai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ turėjo tik įrodyti, kad ji yra žemės sklypo, kuriame stovi atsakovei priklausantis statinys, savininkė, o tokio statinio buvimas šiame sklype, atsakovei neturint teisės naudotis sklypo dalimi, pažeidžia ieškovės teises. Kad statinio statyba atitiko teisės aktų reikalavimus, inter alia, kad atsakovė turėjo teisę naudotis nuosavybės teise jai nepriklausančio žemės sklypo dalimi – pastatyti statinį  ir jį naudoti (ši aplinkybė esminė, kai sklypo savininkai reiškia negatorinį ieškinį), turėjo įrodyti atsakovė. Šiuo atveju ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ neįrodė, jog įstatymo pagrindu yra įgaliota kreiptis į teismą dėl savavališkų statybos padarinių šalinimo  ir kad ji yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi atsakovės ginčo statinys, savininkė. Pažymėtina, jog ginčo statinys stovi Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype. Valstybinės žemės patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl tinkama ieškovė šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra ieškovė – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šiuo atveju ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ atsakovei UAB ,,Aksel“ ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pareiškė neturėdama reikalavimo teisės, todėl ši ieškovės UAB ,,Rietavo turgus“ ieškinio dalis atmestina, kaip pareikšta netinkamo ieškovo. Dėl skolos priteisimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ prašo iš atsakovės UAB ,,Aksel“ priteisti skolą. Ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ nurodė, jog atsakovė UAB ,,Aksel“ ant ieškovės nuomos teisės pagrindais valdomos lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės yra pasistačiusi kavinę-barą. Atsakovė UAB ,,Aksel“ ginčo pastate turgaus dienomis teikia viešojo maitinimo paslaugas, vykdo ūkinę veiklą, tačiau ieškovei už tai nuo 2017 m. gegužės 28 d. iki šiol nemoka jokių mokėjimų. Per laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. yra susidaręs 8 410,14 Eur įsiskolinimas, prašo taip pat priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas. Teismas vertindamas byloje pateiktus rašytinius dokumentus nustatė, jog 2005-06-21 ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ su atsakove UAB ,,Aksel“ vieneriems metams sudarė Prekybos vietos nuomos sutartį Nr. 11. Sutarties 1.5 p. buvo numatyta, jog ,,esant abipusiam susitarimui sutartis savaime pratęsiama sekantiems metams“. 2012 m. vasario 8 d. ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ su atsakove UAB ,,Aksel“ sudarė Prekybos vietos nuomos sutartį Nr. 01. Sutarties 1.5 p. buvo numatyta, jog sutartis sudaroma penkeriems metams. 2012 m. balandžio 10 d. ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ su atsakove UAB ,,Aksel“ sudarė Prekybos vietos nuomos sutartį Nr. 03. Sutarties 1.5 p. buvo numatyta, jog sutartis sudaroma iki 2016 m. rugsėjo 19 d. 2015 m. liepos 1 d. ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ su atsakove UAB ,,Aksel“ sudarė Prekybos vietos nuomos sutartį. Sutarties 1.2 p. buvo numatyta, jog sutartis sudaroma iki 2016 m. liepos 1 d. Ieškovės UAB ,,Rietavo turgus“ pateiktos 2016 m. liepos 2 d. Prekybos vietos nuomos sutarties atsakovė UAB ,,Aksel“ nepasirašė, byloje nėra jokių rašytinių bei kitų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė savo veiksmais būtų pratęsusi šias sutartis ar sudariusi naujas sutartis. Ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ neįrodė aplinkybių, jog atsakovei UAB ,,Aksel“ suteikė šiukšlių išvežimo, graužikų naikinimo, geriamojo vandens tiekimo ir kitas paslaugas. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog dėl ieškovės nurodytų paslaugų atsakovė buvo sudariusi sutartis su kitomis įmonėmis. Pateikė rašytinius dokumentus, patvirtinančius, jog geriamasis vanduo atsakovei buvo tiekiamas iš atsakovės pastatyto vandentiekio tinklo. Pažymėtina, jog ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ neįrodė faktinių aplinkybių, jog ginčo statinys (kavinė-baras) stovi ant lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės. Atkreiptinas dėmesys, jog žemės sklypą ir jame esantį statinį lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelę valstybei atstovaujančios institucijos panaudos ir nuomos pagrindais perleisdavo be žemės sklypo plano (ų) kaip sudėtinės sutarties dalies. Nėra planų, kuriuose būtų nurodytos žemės sklypo ir lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės koordinatės. Vertindamas visus anksčiau nurodytus rašytinius dokumentus teismas pripažino, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovei UAB ,,Aksel“ priklausanti kavinė-baras stovi ant ieškovės nuomos pagrindu valdomo statinio – lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės. Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų darytina išvada, jog šis statinys stovi valstybinėje žemėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalia valstybei priklausančio statinio – lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus ieškovės UAB ,,Rietavo turgus“ ieškinys dėl skolos priteisimo atmestinas, neįrodžius ieškinio reikalavimų. Dėl ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinio pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudoti kitiems asmenims. Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. PN68/2004-0045 10 punkte buvo numatyta, kad panaudos gavėjas, t. y. VšĮ Žemaitijos kolegija, kuri šiuo metu yra likviduota, „be panaudos davėjo sutikimo savo teisių negali perleisti kitam asmeniui, padalyti panaudos teisės, taip pat sklypą įkeisti“. Byloje buvo nustatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra ir nebuvo sudariusi sandorio dėl žemės suteikimo statiniui statyti, t. y. kad reikiamus įgaliojimus turintis subjektas nebuvo aiškiai išreiškęs valios suteikti konkrečias apibrėžtas teises į valstybinę žemę statiniui statyti, įgyti atsakovei UAB ,,Aksel“ nuosavybės teisę į pastatytą statinį. Pažymėtina, jog byloje pateiktas išrašas iš NTR patvirtina, jog ginčo pastato statybos pradžios ir pabaigos metai yra 2000, tačiau byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog šio nelegaliai pastatyto statinio įteisinimo procedūras atsakovė UAB ,,Akse“ atliko 2012 metais. Vertinant 2012 m. rugsėjo 6 d., 2012 m. rugsėjo 10 d. atsakovės UAB ,,Aksel“ ir VšĮ Žemaitijos kolegijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus susirašinėjimą, konstatuotina, jog nurodytuose raštuose VšĮ Žemaitijos kolegijos atstovai nenurodė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakingiems asmenims, jog valstybinėje žemėje neteisėtai nuo 2000 metų jau pastatytą statinį siekia įteisinti ir įregistruoti NTR ne VšĮ Žemaitijos kolegija, o visai su šia kolegija nesusijęs asmuo – UAB ,Aksel“. Anksčiau nurodytuose raštuose pateikta aiškiai suprantama informacija, jog statinį statys VšĮ Žemaitijos kolegija. Teismas, vertindamas liudytojo J. E. B. paaiškinimus apie galbūt neteisėtus valstybės institucijų atsakingų atstovų susitarimas dėl atsakovės UAB ,,Aksel“ nelegaliai pastatyto statinio įteisinimo, pažymėjo, jog nurodytos liudytojo J. E. B. faktinės aplinkybės nepatvirtina fakto, jog buvo duotas teisėtas sutikimas Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, kurį patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovei UAB ,,Aksel“ įteisinti nelegaliai 2000 m. pastatytą statinį. Kadangi statinys pastatytas valstybinėje žemėje ir pagal teisės aktų nuostatas atsakovei neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo statinio statybai valstybinėje žemėje, todėl tai yra savavališkas statinys. Atsakovė negalėjo būti statytoja, ji pažeidė imperatyvias statybą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl tai neabejotinai savavališka statyba. Savavališka statyba yra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos teisės netrukdomai naudotis valstybinės žemės dalimi, todėl savavališkos statybos pasekmės šalintinos šiuos statinius nugriaunant. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose Nacionalinės žemės tarnybos kompetenciją žemės tvarkymo ir administravimo srityse, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m, birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“, nėra nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnyba yra kompetentinga šalinti statybos padarinius, t. y. vykdyti statinių griovimo darbus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 11.2, 1.12 papunkčiuose nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos organizuoja statybos padarinių šalinimą pagal teismo sprendimą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kurio 15 str. 1 d. yra išplėstas įstatymo nustatytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovavimo valstybei šalinant statybos padarinius pagrindas. Jame nurodyta, kad, vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Nagrinėjamu atveju nuosavybė į pastatą – kavinę-barą įregistruota VĮ Registrų centre pažeidžiant imperatyvias statybą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl tai neabejotinai savavališka statyba. Todėl, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 str. 1 d., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisinį pagrindą atstovauti valstybei vykdant teismo sprendimą šalinti statybos padarinius. Atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinys tenkintas panaikinant 2012 m. kovo 29 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 12-29 ir įpareigojant atsakovę pašalinanti savavališkos statybos padarinius ieškovės nurodyta tvarka. Pažymėtina, jog Registrų centras yra Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, kurio funkcijos –  registruoti nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, teikiant oficialią informaciją apie sukauptus registro duomenis. Reikalavimas išregistruoti ginčo pastatą iš registro pagal prašomų atlikti veiksmų pobūdį yra kilęs iš viešojo administravimo santykių. Bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje, todėl ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo išregistruoti ginčo statinį iš Nekilnojamojo turto registro yra perteklinis. Dėl ieškinio senaties termino pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės UAB ,,Aksel“ atstovė advokatė baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti ieškinio senatį dėl ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikto ieškinio, argumentuodama, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 13 d. numatyta, jog jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Valstybinė teritorinių planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Teismui panaikinus šiuos dokumentus, Valstybinė teritorinių planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovės UAB ,,Aksel“ advokatė nurodė, jog anksčiau įstatyme numatytas ieškinio senaties terminas turi būti taikomas dėl ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikto ieškinio. Šių faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų atsakovės advokatė nenurodė nei rengiantis bylą nagrinėti teisme, nei parengiamojo teismo posėdžio metu, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šiuo atveju atsakovės UAB ,,Aksel“ atstovė advokatė prašymą taikyti ieškinio senatį pareiškė baigiamųjų kalbų metu. CPK 253 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Atsakovės advokatė baigiamųjų kalbų metu nenurodė jokių aplinkybių, kodėl šis parašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo nebuvo pateiktas teismui iki bylą pradedant nagrinėti iš esmės. Pažymėtina, jog ieškinį teismas priėmė 2018 m. vasario 8 d., atsakovė UAB ,,Aksel“ nuo pat bylos iškėlimo teisme dienos naudojosi profesionalios teisininkės – advokatės paslaugomis, atsakovė nesutikdama su abiejų ieškovų ieškiniais teikė atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinį, teikė teismui daugybę prašymų, rašytinių dokumentų. Pažymėtina, jog išnagrinėta byla yra didelės apimties, suformuotą civilinę bylą sudaro keturi bylos tomai. Byloje pareikšti du atskiri ieškiniai, vienas priešieškinis. Teismas surengė net tris parengiamuosius teismo posėdžius, tris teismo posėdžius. Byla pirmoje teismo instancijoje nagrinėjama nuo 2018 m. vasario 8 d., tai yra daugiau kaip dvejus metus. Vertinant visas šias aplinkybes pripažintina, jog nenustatyta jokių būtinų aplinkybių ir pateisinamų priežasčių, kodėl atsakovės UAB ,,Aksel“ advokatės prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo negalėjo būti pateiktas laiku, tai yra iki pradedant bylą nagrinėti iš esmės. Atsakovės UAB ,,Aksel“ siurprizo pobūdžio elgesys, kai po bylos išnagrinėjimo yra teikiamas visiškai naujas ir savarankiškas pagrindas dėl ieškinio nepagrįstumo, suponuoja išvadas dėl galimo siekio užvilkinti procesą bei piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Toks proceso dalyvių elgesys pažeidžia fundamentalius CPK principus, numatytus 7 str. (Proceso koncentracija ir ekonomiškumas), 8 str. (Kooperacijos (bendradarbiavimo) principas), 12 str. (Rungimosi principas), 13 str. (Dispozityvumo principas). Vertindamas anksčiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo atsakovės advokatės baigiamųjų kalbų metu pateikto prašymo dėl ieškinio senaties termino taikymo priimti, pripažinti tai išimtiniu ar būtinu atveju, kad šis prašymas negalėjo būti patiktas iki bylą pradedant nagrinėti iš esmės, ir dėl to teismas neturi pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Dėl priešieškinio pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė UAB „Aksel“ priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įstatymų bei poįstatyminių aktų nustatyta tvarka išnuomoti atsakovei UAB „Aksel“ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ginčo pastatui – kavinei-barui eksploatuoti. Vertinant tai, jog teismas, kaip nurodyta anksčiau, nusprendė atsakovei priklausančiam pastatui – kavinei-barui taikyti savavališkos statybos padarinius, tai yra pašalinti ginčo pastatą iš valstybei priklausančio žemės sklypo, priešieškinis atmestinas.  

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Rietavo turgus“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės reikalavimus, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Atsakovė pripažįsta tarp jos ir ieškovės susiklosčiusius nuomos teisinius santykius, nes su ieškove sudarinėjo prekybos vietų nuomos sutartis. Vėliau šalys žodžiu susitarė dėl prekybos vietų nuomos. Kadangi ieškovė atsakovei išrašo sąskaitas už prekybos vietas ir tomis prekybos vietomis atsakovė naudojasi (išskirtinai tuo metu, kai veikia turgus, t. y. ieškovė vykdo turgaus veiklą), tokiais savo tęsiamais veiksmais atsakovė pripažįsta faktinius nuomos santykius.

9.2.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė savo veiksmais tęsia nuomos santykius. Toks įrodymas yra atsakovės vykdoma kavinės veikla ir tokios kavinės veiklos turgaus dienomis metu atsakovės naudojamos prekybinės vietos.

9.3.       Teismo sprendime nurodytas teiginys, kad atsakovė pateikė kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodoma, jog ginčo žemės sklype atsakovė UAB „Aksel“ 2000 m. pastatė vandentiekio tinklus ir buitinių nuotekų tinklus, pats savaime nieko neįrodo, kita vertus, ieškovė pažymi, kad atsakovė UAB „Aksel“ nėra nurodytų tinklų savininkė. Atsakovė byloje nėra pateikusi jos nuosavybės teisę į tinklus įrodančių dokumentų, todėl šį aplinkybė negali būti pagrindas atmesti ieškovės ieškinį.

9.4.       Kaip ieškinio atmetimo pagrindas teismo sprendime nurodyti argumentai, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kad atsakovei suteikė šiukšlių išvežimo, graužikų naikinimo, geriamojo vandens tiekimo ir kitas paslaugas. Ieškovė nereiškė ieškinio dėl išlaidų priteisimo iš atsakovės už nurodytas paslaugas, ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo už tam tikrą laikotarpį už prekybos vietos faktinį naudojimą (nuomą), taigi teismas neteisingai nustatė ginčo objektą ir todėl dėl pareikto ieškinio padarė nepagrįstas išvadas.

9.5.       Teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad atsakovės kavinė veikia ne ieškovės valdomoje turgaus teritorijoje. Byloje yra pateikti įrodymai, kad Nacionalinė žemės tarnyba ieškovę laiko faktine visos turgaus teritorijos naudotoja, dėl to ieškovei yra pateikiamos žemės nuomos sąskaitos ir jos ieškovės yra apmokamos. Byloje yra pateiktas 2017 m. gegužės 24 d. žemės patikrinimo aktas, kuris atsako į klausimą, kad atsakovės pastatas-kavinė yra turgaus nuomojamoje lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelėje.

9.6.       Ieškovė sutinka su kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, jog atsakovė statinį kavinę registre įregistravo neturėdama žemės savininko sutikimo.

10.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Aksel“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinys ir atmestas atsakovės priešieškinis, ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Teismo sprendime nurodyta, kad valstybinės žemės panaudos sutartyje Nr. PN68/2004-0045 buvo numatyta, kad panaudos gavėjas, t. y. VšĮ Žemaitijos kolegija, be panaudos gavėjo sutikimo savo teisių negali perleisti kitam asmeniui. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nustatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra ir nebuvo sudariusi sandorio dėl žemės suteikimo statiniui statyti, t. y. kad reikiamus įgaliojimus turintis subjektas nebuvo aiškiai išreiškęs valios suteikti konkrečias apibrėžtas teises į valstybinę žemę statiniui statyti, įgyti atsakovei UAB „Aksel“ nuosavybės teises į statinį. Šios teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai Nr. 3K-3-240-916/2018. Be to, pirmosios instancijos teismas netiksliai ir ne visus pacitavo liudytojo J. B. parodymus.  

10.2.       Dėl atsakovės įsipareigojimo nugriauti kavinės pastatą. Atsakovės įsipareigojimas dėl statinio nugriovimo yra skirtas ne ieškovėms, o Žemaitijos kolegijai, kuri yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro nuo 2017-02-10. Ieškovė NŽT nepateikė įrodymų, kad šią Žemaitijos kolegijos prievolę perėmė koks nors kitas subjektas, taip pat neįrodė, kad vienašalio atsakovės sandorio (įsipareigojimo nugriauti statinį) įvykdymo gali reikalauti ieškovės. Be to, ir ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinys buvo pareikštas teismui ne tuo teisiniu pagrindu,  reikalaujant vienašalio atsakovės įsipareigojimo vykdymo, o teismas yra saistomas ieškinio dalyko bei pagrindo ir negali išeiti už ieškinio ribų.

10.3.       Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės kavinė yra savavališkas statinys, nepagrįsta teisės normomis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kavinės statybos metu galiojusias Statybos įstatymo nuostatas – 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 24 straipsnio 4 dalį, 27 straipsnio 24 dalį, netyrė ir nenurodė, kodėl atsakovės kavinė nurodytame sklype negali stovėti, kokius teritorinio planavimo dokumentus, aplinkosaugos reikalavimus ir pan. statinys pažeidžia, nenurodė teisės normos, kuri suteiktų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teisę reikalauti panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą.

10.4.       Nepagrįstas atsisakymas taikyti ieškinio senatį rodo akivaizdų teismo šališkumą ir pažeidžia CK normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, ir apeliantės teises. Pirmosios instancijos teismas teigia, kad atsakovė galėjo prašymą pareikšti anksčiau, tačiau CPK normose nenurodyta, kad prašymas taikyti ieškinio senatį turi būti suformuluotas raštu, kaip ir nenurodyta, kokioje proceso stadijoje toks prašymas gali būti pareikštas.

10.5.       Sprendimo dalis, kuria atmestas apeliantės priešieškinis, yra praktiškai be motyvų, todėl sprendimo dalis dėl priešieškinio atmetimo yra absoliučiai negaliojanti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

11.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

11.1.       Atsakovė neprivalo mokėti ieškovei jokios skolos, nesant tam sutartinio ar kitokio prievolinio pagrindo. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad minėtoje teritorijoje yra įsteigta turgavietė ir kad ieškovė yra įgaliota rinkti turgavietės mokestį.

11.2.       Atsakovė pripažino, kad moka ieškovei už tiekiamą elektros energiją pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Už elektrą atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove ir ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad skolos už elektros energiją atsakovė neturi. Jokių kitokių paslaugų ieškovė atsakovei neteikia.

11.3.       Ieškovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei žodžiu nesugebėjo paaiškinti ir pagrįsti skolos skaičiavimo už prekybos vietą metodikos.

11.4.       Atsakovė pateikė teismui papildomus įrodymus, kurie paneigė ieškovės teiktus paaiškinimus teismo posėdyje apie neva konkliudentiniais veiksmais sudarytą sutartį su atsakove ir jai teiktas paslaugas.

11.5.       Apeliantė meluoja teigdama, kad atsakovės kavinė yra ant turgaus nuomojamos lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės. Atsakovė pateikė nenuginčijamus įrodymus, kad atsakovės kavinė nestovi ant pakilimo-nusileidimo takų.

11.6.       Apeliantės pamąstymai apie sutarties formą ir neva žodinį šalių susitarimą dėl prekybos vietų nuomos yra įrodymais ir teisės normomis nepagrįstos apeliantės prielaidos.

11.7.       Dalis apeliantės skundo įvardyta „Dėl ieškovo teisės pareikšti ieškinį dėl statinio nukeldinimo“, tačiau neparašė nė vieno sakinio, kuriame būtų įrodinėjama tokia jos teisė ir (arba) nesutinkama su teismo motyvais šiuo klausimu. Ši skundo dalis pagal proceso teisės normas gali būti apibūdinta kaip ieškovės atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą.

11.8.       Apeliantė savo skundą iš dalies grindžia nebegaliojančiomis teisės normomis.

12.       Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinius skundus atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

12.1.       Ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėtinė yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudoti kitiems asmenims. Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. PN68/2004-0045 10 punkte buvo numatyta, kad panaudos gavėjas, t. y. VšĮ Žemaitijos kolegija, kuri šiuo metu yra likviduota, „be panaudos davėjo sutikimo savo teisių negali perleisti kitam asmeniui, padalyti panaudos teisės, taip pat sklypą įkeisti“. Kadangi susitarimą gali sudaryti valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios institucijos atstovas, kuris turi atitinkamus įgaliojimus, tai ši institucija yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

12.2.       Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra ir nebuvo sudariusi sandorio dėl žemės suteikimo statiniui statyti, t. y. kad reikiamus įgaliojimus turintis subjektas nebuvo aiškiai išreiškęs valios suteikti konkrečias apibrėžtas teises į valstybinę žemę statiniui statyti, įgyti atsakovei UAB ,,Aksel“ nuosavybės teisę į pastatytą statinį.

12.3.       VšĮ Žemaitijos kolegijos atsakingi atstovai nenurodė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakingiems asmenims, jog valstybinėje žemėje neteisėtai nuo 2000 metų jau pastatytą statinį siekia įteisinti ir įregistruoti NTR ne VšĮ Žemaitijos kolegija, o nesusijęs asmuo – UAB ,Aksel“.

12.4.       Liudytojo J. E. B. nurodytos faktinės aplinkybės nepatvirtina fakto, jog buvo duotas teisėtas sutikimas Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, kurį patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovei UAB ,,Aksel“ įteisinti nelegaliai 2000 m. pastatytą statinį.

12.5.       Atsakovė statinį pastatė valstybinėje žemėje ir atsakovė pagal teisės aktų nuostatas neturi valstybinės žemės patikėtinio sutikimo statinio statybai valstybinėje žemėje, todėl tai yra savavališkas statinys. Kadangi atsakovė UAB „Aksel“ pažeidė imperatyvias statybą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl savavališkos statybos pasekmės turi būti pašalintos šiuos statinius nugriaunant.

12.6.       Kadangi ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ savo iniciatyva pateikė teismui ieškinį, kuriame ieškovės UAB ,,Rietavo turgus“ teisinis ginčas nėra susijęs su Nacionalinės žemės tarnybos teisėmis ir pareigomis, todėl šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba dėl ieškovės UAB ,,Rietavo turgus“ apeliaciniame skunde pateiktų argumentų nepasisako, tačiau laikosi pozicijos, kad ieškovės UAB ,,Rietavo turgus“ apeliacinis skundas, kaip pateiktas netinkamo ieškovo, turi būti atmestas.

13.       Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, ieškovės apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodyti šie motyvai:

13.1.       VĮ Turto bankas nemato pagrindo pasisakyti dėl UAB „Rietavo turgus“ apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo, kadangi priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl UAB „Rietavo turgus“ apeliacinio skundo neturės jokios įtakos VĮ Turto banko teisėms ir pareigoms, todėl pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

13.2.       Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra ir nebuvo sudariusi sandorio dėl žemės suteikimo statiniui statyti, t. y. kad reikiamus įgaliojimus turintis subjektas nebuvo aiškiai išreiškęs valios suteikti konkrečias apibrėžtas teises į valstybinę žemę statiniui statyti, įgyti atsakovei UAB ,,Aksel“ nuosavybės teisę į pastatytą statinį. Atsakovė, neturėdama jokių teisių į žemę, kurioje yra pastatas, neturi teisinio pagrindo riboti žemės savininkės teisę naudotis ar disponuoti šia žeme, ją valdyti, taip pat reikalauti suteikti atsakovei kokias nors teises jam priimtinomis sąlygomis.

14.       Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo dėl apeliacinių skundų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

14.1.       Deklaracija kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šis terminas praleistas nebuvo.

14.2.       Sutinkama su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovė neįgijo statytojo teisių, nes žemės sklypo savininkė nebuvo sudariusi susitarimo dėl statybos darbų, t. y. nebuvo gautas privalomas susitarimas / sutikimas, todėl konstatavus, kad Deklaracija surašyta nebuvus vieno iš teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų – teisės naudotis valstybes žeme įstatymų nustatytais pagrindais, Deklaracija naikintina.

14.3.       Nepasisakytina dėl ieškovės apeliacinio skundo motyvų, kadangi teismo sprendimas dėl šių motyvų neturės įtakos inspekcijos teisėms bei pareigoms.  

UAB ,,Rietavo turgus“ apeliacinis skundas atmestinas, UAB ,,Aksel“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16.       Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

17.       2018 m. gegužės 14 d. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė priėmė nutartį sujungti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2124-225/2018 ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2794-904/2018, pridedant civilinę bylą Nr. e2-2124-225/2018 prie civilinės bylos Nr. e2-2794-904/2018.

18.       2018 m. liepos 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų  nutartimi  ši civilinė byla buvo sustabdyta, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-943-514/2018, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose iškelta pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovėms UAB „Rietavo turgus“ ir VšĮ Plungės technologijų ir verslo mokyklai, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

19.       Byloje nustatyta, kad 2004 m. kovo 4 d. Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. PN68/2004-0045 Žemaitijos kolegijai 50 metų laikotarpiui panaudos teise suteiktas 82 694 kv. m ploto žemės sklypas,  unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šio sklypo dalį su statiniu – lėktuvų pakilimo aikštele VšĮ Žemaitijos kolegija 2011 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutartimi Nr. F-16-23 iki 2016 m. rugsėjo 19 d. išnuomojo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo turgus“. Šalių 2016 m. birželio 20 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie Sutarties Nr. F-16-23, sudarytos 2011 m. rugsėjo 19 d. tarp VšĮ Žemaitijos kolegijos ir UAB „Rietavo turgus“, sutartis pratęsta iki 2021 m. rugsėjo 19 d.

20.       Šios nuomos sutartys išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-943-514/2018 Plungės apylinkės teismo sprendimu buvo pripažintos negaliojančiomis.

21.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 805 „Dėl Žemaitijos kolegijos likvidavimo“ Žemaitijos kolegija buvo likviduota. Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 36VĮ- 112-(14.36.2.) „Dėl 2004 m. kovo 4 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. PN68/2004-0045 pabaigos“ yra pripažinta 2004 m. kovo 4 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. N68/2004- 0045 pabaiga žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), ir panaudos sutartis išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau šiame žemės sklype liko atsakovės UAB ,,Aksel“ kavinė, kuri buvo pastatyta remiantis 2012-09-10 Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus raštu Nr. 36SD-(14.36.104.)-1505 „Dėl statinio statybos“, adresuotu VšĮ Žemaitijos kolegijai. Paminėtame rašte nurodoma, kad neprieštaraujama, kad valstybinės žemės panaudos laikotarpiui būtų statomas statinys, kurio paskirtis būtų viešojo maitinimo paslaugos, nurodoma, kad, pasibaigus panaudos sutartyje numatytam terminui ar sutartį nutraukus anksčiau termino, statinys turi būti nugriautas per vieno mėnesio laikotarpį, o žemės sklypas sutvarkytas ir išlygintas.

22.       Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti 2012 m. kovo 29 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 12-29; įpareigoti UAB „Aksel“ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant jame esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

23.        Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos  ieškinį, o atsakovės UAB ,,Aksel“ priešieškinį ir UAB ,,Rietavo turgus“ ieškinį atmetė.

24.       Atsakovė priešieškiniu šioje byloje siekia nuomos teisinių santykių į paminėtą žemės sklypą, o ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ pareiškė reikalavimus: priteisti iš atsakovės UAB ,,Aksel“  8410,14 Eur nuomos mokesčio už prekybos vietas skolos ir 202,18 Eur delspinigius.

25.       Ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ nurodė, kad 8 410,14 Eur ginčo suma susidarė per laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus išanalizavo šalių pasirašytus  rašytinius dokumentus dėl prekybos vietos nuomos nuo 2005 m. birželio 21 d. iki 2015 m. liepos 1d.  Byloje nustatyta, kad 2015 m. liepos 1 d. ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ su atsakove UAB ,,Aksel“ sudarė prekybos vietos nuomos sutartį. Sutarties 1.2 p. buvo numatyta, jog sutartis sudaroma iki 2016 m. liepos 1 d. Ieškovės UAB ,,Rietavo turgus“ pateiktos 2016 m. liepos 2 d. Prekybos vietos nuomos sutarties atsakovė UAB ,,Aksel“ nepasirašė, byloje nėra rašytinių bei kitų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė savo veiksmais būtų pratęsusi šias sutartis ar sudariusi naujas sutartis. Be to, nurodė, jog UAB ,,Rietavo turgus“ neįrodė aplinkybių, jog atsakovei UAB ,,Aksel“ suteikė šiukšlių išvežimo, graužikų naikinimo, geriamojo vandens tiekimo ir kitas paslaugas.

26.       Ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė pripažįsta tarp jos ir ieškovės susiklosčiusius nuomos teisinius santykius, nes su ieškove sudarinėjo prekybos vietų nuomos sutartis. Vėliau šalys žodžiu susitarė dėl prekybos vietų nuomos. Kadangi ieškovė atsakovei išrašo sąskaitas už prekybos vietas ir tomis prekybos vietomis atsakovė naudojasi (išskirtinai tuo metu, kai veikia turgus, t. y. ieškovė vykdo turgaus veiklą), tokiais savo tęsiamais veiksmais atsakovė pripažįsta faktinius nuomos santykius. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė savo veiksmais tęsia nuomos santykius. Toks įrodymas yra atsakovės vykdoma kavinės veikla ir tokios kavinės veiklos turgaus dienomis metu atsakovės naudojamos prekybos vietos.

27.       Apeliaciniame skunde atsakovė  UAB ,,Aksel“ nurodė, kad atsakovės įsipareigojimas dėl statinio nugriovimo yra skirtas ne ieškovėms, o VšĮ Žemaitijos kolegijai, kuri yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro nuo 2017-02-10. Ieškovė NŽT nepateikė įrodymų, kad šią likviduotos kolegijos prievolę perėmė koks nors kitas subjektas, taip pat neįrodė, kad vienašalio atsakovės sandorio (įsipareigojimo nugriauti statinį) įvykdymo gali reikalauti iš ieškovės. Be to, ir ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinys buvo pareikštas teismui ne tuo teisiniu pagrindu, reikalaujant vienašalio atsakovės įsipareigojimo vykdymo, o teismas yra saistomas ieškinio dalyko bei pagrindo ir negali išeiti už ieškinio ribų. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės kavinė yra savavališkas statinys, nepagrįsta teisės normomis, taip pat teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį ir nenurodė motyvų dėl priešieškinyje suformuluoto reikalavimo įpareigoti sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį.

28.       Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl teisinio pagrindo atsakovei UAB ,,Aksel“ statyti statinį valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis, dėl 2012 m. kovo 29 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 12-29 panaikinimo, ieškinio senaties termino ir ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisės reikšti ieškinį šioje byloje, dėl ieškovės UAB ,,Rietavo turgus“ reikalavimo mokėti nuomos mokestį po civilinėje byloje Nr. e2-943-514/2018 Plungės rajono apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo įsiteisėjimo, dėl atsakovės statinio nugriovimo per 1 mėnesį laikotarpį.

Dėl teisinio pagrindo atsakovei UAB ,,Aksel“ statyti statinį valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis

29.       Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-12-05 duomenimis (registro Nr. 44/81408), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2003-11-04 įregistruotas nuosavybės teise Lietuvos Respublikai. Žemės sklypas nuo 2003-11-04 iki 2010-07-01 valstybinės žemės patikėjimo teise buvo įregistruotas Telšių apskrities viršininko administracijai, nuo 2010-07-01 valstybinės žemės patikėjimo teise įregistruotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

30.       2004 m. kovo 4 d. Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. PN68/2004-0045 VšĮ Žemaitijos kolegijai 50 metų laikotarpiui panaudos teise suteiktas 82 694 kv. m ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 

31.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 805 „Dėl Žemaitijos kolegijos likvidavimo“ VšĮ Žemaitijos kolegija buvo likviduota, o jos turtas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise buvo perduotas VšĮ Plungės technologijų ir verslo mokyklai. Juridinių asmenų registro duomenimis, ši įstaiga išregistruota nuo 2017-02-10.

32.       2012-09-10 Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus raštu Nr. 36SD-(14.36.104.)-1505 „Dėl statinio statybos“, adresuotu VšĮ Žemaitijos kolegijai, nurodoma, kad neprieštaraujama, kad valstybinės žemės panaudos laikotarpiui būtų statomas statinys, kurio paskirtis būtų viešojo maitinimo paslaugos, nurodė, kad, pasibaigus panaudos sutartyje numatytam terminui ar sutartį nutraukus anksčiau termino, statinys turi būti nugriautas per vieno mėnesio laikotarpį, o žemės sklypas sutvarkytas ir išlygintas. 2012-09-06 VšĮ Žemaitijos kolegija pateikė tokį prašymą, nenurodydama, jog statinį statys UAB „Aksel“  (t. 4, b. l. 129).

33.       2012-09-12 VšĮ Žemaitijos kolegijos direktorius J. E. B. raštu Nr. R-3-11(1.42) ,,Dėl pastato įregistravimo“, adresuotu VĮ Registrų centro Telšių filialui, nurodė, jog, vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2012-09-10 raštu Nr. 36SD-(14.36.104.)-1505, neprieštarauja, kad 2004-03-04 Valstybės žemės panaudos sutartimi Nr. PN68/2004-0045 panaudos teise valdomame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB ,,Aksel“ būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į pastatytą statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešojo maitinimo paslaugoms teikti (t. 1, b. l. 58).

34.       Nekilnojamojo turto registravimo pažymėjimas įrodo, jog  2012 m. kovo 29 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 12-29  dėl ginčo pastato buvo įregistruota 2012 m. rugsėjo 12 d., o pastato statybos pradžios metai nurodyti 2000 m. (t. 1, b. l. 12–13). Byloje įrodyta, jog prekybos vietos nuomos santykiai tarp atsakovės ir UAB ,,Rietavo turgus“ pradėjo formuotis 2005 m. birželio 21 d. Paminėti šios nutarties 32 ir 33 p. rašytiniai įrodymai įrodo, jog jie buvo skirti VšĮ Žemaitijos kolegijai ir jais nebuvo skirtas žemės sklypas atsakovės kavinės statybai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2012-09-10 rašte Nr. 36SD-(14.36.104.)-1505 nurodyta, kad ši institucija neprieštarauja, kad 2004-03-04 Valstybės žemės panaudos sutartimi Nr. PN68/2004-0045 panaudos teise valdomame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB ,,Aksel“ būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į pastatytą statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešojo maitinimo paslaugoms teikti (t. 1, b. l. 58). Tačiau šio rašto negalima vertinti kaip leidimo statyti pastatą panaudos teise valdomame žemės sklype suteikiant šio pastato statybai konkrečią sklypo dalį.

35.       Paminėti įrodymai įrodo, jog atsakovės statinys buvo pastatytas leidus tik panaudos gavėjai VšĮ Žemaitijos kolegijai valstybiniame sklype, t. y. dėl sklypo dalies, kuri buvo užimta atsakovės – privataus juridinio asmens statiniu,  buvo suteikta subpanauda. Byloje įrodyta, jog ir ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ paminėtomis sutartimis, kurios teismo sprendimu pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento, nuomojosi dalį valstybinio žemės sklypo iš panaudos gavėjos VšĮ Žemaitijos kolegijos ir šios sutarties pagrindu prekybos vietas nuomojo atsakovei. Jokių kitų įrodymų dėl žemės sklypo dalies, kurioje pastatyta atsakovės UAB ,,Aksel“ kavinė, suteikimo byloje nėra. Darytina išvada, jog valstybinio žemės sklypo dalis atsakovės kavinės statybai buvo skirta šio sklypo panaudos gavėjo. 2012-09-10 Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus raštas Nr. 36SD-(14.36.104.)-1505 „Dėl statinio statybos“, adresuotas VšĮ Žemaitijos kolegijai, įrodo, jog atsakovei kavinę leidžiama statyti tik sklypo panaudos laikotarpiui, o jam pasibaigus statinys turi būti nugriautas per vieno mėnesio laikotarpį. Todėl byloje įrodyta, jog žemės sklypo dalis atsakovės kavinės statybai buvo viešosios įstaigos Žemaitijos kolegijos suteikta prieštaraujant Lietuvos Respublikos žemės įstatymui ir jį detalizuojantiems teisės aktams, nes įrodyta, jog valstybinės žemės dalis subpanaudai buvo suteikta privačiam juridiniam asmeniui UAB ,,Aksel“.

36.       Tiek 2000 m., 2005 m., 2012 m. rugsėjo mėnesį, t. y. ginčo pastato statybos pradžios metu, atsakovės prekybos vietos nuomos pradžios momentais, tiek šios nutarties 33 ir 34 p. nurodytų dokumentų, kuriuos atsakovė įrodinėja esant sutikimus dėl ginčo statybos, priėmimo metu galiojusi Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, viešosioms įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti šio straipsnio redakcija įvairiais laikotarpiais buvo formuluojama skirtingai, bet nei 2000 m., nei 2005 m., nei 2012 m. nebuvo numatyta, jog privačiam juridiniam asmeniui gali būti skiriamas žemės sklypas neatlygintinai naudotis.

37.       Pažymėtina, kad  VšĮ Žemaitijos kolegijos  panaudos teise valdomo sklypo dalis ginčo pastato statybai buvo perleista  galiojant  paminėtam Lietuvos Respublikos žemės įstatymo  8 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“ (toliau – Nutarimas Nr. 1428) redakcijai, galiojusiai nuo 2005-10-23. Todėl darytina išvada, kad tam, jog būtų galima sudaryti panaudos sutartį, asmuo, norintis naudoti valstybinę žemę panaudos sutarties pagrindu, privalo atitikti tokius kvalifikuojančius požymius: 1) turėti įstaigos ar organizacijos statusą; 2) privalo būti išlaikomas iš biudžeto lėšų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė UAB ,,Aksel“, su kuria valstybinės žemės valdytojui leidus galėjo būti sudaryta valstybinės žemės panaudos (subpanaudos) sutartis, taip pat privalėjo atitikti tuos pačius reikalavimus, kaip ir pirminis panaudos gavėjas (būti įstaiga ar organizacija, kuri išlaikoma iš biudžeto). Valstybinės žemės panaudos sutarties požymis – neatlygintinumas. Tuo tarpu valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai naudotis tam tikriems asmenims, t. y. valstybinės žemės perdavimas be aukciono ir be atlygio – nemokant nuomos mokesčio, gali būti susijęs su valstybės pagalbos elementais, galinčiais iškraipyti sąžiningą konkurenciją, ypač jei ši valstybės pagalba suteikiama ekonominę veiklą vykdantiems subjektams – subjektams, siekiantiems pelno ir dalyvaujantiems rinkoje. Todėl įstatymu buvo numatyta, kad valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai tik tam tikriems subjektams.

38.       Todėl byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė negalėjo būti statytoju ir įgyvendinti statytojo teisių neterminuotai, vėliau įregistravusi statinį pretenduoti sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis.

39.       Kadangi valstybinė žemė yra valstybės ilgalaikis materialusis turtas (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tai, kalbant apie valstybinės žemės naudojimą, valdymą ir disponavimą, būtina pabrėžti, kad viešoji nuosavybė skirta viešiesiems poreikiams tenkinti. Viešosios nuosavybės teisės subjektai (valstybė ir savivaldybės) nuosavybės teises įgyvendina su atitinkamų institucijų pagalba, todėl viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas reguliuojamas imperatyviomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019, 24 punktas).

40.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas. Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą tiek prieš privatų žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

41.       Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektų, turinčių teisę išnuomoti valstybinę žemę, ratas, o 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė, išskyrus minėto straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

42.       Įgyvendinant Žemės įstatymo nuostatas, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 buvo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Pažymėtina, kad ginčui taikytinos šiuo metu galiojančios Taisyklių redakcijos nuostatos, t. y. ginčo nagrinėjimo metu galiojančios redakcijos nuostatos. Šių Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad vadovaujantis minėtomis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžinieriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji pastatai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

43.       Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 36VĮ- 112-(14.36.2.) „Dėl 2004 m. kovo 4 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. PN68/2004-0045 pabaigos“ yra pripažinta 2004 m. kovo 4 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. N68/2004-0045 pabaiga žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), ir panaudos sutartis išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Šios nutarties 32 ir 33 punktuose nurodyti įrodymai įrodo, jog atsakovei pastatą buvo leista statyti tik panaudos laikotarpiui, todėl byloje padaryti priešingos išvados ir konstatuoti, jog atsakovės statinys nėra laikinai pastatytas nesudėtingas statinys  STR 1.01.07:2002  prasme, nėra teisinio pagrindo.

44.       Be to, byloje 2012-09-06 UAB ,,Aksel“ direktorius raštu, kuris buvo adresuotas VšĮ Žemaitijos kolegijai, ,,Dėl statinio nugriovimo“ įrodyta, kad atsakovė įsipareigojo nugriauti statinį, skirtą viešojo maitinimo paslaugoms, per vieno mėnesio laikotarpį, pasibaigus žemės panaudos sutarčiai, ir įsipareigojo statybinį laužą išvežti, žemės sklypą išlyginti.

45.       Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad atsakovės pastato sukūrimas yra siejamas su valstybinės žemės panaudos teisiniais santykiais, kurių subjektas atsakovė kaip privatus juridinis asmuo negali būti. Iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį. 

46.       Imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia viešąjį interesą.

Dėl 2012 m. kovo 29 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 12-29 panaikinimo, ieškinio senaties termino ir ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisės reikšti ieškinį šioje byloje

47.       Konstitucijoje įtvirtinta teisė įgyti nuosavybę ir garantuota šios teisės apsauga. Pagal Konstituciją nuosavybės teisės įgijimo būdai gali būti įvairūs, tačiau jie negali prieštarauti iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams, teisėtumo, sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).

48.       Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (nurodyto straipsnio 1 punktas), paveldint (2 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas), kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti.

49.       Naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).

50.       Šioje byloje neįrodyta, kad atsakovė, statydama ginčo pastatą, teisėtai valdė žemės sklypo dalį, kuriame vykdė statybos darbus, ir gavo žemės sklypo savininko sutikimą statyti ginčo pastatą. 

51.       Atsakovė teisėto žemės sklypo valdytojo bei žemės sklypo savininko sutikimą įrodinėja šiais rašytiniais įrodymais: 

1.       2012-09-06 VšĮ Žemaitijos kolegija raštu Nr. R-3-05(1.42) „Dėl leidimo statiniui statyti“, adresuotu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui, prašo leisti panaudos laikotarpiui žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyti statinį, kurio paskirtis – viešojo maitinimo paslaugos, taip pat nurodė, kad, pasibaigus panaudos sutarčiai, per vieną mėnesį statinys bus nugriautas, žemės plotas išlygintas.

2.       2012-09-10 Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus raštu Nr. 36SD-(14.36.104.)-1505 „Dėl statinio statybos“, adresuotu VšĮ Žemaitijos kolegijai, nurodoma, kad neprieštaraujama, kad valstybinės žemės panaudos laikotarpiui būtų statomas statinys, kurio paskirtis būtų viešojo maitinimo paslaugos, nurodė, kad, pasibaigus panaudos sutartyje numatytam terminui ar sutartį nutraukus anksčiau termino, statinys turi būti nugriautas per vieno mėnesio laikotarpį, o žemės sklypas sutvarkytas ir išlygintas.

3.       2012-09-12 VšĮ Žemaitijos kolegijos direktorius J. E. B. raštu Nr. R-3-11(1.42) ,,Dėl pastato įregistravimo“, adresuotu VĮ Registrų centro Telšių filialui, nurodė, jog, vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2012-09-10 raštu Nr. 36SD-(14.36.104.)-1505, neprieštarauja, kad pagal 2004-03-04 Valstybės žemės panaudos sutartį Nr. PN68/2004-0045 panaudos teise valdomame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB ,,Aksel“ būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į pastatytą statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešojo maitinimo paslaugoms teikti.

4.       Liudytojas E. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai žinojo visus Rietavo turgaus reikalus ir žinojo, kas statys kavinę, nes mokykla tokios teisės neturėjo.

5.       Atsakovės apeliaciniame skunde 11 ir 12 p. nurodomais dokumentais, tačiau šie dokumentai neįrodo, jog kavinės statybos metu buvo gautas valstybinės žemės valdytojo sutikimas statyti ginčo kavinę išskiriant atsakovei konkretų žemės sklypo plotą iki deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo.

52.       Tačiau šie įrodymai nėra pakankami atsakovės įrodinėjamai aplinkybei įrodyti, nes žemės sklypo savininko sutikimas arba susitarimas su statytoju dėl žemės sklypo suteikimo yra sandoris, kurio turinys – konkrečių teisių naudotis žeme apibrėžtomis sąlygomis (žemės sklypo vieta, plotas, suteikimo naudotis terminas, atlyginimas už naudojimąsi, kitos sąlygos) suteikimas statytojui. Suteikiamos statytojui teisės suvaržo žemės savininko teises, suteiktos teisės į žemę įstatyme numatytais atvejais turi būti įregistruotos viešame registre. Tokį susitarimą gali sudaryti valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios institucijos atstovas, turintis atitinkamus įgaliojimus.

53.       Byloje atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad žemės savininkas būtų sudaręs pirmiau nurodytą sandorį dėl žemės suteikimo kavinei statyti, t. y. kad reikiamus įgaliojimus turintis subjektas būtų aiškiai išreiškęs valią suteikti konkrečias apibrėžtas teises į valstybinę žemę UAB ,,Aksel“ kavinei statyti, įgyti nuosavybės teisę į pastatytą statinį.

54.       Atsakovės nurodomą 2012-09-12 VšĮ Žemaitijos kolegijos direktorius J. E. B. raštą Nr.R-3-11(1.42) ,,Dėl pastato įregistravimo“ atsakovė nepagrįstai prilygino  žemės savininko sutikimui dėl žemės sklypo skyrimo ginčo pastato statybai. 2012-09-10 Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus raštas Nr. 36SD-(14.36.104.)-1505 „Dėl statinio statybos“ nelaikytinas sutikimu dėl žemės sklypo suteikimo, išreikštu UAB ,,Aksel“, nes jis duotas žemės panaudos gavėjai viešajai įstaigai. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė negalėjo pagrįstai tikėtis tokį sutikimą gavusi. Tai, kad šis sutikimas buvo adresuotas viešajai įstaigai, o ne atsakovei, įrodo šio rašto turinys, apibrėžiantis žemės sklypo naudojimo pagrindą panaudos sutartimi. Byloje įrodyta, kad tik su VšĮ Žemaitijos kolegija tokia panaudos sutartis buvo sudaryta. Akivaizdu, jog atsakovės kavinė pastatyta tik ant dalies panaudos teise valdyto žemės sklypo, todėl tokiame sutikime turėjo būti aiškiai apibrėžta suteikiamo žemės sklypo buvimo vieta ir jo plotas, jo suteikimo sąlygos. Nesant jokių duomenų apie teisių į žemę suteikimą kavinei statyti, nėra pagrindo teigti, kad  atsakovė –statytoja tam tikras teises įgijo.

55.       Kasacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, visų pirma būtina nustatyti, kokia yra NŽT duoto sutikimo dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimo teisinė reikšmė ir kokios teisinės pasekmės atsirado davus tokį sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018). Pagal CK 6.629 str. panaudos sutarčiai taikomos ir nuomos teisinius santykius reglamentuojančios normos, šis kasacinio teismo išaiškinimas taikytinas ir valstybinės žemės panaudos teisiniams santykiams. Byloje įrodyta, kad tokį sutikimą turėjo VšĮ Žemaitijos kolegija tik panaudos laikotarpiui, o ne UAB ,,Aksel“.

56.       Prieš savo sąskaita statydamas statinį kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir formuodamas savo lūkesčius įgyti į tą statinį nuosavybės teises, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų išsiaiškinti, kokias teises jis įgis tokioje žemėje pastatęs statinį. Dėl to, prieš siekdama įgyti nuosavybės teises į statybos būdu sukurtą nekilnojamąjį daiktą, atsakovė turėjo įsitikinti, ar turi reikiamas teises į žemę, kurioje yra toks daiktas, kokia tų teisių apimtis. Statytojas, prieš statydamas statinį kitam asmeniui priklausančioje žemėje, privalo susitarti dėl žemės naudojimo statiniams statyti su jos savininku ne tik dėl to, kad to reikalauja Statybos įstatymo ir kitos viešosios teisės normos. To reikalauja ir civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos, įpareigojančios įgyvendinant savo teises nepažeisti kitų asmenų teisių, įskaitant nuosavybės teisę (CK 1.137 straipsnio 2–5 dalys).

57.       Įvykdyti šias Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardytas sąlygas ir turėti dokumentus, leidžiančius asmeniui įgyvendinti statytojo teisę, visų pirma yra asmens, siekiančio tokios teisės, interesas, nes nurodytų sąlygų tinkamas įvykdymas užtikrina būsimų statybos darbų suderinimą su visais suinteresuotais asmenimis ir sudaro prielaidas statytojui įgyvendinant savo teises ateityje nepažeisti kitų asmenų teisių, nesukelti ginčų ir nepatirti nuostolių dėl kitų asmenų teisių pažeidimo, t. y. įstatymo laikymasis, be kita ko, užtikrina teisinį apibrėžtumą. Šie viešosios teisės reikalavimai, be kita ko, yra skirti ir žemės savininko teisių ir teisėtų interesų apsaugai, kartu – statytojo lūkesčių teisiniam apibrėžtumui užtikrinti.

58.       Atkreiptinas dėmesys, jog Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, galiojusių Deklaracijos surašymo metu, redakcijoje  30.7 p. buvo nustatyta, kad  išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Šios bylos atveju nustatyta, kad atsakovė ginčo sklypą, skirtą statinio statybai, valdė subpanaudos teise, kuri pagal paminėtą teisinį reglamentavimą buvo negalima.

59.       Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ginčo Deklaracija apie kavinės statybos darbų pabaigą pateikta nebuvus vienos iš teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų – teisės naudotis valstybės žeme įstatymų nustatytais pagrindais, šią ieškinio dalį pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino, nes atsakovė įstatymų nustatytais pagrindais neturėjo teisės naudotis valstybine žeme kavinei statyti, įgydama pastatą nuosavybės teise. Byloje atsakovė neįrodė Statybos įstatyme nustatytų teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).

60.       Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828, galiojusio ginčo Deklaracijos pildymo metu, 2011 m. lapkričio 15 d. redakcijos III skyriaus 8.3 punkte nustatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą  – tai statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.

61.        Pagal STR ,,Statybos užbaigimas“ 41 punktą, kai deklaracija apie statybos užbaigimą tik pateikiama, bet netvirtinama, ji registruojama IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje, jei nėra galimybės ją registruoti IS „Infostatyba“. Šiuo atveju statytojas prie pateiktos deklaracijos kitų dokumentų neprideda. Nagrinėjamu atveju atsakovė deklaravo apie nesudėtingo statinio pastatymą, todėl jų pateikimas valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai tvirtinti nebuvo privalomas ir jie nebuvo pateikti, todėl dokumentai dėl žemės sklypo skyrimo kavinės statybai nebuvo analizuojami šioje stadijoje. 

62.       Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalį iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą gali panaikinti statytojas arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas. STR ,,Statybos užbaigimas“ 48 punktas numatė, kad neteisėtai surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą panaikina teismas.

63.       Kadangi statytojas nėra viešojo administravimo subjektas, deklaracija negali būti laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo – administracinio teisinio pobūdžio ginčais. Tokia deklaracija, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šio termino nepraleido.

64.       Atsakovės nurodomas 1 metų ieškinio senaties terminas, nurodytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 str. 6 d. 1 p., yra nustatytas kreiptis į teismą dėl deklaracijos patvirtinimo panaikinimo inspekcijai kaip statybos valstybinės priežiūros institucijai. Šioje byloje nustatyta, jog tokia deklaracija nebuvo tvirtinama inspekcijoje (t. 1, b. l. 56), ir ginčas dėl jos patvirtinimo per 1 metų terminą negali būti iškeltas, todėl šį terminą atsakovė prašo taikyti nepagrįstai.

65.       Pagal statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39 punktą, galiojusį ginčo deklaracijos užpildymo ir pateikimo metu, prieš tvirtindamas deklaraciją, padalinio pareigūnas patikrina, ar: 1. statytojas atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus; 2. prie prašymo pridėti visi privalomi pateikti dokumentai; 3. deklaracija užpildyta pagal nustatytus reikalavimus ir patvirtinta saugomos teritorijos direkcijos (kai tai privaloma); 4. projekte nurodyti statinio bendrieji rodikliai, susiję su statinio išorės matmenimis, atitinka faktinius; esant nesutapimams, ar statinių faktinių matmenų ir vietos žemės sklype (teritorijoje) nukrypimai nuo statinio projekte nurodytų statinio bendrųjų rodiklių neviršija šio Reglamento 31 punkte nurodytų; 5. nepažeisti teisės aktų reikalavimai dėl statinių išdėstymo sklype (pagal kadastro duomenų bylą), atstumų iki sklypo ribų (jei projekto rengti neprivaloma); 6. dėl deklaracijoje nurodytų statinių nėra surašyti savavališkos statybos aktai. Taigi pagal minėtą teisės aktą Inspekcijai yra numatyta pareiga patikrinti formaliuosius reikalavimus, t. y. ar prašymas ir deklaracija užpildyti pagal nustatytus reikalavimus, pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, preziumuojant deklaranto sąžiningumą. Supaprastinta statybos užbaigimo tvarka buvo numatyta statytojų patogumui, o, nustačius piktnaudžiavimą, numatyta teisė ginčyti deklaracijos galiojimą (Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 48 punktas). Tai reiškia, jog deklaracijos patikrinimo faktas  per se neįrodo jos teisėtumo, kai statytojo nurodyti duomenys yra neteisingi (turi būti taikomas principas iš neteisės teisė neatsiranda). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje nurodė Nr. A662-940/2014 nurodė, jog deklaracija, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnis). Taigi kaip ir kiekvienas sandoris gali būti nuginčyta asmens, kuris turi teisinį suinteresuotumą.

66.        Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio14 d. įsakymu Nr. 194 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-600 redakcija) buvo patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai, kurių 1 p. nustato, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse. Šių nuostatų 6.3 p. nustatyta, jog ji atlieka valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas.

67.       Byloje nustatyta, jog ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ neturi teisių į tą sklypo dalį, kurioje yra atsakovės kavinė, todėl teismas pagrįstai tenkino tik ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį.

68.       Valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba. Jai nustačius, jog valstybinėje žemėje buvo įvykdyta neteisėta statyba, kai statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tik pagal statytojo surašytą deklaraciją, ši institucija, kaip vykdanti valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, turi teisę reikšti ieškinį dėl valstybės nuosavybės teisių į žemės sklypą gynimo. Šis ieškinys nėra pareikštas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 24 d. tvarka, kai prašoma panaikinti statybą leidžiančio dokumento panaikinimą. Šioje byloje nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas dėl ginčo kavinės nebuvo išduotas ir ginčas yra iškeltas dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą kaip vienašalio sandorio panaikinimo.

Dėl ieškovės UAB ,,Rietavo turgus“ reikalavimo mokėti nuomos mokestį po civilinėje byloje Nr. e2-943-514/2018 Plungės rajono apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. priimto sprendimo įsiteisėjimo

69.       VšĮ Žemaitijos kolegija ir UAB „Rietavo turgus“ 2011 m. rugsėjo 19 d sudarė Lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės nuomos sutartį Nr. F-16-23, pagal kurią nuomotoja VšĮ Žemaitijos kolegija perdavė nuomininkei UAB „Rietavo turgus“ materialųjį turtą – lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelę, kurios plotas 21826,80 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir neatsiejamą šios aikštelės dalį – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių 2016 m. birželio 20 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie Sutarties Nr. F-16-23, sudarytos 2011 m. rugsėjo 19 d. tarp VšĮ Žemaitijos kolegijos ir UAB „Rietavo turgus“, sutartis pratęsta iki 2021 m. rugsėjo 19 d., tačiau šie susitarimai ir 2017 m. kovo 8 d. susitarimo Nr. F2-3 „Dėl 2011 m. rugsėjo 19 d. Lėktuvų pakilimo nusileidimo aikštelės nuomos sutarties Nr. F-16-23 pakeitimo“, sudarytas tarp Plungės technologijų ir verslo mokyklos ir uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo turgus“ dalis dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo nuomos teisėmis uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo turgus“ buvo panaikinti įsiteisėjusiu Plungės rajono apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-943-514/2018.

70.       Šie susitarimai panaikinti nuo jų sudarymo momento, todėl byloje įrodyta, jog ieškovė UAB ,,Rietavo turgus“ neturi nuomos teisių į paminėtą žemės sklypo dalį, todėl neturi reikalavimo teisės dėl  nurodomos 8 410,14 Eur ginčo sumos, susidariusios per laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d., nes neįrodė šalių sutartinių santykių dėl prašomos priteisti sumos bei savo teisių į atsakovės kavinės užimamą sklypo dalį.

71.       Be to, iš byloje pateiktu rašytinių dokumentų darytina išvada, jog atsakovės UAB ,,Aksel“ statinys stovi valstybinėje žemėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat šiame žemės sklype yra valstybei priklausantis statinys – lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje atsakovė įrodė,  kad atsakovės kavinė pastatyta ne ant šios pakilimo aikštelės, kurią nuomos sutartimi valdė UAB ,,Rietavo turgus“ (t. 4, b. l. 49–52), todėl padaryti priešingos išvados šioje byloje nėra pagrindo.

72.       Kiti UAB ,,Rietavo turgus“ apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo

73.       Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia, aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).

74.       Pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę į statinį egzistuoja, be kita ko, tais atvejais, jeigu statinys yra pastatytas savavališkai arba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Nuosavybės teisė tokiais atvejais ribojama, įpareigojant savininką susilaikyti nuo aktyvių nuosavybės teisės įgyvendinimo veiksmų – draudžiant savininkui disponuoti ir naudotis tokiu nekilnojamojo turto objektu (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Be to, savininkas savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą atvejais gali būti įpareigotas prieš savo valią imtis disponavimo turtu veiksmų, pvz., nugriauti statinį, išardyti ar perstatyti statinio dalis (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 2 ir 3 punktai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

75.       Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio (paskutinė priemonė), jos taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai, 3 dalis). Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.). Konstitucinėje doktrinoje taip pat pripažįstama, jog aptariamų kraštutinių priemonių taikymas tam tikrais atvejais būtinas demokratinėje visuomenėje ir yra konstituciškai pagrįstas (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).

76.       Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sąlygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu. Vis dėlto įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 58, 59 punktai).

77.       Viešojo intereso elemento buvimas (egzistavimas), be kita ko, reiškia, jog teismui, nagrinėjančiam bylą, tenka aktyvesnis (negu įprastas) vaidmuo. Toks vaidmuo įrodinėjimo procese atsiskleidžia tuo, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, turi teisę (tam tikrais atvejais netgi pareigą) savo iniciatyva rinkti įrodymus. Vis dėlto viešojo intereso elemento egzistavimas nepaneigia rungtyniškumo, kuris yra pamatinis nacionalinio civilinio proceso principas, ir savaime nesudaro pagrindo kitaip paskirstyti įrodinėjimo naštą – asmuo, nors ir gina ne (išimtinai) savo asmeninį, bet viešąjį interesą, privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą dėl statybos padarinių kraštutinėmis priemonėmis pašalinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 62 punktas).

78.       Teisėjų kolegijos nuomone, net ir esant nustatytai aplinkybei, kad atsakovės statinys yra savavališka statyba, atsakovei turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį, prieš imantis neteisėtos statybos pašalinimo veiksmų, kadangi, vadovaujantis aptartais šioje nutartyje  nurodytais konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, ginčui aktualios redakcijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (TPSVPĮ) nuostatomis ir nuosekliai formuojama teismų praktika, statinio griovimas yra kraštutinė priemonė, kurios turi būti imamasi tik asmeniui per nustatytą laikotarpį neįteisinus savavališkos statybos padarinių. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.

79.       Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Šioje byloje atsakovė, pareikšdama priešieškinį, siekė nuomininko teisių į valstybinės žemės sklypą tik lengvatinėmis sąlygomis, tačiau byloje nebuvo aiškinamasi dėl galimybės atsakovei valdyti žemės sklypo dalį kitais žemės teisinius santykius reglamentuojančiais  pagrindais, byloje nebuvo aiškinamasi nei ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos, nei atsakovės valia dėl žemės sklypo dalies valdymo komercinėmis sąlygomis. Panaikinus deklaraciją apie statybos užbaigimą statinys tampa nebaigta statyba, todėl atsakovei turi būti sudarytos galimybės ištaisyti savavališko statybos trūkumus, nes byloje nenustatyta, kad atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant atsakovės statinį.

80.       Kadangi savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių (nesikreipia, nepateikia visų dokumentų ir pan.), suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis (Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014).

Apeliacinės instancijos teismo išvada

81.       Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik pakeistina sprendimo dalis, kuria nurodyta per 1 mėnesį nugriauti atsakovės pastatą, suteikiant atsakovei terminą savavališkai statybai įteisinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

82.       Šioje byloje atsakovės UAB ,,Aksel“ turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos, nes suteikimas atsakovei termino įteisinti savavališką statybą laikytinas iš esmės sprendimo vykdymo išdėstymu ir nėra savarankiškas ginčo reikalavimas.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Aksel“ įpareigota  per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., pašalinant jame esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

,,Suteikti UAB ,,Aksel“ 6 mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka, o, neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą 6 mėnesių terminą, įpareigoti UAB „Aksel“ per 1 (vieną) mėnesį nuo 6 mėnesių termino pabaigos dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini)., nugriauti joje esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.“

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. 

Teisėjai                                                                         Kristina Domarkienė

                                                                                                                              Erika Misiūnienė   

                  Almantas Padvelskis